Matthew 4:23 in Macuna 23 Galilea sitajʉ riaso ucu jeoyijʉ Jesús. Co cʉto rʉyabeto judio masa minijuara wi sãjacõri oca quenarise, “Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩ rotirojʉ miojugʉ yiguĩji Dios”, yire oca gotiyijʉ Jesús masare. Ñajediro cõrãre ĩna cõrise bajiroti ĩnare yisioyijʉ Jesús.
Other Translations King James Version (KJV) And Jesus went about all Galilee, teaching in their synagogues, and preaching the gospel of the kingdom, and healing all manner of sickness and all manner of disease among the people.
American Standard Version (ASV) And Jesus went about in all Galilee, teaching in their synagogues, and preaching the gospel of the kingdom, and healing all manner of disease and all manner of sickness among the people.
Bible in Basic English (BBE) And Jesus went about in all Galilee, teaching in their Synagogues and preaching the good news of the kingdom, and making well those who were ill with any disease among the people.
Darby English Bible (DBY) And [Jesus] went round the whole [of] Galilee, teaching in their synagogues, and preaching the glad tidings of the kingdom, and healing every disease and every bodily weakness among the people.
World English Bible (WEB) Jesus went about in all Galilee, teaching in their synagogues, preaching the Gospel of the Kingdom, and healing every disease and every sickness among the people.
Young's Literal Translation (YLT) And Jesus was going about all Galilee teaching in their synagogues, and proclaiming the good news of the reign, and healing every disease, and every malady among the people,
Cross Reference Matthew 3:2 in Macuna 2 Itojʉ ejacõri masare riasogʉ, ado bajiro yiyijʉ ĩ: —Nocõ mejeti ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩ rotirojʉ miojugʉ yiguĩji Dios. Ito bajiri mʉa ñeñaro yirise tʉoĩa bojori bʉjacõri jidicãña mʉa, yiyijʉ Juan masare.
Matthew 8:16 in Macuna 16 Iti rãioroca jãjarã rʉ̃mʉ́ sãñarãre Jesús tʉjʉ ãmi ejayijarã masa. Ito ĩna bajija ticõri, coji ĩ bʉsirisenati rʉ̃mʉ́are bucõacõyijʉ Jesús. Ito yicõri ñarise cʉtirãre yisioyijʉ Jesús.
Matthew 9:35 in Macuna 35 Co cʉto rʉyabeto gʉa ejarocõ cʉri cʉtori, mʉtari cʉtori cʉni minijuara wijʉ masare riasoquĩ Jesús. “Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩ rotirojʉ miojugʉ yiguĩji Dios”, yire gaye masare riasoquĩ Jesús. Masa jeyaro ĩna ñarise cʉtirisere yisioquĩ Jesús.
Matthew 10:7 in Macuna 7 “Yoari mejeti ĩre tʉorʉ̃nʉrãre miojugʉ yiguĩji Dios”, yi riaso ucuba mʉa.
Matthew 11:5 in Macuna 5 Ado bajiro ĩre mʉa gotire ãmoa yʉ: “Timena cʉni ticoa. Wamena cʉni wacoa. Rujʉ cami jogarã cʉni cami yaticoa. Tʉomena cʉni tʉocoama. Godana cʉni tʉdi caticoama. Ito yicõri bojoro bʉjarã cʉni Dios oca quenarise gaye tʉo, baji ñañi ĩna Jesús ĩ masirise ĩ ĩojare”, yi gotiba, Juan tʉ mʉa ejaja.
Matthew 12:9 in Macuna 9 Ito yija bero judio masa minijuari wijʉ wacõri sãjacʉ gʉa Jesús rãca.
Matthew 13:19 in Macuna 19 “Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩ rotirojʉ miojugʉ yiguĩji Dios”, yire gaye oca tʉobojarãti, itire queno tʉo masimenaji gãjerã. Ĩna ñama ĩ otegʉ waroca majʉ quedira ajeri robo bajiro bajirã. Dios oca tʉobojarocati ĩna ãcabojaroca yami rʉ̃mʉ́.
