Matthew 21:41 in Macuna 41 Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro cʉdicã ĩna Jesure: —Ĩnare ti maiari meje ĩnare sĩagʉ̃ yiguĩji ĩ iti sita ʉjʉ. Ito ĩ yija bero gãjerãre tirʉ̃nʉ wasoa rotigʉ yiguĩji ĩ. Ʉyé iti bʉcʉaroca iti wese ʉjʉre ĩsironare ĩnare wasoagʉ yiguĩji ĩ, yicã ĩna Jesure.
Other Translations King James Version (KJV) They say unto him, He will miserably destroy those wicked men, and will let out his vineyard unto other husbandmen, which shall render him the fruits in their seasons.
American Standard Version (ASV) They say unto him, He will miserably destroy those miserable men, and will let out the vineyard unto other husbandmen, who shall render him the fruits in their seasons.
Bible in Basic English (BBE) They say to him, He will put those cruel men to a cruel death, and will let out the vine-garden to other workmen, who will give him the fruit when it is ready.
Darby English Bible (DBY) They say to him, He will miserably destroy those evil [men], and let out the vineyard to other husbandmen, who shall render him the fruits in their seasons.
World English Bible (WEB) They told him, "He will miserably destroy those miserable men, and will lease out the vineyard to other farmers, who will give him the fruit in its season."
Young's Literal Translation (YLT) They say to him, `Evil men -- he will evilly destroy them, and the vineyard will give out to other husbandmen, who will give back to him the fruits in their seasons.'
Cross Reference Matthew 3:12 in Macuna 12 Gaje ado bajiro gotiyijʉ Juan ĩnare: —Yʉ bero ejagʉ trigo besegʉ bajiro yigʉ yiguĩji masare. Sĩgʉ̃ trigo otegʉ iti wirori coda batecõri ajeri riti seo masiguĩji ĩ. Ito bajiro ĩ codaja bero iti wirorire jeamejʉ soeguĩji ĩ. Yatirime meje ñaroja itime jeame. Wirori ĩ soegori ajeriama trigo ĩ seorojʉ seogʉ yiguĩji ĩ. Ito bajiro yigʉ yiguĩji mani Ʉjʉ adojʉ ejagʉ. Trigo beseado bajiroti besegʉ yiguĩji manire, yi gotiyijʉ Juan masare.
Matthew 8:11 in Macuna 11 Riti mʉare gotia yʉ. Jãjarã ũmacañi ĩ quedi sãjaro gãna ĩ joejearo gãna cʉni ũmacʉ̃jʉ Dios ĩ rotirojʉ ejacõri ba rujirã yirãji ĩna. Abraham, Isaac, ito yicõri, Jacob ñayoana rãca ba rujirã yirãji.
Matthew 21:43 in Macuna 43 Ito bajiri mʉare ado bajiro gotia yʉ: “Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩ rotirojʉ miojugʉ yiguĩji Dios”, mʉare gãjerã gotibojarocati tʉorʉ̃nʉbisija mʉa. Ito mʉa yija ticõri, gãjerã masa ĩ oca ĩna masiroca yiñi Dios. Ito bajiri ĩre ĩna queno cʉdija ticõri, ĩnareama miojugʉ yiguĩji Dios, ĩ rotirojʉ. Mʉa judio masare ĩ rotirojʉ mʉare cũ yubojañi Dios. Mʉare yubojacõri gãjerãre cũgʉ̃ yiguĩji Dios ĩ rotirojʉ. Ĩ ya weseca ejabʉa ãmorãre bajiro bajirã cũgʉ̃ yiguĩji Dios ĩ rotirojʉ.
Matthew 22:6 in Macuna 6 Gãjerãma ʉjʉ ĩ cõanare boca ñiayijarã. Ito yicõri ĩnare jayijarã. Ito yirã riti ĩnare sĩacõyijarã ĩna.
Matthew 23:35 in Macuna 35 Abel queno yigʉ ñayorʉre sĩasʉoyijarã mʉa ñicʉsabatia ito yicõri Berequiás macʉ Zacaríasjʉre sĩasʉsayijarã. Dios ya wijʉ Diore ĩna soe ĩsisotira casabo tʉ Zacaríasre sĩayija mʉa. Mʉa ñicʉsabatiare bajiroti ya mʉa cʉni. Ito bajiri queno yirãre ĩna sĩagore ñajare seti ña mʉare cʉni.
