Matthew 13:19 in Macuna 19 “Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩ rotirojʉ miojugʉ yiguĩji Dios”, yire gaye oca tʉobojarãti, itire queno tʉo masimenaji gãjerã. Ĩna ñama ĩ otegʉ waroca majʉ quedira ajeri robo bajiro bajirã. Dios oca tʉobojarocati ĩna ãcabojaroca yami rʉ̃mʉ́.
Other Translations King James Version (KJV) When any one heareth the word of the kingdom, and understandeth it not, then cometh the wicked one, and catcheth away that which was sown in his heart. This is he which received seed by the way side.
American Standard Version (ASV) When any one heareth the word of the kingdom, and understandeth it not, `then' cometh the evil `one', and snatcheth away that which hath been sown in his heart. This is he that was sown by the way side.
Bible in Basic English (BBE) When the word of the kingdom comes to anyone, and the sense of it is not clear to him, then the Evil One comes, and quickly takes away that which was put in his heart. He is the seed dropped by the wayside.
Darby English Bible (DBY) From every one who hears the word of the kingdom and does not understand [it], the wicked one comes and catches away what was sown in his heart: this is he that is sown by the wayside.
World English Bible (WEB) When anyone hears the word of the Kingdom, and doesn't understand it, the evil one comes, and snatches away that which has been sown in his heart. This is what was sown by the roadside.
Young's Literal Translation (YLT) Every one hearing the word of the reign, and not understanding -- the evil one doth come, and doth catch that which hath been sown in his heart; this is that sown by the way.
Cross Reference Matthew 4:23 in Macuna 23 Galilea sitajʉ riaso ucu jeoyijʉ Jesús. Co cʉto rʉyabeto judio masa minijuara wi sãjacõri oca quenarise, “Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩ rotirojʉ miojugʉ yiguĩji Dios”, yire oca gotiyijʉ Jesús masare. Ñajediro cõrãre ĩna cõrise bajiroti ĩnare yisioyijʉ Jesús.
Matthew 5:37 in Macuna 37 Mani riojo gotija quena. Mani cʉdibeja cʉni riojo gotija quena. “Riti gotia yʉ”, yirona gaje mani goti remoja rʉ̃mʉ́a ʉjʉ ejabʉarisena goti remoa mani, yi gotiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
Matthew 13:38 in Macuna 38 Ĩ otero ĩ ya weseca bajiro bajia ado mani ñarojʉ. Ote quenarisere bajiro bajirã ñama masa Diore tʉorʉ̃nʉrã. Ta ñeñarisere bajiro bajirã ñama masa rʉ̃mʉ́ ñarã.
Mark 4:15 in Macuna 15 Coriarã masa ñama, ma gʉdareco ote ajeri quediana robo bajirã. Dios oca tʉorãji ĩna tʉorea. Ito bajibojarocati ĩna tʉoja bero rʉ̃mʉ́ ejacõri ĩna ãcabojaroca yigʉ yiguĩji ĩnare. Ĩna ya ʉsijʉ ĩna tʉo ãmisãre ĩna ãcabojaroca yigʉ yiguĩji rʉ̃mʉ́.
Luke 8:11 in Macuna 11 Ito yicõri mʉcana tʉdi riasoyijʉ Jesús ĩnare: —“Oteri masʉ sĩgʉ̃ ado bajiro bajiyijʉ”, yirocʉ mʉare gotibʉ yʉ. Ito bajiri adocãta mʉare goti rẽtobugʉ ya yʉ, mʉa queno tʉo masitoni. Oteri masʉ, Dios oca goti ucuri masʉ robo bajigʉ ñami ĩ. Ito yicõri ĩ oteri ajerioniti ña Dios oca mani tʉorise. Tite mʉa. Ado bajirojʉa bajia iti oca.
Luke 9:2 in Macuna 2 Ito yicõri, “Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩ rotirojʉ miojugʉ yiguĩji Dios”, yire oca goti ucu rotiyijʉ Jesús ĩnare. Ito yicõri, “Cõrãre cʉni yisiorã yirãji mʉa”, yi roti ñucayijʉ Jesús ĩnare.
