Matthew 13:23 in Macuna 23 Gãjerãma Dios oca tʉocõri queno tʉo ñiarã yirãji. Ĩna ñama sita quenarisejʉ quedira ajeri robo bajiro bajirã. Ito bajiri Dios ĩ ãmoro bajiro yirã yirãji ĩna. Ĩna ñarã yirãji cien rica cʉtiri sara robo bajiro bajirã. Ito yicõri gãjerã sesenta rica cʉtiri sara robo bajiro bajirã, gãjerãma treinta rica cʉtiri sara robo bajiro bajirã yirãji ĩna, yiquĩ Jesús gʉare.
Other Translations King James Version (KJV) But he that received seed into the good ground is he that heareth the word, and understandeth it; which also beareth fruit, and bringeth forth, some an hundredfold, some sixty, some thirty.
American Standard Version (ASV) And he that was sown upon the good ground, this is he that heareth the word, and understandeth it; who verily beareth fruit, and bringeth forth, some a hundredfold, some sixty, some thirty.
Bible in Basic English (BBE) And the seed which was put in good earth, this is he who gives ear to the word, and gets the sense of it; who gives fruit, some a hundred, some sixty, some thirty times as much.
Darby English Bible (DBY) But he that is sown upon the good ground -- this is he who hears and understands the word, who bears fruit also, and produces, one a hundred, one sixty, and one thirty.
World English Bible (WEB) What was sown on the good ground, this is he who hears the word, and understands it, who most assuredly bears fruit, and brings forth, some one hundred times as much, some sixty, and some thirty."
Young's Literal Translation (YLT) `And that sown on the good ground: this is he who is hearing the word, and is understanding, who indeed doth bear fruit, and doth make, some indeed a hundredfold, and some sixty, and some thirty.'
Cross Reference Matthew 3:8 in Macuna 8 Mʉcana ado bajiro gotiyijʉ Juan: —Ñeñaro mʉa yirise jidicãcõri quenarise riti tʉoĩa ñaña mʉa. Ito bajiro riti yisotiba, “Quenarisejʉa tʉoĩarã ñama ĩja”, masa mʉare yi ti masitoni.
Matthew 3:10 in Macuna 10 Ito yicõri ado bajiro goti masiore ocana gotiyijʉ Juan: —Comeana yucʉre quẽarocʉ ñacãmi sĩgʉ̃. Ito bajiri yucʉ queno rica manigʉ̃re ti bʉjacõri quẽagʉ̃ yiguĩji ĩ. Ito yicõri jeana soegʉ yiguĩji ĩ. Ado bajiro yireoni ña iti: “Masa ĩna ñeñaro yirisere waja senirocʉ ñacãmi Dios. Ito bajiri ĩna ñeñaro yirise jidicãbeja ticõri, ĩnare ruyuriogʉ yiguĩji ĩ. Ito yicõri jeame ʉ̃jʉrojʉ cõagʉ̃ yiguĩji Dios ĩnare”, yiyijʉ Juan masare.
Matthew 12:33 in Macuna 33 ’Yucʉgʉ quenaricʉ iti ñaja, quenarise rica cʉtiro yiroja. Yucʉgʉ ñeñaricʉ iti ñaja, ñeñarise rica cʉtiroja. Ricajʉ ticõri, “Adigʉ ña quenarise rica cʉtiricʉ, adigʉ ña ñeñarise rica cʉtiricʉ”, yi ti masia mani.
Matthew 13:8 in Macuna 8 Gaje ajeriama sita quenaro quedi queayijʉ. Iti judi mʉjacõri queno rica cʉtiyijʉ. Coria sarari cien ñari ajeri rica cʉtiyijʉ. Gaje sarari setenta ñaricari, gaje sarari treinta ñaricari rica cʉtiyijʉ.
Mark 4:20 in Macuna 20 Gãjerãma Dios oca tʉocõri, queno tʉo sʉyarãji ĩna. Ĩna ñama sita quenarijʉ quediana robo bajirã. Rica jairo rica cʉtiricʉ robo bajiro bajirã ñama ĩna. Corocõ meje ñarãji ĩna. Coriarã Dios oca tʉocõri Dios ĩ ãmorise jabetoti yirãji. Gãjerã Dios ĩ ãmorise jai bʉsaro yirãji. Gãjerã Dios ĩ ãmorise bʉto tʉoĩarãji ĩna. Ito bajiri queno ĩre moa ĩsirã yirãji ĩna. Ĩnaõna ñarãji jairo rica cʉtiricʉ robo bajiro bajirã, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
Mark 10:15 in Macuna 15 Riti mʉare gotia yʉ. Rĩaca queno cʉdi ãmoama Dios ĩ rotirisere. No rĩaca ĩna cʉdiro bajiro cʉdibicʉ Dios ĩ rotirojʉ ejabiquĩji, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
Luke 6:43 in Macuna 43 Ito yicõri mʉcana ĩnare goti masiore ocana gotiyijʉ Jesús: —Yucʉgʉ queno wanʉricʉ, ñeñarise rica cʉtibetoja. Ito yicõri yucʉgʉ ñeñaricʉ, quenarise rica cʉtibetoja.