Matthew 24:21 in Macuna 21 Ito bajiro bajiri rʉmʉri bʉto tõbʉjarã yirãji masa. Adi macãrʉcʉ̃ro ñasʉora rʉmʉri masa ĩna tõbʉjaĩabiti rẽto bʉsaro tõbʉjarã yirãji ĩna. Iti ĩna tõbʉjaja bero mʉcana iti robo bajiro bajirise tõbʉjamena yirãji masa.
Luke 13:28 in Macuna 28 Dios ĩ rotirojʉ sãja masimena yirãji mʉa. Abraham, Isaac, Jacob, ito yicõri Diore goti ĩsiri masa ñayoana ĩ tʉ ĩna ñaja tibojarã yirãji mʉa. Ito bajibojarocati ĩna tʉjʉ eja masimena yirãji mʉa. Mʉare cõacõgʉ̃ yiguĩji Dios. Ito bajiri sãja masibiticõri ruje otirã yirãji mʉa. Ito yicõri bʉto tõbʉjarã ñari mʉa ya guji cuni canamʉorã yirãji.
Luke 14:23 in Macuna 23 Ito yija ĩ ʉjʉ ado bajiro gotiyijʉ ĩre: “Cʉto tʉnima gãnare, masa mʉ bocaja bʉto adojʉ wadi rotiba, yʉ ya wi iti dajatoni.
Luke 17:32 in Macuna 32 Lot manojo ñayorore bajire gaye tʉoĩaña mʉa. Iso ya gajeonire tʉoĩa jidicã ãmobisijo iso. Ito bajiri godayijo iso.
Luke 19:41 in Macuna 41 Ito bajiro wacʉti Jerusalénjʉ ticõyijʉ ĩ. Iti cʉto gãnare tʉoĩacõri otiyijʉ Jesús.
Luke 21:22 in Macuna 22 Iti rʉmʉri bʉto ñeñaro tõbʉjarã yirãji masa. Dios oca tuti iti gotiro bajiroti, rẽtaro yiroja.
Acts 13:46 in Macuna 46 Ito ĩna yija ticõri, bʉto oca sẽorena bʉsiyijarã Pablo mesa: —Dios ĩ rotiro bajiro cajero ĩ oca mʉare riasosʉobʉ yʉ. Ito bajibojarocati iti ocare queno tʉorʉ̃nʉbea mʉa. Ito bajiro mʉa yija, “Dios rãca catitĩña ãmobea gʉa”, yiado bajiro bajicʉ. Ito bajiri adi rʉmʉri judio masa meje ñarãre Dios oca gotia gʉa.
Acts 15:7 in Macuna 7 Yoari ĩna gãmeri bʉsija bero bʉsirocʉ wʉmʉ rʉ̃gʉ̃yijʉ Pedro: —Yʉ ñarã queno tʉoya mʉa. Mʉa rãca ñagʉ̃re yʉre beseñi Dios, judio masa mejere cʉni ĩ masore oca yʉ gotitoni. Ito bajiro beseñi Dios yʉre, Jesure ĩna tʉorʉ̃nʉtoni. Iti gayere queno masia mʉa.
Acts 18:6 in Macuna 6 Ito bajiro ĩ gotibojarocati gãjerã ricati tʉoĩacõri ĩre ʉsirioro yi codeyijarã ĩna. Ito yicõri ĩre bʉsituyijarã ĩna. Ĩna ito yija ticõri, ĩ ya yutabuju jacãyijʉ. “Yʉre queno boca ãmibea mʉa”, yi tʉoĩagʉ̃, ito bajiro yiyijʉ ĩ. Ito yicõri ado bajiro yiyijʉ ĩ: —Dios yʉre ĩ rotiado bajiroti ĩ oca mʉre gotibojabʉ yʉ. Ito bajiri mʉa godari rʉmʉ jeame ʉ̃jʉrojʉ mʉa waja yʉre seti mano yiroja. Ĩ oca mʉa tʉorʉ̃nʉbitijare mʉareama seti ñaro yiroja. Ito bajiri mʉa tʉo ãmobeja ticõri, adi rʉmʉna judio masa meje ñarãre Dios oca gotisʉogʉ ya yʉ, yiyijʉ Pablo.