Luke 10:9 in Macuna 9 Ito gãna cõrã ĩna ñaja, ĩnare yisioba. Ito yicõri ado bajiro ĩnare gotiba: “Yoari mejeti ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩ rotirojʉ miojugʉ yiguĩji Dios. Ito bajiri ĩre mani tʉorʉ̃nʉja quena”, yi gotiba.
John 3:19 in Macuna 19 “Yʉ Macʉre tʉorʉ̃nʉmenare ĩnare ruyuriogʉ yigʉja yʉ”, yicãñi Dios. Ado bajiro bajia: Busurise rʉcogʉ ñari masa ĩna tʉo masiroca yi masiami Jesús. Ito bajiri adi tuti ejacõri, “Ñeñaro yirã ña mani”, masa ĩna yi masiroca yiñi Jesús. Bʉto ñeñaro yi jairã ñari busurise rẽtoro rãitĩarisere ãmoyijarã ĩna. Quenarise yi ãmobiticõri ñeñarisejʉare riti bʉto yi ãmoyijarã ĩna. Ito bajiri Jesure ĩna tʉorʉ̃nʉbitire waja jeame ʉ̃jʉrojʉ ĩnare cõagʉ̃ yiguĩji Dios.
John 8:43 in Macuna 43 ¿No yija yʉ bʉsirise tʉo masibeati mʉa? Yʉ bʉsirise tʉo ãmobea mʉa. Ito bajiri itire tʉo masibea mʉa.
John 18:38 in Macuna 38 Ito ĩ yija: —¿Ñe ñati oca riojo ñasarise? yiyijʉ Pilato Jesure. Ito bajiro Jesure seniĩacõri, ĩ ya wi budi wacõri, judio masare bʉsigʉ wayijʉ Pilato mʉcana: —Yʉ tija ñe seti macʉ ñami ãni.
Acts 17:32 in Macuna 32 Mʉcana tʉdi catire gaye tʉocõri coriarã Pablore aja tudiyijarã. Ito bajibojarocati gãjerãjʉama ado bajiro yiyijarã: —Mʉcana tʉdi mʉ itire bʉsija, tʉo ãmoa gʉa, yiyijarã ĩna Pablore.
Acts 18:15 in Macuna 15 Mʉa masa ocati oca rotire iti ñaja, mʉamasiti oca quenoña. Yʉama iti oca quenori masʉ meje ña ãmoa yʉ, yiyijʉ Galión judio masare.
Acts 20:25 in Macuna 25 ’“Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre miojugʉ yiguĩji Dios”, yire oca mʉa ñajedirore goticʉ yʉ. “Jʉaji yʉre tibabo yimenaji” yi masia yʉ.
Acts 24:25 in Macuna 25 Pablo ado bajiro gotiyijʉ ĩre: “ ‘Queno corocõ ñaña’, yire gaye gotiami Dios manire. Manire ñeñaro yiroto ãmobojacati ñeñaro yibitirʉja manire. Co rʉmʉ mani ñeñaro yigorere waja senigʉ̃ yiguĩji Dios manire”, yiyijʉ Pablo. Ito bajiro ĩ yija tʉocõri, ʉcayijʉ Félix. —Wasa. Yʉ no yibitijʉ mʉcana mʉre ji ñucacʉja gaje tʉo remorocʉ, yiyijʉ Félix Pablore.
Acts 25:19 in Macuna 19 “Gʉa rʉ̃cʉbʉosotirisere rʉ̃cʉbʉobeami ĩ. ‘Godabojagʉti mʉcana tʉdi catiami Jesús’, yi rʉomi Pablo. Ĩre seti ña”, yirona iti riti goticã ĩna.
Acts 28:23 in Macuna 23 “Ito yija iti rʉmʉ minijuana mani”, yicã ĩna. Ito yija bero batacã ĩna. Ĩna wara rʉmʉ ejaroca jãjarã masa ejacã Pablo ĩ ñarojʉ. Ĩna minijuaja ticõri, “Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩ rotirojʉ miojugʉ yiguĩji Dios”, yire gayere gotiquĩ Pablo. