Matthew 3:9 in Macuna 9 Ado bajiro yi tʉoĩabesa mʉa: “Abraham ñayorʉ janerãbatia gʉa ñare waja gʉare masogʉ̃ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩabesa mʉa. Ado bajiro bajia. Adi gʉ̃tana Abraham janerãbatia robo bajiro ĩ godo weo ãmoja, godo weo masiguĩji Dios, yiyijʉ Juan ĩnare.
Other Translations King James Version (KJV) And think not to say within yourselves, We have Abraham to our father: for I say unto you, that God is able of these stones to raise up children unto Abraham.
American Standard Version (ASV) and think not to say within yourselves, We have Abraham to our father: for I say unto you, that God is able of these stones to raise up children unto Abraham.
Bible in Basic English (BBE) And say not to yourselves, We have Abraham for our father; because I say to you that God is able from these stones to make children for Abraham.
Darby English Bible (DBY) And do not think to say within yourselves, We have Abraham for [our] father; for I say unto you, that God is able of these stones to raise up children to Abraham.
World English Bible (WEB) Don't think to yourselves, 'We have Abraham for our father,' for I tell you that God is able to raise up children to Abraham from these stones.
Young's Literal Translation (YLT) and do not think to say in yourselves, A father we have -- Abraham, for I say to you, that God is able out of these stones to raise children to Abraham,
Cross Reference Matthew 8:11 in Macuna 11 Riti mʉare gotia yʉ. Jãjarã ũmacañi ĩ quedi sãjaro gãna ĩ joejearo gãna cʉni ũmacʉ̃jʉ Dios ĩ rotirojʉ ejacõri ba rujirã yirãji ĩna. Abraham, Isaac, ito yicõri, Jacob ñayoana rãca ba rujirã yirãji.
Mark 7:21 in Macuna 21 Ĩna ya ʉsijʉ ñeñaro tʉoĩacõri ado bajiro ñeñarise yama masa. Manʉjʉ macore rocati yama ĩna. Riniama. Sĩama.
Luke 3:8 in Macuna 8 ’Ñeñaro mʉa yirise jidicãcõri quenarise riti tʉoĩa ñaña mʉa. Ito bajiro riti yisotiba, “Quenarisejʉa tʉoĩarã ñama ĩja”, masa mʉare yi ti masitoni. Ado bajiro yi tʉoĩabesa mʉa. “Abraham ñayorʉ janerãbatia ña gʉama. Ito bajiri Dios ĩ beseana ña gʉa cʉni”, yi tʉoĩabesa mʉa. Ado bajiro bajia. Adi gʉ̃tana Abraham janerãbatia robo bajiro ĩ godo weo ãmoja, godo weo masiguĩji Dios, yiyijʉ Juan ĩnare.
Luke 5:22 in Macuna 22 Ito bajiro ĩna tʉoĩarisere ĩmasiti tʉoĩa masicõyijʉ Jesús. Ito bajiri ado bajiro yiyijʉ ĩ ĩnare: —¿No yija ito bajiro tʉoĩati mʉa? yiyijʉ Jesús ĩnare.
Luke 7:39 in Macuna 39 Iso ito yija ticõri, Jesure jigorʉ fariseo gaye tʉoĩagʉ̃ ado bajiro tʉoĩayijʉ: “Riti Diore goti ĩsiri masʉ ĩ ñajama, adio ĩ ya gʉbo coegore ti masiborʉ. Ito yicõri, ‘Wedi maso ñamo’, yi masiborʉ ĩ”, yi tʉoĩayijʉ fariseo gaye tʉoĩagʉ̃ Jesure jirʉ.
Luke 12:17 in Macuna 17 Ito bajiro ĩ ya ote rica cʉtija ticõri, ado bajiro tʉoĩayijʉ ĩ: “¿Yʉ ya ote jaje bʉcʉarisere no bajiro cũgʉ̃ yigʉjada yʉ?” yi tʉoĩayijʉ ĩ.
Luke 16:24 in Macuna 24 Ito bajiri ado bajiro oca sẽoro bʉsibojayijʉ ĩ: “Ñicʉ Abraham yʉre ti maiña mʉ. Adojʉ jeame ʉ̃jʉrojʉ ñeñaro tõbʉja yʉ. Ito bajiri Lázarore cõaña, ĩ ya ãmo wãsoa ide yicõri yʉ ya ñemero ide weogʉ wadijaro. Ito yija jabeto tujari seyoa yʉ”, yibojayijʉ ĩ Abrahamre.
Luke 19:40 in Macuna 40 Ito bajiro ĩna yibojarocati: —Riti ado bajiro mʉare gotia yʉ. Yʉre ĩna awasã wanʉbeja, masa ĩna awasã wanʉro bajiro gʉ̃ta cʉni awasã wanʉro yiroja, yiyijʉ Jesús ĩnare.
John 8:33 in Macuna 33 Ito ĩ yija tʉocõri: —Abraham ñayorʉ janerãbatia ña gʉa. Rʉ̃mʉ́re moa ĩsiri masa ñabiti wadicʉ gʉa. ¿No yija, “Rʉ̃mʉ́re moa ĩsiri masa meje ñarã yirãji mʉa”, yati mʉ gʉare? yicã ĩna Jesure.
