Matthew 3:7 in Macuna 7 Jãjarã fariseo gaye tʉoĩarã, ito yicõri saduceo gaye tʉoĩarã cʉni ĩna ejaja ticõri, ado bajiro yiyijʉ Juan: —Mʉare yʉ idé gure ãmoboja mʉa. Ãña rima juniro bajiro ñeñaro yirã ña mʉa. Ado bajiro tʉoĩaboja mʉa: “Dios waja ĩ seniri rʉmʉ iti ejaroca manire waja senibiquĩji Dios. Ñeñaro yirã mani ñabojarocati manire ti maicõri manire waja senibiquĩji Dios”, yi tʉoĩaboja mʉa. Ñeñaro mʉa yirise mʉa jidicãbeja mʉa tõbʉjaroca yigʉ yiguĩji Dios, yiyijʉ Juan ĩnare.
Other Translations King James Version (KJV) But when he saw many of the Pharisees and Sadducees come to his baptism, he said unto them, O generation of vipers, who hath warned you to flee from the wrath to come?
American Standard Version (ASV) But when he saw many of the Pharisees and Sadducees coming to his baptism, he said unto them, Ye offspring of vipers, who warned you to flee from the wrath to come?
Bible in Basic English (BBE) But when he saw a number of the Pharisees and Sadducees coming to his baptism, he said to them, Offspring of snakes, at whose word are you going in flight from the wrath to come?
Darby English Bible (DBY) But seeing many of the Pharisees and Sadducees coming to his baptism, he said to them, Offspring of vipers, who has forewarned you to flee from the coming wrath?
World English Bible (WEB) But when he saw many of the Pharisees and Sadducees coming for his baptism, he said to them, "You offspring of vipers, who warned you to flee from the wrath to come?
Young's Literal Translation (YLT) And having seen many of the Pharisees and Sadducees coming about his baptism, he said to them, `Brood of vipers! who did shew you to flee from the coming wrath?
Cross Reference Matthew 5:20 in Macuna 20 Riti mʉare gotia yʉ. Judio masa rotirise riasori masa ito yicõri fariseo gaye tʉoĩarã ĩna queno yibojado rẽtoro mʉa queno yibeja Dios rotirojʉ ejamenaji mʉa, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
Matthew 12:24 in Macuna 24 Ito bajiro masa ĩna yija tʉocõri, ado bajiro yicã fariseo gaye tʉoĩarã: —Rʉ̃mʉ́are ĩ bucõaja rʉ̃mʉ́a ʉjʉ Beelzebú wame cʉtigʉ ĩ masirisena rʉ̃mʉ́are bucõami ĩ, yicã ĩna.
Matthew 12:34 in Macuna 34 Ñeñaro bʉsirã mʉa ñajare ãña juniro bajiro bajia mʉa ya rise. Ñeñaro riti yirã ñari quenarise bʉsi masimenaji mʉa. Mani ya ʉsi iti tʉoĩaro bajiroti bʉsia mani.
Matthew 15:12 in Macuna 12 Ito yija gʉa ĩ rãca riasotirã ĩ tʉ minijuacõri ado bajiro yicʉ gʉa ĩre: —Ito bajiro masare mʉ gotija tʉocõri, fariseo gaye tʉoĩarã tʉo bʉjatomenaji ĩna, yicʉ gʉa Jesure.
Matthew 16:6 in Macuna 6 Ito yija Jesús ado bajiro gʉare gotiquĩ: —Fariseo gaye tʉoĩarã, saduceo gaye tʉoĩarã ĩna ya naju wadarise ʉco gaye queno tʉo masiña mʉa, yiquĩ Jesús gʉare.
Matthew 16:11 in Macuna 11 ¿No yija queno tʉoĩa masibeati mʉa maji? Jĩjʉ, “Fariseo gaye tʉoĩarã, saduceo gaye tʉoĩarã ĩna ya naju wadarise ʉco gaye queno tʉo masiña”, yʉ yija, naju gayere meje bʉsibʉ yʉ, yiquĩ Jesús gʉare.
