Cross Reference Matthew 3:2 in Macuna 2 Itojʉ ejacõri masare riasogʉ, ado bajiro yiyijʉ ĩ: —Nocõ mejeti ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩ rotirojʉ miojugʉ yiguĩji Dios. Ito bajiri mʉa ñeñaro yirise tʉoĩa bojori bʉjacõri jidicãña mʉa, yiyijʉ Juan masare.
Matthew 5:3 in Macuna 3 —“Jaje rʉya Dios oca queno yʉ masi jeoroti”, mʉa yi tʉoĩaja, wanʉ quenarã yirãji mʉa. Ijajʉ Dios ĩ rotirojʉ ejacõri ĩ rãca rotirã yirãji mʉa.
Matthew 5:19 in Macuna 19 No Dios rotirisere jabeto cʉdibicʉ, “No yibea mani cʉdi jeobeja cʉni”, yi riasogʉ quenabeami. Dios rotirojʉ ejacõri ñasagʉ meje bajiro ñagʉ̃ yiguĩji ĩocʉ̃. No Dios rotirise cʉdicõri, “Jeyaro ĩ rotirise mani cʉdi jeoja quena”, yi riasogʉ ĩ ñami quenagʉ̃. Ito bajiri Dios rotirojʉ ejacõri ñasagʉ ñagʉ̃ yiguĩji ĩama.
Matthew 13:35 in Macuna 35 Ito bajiro masare ĩ riasoja Diore goti ĩsiri masʉ ĩ goticãdo bajiroti rẽtacʉ. Ado bajiro gotiyoñi ĩ: Goti masiore ocana riti masare gotigʉ yiguĩji ĩ. Ito yicõri adi macãrʉcʉ̃ro rujeoroto riojʉa gaye masa ĩna masibitire gotigʉ yiguĩji, yi ucañi Diore goti ĩsiri masʉ ñayorʉ yʉre tʉoĩa yugʉ, yiquĩ Jesús masare.
Matthew 19:29 in Macuna 29 Noa yʉre cʉdi ãmorã ĩna ya wiri, ĩna ñarã, ĩna jacʉsabatia, ĩna manojosãromia, ĩna rĩa, ito yicõri ĩna ya wesecare cʉni ĩna cũ waja, ĩna rʉcobojarise rẽto bʉsaro queno bʉjarã yirãji ĩna mʉcana. Ito yicõri catitĩñare bʉjarã yirãji ĩna.
Matthew 20:23 in Macuna 23 Ĩna ito yija tʉocõri, ado bajiro cʉdiquĩ Jesús: —Riti mʉare gotia yʉ. Mʉa cʉni yʉre bajiroti tõbʉjarã yirãji. Ito bajibojarocati yʉ ya riojocadʉja, yʉ ya gãcodʉja mʉare rojo masibea yʉ. “Ãna yʉ Macʉ tʉ rujirã yirãji”, yʉ Jacʉ ĩ yicãdo bajiroti, ĩnare rojogʉ yiguĩji, yiquĩ Jesús ĩnare.
Matthew 21:5 in Macuna 5 Jerusalén gãnare ado bajiro yiba: “Tiya mʉa. Mʉa Ʉjʉ wadiami. ‘Ñasagʉ ña yʉ’, yirocʉ meje ejami ĩ. Burro gajeoni ũmari masʉ macʉ ĩ joe jesacõri wadiami ĩ”, yiba, yi ucañi Diore goti ĩsiri masʉ ñayorʉ.
Matthew 22:11 in Macuna 11 ’Ito yija ĩ oca cõanare tigʉ sãjayijʉ ʉjʉ. Sĩgʉ̃ ĩ ãmo siara rʉmʉ sãñare gaye yutabuju ĩ sãñabeja tiyijʉ ĩ.
Matthew 25:21 in Macuna 21 “Yʉre queno moa ĩsiyija mʉ. Yiro robo yʉre cʉdigʉ ña mʉ. Jabetacã yʉ wasoarena mʉcana itocõti mʉ remore ñajare, jai bʉsaro mʉ moatoni jai bʉsaro mʉre cũcʉja yʉ. Sãjaña, queno wanʉña yʉ rãca”, yiyijʉ ʉjʉ ĩ ya moari masʉre.
Matthew 25:23 in Macuna 23 “Yʉre queno moa ĩsiyija mʉ. Yiro robo yʉre cʉdigʉ ña mʉ. Jabetacãna moacõri mʉcana itocõti mʉ yʉre bʉja ĩsire ñajare jai bʉsaro mʉcana moaroti cũcʉja yʉ. Sãjaña, queno wanʉña yʉ rãca”, yiyijʉ ĩ, ĩ ya moari masʉre.
