Matthew 25:41 in Macuna 41 ’Ito yicõri yʉ ya gãcodʉja ñarãre ado bajiro yigʉ yigʉja yʉ: “Yʉre camotadiya mʉa. Dios ĩ beseana meje ña mʉa. Jeame yatibitimejʉ wasa mʉa. Iti jeamere rʉ̃mʉ́re yiari rioñi Dios, ito yicõri ĩ ñarãre yiari cʉni.
Other Translations King James Version (KJV) Then shall he say also unto them on the left hand, Depart from me, ye cursed, into everlasting fire, prepared for the devil and his angels:
American Standard Version (ASV) Then shall he say also unto them on the left hand, Depart from me, ye cursed, into the eternal fire which is prepared for the devil and his angels:
Bible in Basic English (BBE) Then will he say to those on the left, Go from me, you cursed ones, into the eternal fire which is ready for the Evil One and his angels:
Darby English Bible (DBY) Then shall he say also to those on the left, Go from me, cursed, into eternal fire, prepared for the devil and his angels:
World English Bible (WEB) Then he will say also to those on the left hand, 'Depart from me, you cursed, into the eternal fire which is prepared for the devil and his angels;
Young's Literal Translation (YLT) Then shall he say also to those on the left hand, Go ye from me, the cursed, to the fire, the age-during, that hath been prepared for the Devil and his messengers;
Cross Reference Matthew 3:12 in Macuna 12 Gaje ado bajiro gotiyijʉ Juan ĩnare: —Yʉ bero ejagʉ trigo besegʉ bajiro yigʉ yiguĩji masare. Sĩgʉ̃ trigo otegʉ iti wirori coda batecõri ajeri riti seo masiguĩji ĩ. Ito bajiro ĩ codaja bero iti wirorire jeamejʉ soeguĩji ĩ. Yatirime meje ñaroja itime jeame. Wirori ĩ soegori ajeriama trigo ĩ seorojʉ seogʉ yiguĩji ĩ. Ito bajiro yigʉ yiguĩji mani Ʉjʉ adojʉ ejagʉ. Trigo beseado bajiroti besegʉ yiguĩji manire, yi gotiyijʉ Juan masare.
Matthew 5:22 in Macuna 22 Yʉama ado bajiro mʉare goti remoa: No gãjire junisini tigʉre waja senigʉ̃ yiguĩji oca quenori masʉ. No gãjire bʉsitugʉre waja senirã yirãji oca quenori masa. No, “Rocati mecʉri masʉ ña mʉ. Jeame ʉ̃jʉrojʉ warʉja mʉ”, yigʉti ĩjʉare waja senirocʉ ĩre cõagʉ̃ yiguĩji Dios jeame ʉ̃jʉrojʉ, ya yʉ mʉare.
Matthew 7:23 in Macuna 23 Ito bajiro ĩna yibojarocati ado bajiro ĩnare yigʉ yigʉja yʉ: “Yʉ ñarã meje ña mʉa. Mʉare masibea yʉ. Yʉre wa camotadicoasa mʉa. Ñeñaro yiana ña mʉa”, yigʉ yigʉja yʉ ĩnare, yiyijʉ Jesús masare.
Matthew 13:40 in Macuna 40 Ta widirise ãmicõri ĩna soeado bajiro bajia macãrʉcʉ̃ro iti jedirijʉ.
Matthew 13:42 in Macuna 42 Ĩnare besecõri jeame ʉ̃jʉrojʉ ĩnare cõarã yirãji ĩna. Ito jeame ʉ̃jʉrojʉ ejacõri ñeñaro tõbʉjarã yirãji. Ito bajiri oticõri bʉto tʉoĩa oca jairã yirãji ĩna.
Matthew 13:50 in Macuna 50 Besecõri ñeñarãreama jeame ʉ̃jʉrojʉ cõarã yirãji ĩna. Ito jeame ʉ̃jʉrojʉ ejacõri ñeñaro tõbʉjarã yirãji. Ito bajiri bʉto tʉoĩa oticõri oca jairã yirãji ĩna, yiquĩ Jesús gʉare.