Matthew 22:15 in Macuna 15 Ito ĩ yija tʉocõri, fariseo gaye tʉoĩarã wacoacã. Sĩgʉ̃re bajiro tʉoĩacõri, “Josari oca ĩre mani seniĩaja, cʉdi masibicʉ yiguĩji ĩ. Ito bajiro ĩ cʉdi masibeja tʉocõri, ‘Ĩre seti ña’, yirã yirãji mani”, yi tʉoĩari seyobojacã ĩna.
Matthew 22:23 in Macuna 23 Iti rʉmʉti saduceo gaye tʉoĩarã Jesure tirã ejacã. “Masa ĩna godaja bero mʉcana tʉdi catire ma”, yirã ñama saduceo gaye tʉoĩarã. Ito bajiro tʉoĩarã ñari, Jesure seniĩarã ejacã ĩna:
Matthew 22:34 in Macuna 34 Ito bajiro saduceo gaye tʉoĩarã Jesús ĩ oca taja tʉoyijarã fariseo gaye tʉoĩarã. Ito bajiri iti tʉocõri minijuayijarã fariseo gaye tʉoĩarã.
Matthew 23:13 in Macuna 13 Fariseo gaye tʉoĩarãre, judio masa rotirise riasori masare cʉni bʉsigʉ ado bajiro bʉsiquĩ Jesús: —Bʉjato bʉjarã wãna ya mʉa. “Queno yirã ña gʉa”, yibojarãti mʉa yiro bajiro yirã meje ña mʉa. Dios ĩ rotirojʉ gãjerã ĩna sãjabititoni itire camota mʉa. Gãjerã ĩna sãja ãmobojarocati ĩnare camota mʉa. Ito bajiri mʉa cʉni sãjamena yirãji, yiquĩ Jesús ĩnare.
Matthew 23:33 in Macuna 33 ’Ãña bajiro bajicõri ĩ robo junirã ña mʉa. Jeame ʉ̃jʉrojʉ mʉa tõbʉjaroti rẽtare ma mʉare.
Mark 7:3 in Macuna 3 Judio masa ñajediro, fariseo gaye tʉoĩarã cʉni bʉcʉrã ocare queno tʉo sʉyayijarã ĩna. Bʉcʉrã ĩna rotiado bajiroti ruje ãmo coesotiyijarã ĩna baroto riojʉa.
Mark 8:15 in Macuna 15 Ito yija ado bajiro gotiyijʉ Jesús ĩnare: —Fariseo gaye tʉoĩarã ya naju wadarise ʉco gaye queno tʉo masiña mʉa. Herodes ĩ gaye cʉni queno tʉo masiña, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
Mark 12:13 in Macuna 13 Fariseo gaye tʉoĩarã, Herodes ĩ baba mesa cʉni ejayijarã ĩna Jesús tʉjʉ. Ĩna ʉjarã rotija tʉocõri, Jesús tʉ wayijarã ĩna. “Jesús ĩ cʉdi masibeja, ĩre oca meni masirã yirãji mani”, yi tʉoĩacõri ĩ tʉ ejayijarã ĩna.
Mark 12:18 in Macuna 18 Ito yija saduceo gaye tʉoĩarã coriarã Jesure tirona ejayijarã ĩna. “Masa ĩna godaja tʉdi catire ma”, yi tʉoĩarã ñayijarã saduceo gaye tʉoĩarã. Ito bajiri Jesure seniĩarona ejayijarã ĩna ĩ tʉ:
Luke 3:7 in Macuna 7 Jãjarã masa Juanre ĩna idé gu rotirã ejaja, ado bajiro yiyijʉ Juan ĩnare: —Ãña rima iti juniro bajiro ñeñaro yirã ña mʉa. Ado bajiro tʉoĩaboja mʉa: “Dios ĩ waja seniri rʉmʉ iti ejaroca manire waja senibiquĩji Dios. Mani ñeñaro yirã ñabojarocati manire ti maicõri manire waja senibiquĩji ĩ”, yi tʉoĩaboja mʉa, yiyijʉ Juan masare.