Matthew 25:41 in Macuna 41 ’Ito yicõri yʉ ya gãcodʉja ñarãre ado bajiro yigʉ yigʉja yʉ: “Yʉre camotadiya mʉa. Dios ĩ beseana meje ña mʉa. Jeame yatibitimejʉ wasa mʉa. Iti jeamere rʉ̃mʉ́re yiari rioñi Dios, ito yicõri ĩ ñarãre yiari cʉni.
Matthew 27:37 in Macuna 37 Jesús ya rijoga weca rujajãi uca wõyijarã ĩna. “Adi seti ña ĩre”, yira jãi uca wõyijarã ĩna. “Ãniti ñami Jesús judio masa ʉjʉ”, yi wãñayijʉ iti jãijʉ.
Mark 10:40 in Macuna 40 Ito bajibojarocati yʉ rãca mʉare ruji roti masibea yʉ. Yʉ riojocadʉja, gãcodʉja cʉni Dios sĩgʉ̃ti yʉ tʉ rujironare rotigʉ yiguĩji. Itojʉ rujiado ĩnare queno ĩsigʉ̃ yiguĩji Dios, yiyijʉ Jesús ĩnare.
Luke 1:31 in Macuna 31 Macʉ sãñagõ ñasʉogo yigoja mʉ, ito yicõri macʉ cʉtigo yigoja mʉ. Ĩre macʉ cʉticõri, Jesús wame yigo yigoja mʉ, mʉ macʉre.
Luke 11:28 in Macuna 28 Ito bajiro iso yija tʉocõri, ado bajiro yiyijʉ Jesús isore: —Yʉ jaco rẽtoro wanʉrã yirãji, Dios rotirise tʉocõri ĩna cʉdija, yiyijʉ Jesús isore.
Luke 12:32 in Macuna 32 ’Güibesa yʉ coderã mʉa. Coriarãti ña mʉa. Ito bajibojarocati ĩ rotirojʉ mʉa ejare bʉto ãmoami ĩ mani Jacʉ.
Luke 19:38 in Macuna 38 —Quenarise ñajaro mani Ʉjʉre. Ĩ ñami Dios ĩ cũrʉ. Ũmacʉ̃jʉ gãna cʉni wanʉ quenare rãca ñajaro ĩna. Masa jeyaro Diore queno rʉ̃cʉbʉojaro, yiyijarã ĩna Jesure wanʉrã.
John 1:49 in Macuna 49 Ito ĩ yija tʉocõri: —Yʉre Riasogʉ, mʉti ña Dios Macʉ, ito yicõri gʉa Israel sita gãna Ʉjʉ ña mʉ, yiquĩ Natanael Jesure.
John 12:13 in Macuna 13 Ito bajiri Jesure boca ãmirona rujaño caeri ãmicã ĩna. Ito yicõri ado bajiro awasãcã ĩna, ĩre wanʉrã: —Rẽtoro ñasagʉ ñami Dios. Ĩ cõarʉre queno yijaro Dios. Gʉa Israel gãna Ʉjʉ ñarocʉre queno yijaro Dios, yi awasãcã ĩna, ĩre wanʉrã.
John 14:2 in Macuna 2 Cʉna ya wi mʉa ñarotijʉri jaje ñaroja. Ito bajiro iti bajibeja mʉare gotibitiboa yʉ. Itojʉ mʉa ñarotijʉ queno yugʉ wajʉ yʉ.
John 19:15 in Macuna 15 Ito bajiro ĩ yibojarocati bʉto awasãyijarã ĩna: —Sĩacõrʉja ĩre. Sĩacõrʉja ĩre. Yucʉtẽojʉ ĩre jaju sĩaña, yiyijarã ĩna Pilatore. Ĩna ito yijare: —¿Mʉa ʉjʉre jaju sĩagʉ̃ yigʉjada yʉ? yiyijʉ Pilato ĩnare. Ito ĩ yijare, ado bajiro cʉdiyijarã paia ʉjarã: —Romano masa ʉjʉ riti ñami gʉa ʉjʉ. Ñimʉjʉa gãji mami, yiyijarã ĩna Pilatore.
John 19:19 in Macuna 19 Jesús ĩ wãñaritẽojʉ ĩ ya rijoga weca wame wõ rotiquĩ Pilato. Ado bajiro goticʉ iti: “Jesús Nazaret gagʉ, judio masa ʉjʉ”, yi wãñacʉ iti.