Matthew 18:8 in Macuna 8 ’Mʉa ya ãmo, mʉa ya gʉbo, mʉa ñeñaro yiroca mʉare iti yija, itire jatacõri sõjʉ cõacõña. Manire co dʉja ãmo manija quenabetoja. Ito bajibojarocati jʉa ãmo, ãmo cʉtirã ñabojarãti jeame ʉ̃jʉrojʉ manire Dios ĩ cõaja, rẽto bʉsaro quenabeto yiroja.
Matthew 25:46 in Macuna 46 Ito bajiri tõbʉjare sʉsabetojʉ ĩnare cõagʉ̃ yigʉja yʉ. Dios ĩ beseanama catitĩñadojʉ warã yirãji, yiquĩ Jesús gʉare.
Mark 9:43 in Macuna 43 “Mʉa ñeñaro yirise jidicãña mʉa”, yirocʉ ado bajiro gotiyijʉ Jesús ĩnare: Mʉa ya ãmona ñeñarise mʉa yija itire jatacõña. Manire co dʉja ãmo manija quenabetoja. Ito bajibojarocati jʉa ãmo, ãmo cʉtirã ñabojarãti jeame ʉ̃jʉrojʉ mani waja rẽto bʉsaro quenabeto yiroja.
Luke 13:27 in Macuna 27 Ito bajiro mʉa yibojarocati ado bajiro mʉare cʉdigʉ yiguĩji ĩ: “Mʉare masibea yʉ. Yʉ tʉ ñabesa mʉa. Ñeñaro yi jairã ña mʉa”, yigʉ yiguĩji ĩ, ya yʉ mʉare.
Luke 16:24 in Macuna 24 Ito bajiri ado bajiro oca sẽoro bʉsibojayijʉ ĩ: “Ñicʉ Abraham yʉre ti maiña mʉ. Adojʉ jeame ʉ̃jʉrojʉ ñeñaro tõbʉja yʉ. Ito bajiri Lázarore cõaña, ĩ ya ãmo wãsoa ide yicõri yʉ ya ñemero ide weogʉ wadijaro. Ito yija jabeto tujari seyoa yʉ”, yibojayijʉ ĩ Abrahamre.
John 8:44 in Macuna 44 Mʉa jacʉ rʉ̃mʉ́a ʉjʉ ñami ĩ. Ito yicõri ĩ rĩa ña mʉa. Ito bajiri ĩ ãmoro bajiroti yi ãmoa mʉa. Cajerojʉti masare sĩari masʉ ñañi rʉ̃mʉ́. Oca riojo gotire wanʉgʉ̃ meje ñami ĩ. Ito yicõri, cojirea riojo gotigʉ meje ñami ĩ. Rʉore oca ĩ gotija socagʉ ñari, ito bajiroti rʉo gotiguĩji ĩ. Ĩ ñami rʉore jaigʉ, ito yicõri rʉore jacʉ.
Romans 9:22 in Macuna 22 Iso yiado bajiroti ĩ ãmoro bajiro yigʉ yiguĩji Dios cʉni. Ĩ masirise ĩo ãmobojagʉti ito yicõri masa ĩna tõbʉjaroca yi ãmobojagʉti, itire yibisijʉ Dios. Ado robojʉa bajia. “Ĩnare ruyuriorʉja yʉre”, yibojagʉti, ñeñaro ĩna tõbʉjaroca yi ʉsiriobisijʉ Dios.
Galatians 3:10 in Macuna 10 “Moisés ñayorʉ ĩ rotirisere yʉ cʉdi jeoja ticõri, yʉre masogʉ̃ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩabojagʉre, seti ña ĩre maji. Ito bajiri ĩre masobiquĩji Dios. Ito yicõri ĩre waja senigʉ̃ yiguĩji Dios. Ado bajiro yi ucañi Moisés ñayorʉ: “No adi papera tuti rotirisere cʉdi jeobicʉre, seti ña ĩre maji. Ito bajiri ĩre waja senigʉ̃ yiguĩji Dios”, yi ucañi Moisés ñayorʉ.
2 Thessalonians 1:9 in Macuna 9 Jesucristore ĩna tʉorʉ̃nʉbitire waja, jeame ʉ̃jʉrojʉ tʉoĩa bʉjatobiti ñasotirã yirãji. Ito yicõri wisa godana bajiro ñatĩñarã yirãji ĩna. Mani Ʉjʉ ñaro camotado ñatĩñaro yiroja ĩnare. Ĩ masirise ĩ ĩorijʉ timena yirãji ĩna.