Luke 7:30 in Macuna 30 Ito bajibojarocati fariseo gaye tʉoĩarãma ito yicõri judio masa rotirise riasori masama, Dios rotirisere te ñayijarã. Ito bajiri Juanre idé gu rotibisijarã ĩna.
Luke 11:39 in Macuna 39 Ĩ ti ʉcaja ticõri, ado bajiro yiyijʉ mani Ʉjʉ Jesús ĩre: —Mʉa fariseo gaye tʉoĩarã, joeti coeboja mʉa. Somotẽro idira tẽrori cʉni joejʉa riti coea mʉa. Totijʉama ñarocõti ʉeri cʉticõa. Mʉa guaja cʉni, joe rujʉ riti coea mʉa. Jubejʉama ñeñaro tʉoĩa mʉa maji. Ito bajiri gãjerã ĩna rʉcorise ti ʉorã ĩnare rʉoa mʉa.
Luke 16:14 in Macuna 14 Ito bajiro Jesús ĩ bʉsija, fariseo gaye tʉoĩarã tʉo rujiyijarã. Ĩna ñayijarã niyerure bʉto mairã. Ito bajiri Jesure aja tudiyijarã ĩna.
Luke 18:11 in Macuna 11 Fariseo gaye tʉoĩagʉ̃ rʉ̃gõcõri, ado bajiro Diore bʉsiyijʉ: “Gãjerã bajiro bajigʉ meje ña yʉ. Riniri masʉ meje ña yʉ. Ñeñaro yiri masʉ meje ña yʉ. Gãji manojo rãca ajegʉ meje ña yʉ. Ito yicõri ãni bajiro bajigʉ meje ña yʉ. Ĩ ñami ʉjarãre yiari waja seni ĩsiri masʉ. Ĩre bajiro bajigʉ meje ñacõri, ‘Queno ya Dios mʉ’, ya yʉ.
John 1:24 in Macuna 24 Juan idé guri masʉ tʉ oca seniĩarã ejacãna, ĩna ñañi fariseo gaye tʉoĩarã ĩna cõana.
John 7:45 in Macuna 45 Jesure ñia masibiticõri, fariseo gaye tʉoĩarã ito yicõri paia ʉjarã tʉ cʉni tʉdi wacã porecia. Ñe manati ĩna ejaja ticõri, ado bajiro ĩnare seniĩayijarã ĩna: —¿No yija ĩre ãmi wadibiti mʉa? yiyijarã ĩna.
John 8:44 in Macuna 44 Mʉa jacʉ rʉ̃mʉ́a ʉjʉ ñami ĩ. Ito yicõri ĩ rĩa ña mʉa. Ito bajiri ĩ ãmoro bajiroti yi ãmoa mʉa. Cajerojʉti masare sĩari masʉ ñañi rʉ̃mʉ́. Oca riojo gotire wanʉgʉ̃ meje ñami ĩ. Ito yicõri, cojirea riojo gotigʉ meje ñami ĩ. Rʉore oca ĩ gotija socagʉ ñari, ito bajiroti rʉo gotiguĩji ĩ. Ĩ ñami rʉore jaigʉ, ito yicõri rʉore jacʉ.
John 9:40 in Macuna 40 Ito ĩ yija tʉocõri, ito ñarã coriarã fariseo gaye tʉoĩarã seniĩacã ĩna Jesure: —“Tʉo masibiticõri, cajea manare bajiro bajirã ña mʉa”, ¿yati mʉ gʉare? yicã ĩna Jesure.
Acts 4:1 in Macuna 1 Pedro, Juan rãca jʉ̃arã masare ĩna riaso ñaroca paia ejayijarã, saduceo gaye tʉoĩarã, ito yicõri Dios ya wi coderi masa ʉjʉ cʉni.