Acts 3:26 in Macuna 26 Ĩ Macʉre tʉdi catiocõri, cajero mani rãca ñarocʉre ĩre cõañi Dios, mani queno wanʉ quenatoni. Ito yicõri mani ñeñaro yirisere jidicãtoni, ĩ Macʉre cõañi Dios, yiyijʉ Pedro masare gotigʉ.
Romans 8:17 in Macuna 17 Ĩ rĩati ñacõri, quenarise ĩ goticãre boca ãmirã yirãji mani. Cristo rãca boca ãmirã yirãji mani, Dios ĩ goticãre gaye. Cristo robo mani tõbʉjaja, ĩ rãcati mani wanʉ quenaroca yigʉ yiguĩji Dios manire.
1 Corinthians 2:9 in Macuna 9 Dios oca tuti iti gotiado bajiroti bajia. Tʉote mʉa: Ĩre tʉo mairãre yiari quenarise queno yucãñi Dios. Masa ĩna tiĩabiti, ĩna tʉobiti, ĩna tʉoĩabiti cʉni quenarise queno yucãñi Dios, yi gotia Dios oca tuti.
1 Corinthians 6:9 in Macuna 9 “Dios ĩ rotirojʉ ejamena yirãji ñeñaro yiri masa”, yi masicãrã ñaboja mʉa. “Ñeñaro yirã ñabojarãti Dios tʉ ejarã yirãji mani”, yi tʉoĩaboja mʉa. Ado bajiro ñeñaro yirã Dios tʉ wamenaji. Tʉote mʉa. Rocati romiare ajerã Dios tʉ wamenaji. Ĩna meni rujeorʉre rʉ̃cʉbʉorã cʉni wamena yirãji. Manojo cʉtirã ñabojarãti gãjerã romiare ajerã, ĩna comasiti yirã cʉni, riniri masa cʉni, jai bʉsaro bʉjarona rʉorã cʉni, mecʉ jairã cʉni, rocati socacõri rʉo gotirã cʉni, rini ucurã cʉni Dios tʉ wamenaji. “Ĩna robo bajiro ñeñaro mani yibojarocati Dios tʉ ejarã yirãji mani”, yi tʉoĩabojabesa mʉa.
1 Corinthians 15:50 in Macuna 50 Ado bajiro goti ãmoa yʉ ñarã yʉ mʉare: Adocãta mani ya rujʉ wiro, rí cʉni ña manire. Ito bajiri rujʉ ũmacʉ̃jʉ Dios ĩ rotirojʉ ña masibetoja. Adocãta mani rujʉ cʉtiri rujʉ yoari ñabetoja. Ito bajiri Dios rãca catitĩñarona rujʉ jogabiti rujʉ mani rujʉ cʉtija quena.
Galatians 3:13 in Macuna 13 Ito bajibojarocati ñarocõti bʉcʉrã rotire gaye cʉdi jeo masibea mani. Ito bajiri seti jaje ña manire. Ito yicõri jairo ñeñaro yirise waja, waja ruyurioa mani. Itire masicõri, mani ñeñaro yirise waja, waja yi ĩsirocʉ goda ĩsiñi Cristo. Ado bajiro yi gotia Dios oca: “Yucʉgʉjʉ sĩgʉ̃re ĩna sĩa yoja, seti cʉtigʉ ñaguĩji ĩocʉ̃”, yi gotia Dios oca tuti. Mani ñeñaro yirise waja, manire waja yi ĩsirocʉ yucʉtẽojʉ goda ĩsiñi Cristo.
Galatians 5:21 in Macuna 21 Gãjerã ya gajeonire ti ʉorãji ĩna. Gãjerãre sĩarãji ĩna. Idire idicõri mecʉrãji ĩna. Mecʉcõri rocati yirãji ĩna. Ito yicõri jeyaro ñeñarise yirãji ĩna. Iti rʉmʉjʉ mʉare yʉ goticato bajiro mʉare gotisagʉ ya yʉ. No ito bajiro ñeñaro yi ʉyagʉ, ũmacʉ̃jʉ Dios ĩ rotirojʉ ejabicʉ yiguĩji ĩ.
Ephesians 1:3 in Macuna 3 “Rẽtoro queno yigʉ ña Dios mʉ”, mani Ʉjʉ Jesucristo Jacʉre yi rʉ̃cʉbʉorʉja manire. Cristo ñarã mani ñajare, quenoguti yiñi Dios manire. Ito bajiro yicõri jeyaro ũmacʉ̃jʉ gaye mani tʉoĩa wanʉroca yami Dios, mani ya ʉsijʉ queno mani ñatoni.