Acts 28:8 in Macuna 8 Ito gʉa ñaroca Públio jacʉ, jacũari, ñiori cõ yosaquĩ. Ĩ tʉ tirã wacʉ gʉa Pablo rãca. Ĩ tʉ ejacõri Diore seniquĩ Pablo. Ito yicõri cõgʉ̃re ĩ ya ãmo ĩ moa jeorocati ĩ ñarise cʉtirise iti rẽtaroca yiquĩ ĩ.
Acts 28:28 in Macuna 28 Ito bajiri bʉsi tĩogʉ̃ ado bajiro gotiquĩ Pablo: —Ado yʉ bʉsirisere mʉa tʉorʉ̃nʉre ãmoa yʉ. Jane adi rʉmʉna Dios ĩ ñarãre ĩ masore gaye oca, judio masa meje ñarãre gotire ñaro wado yiroja. Iti oca tʉocõri wanʉ quenarã yirãji ĩnama, yiquĩ Pablo ĩnare.
Romans 9:1 in Macuna 1 Yʉ gotirise riti ña. Cristore tʉorʉ̃nʉgʉ̃ ñari ĩ yagʉ ña yʉ. Ito bajiri socabea yʉ. “Espíritu Santo ĩ ejabʉarisena riojo oca gotia yʉ”, yi tʉoĩa yʉ.
Romans 15:9 in Macuna 9 Gaje ado bajiro wadiñi Cristo. “Masare ti maigʉ̃ ñari rẽtoro queno yigʉ ñami Dios”, judio masa meje cʉni ĩna yi masitoni, ado wadiñi Cristo. Dios oca tuti iti gotiado bajiroti ado bajiro gotiñi Cristo Diore: Judio masa meje tʉoro riojo, “Mʉ ña rẽtoro masigʉ̃”, yi mʉre rʉ̃cʉbʉogʉ yigʉja yʉ. Mʉre rʉ̃cʉbʉogʉ mʉ wame basa sẽacʉja yʉ, yiyijʉ Cristo Diore. Ito bajiro yi ucare ñayija jane mejejʉti.
1 Thessalonians 2:16 in Macuna 16 “Mʉare cʉni maso ãmoami Cristo”, judio masa mejere cʉni gʉa goti ãmobojarocati gʉare camotacã judio masa. Ito bajiro ĩna yija bʉto bʉsa seti cʉtirã ñama ĩna. Ito bajiro ĩna yija ti junisinicõri, “Ĩna ñeñaro yirise waja, waja yirã tʉoĩa bʉjatomena yirãji ĩna”, yi tʉoĩacãguĩji Dios.
Hebrews 2:3 in Macuna 3 Manire ti maicõri bʉto manire maso ãmoguĩji Dios. Ito bajiri ĩ oca ñasarisere mani tʉorʉ̃nʉbeja, mani tõbʉjaroca yigʉ yiguĩji Dios. “Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre masogʉ̃ yiguĩji Dios”, yire oca cajerojʉti goticãñi mani Ʉjʉ Jesucristo. Ĩre tʉogoana, “Riti bajia iti oca”, yirona manire goticã ĩna. Ito bajiri, “Riti bajia iti oca”, yi tʉoĩa mani cʉni.
Hebrews 12:25 in Macuna 25 Ito bajiri Dios manire ĩ bʉsija, queno tʉorʉ̃nʉrʉja manire. Ito yicõri ĩ gotiro bajiro cʉdija quena manire. Moisés ñayorʉ adi sita gagʉ Dios ĩ rotirise masare ĩ goti ãmobojaja, ĩre cʉdibisijarã ĩna. Ito bajiri ĩna tõbʉjaroca yiyijʉ Dios ĩnare. Jesuama ũmacʉ̃jʉ wadicõri manire oca quenarise ãmi wadiñi. Ĩre mani tʉorʉ̃nʉbeja, Moisés ñayorʉre tʉorʉ̃nʉbitiana rẽtoro tõbʉjarã yirãji mani.