Matthew 13:54 in Macuna 54 Wacõri ĩ ya sita ejacʉ gʉa. Minijuara wijʉ ejacõri masare riasoquĩ Jesús. Queno ĩ riasoja tʉocõri, ʉcacã masa. Ĩre tʉocõri ado bajiro yicã ĩna: —¿Iti ĩ riasorise nojʉ riasotiyijaribe ãni? ¿Ito yicõri no bajiro tiyamani gaye ĩoati?
Matthew 14:14 in Macuna 14 Majado ejacõri Jesús ĩ tija masa jãjarã ñayijarã. Ito bajiri ĩnare ti maiyijʉ ĩ. Cõrãre ĩna ãmi ejaro bajiroti ĩnare yisio ĩsiyijʉ Jesús.
Matthew 15:30 in Macuna 30 Jãjarã masa ejacã Jesús ĩ rujirojʉ. Wa masimena, cajea mana, bʉsimena, ruduana, ito yicõri jãjarã cõrãre ãmi ejacã ĩna Jesús tʉjʉ. Ĩ tʉ ĩna ãmi ejaroca ĩnare yisioquĩ Jesús.
Matthew 24:14 in Macuna 14 “Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩ rotirojʉ miojugʉ yiguĩji Dios”, yire oca adi sita ñarocõreti ejaro yiroja. Ito bajiri masa jeyaro iti oca masirã yirãji. Ĩna masi jediroca adi macãrʉcʉ̃ro jediro yiroja.
Mark 1:14 in Macuna 14 Iti rʉmʉri Juanre ĩna tubiaja bero Galileajʉ wacoayijʉ Jesús. Galileajʉ ejacõri masare Dios oca quenarise riasoyijʉ Jesús.
Mark 1:21 in Macuna 21 Wacõri Capernaum cʉtojʉ ejayijarã ĩna. Co rʉmʉ judio masa ĩna tujacãri rʉmʉ minijuara wijʉ sãjayijʉ Jesús. Ito sãjacõri masare riasosʉoyijʉ Jesús.
Mark 1:32 in Macuna 32 Iti ñamica rãiocũroti cõrãre, ĩna ya ʉsijʉ rʉ̃mʉ́ sãñarãre cʉni Jesús tʉ ãmi ejayijarã ĩna.
Mark 1:39 in Macuna 39 Ito bajiri Galilea sitajʉa wayijʉ Jesús. Galilea sitajʉ ejacõri Galilea sita ñari cʉtorijʉ minijuara wirijʉ riaso ucuyijʉ Jesús. Ito yicõri ĩna ya ʉsijʉ rʉ̃mʉ́a sãjanare rʉ̃mʉ́are bucõayijʉ Jesús.
Mark 6:2 in Macuna 2 Ito bajiri tujacãra rʉmʉ ñaroca masare riasosʉoyijʉ Jesús minijuara wijʉ. Ĩre tʉocõri, “Bʉto masigʉ̃ ñami ĩ”, yirona ʉcayijarã ĩna. Ito bajiri ado bajiro yiyijarã masa Jesure tʉocõri: —¿No bajicõri bʉto tʉo masiati ãni? ¿Ñimʉ ĩre riasoyijari? ¿No bajicõri ĩ bʉto tʉo masirise ñati ĩre? Ĩmasiti guijoro bajiami. Cõrãre ĩ moaĩarocati ñarise rẽtacoajʉ, yiyijarã ĩna Jesús ya cʉto gãna.
Mark 6:6 in Macuna 6 Ĩ ñarã ĩre ĩna tʉorʉ̃nʉbeja ticõri, “Ayu, ¿no yirã tʉorʉ̃nʉbeati ĩna?” yi tʉoĩayijʉ Jesús. Ito yija gaje cʉtorijʉ wayijʉ Jesús masare riaso ucugʉ wacʉ.