Ephesians 5:5 in Macuna 5 Tʉoya mʉa. Riti mʉare gotia yʉ. Ñeñaro yirã Cristo ñarã meje ñama ĩna. Ito bajiri Dios ĩ rotirojʉ ejamenaji ĩna. No rocati romiare ajegʉ, Dios tʉjʉ ejabiquĩji ĩ. Coriarã Diore mairo rẽto bʉsaro gajeonire mairãji ĩna. Dios ĩ tija ĩre rʉ̃cʉbʉorã meje ñarãji ĩna. Ito bajiri ĩnaõna Dios ĩ rotirojʉ ejamenaji.
1 Thessalonians 2:12 in Macuna 12 Mʉa oca sẽojaro yirona ado bajiro mʉare goticʉ gʉa. “Dios ĩ ãmoro bajiro riti yisotiya, Dios mʉare ĩ wanʉtoni”, yi goti quenocʉ gʉa mʉare. Mʉare beseñi Dios ĩ rotirojʉ ĩ rãca mʉa ñatĩñatoni.
2 Timothy 2:12 in Macuna 12 Tʉoĩa bʉjatobitibojarãti mani ñemecʉtija, co rʉmʉ ĩ rãca rotirã yirãji mani cʉni. “Masibea yʉ Jesure”, mani yija co rʉmʉ, “Masibea yʉ mʉre”, yigʉ yiguĩji ĩ cʉni manire.
2 Timothy 4:8 in Macuna 8 Ito bajiri ĩre yʉ tʉorʉ̃nʉ jidicãbitire waja yʉre queno yigʉ yiguĩji Dios. Queno yigoana ĩna jesari bedo bʉjagʉ yigʉja yʉ cʉni. Masare ĩ ti beseri rʉmʉ yʉre waja yigʉ yiguĩji ĩ. Masa ĩna yigoado bajiroti ĩnare ti besegʉ yiguĩji ĩ. Yʉre riti meje waja yigʉ yiguĩji ĩ. No Jesucristore tʉo maicõri ĩ tʉdi ejari rʉmʉ bocatirãre cʉni queno waja yigʉ yiguĩji ĩ.
Hebrews 4:3 in Macuna 3 Ĩre tʉorʉ̃nʉrã riti, Dios ĩ tujacã rotiadojʉ ejarã yirãji mani. Ado bajiro gotiñi Dios mani ñicʉsabatiare tʉoĩa yugʉ: Yʉre ĩna tʉorʉ̃nʉbejare ĩnare junisinicʉ yʉ. “Ĩnare yʉ tujacãrotirajaʉ ejamena yirãji ĩna”, yi goticã yʉ, yiñi Dios, mani ñicʉsabatiare tʉoĩa yugʉ. Adi macãrʉcʉ̃ro meni wacʉ, cojʉ tujacãrajʉ meniñi Dios. Ito ĩ yija bero mʉcana tʉdi gaje rujeobisijʉ Dios ĩja. Tujacãrajʉ ĩ menicãre ñabojarocati, ĩnare sãja rotibisijʉ ĩ, ĩre ĩna tʉorʉ̃nʉbejare.
Hebrews 9:26 in Macuna 26 Co rodo rʉyabeto Cristo godare Dios ĩ ãmoja, biyaro godaborʉ, adi macãrʉcʉ̃ro iti rujearocajʉti. Ado bajirojʉa bajia. Adocãta macãrʉcʉ̃ro iti jediroto riojʉa, manire yiari cojiti goda ĩsiñi Cristo. Mani ñeñaro yirisere goda ĩsiñi ĩ. Ito bajiri ĩre mani tʉorʉ̃nʉja, manire ĩ yi ĩsigore ticõri, mani ñeñaro yirisere ãcabojogʉ yiguĩji Dios.
Hebrews 11:16 in Macuna 16 Ĩna wagora sita rẽtoro quenarise sita ũmacʉ̃jʉ Dios ĩ ñarojʉ tʉoĩa ñayijarã ĩna. Ĩna ñaroti cʉto meni yucãñi Dios. Ito bajiri ĩnare cʉto queno ĩsicõri, bojobicʉti, “Yʉ ñarã ñama ĩna. Ĩna Ʉjʉ ña yʉ”, yi wanʉgʉ̃ yiguĩji Dios.