Acts 5:17 in Macuna 17 Iti tʉocõri paia ʉjʉ ito yicõri ĩ baba mesa saduceo gaye tʉoĩarã bʉto ti tudiyijarã apóstol mesare.
Acts 15:5 in Macuna 5 Ito bajiro ĩna yija tʉocõri, coriarã fariseo gaye tʉoĩagoana Jesure tʉorʉ̃nʉrã bʉsirona wʉmʉ rʉ̃gʉ̃yijarã: —Mani masa meje ñarã Jesure ĩna tʉorʉ̃nʉja, mani yisotiro bajiro ĩna yire ãmoa gʉa. Moisés ĩ rotire gaye cʉdirʉjama ĩna, ito yicõri wiro tarʉjama ĩna, yiyijarã fariseo gaye tʉoĩagoana ito gãnare.
Acts 20:31 in Macuna 31 Ito bajiri queno tʉoĩaña rʉore oca mʉa tʉorʉ̃nʉme yirona. Ʉdia rodo ñami ʉ̃mʉa cʉni yʉ mʉare riasocati ãcabojabeja mʉa. Coji meje mʉare tʉoĩacõri oticʉ yʉ.
Acts 23:6 in Macuna 6 Judio masa ʉjarã ricati riti tʉoĩarã ñayijarã. Gãjerã saduceo gaye tʉoĩayijarã. Gãjerã fariseo gaye tʉoĩayijarã. Iti masicõri oca sẽo bʉsaro bʉsiyijʉ Pablo: —Fariseo gaye tʉoĩagʉ̃ ña yʉ cʉni. Yʉ ñarã cʉni ito bajiro tʉoĩarã ñama. “Masa ĩna godaja bero mʉcana tʉdi catirã yirãji”, yi tʉoĩagʉ̃ ña yʉ. Ito bajiro yʉ tʉoĩagʉ̃ ñajare, “Ĩre seti ña”, yi ãmoa mʉa, yiyijʉ Pablo ĩnare.
Acts 26:5 in Macuna 5 Gʉa masa fariseo gaye tʉoĩarã, ĩna ñama bʉto Moisés ñayorʉ ĩ rotirise gaye rʉ̃cʉbʉorã. Macʉacã yʉ ñacatijʉjʉti fariseo gaye ĩna tʉoĩarise tʉoĩasoticʉ yʉ. “Ito bajiro bajiquĩ ĩ”, ĩna yi ãmoja, riti yirãji ĩna.
Romans 1:18 in Macuna 18 Ado bajiro ña. Dios macãrʉcʉ̃rojʉ ñagʉ̃, masa ĩna ñeñaro yirise, ĩna riojo cʉdibitire cʉni, itire bʉto ti teguĩji Dios. Ito bajiro ĩna ñeñaro yija, Dios oca quenarisere gãjerã ĩna tʉobitiroca yirãji ĩna. Itire junisinicõri bʉto teguĩji Dios.
Romans 5:9 in Macuna 9 Jesús mani ñeñaro yirise waja, ĩ ya rína waja yi godañi. Ito bajiri itire ticõri, “Yʉre waja ruyuriobeama ĩna. Ñe seti ma ĩnare ĩja”, yiguĩji Dios manire. “Yʉre yiari bʉsigʉ yiguĩji Cristo. Ito bajiri, yʉre junisinibicʉ, ñeñaro yʉ tõbʉjaroca yibicʉ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩa masia mani.
1 Thessalonians 1:10 in Macuna 10 Gaje mʉa gaye ado bajiro gotiama ĩna gʉare: “Dios Macʉ ũmacʉ̃jʉ gagʉ ĩ tʉdi ejare bocatirã yama Tesalónica gãna”, yama ĩna gʉare. Jesuti ñami Dios Macʉ. Masa ĩre ĩna sĩabojarocati mʉcana tʉdi ĩ catiroca yiñi Dios. Mani ñeñaro yirisere bʉto ti teami Dios. Ito bajiri mani ñeñaro yirise waja yigʉ, manire goda ĩsiñi Jesucristo. Masa ĩna ñeñaro yirise waja Dios ĩ seniri rʉmʉ Jesucristo ñami manire masorocʉ.