Luke 8:15 in Macuna 15 Gãjerãma Dios oca tʉocõri, ĩre queno tʉorʉ̃nʉrã yirãji ĩna. Ito bajiro ĩre queno tʉorʉ̃nʉrã ñari ĩre jidicãmenaji ĩna. Ito yicõri ĩ ãmoro bajiro yirã yirãji ĩna. Ito bajiro ĩna yija sita quenarise joejʉ ote ajeri quedi queado bajiro bajirã yirãji ĩnaõna. Ĩna ñama Diore queno moa ĩsirã, yiyijʉ Jesús ĩnare.
Luke 13:9 in Macuna 9 Ito yija rica cʉtiro yiroja gajea. Iti rica manija, quẽacõre ñaro yiroja”, yiyijʉ ĩ, ĩ ʉjʉre. Ito bajiroti bajia. Sĩgʉ̃, “Diore tʉorʉ̃nʉgʉ̃ ña yʉ”, yibojagʉti ĩ ñeñaro yirise ĩ jidicãbeja ticõri, ĩre waja senigʉ̃ yiguĩji Dios, yi gotiyijʉ Jesús ĩnare.
John 1:11 in Macuna 11 Adi macãrʉcʉ̃ro ĩ rujeore ñabojarocati ĩ ñarãjʉa ĩre boca ãmibisijarã.
John 8:47 in Macuna 47 Dios ñarã mʉa ñaja, recoti Dios ocare tʉorʉ̃nʉrã yirãji mʉa. Dios ñarã meje ñari, yʉre tʉo ãmobea mʉa, yiquĩ Jesús ĩnare.
John 10:26 in Macuna 26 Yʉ ya oveja meje ñari, yʉre tʉorʉ̃nʉbea mʉa. Canʉ mʉare yʉ goticato bajiroti bajia. Yʉ ñarã meje ñari, yʉre tʉorʉ̃nʉbea mʉa, ya yʉ mʉare.
John 15:1 in Macuna 1 Mʉcana gaje ado bajiro gotiquĩ Jesús gʉare: —Ʉyégʉ ñasaricʉ robo bajigʉ ña yʉ. Ʉyégʉre tirʉ̃nʉgʉ̃ robo bajiro bajigʉ ñami yʉ Jacʉ.
John 15:16 in Macuna 16 Mʉa meje ña yʉre beseana. Yʉjʉa mʉare besecʉ. Mʉare cũa yʉ, yʉ ocare gãjerãre mʉa riasotoni. Ito bajiro mʉa yija coriarã queno yʉre tʉorʉ̃nʉsotirã yirãji ĩna. Iti ña rica jogabiti robo bajirise. Ito bajiro masare mʉa riasoja ticõri, yʉre mʉa seniro bajiroti ĩsigʉ̃ yiguĩji yʉ Jacʉ.
John 17:7 in Macuna 7 No yʉre mʉ ĩsirise, “Dios ye wadire ña”, yi tʉo masiama ĩna.
Acts 16:14 in Macuna 14 Sĩgõ ĩna rãca gago Lidia wame cʉtigo ñacõ. Tiatira wame cʉtiri cʉto gago ñacõ iso. Iso ñacõ saya quenarise sũa ñirise ĩsiri maso. Iso romio Diore maigõ tʉo rujicõ Pablo ĩ bʉsija. Pablo ĩ bʉsirisere iso queno tʉo masitoni isore ejabʉañi Dios. Ito bajiri Pablo ĩ bʉsirise queno tʉo ñiacõ iso.
Acts 17:11 in Macuna 11 Ito Berea gãna Tesalónica gãna masa rẽto bʉsaro Pablo mesare queno yiyijarã. Pablo Dios oca ĩ gotija queno wanʉ quenaro tʉoyijarã ĩna. Ito bajiri, “¿Dios oca riti gotiati Pablo?” yirona Dios oca tisotiyijarã ĩna.
2 Corinthians 8:1 in Macuna 1 Tʉoya yʉ ñarã mʉa. Ado Macedonia sita gãna Jesucristore tʉorʉ̃nʉrã Dios ĩ queno yire gaye mʉare goti ãmoa yʉ. Ĩnare ti maicõri queno yiñi Dios.