Luke 4:15 in Macuna 15 Ito bajiro wa ucu ĩ tʉdi ejaja bero judio masa ĩna minijuari wirijʉre riaso ucuyijʉ Jesús. Ito bajiro ĩ goti ucuja tʉocõri, “Queno gotiami ãni”, yi rʉ̃cʉbʉoyijarã masa jeyaro.
Luke 4:40 in Macuna 40 Ito bajiro ĩ rẽtaja tʉocõri, ũmacañi ĩ quedi sãgʉ̃ wagʉ yiroca cõrãre ãmi minijuayijarã ĩna Jesús tʉjʉ ĩnare ĩ yisiotoni. Ricati riti cõrã ñayijarã ĩna. Ĩna ito bajija ticõri, ĩ ya ãmona moa jeoyijʉ Jesús. Ito bajiro ĩ yirocati rẽtacoayijʉ.
Luke 4:43 in Macuna 43 Ito bajiro ĩna wa rotibitibojarocati ado bajiro yiyijʉ Jesús ĩnare: —Gaje cʉtori gãnare cʉni, “Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩ rotirojʉ miojugʉ yiguĩji Dios”, yire oca goti ucurʉja yʉre. Ito bajiro yʉ goti ucutoni yʉre cũñi Dios, yiyijʉ Jesús ĩnare.
Luke 5:17 in Macuna 17 Co rʉmʉ Jesús ĩ riasoroca fariseo gaye tʉoĩarã ito yicõri judio masa rotirise riasori masa cʉni tʉo rujiyijarã ĩna. Ado bajiro wame cʉtiri cʉtori wadiana ñayijarã ĩna. Galilea sita gãna, Judea sita gãna ito yicõri Jerusalén wame cʉtiri cʉto gãna wadiana ñayijarã ĩna. Masa tiro riojo cõrãre Jesús ĩ yisiotoni ĩ masirise jidicãyijʉ Dios.
Luke 6:17 in Macuna 17 Ito bajiro ĩnare bese tĩocõri ĩna rãca roja wayijʉ Jesús. Roja wa, tʉria jʉdojʉ tujayijarã ĩna. Itojʉ jãjarã ñayijarã Judea sita gãna, Jerusalén gãna, ito yicõri itajura tʉ ñari cʉtori Tiro, Sidón wame cʉtiri cʉtori gãna cʉni ñayijarã. Iti cʉtori gãna ejayijarã Jesure tʉo ãmorã. Ito yicõri jãjarã cõrã yisio roti ãmorã ejayijarã ĩna.
Luke 7:22 in Macuna 22 Ito yicõri ado bajiro Juan ĩ cõanare gotiyijʉ Jesús: —Wasa. Mʉa tirise ito yicõri mʉa tʉogorise cʉni Juanre gotiba. Cajea mana ĩna tiroca yʉ yirise, ruduana ĩna waroca yʉ yirise, wiro joganare yʉ yisiorise gaye, gãmo goje tʉomena ĩna tʉoroca yʉ yirise, godana ñabojarocati ĩna catiroca yʉ yirise, ito yicõri bojoro bʉjarãre Dios ĩ masoroti oca yʉ goti masiorisere cʉni, gotiba Juanre.
Luke 8:1 in Macuna 1 Ito yija bero gaje cʉtorijʉ Dios oca goti ucugʉ wayijʉ Jesús. “Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩ rotirojʉ miojugʉ yiguĩji Dios”, yire gaye goti ucugʉ wayijʉ ĩ. Ito yicõri ĩ rãca riasotirã, jʉa gʉbojeno ñarã rãca wayijʉ ĩ.
Luke 9:11 in Macuna 11 Ito bajibojarocati “Ito warãji ĩna”, yi masicõri ĩnare sʉya wayijarã masa jãjarã. Ito bajiro ĩna sʉya ejaja ticõri, wanʉre rãca ĩnare boca ãmiyijʉ Jesús. Ito yicõri, “Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩ rotirojʉ miojugʉ yiguĩji Dios”, yire oca gotiyijʉ Jesús ĩnare. Ito yicõri cõrãre cʉni masoyijʉ ĩ.