2 Thessalonians 1:9 in Macuna 9 Jesucristore ĩna tʉorʉ̃nʉbitire waja, jeame ʉ̃jʉrojʉ tʉoĩa bʉjatobiti ñasotirã yirãji. Ito yicõri wisa godana bajiro ñatĩñarã yirãji ĩna. Mani Ʉjʉ ñaro camotado ñatĩñaro yiroja ĩnare. Ĩ masirise ĩ ĩorijʉ timena yirãji ĩna.
Hebrews 6:18 in Macuna 18 “Riti mʉare queno yisagʉ yigʉja yʉ”, yiyijʉ Dios. Gaje ado bajiro yiyijʉ Dios: “Ito bajiroti yicʉja yʉ, yirocʉ yʉ wamena ya yʉ”, yiyijʉ Dios. Jʉaji Dios ĩ yijare, gajero bajirojʉa wasoabicʉ yiguĩji ĩ. Ito bajiri, “Ado bajiro yicʉja yʉ”, ĩ yicãre ñajare manire masogʉ̃ yiguĩji ĩ. Ito yicõri, “Ĩ rãca catitĩñarã yirãji mani”, yi tʉoĩa mani. Ĩ goticãre mani tʉorʉ̃nʉja wanʉ oca sẽorã yirãji mani.
Hebrews 11:7 in Macuna 7 Noé ñayorʉ cʉni Diore tʉorʉ̃nʉyijʉ. “Mʉ tiĩabiti rẽtaro yiroja mʉre”, Dios ĩ yija tʉocõri, Dios ĩ yiro bajiroti cʉdiyijʉ Noé ñayorʉ. Ito bajiri cuma bʉcʉa jajoca meniyijʉ Noé ñayorʉ, ĩ ñarã rãca rujabe yirocʉ. Diore tʉorʉ̃nʉcõri adi macãrʉcʉ̃ro gãna Diore tʉorʉ̃nʉbitianare bajiro meje yiyijʉ ĩ. Ito bajiro Noé ĩ yija ticõri, “Manire waja senigʉ̃ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩayijarã masa. “Yʉre ĩ tʉorʉ̃nʉjare seti ma Noére”, yi wacʉ ĩre masoyijʉ Dios.
1 John 3:10 in Macuna 10 ¿No bajiro ti masirãjida mani, Dios rĩa ĩna ñaja? Ito yicõri, ¿no bajiro ti masirãjida mani, rʉ̃mʉ́ rĩa ĩna ñaja? Ado bajiro ti masirãji mani. Ñeñarise yitĩñagʉ̃, ito yicõri ĩ ocabajire ti maibicʉ, Dios yagʉ meje ñami ĩocʉ̃. Rʉ̃mʉ́ yagʉ ñami ĩ.
Revelation 6:16 in Macuna 16 Ito bajiro rudicõri gʉ̃ta yucʉrire, gʉ̃tagãrire cʉni ado bajiro yicã ĩna: —Gʉare quedi jea biaya ʉjʉ ya cumurojʉ rujigʉ gʉare ĩ tibititoni. Ito yicõri Oveja Macʉ gʉa ñeñaro yirise waja gʉare senibititoni, gʉare quedi jea biaya, yicã ĩna gʉ̃ta yucʉrire.
Revelation 12:9 in Macuna 9 Ito bajiro ĩna yijare jino robo bajigʉ bʉcʉre bucõaquĩ Dios. Dios ĩ bucõarʉti ñami rʉ̃mʉ́a ʉjʉ Satanás wame cʉtigʉ. Ĩti ñami jane mejejʉ jino robo godo wedirʉ. Ĩti ñami masa jeyarore rʉogʉ. Ĩ ñarã Dios tʉ ñagoana rãcati bucõaquĩ Dios adi sitajʉ ĩna ñatoni.