2 Corinthians 9:10 in Macuna 10 Dios ñami, otejaro yirocʉ, aje ĩsigʉ̃. Ĩti ñami, bajaro yirocʉ, bare ĩsigʉ̃. Mʉa ãmorise ñarocõti mʉare ĩsigʉ̃ yiguĩji Dios. Gãjerãre mʉa ejabʉatoni mʉare ĩsigʉ̃ yiguĩji Dios.
Galatians 5:22 in Macuna 22 Espíritu Santo ĩ ãmoro bajiro mani yija, ñeñarise yi ʉyamenaji mani. Ado bajirojʉa yirãji mani. Gãjerãre ti mairãji mani. Diore tʉoĩacõri queno wanʉ quenarãji mani. Ito yicõri mani ya ʉsi queno ñaroja manire. Gãjerã manire ñeñaro ĩna yibojarocati ĩnare tudimenaji mani. Ĩnare queno yirãji mani. Ito yicõri Dios ĩ ãmoro bajiroti yirãji mani. “Ado bajiro yicʉja yʉ”, mani yicãre ñajare ito bajiroti yirãji mani ĩja.
Philippians 1:11 in Macuna 11 Jesucristo sĩgʉ̃ti ñami quenarise riti mani yi masiroca yigʉ. Quenarise riti yisotijaro ĩna, yirocʉ mʉare yiari ĩre seni ĩsisotia yʉ. Ito bajiro queno mʉa yija ticõri, “Rẽtoro masigʉ̃ ñami Dios”, yi rʉ̃cʉbʉorã yirãji gãjerã cʉni.
Philippians 4:17 in Macuna 17 Yʉ ãmorise mʉa ĩsi ñucare riti meje mʉare wanʉa yʉ. Ado robojʉa bajia: “Mʉa queno yirise ticõri, bʉto bʉsa queno mʉare waja yigʉ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩacõri, wanʉa yʉ mʉare.
Colossians 1:6 in Macuna 6 Cristo oca tʉo masisʉocõri, “Iti ña oca riojo ñasarise”, yiyija mʉa. “Ñeñaro yirã ñabojarãti manire ti maicõri manire queno yiñi Dios”, yi tʉorʉ̃nʉyija mʉa. Ĩ oca quenarise mʉa tʉogore masa jeyaro tʉorã yirãji adi rʉmʉri ĩja. Ito yicõri mʉa yiado bajiroti ĩna ñeñaro yirise jidicãcõri mama ʉsi wasoarã yirãji ĩna cʉni.
Colossians 1:10 in Macuna 10 Ito bajiro mʉa yi masija, mani Ʉjʉ ĩ ãmoro bajiro yi ñarã yirãji mʉa. Ito yicõri ĩ wanʉtoni ĩre cʉdisotirã yirãji mʉa. Ĩre moa ĩsirã gãjerãre queno ejabʉarã yirãji mʉa, ĩna Diore masitoni. Ito bajiro yirã Dios gaye masi remocõri bʉto bʉsa ĩre tʉorʉ̃nʉ warã yirãji mʉa.
1 Thessalonians 4:1 in Macuna 1 Gʉa ñarã gaje mʉare goti ãmoa gʉa. “Ado bajiro mʉa ñaja mʉare ti wanʉgʉ̃ yiguĩji Dios”, yi mʉare riasocʉ gʉa. “Ito bajiro ñama ĩna”, yi tʉoĩa gʉa mʉare. Dios mʉare ti wanʉjaro yirona, ĩ ãmorise riti bʉto bʉsa mʉa yire ãmoa gʉa. Ito bajiro josa gʉa, mʉare riasotoni mani Ʉjʉ cũana ñari.
2 Thessalonians 2:10 in Macuna 10 Wisa godasotianare rʉorocʉ dise rʉyabeto ñeñaro yigʉ yiguĩji ĩ. Ĩnare Dios ĩ maso ãmobojarocati ĩ oca ñasarise boca ãmimenaji ĩna. Ito bajiri wisa godana ñatĩñarã yirãji ĩna.
2 Thessalonians 2:13 in Macuna 13 Tʉoya yʉ ñarã mʉa. Mani Ʉjʉ bʉto manire tʉo maiami. Jane mejejʉ mʉare masorocʉ mʉare beseñi Dios. “Ñeñaro yirã ña mani, mani ñeñaro yirise jidicãrʉja manire”, mʉa yi tʉoĩa masiroca yiñi Dios Espíritu Santona sʉoriti. Ito bajiro ĩ yija, ĩ oca ñasarisere tʉorʉ̃nʉyija mʉa. Itire tʉoĩacõri “Queno ya Dios mʉ”, yi jidicãbitirʉja gʉare.