Luke 10:9 in Macuna 9 Ito gãna cõrã ĩna ñaja, ĩnare yisioba. Ito yicõri ado bajiro ĩnare gotiba: “Yoari mejeti ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩ rotirojʉ miojugʉ yiguĩji Dios. Ito bajiri ĩre mani tʉorʉ̃nʉja quena”, yi gotiba.
Luke 13:10 in Macuna 10 Co rʉmʉ tujacãra rʉmʉ judio masa ĩna minijuasotiri wijʉ riaso ñayijʉ Jesús.
Luke 20:1 in Macuna 1 Co rʉmʉ Dios ya wijʉ masare riaso ñayijʉ Jesús. Masare Dios ĩ masore gayere ĩnare riaso ñayijʉ Jesús. Ito bajiro ĩ riaso ñaroca paia ʉjarã ejayijarã. Ito yicõri judio masa rotirise riasori masa, judio masa bʉcʉrã cʉni ejayijarã.
John 6:59 in Macuna 59 Capernaum wame cʉtiri cʉto minijuara wijʉ ito bajiro riasoquĩ Jesús masare.
John 7:1 in Macuna 1 Ito yija bero mʉcana Galilea sitajʉ wa ucucʉ gʉa Jesús rãca. Judea sitajʉ ña ãmobitiquĩ Jesús, iti sita gãna judio masa ĩre ĩna sĩa ãmojare.
John 18:20 in Macuna 20 Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro cʉdiyijʉ Jesús: —Masa jeyaro tiro riojo bʉsisoticʉ yʉ. Dios ya wijʉ, mani masa judio masa minijuara wijʉ cʉni masare riasocʉ yʉ. Ito bajiri yʉ goti rudire ma.
Acts 5:15 in Macuna 15 Tiyamani Pedro ĩ ĩogore tʉocõri, cõrãre ma tʉ ĩna cani jesari cumuro rãcati cũyijarã masa. Pedro ĩ rẽtaja tiana yirona, bocatiyijarã cõrã. Manire moaĩajaro yirona, bocatiyijarã ĩna ĩre. Manire ĩ moaĩabeja cʉni, ĩ rʉ̃mʉ́goti mani joe rẽtajaro yirona, bocatiyijarã. Tʉdi cati ãmorã ĩre bocatiyijarã ĩna.
Acts 9:13 in Macuna 13 Iti tʉocõri ado bajiro yiyijʉ Ananías, Jesure bʉsigʉ: —Jaje oca tʉoa yʉ ĩ ye. Mʉre masiarãre, Jerusalénjʉ ñeñaro ĩ yigore, jaje oca ña ĩre.
Acts 10:38 in Macuna 38 Jesús Nazaret gagʉre Espíritu Santo ĩ quedi sãjaroca yiyijʉ Dios. Ito yicõri ĩ masirise jidicãñi Dios Jesure. No ĩ waro bajiro masare queno yiñi Jesús. Rʉ̃mʉ́a sãñarãre ĩ ti bʉjaja, rʉ̃mʉ́are bucõañi Jesús. “Ito bajiro yiñi Jesús, Dios ĩ rãca ñaja”, yi tʉoĩa mʉa.
Acts 18:4 in Macuna 4 Coji tujacãre rʉyabeto minijuara wijʉ Dios oca gotigʉ wasotiyijʉ Pablo. Judio masa ito yicõri judio masa meje ñarãre cʉni Dios oca ĩna tʉore ãmogʉ̃ ĩnare gotiyijʉ Pablo.
Acts 20:25 in Macuna 25 ’“Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre miojugʉ yiguĩji Dios”, yire oca mʉa ñajedirore goticʉ yʉ. “Jʉaji yʉre tibabo yimenaji” yi masia yʉ.
Romans 10:15 in Macuna 15 Ĩ oca gotirona mani cõabeja, ĩ oca riasorã manaji. Ado bajiro gotia Dios oca: “Dios oca quenarise riasorã, no ĩna gotirojʉ masa ĩna tʉoja, wanʉ quenarã yirãji ĩna”. Ito bajiro ucare ñayija jane mejejʉti.