James 2:5 in Macuna 5 Queno tʉoya yʉ mairã mʉa. Gajeoni mana Diore queno tʉorʉ̃nʉrã jãjarã ñarãji. Ito bajiri ĩnare beseñi Dios ĩ rotirojʉ, quenarise bʉjajaro ĩna yirocʉ. Dios ĩ goticãdo bajiroti ĩre mairã catitĩñare rʉcorã yirãji.
1 Peter 1:3 in Macuna 3 “Queno ya Dios mʉ. Rẽtoro quenagʉ̃ ña mʉ”, mani Ʉjʉ Jesucristo Jacʉre yiana mani. Manire bʉto ti maicõri manire Cristo ĩ goda ĩsitoni ĩre cõañi Dios. Ito yicõri Cristo ĩ godaja bero mʉcana tʉdi ĩ catiroca yiñi Dios. Ito ĩ yijare mama ʉsi cʉtirã tʉdi rujeanare bajiro bajirã ña mani. Ito bajiri: “Catitĩñagʉ̃ yigʉja yʉ”, yi tʉoĩa mani ĩja.
1 Peter 1:9 in Macuna 9 Ito yicõri ĩre mani tʉorʉ̃nʉja manire masogʉ̃ yiguĩji Dios. Ito bajiri, “Ĩ tʉjʉ ũmacʉ̃jʉ ejagʉ yigʉja yʉ”, yi tʉoĩa mani.
1 Peter 3:9 in Macuna 9 Manire gãjerã ĩna ñeñaro yija ĩnare gãmebitirʉja mani. Manire gãjerã ĩna bʉsituja ĩnare bʉsitu gãmebitirʉja manire. Ado bajirojʉa mani yija quena. Manire ñeñaro yirãre cʉni queno yirʉja manire. Ito yicõri ĩnare yiari Diore bʉsija quena. Ito bajiro queno yirʉja mani. Dios ĩ rotiro bajiro mani yija queno yigʉ yiguĩji Dios manire.
Revelation 5:10 in Macuna 10 No Diore tʉorʉ̃nʉrãre ĩ ñarã ĩna ñaroca yiyija mʉ. Ito yicõri paia robo bajiro Diore ĩna moa ĩsiroca ya mʉ. Ito bajiri adi sita gãnare roti masirã yirãji ĩna, yi basa sẽacã ĩna.
Revelation 13:8 in Macuna 8 Adi sita gãna ñajediro ĩre rʉ̃cʉbʉo jedicã ĩna. Adi macãrʉcʉ̃rore Dios ĩ rujeoroto riojʉajʉ, “Ãna ñama yʉ ñarã, catitĩñarona”, yiari wame wõcãñi ĩ ya papera tutijʉ. Iti tutire rʉcogʉ ĩ ñami Oveja Macʉ, ĩna sĩarʉ. Iti tutijʉ wame wãñamena guijogʉre rʉ̃cʉbʉocã ĩna, yʉ cãirojʉ.
Revelation 17:8 in Macuna 8 Guijogʉ mʉ tirʉ iti rʉmʉjʉ catiquĩ maji. Adocãtama ruyubeami ĩja. Ito bajiro bajibojagʉti Dios ĩre ruyuriosaroto riojʉa sʉsabiti gojena joejea mʉja wadigʉ yiguĩji. Ĩ joejeaja ticõri, ĩre ti ʉcarã yirãji masa. Ĩna ñarã yirãji macãrʉcʉ̃ro Dios ĩ rujeoroto riojʉajʉ papera tuti ucagʉ, “Adocõ ñama catitĩñarã”, ĩ yi ucabitiana. Guijogʉ iti rʉmʉ catigorʉ, mʉcana tʉdi ĩ catija ticõri, ti ʉcarã yirãji masa jeyaro.
Revelation 19:16 in Macuna 16 Ĩ ya risejʉ sarera jãi budigʉ ado bajiro wame cʉtiquĩ ĩ. Ĩ ya yutabujujʉre ito yicõri ĩ ya sagarojʉ cʉni ado bajiro wame wãñaquĩ: “Ãni ñami ñari masa rẽtoro ñasagʉ. Ãni ñami ʉjarã ʉjʉ rẽtoro ñasagʉ”, yire wame wãñacʉ ĩre.
Revelation 21:7 in Macuna 7 No ĩna ñeñaro yirise jidicãrã ĩna ñama rʉ̃mʉ́a ʉjʉre rẽtocũrã. Ito bajiro ĩna yijare quenarise ĩnare ĩsigʉ̃ yigʉja yʉ. Ĩna Ʉjʉ ñagʉ̃ yigʉja yʉ. Ito yicõri yʉ rĩajʉa ñarã yirãji ĩna.