Hebrews 4:2 in Macuna 2 “Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre riti masogʉ̃ yiguĩji Dios”, yire oca tʉogoana ña mani. Mani tujaroto mani eja ãmoja, ĩre queno tʉorʉ̃nʉrãji mani. Itire tʉogoana ñayijarã mani ñicʉsabatia cʉni. Itire tʉogoana ñabojarãti queno tʉorʉ̃nʉbisijarã ĩna. Ito bajiri Dios ĩ tuja rotiadojʉ ejabisijarã ĩna.
Hebrews 6:7 in Macuna 7 Ado bajiro bajira sitare tʉoĩate mʉa. Sita joe ide iti quedija, sitajʉare ide sãjaroja. Iti sita ote queno judi, iti rica cʉtija ticõri, “Quenari sita ña adi sita”, yirã yirãji ĩna iti sita moari masa. “Queno yiñi Dios iti sitare”, yirã yirãji ĩna. Ito bajiroti Diore jidicãmenare cʉni queno yigʉ yiguĩji ĩ ĩnare.
Hebrews 8:10 in Macuna 10 Ija Israel sita gãnare yʉ oca quenoja, ado bajiro yigʉ yigʉja yʉ: Yʉ rotirise ĩna tʉoĩaroca yigʉ yigʉja yʉ. Ito bajiri ĩna ya ʉsijʉ yʉ rotirisere cʉdi ãmorã yirãji ĩna. Ito yicõri ĩna ʉjʉ ñagʉ̃ yigʉja yʉ. Ito bajiri ĩna ñarã yirãji yʉ ñarã.
Hebrews 13:15 in Macuna 15 Mani ñeñaro yirise waja Jesucristo ĩ waja yire ñajare, wanʉre rãca Diore rʉ̃cʉbʉotĩñarʉja manire. Dios ĩ wanʉtoni waibʉcʉrã soe ĩsimena yirãji mani. Manire wanʉjaro yirona, mani ya risena ĩre rʉ̃cʉbʉorã yirãji mani. “Mʉ sĩgʉ̃ti ña rẽtoro quenagʉ̃. Mʉ sĩgʉ̃ti ña gʉa Ʉjʉ”, Diore yi rʉ̃cʉbʉorã yirãji mani.
James 1:21 in Macuna 21 Ito bajiri ñeñaro mʉa yi ʉyarisere jidicãña mʉa. Ito yicõri ñeñaro mʉa tʉoĩarise cʉni jidicãja quena. Itire jidicãcõri Dios oca mani ya ʉsijʉ ĩ cũcãrere tʉorʉ̃nʉrʉja manire. Ĩ ocare mani tʉorʉ̃nʉja, mani ya ʉsire masogʉ̃ yiguĩji Dios.
1 Peter 2:1 in Macuna 1 Iti oca tʉorʉ̃nʉcõri Dios rĩa ña mani. Ito bajiri jeyaro mʉa ñeñaro yirise jidicãña. Gãjerãre rʉobesa. Ito yicõri socabesa. Gãjerã ya gajeoni ti ʉobesa, ito yicõri gãjerãre bʉsitubesa.
2 Peter 1:5 in Macuna 5 Ito bajiri Jesucristore riti tʉorʉ̃nʉrã ñari queno yi ñasotirʉja manire ĩja. Ito yicõri Dios ocare cʉni riasotirʉja manire.
2 Peter 3:18 in Macuna 18 Ado bajirojʉa mani yija quena. Bʉto bʉsa mani Ʉjʉ Jesucristore tʉorʉ̃nʉrʉja manire. Ito yicõri ĩre mani cʉdi masitoni, ĩ ocare riasotirʉja manire. Ĩti ñami manire masorʉ. Ito bajiri ĩre rʉ̃cʉbʉorona ado bajiro ĩre bʉsitĩñarʉja manire: “Rẽtoro masigʉ̃ ña mʉ. Ñimʉ gãji mʉre bajiro masigʉ̃ mami”, yitĩñarʉja manire. Itocõ ña.
1 John 5:20 in Macuna 20 Dios ñasagʉre mani masitoni wadiñi ĩ Macʉ. Dios Macʉ Jesucristo robo bajiroti ʉsi cʉtia mani. Riti ñasarise mʉare gotia yʉ. Ĩ Jesuti ñami Dios ñasagʉ. Ito yicõri catitĩñare rʉcogʉ ñami ĩ.