Hebrews 6:8 in Macuna 8 Iti sita jota, ito yicõri ta widirise jeyaro iti judija, ñe waja ma iti wese. Ito bajiri sita iti ʉjarã itire soecõrã yirãji ĩna. “Adi sitare queno yibisĩ Dios”, yirã yirãji ĩna. Ito bajiroti ĩre jidicãrãre jeame ʉ̃jʉrojʉ cõagʉ̃ yiguĩji Dios.
2 Peter 2:4 in Macuna 4 ¿Dios ñaro gãna ángel mesa oca masiati mʉa? Jane mejejʉ jãjarã ángel mesa ñeñaro yi ãmorã queno Diore cʉdibisijarã ĩna. Ito bajija ticõri, “No yibea yʉre”, yibisijʉ Dios. Bʉto rãitĩarojʉ ĩnare cõayijʉ ĩ. Ito yicõri ĩna ñeñaro yirise waja, waja ĩ seniroti rʉmʉ riojʉa ito riti ĩnare cũyijʉ ĩ. Ito bajiroti rʉore oca riasotirãre cʉni bʉto waja senigʉ̃ yiguĩji Dios.
1 John 3:10 in Macuna 10 ¿No bajiro ti masirãjida mani, Dios rĩa ĩna ñaja? Ito yicõri, ¿no bajiro ti masirãjida mani, rʉ̃mʉ́ rĩa ĩna ñaja? Ado bajiro ti masirãji mani. Ñeñarise yitĩñagʉ̃, ito yicõri ĩ ocabajire ti maibicʉ, Dios yagʉ meje ñami ĩocʉ̃. Rʉ̃mʉ́ yagʉ ñami ĩ.
Jude 1:6 in Macuna 6 Ángel mesa bajigore gaye mʉare gotigʉ ya yʉ. Tʉoĩate mʉa. Jane mejejʉ Diore moa ĩsiri masa ñabojarãti jãjarã ĩre cʉdi ãmobisijarã ángel mesa. Dios rẽtoro masi ãmobojayijarã ĩna. Ito bajirã ĩna ña ãmojare rãitĩarojʉ ĩnare cũyijʉ Dios. Ito bajiri ĩna ñeñaro yirise waja, waja ĩ seniroti rʉmʉ riojʉa itojʉ riti ñarã yirãji ĩna maji. Ĩ waja seniri rʉmʉ ejaroca bʉto bʉsa tõbʉjarã yirãji ĩna.
Revelation 12:7 in Macuna 7 Ito yija bero ũmacʉ̃jʉ ĩna gãmeri sĩaja ticʉ yʉ. Ángel mesa Miguel ʉjʉ rãca ñarã, ángel mesa ñagoana jino robo bajigʉ bʉcʉ ñarã rãca gãmeri tãcã ĩna.
Revelation 14:10 in Macuna 10 Ado bajiro bajia iti. Ʉyé ide, ide wʉoya mani bʉto rĩarise ñacʉ. Iti ʉyé ide bʉto rĩarise wʉoya mani robo bajiro bʉto ĩna tõbʉjaroca yigʉ yiguĩji Dios. No guijogʉre rʉ̃cʉbʉorãre jeame ʉ̃jʉrojʉ cõagʉ̃ yiguĩji Dios. Jeana, azufre wame cʉtirisena cʉni tõbʉjarã yirãji ĩna. Oveja Macʉ ĩ tiro riojo ángel mesa ĩna tiro riojo cʉni tõbʉjarã yirãji ĩna.
Revelation 20:10 in Macuna 10 Ito yija bero rʉ̃mʉ́ ĩnare rʉorʉre itajura jeame ʉ̃jʉritajʉ ĩre cõa roagʉ yiguĩji Dios. Azufre wame cʉtirisena ʉ̃jʉrita ñaro yiroja itira. Itira ñaroja guijogʉ sũagʉ̃re, ito yicõri, “Diore goti ĩsiri masʉ ña yʉ”, yibojagʉre Dios ĩ cõarada. Itojʉ ʉ̃mʉa, ñami cʉni tõbʉjatĩñarã yirãji ĩna.