John 8:39 in Macuna 39 Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro cʉdicã ĩna: —Gʉa ñicʉsabatia ñicʉ ñayoñi Abraham, yicã ĩna, Jesure. Ĩna ito yija: —Riti Abraham janerãbatia mʉa ñajama, ĩ yiado bajiro yiboana mʉa.
John 8:53 in Macuna 53 ¿Gʉa ñicʉsabatia ñicʉ, Abraham ñayorʉ rẽtoro ñasagʉ ñati mʉ? Ĩ cʉni, Diore goti ĩsiri masa cʉni goda jedicoañi ĩna. ¿Ñimʉ ña yʉ yati mʉáma? yicã ĩna Jesure.
Acts 13:26 in Macuna 26 ’Yʉ ñarã, Abraham janerãbatia ña mani. Queno tʉoya mʉa. Gaje masa ñabojarãti Diore rʉ̃cʉbʉorã ñari queno tʉoya mʉa cʉni. “No Jesure tʉorʉ̃nʉgʉ̃re masogʉ̃ yiguĩji Dios”, yire oca manire cõañi Dios.
Acts 15:14 in Macuna 14 Jĩjʉ ado bajiro gotimi Simón Pedro manire: “Judio masa meje ñarãre cʉni queno yiñi Dios. Ito bajiri ĩnare besecõri ĩ ñarã ñaroca yiñi Dios”, yi gotimi Pedro manire.
Romans 4:1 in Macuna 1 Mani ñicʉ Abraham ñayorʉre tʉoĩacõri, ¿no bajiro yi tʉoĩati mani? Ito yicõri, ¿no bajiro ĩ yija ticõri, ĩre boca ãmiyijari Dios?
Romans 4:11 in Macuna 11 Abraham ĩ tʉorʉ̃nʉja ticõri, “Queno yigʉ ñami”, yi ĩre boca ãmiyijʉ Dios. Ĩre ĩ boca ãmija berojʉa ĩre wiro ta rotiyijʉ Dios. “Riti Dios yagʉ ña yʉ”, yi tʉoĩacõri, Dios ĩ rotiado bajiro yigʉ wiro tayijʉ Abraham ñayorʉ. Ito bajiri Abrahamre ĩ wiro ta rotiroto riojʉa, “Queno yigʉ ñami Abraham”, yiyijʉ Dios, yi tʉoĩa masia mani. No Diore tʉorʉ̃nʉgʉ̃, judio masʉ meje ñabojagʉti, wiro ta ecorʉ meje ñabojagʉti, “Ĩ ñami quenagʉ̃”, yigʉ yiguĩji Dios. Dios ĩ boca ãmiana, Abraham janerãbatia robo bajiro bajirã ñarãji ĩna ĩja.
Romans 9:7 in Macuna 7 Abraham janerãbatia, ĩna ñarocõti, ĩ janerãbatia goro meje ñama, Dios ĩ tija. Ado bajiro Abrahamre gotiñi Dios: “Mʉ macʉ Isaac ĩ rĩa ĩna ñarã yirãji mʉ janerãbatia goro”, yiyijʉ Dios Abraham ñayorʉre.
1 Corinthians 1:27 in Macuna 27 “Bʉto masirã meje ñama ĩna”, Diore masimena ĩna yianare beseñi Dios. Ito bajiro yiñi Dios, masimenare ĩ beseja ticõri, “Masirã ña gʉa”, yirã ĩna bojo bʉjatoni. “Queno sẽorã meje ñama”, Diore masimena ĩna yianare beseñi Dios. Ito bajiro yiñi Dios, sẽomenare ĩ beseja ticõri, “Sẽorã ña gʉa”, yirã ĩna bojo bʉjatoni.
Galatians 3:27 in Macuna 27 Jesucristore tʉorʉ̃nʉcõri, idé gu rotiyija mʉa cʉni. Ito bajiro mʉa yija ticõri, Jesucristo queno ĩ yi ñado bajiro mʉa queno yi ñaroca yami Dios mʉare.
Galatians 4:22 in Macuna 22 Ado bajiro yi ucare ña: “Ʉ̃mʉa jʉ̃arã rĩa cʉtiyijʉ Abraham ñayorʉ. Ĩ manojore moa ĩsiri maso, Agar wame cʉtigo, sĩgʉ̃ macʉ cʉtiyijo iso. Ĩ manojo ñasago cʉni sĩgʉ̃ macʉ cʉtiyijo iso”, yi ucare ña iti gaye.
Ephesians 2:12 in Macuna 12 Iti rʉmʉjʉ Jesucristore masirã meje ñayija mʉa maji. Dios ñarã meje ñari ĩ rãca sĩgʉ̃re bajiro tʉoĩabisija mʉa maji. Ito bajiri, “Ĩ ñami mani wajacʉ”, yiado bajiro tʉoĩayija mʉa maji, ĩre masibiticõri. “Dios ñarã mani ñajare ĩ yiado bajiroti manire masogʉ̃ yiguĩji ĩ”, yi tʉoĩa yurã meje ñayija mʉa maji. “Ito bajiro yigʉ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩabisija mʉa. Adi macãrʉcʉ̃ro gaye ñeñaro yire tʉoĩa wanʉcõri, Diore masirã meje ñayija mʉa maji. “Ito bajirã ñabojacʉ gʉa maji”, yi tʉoĩaña mʉa.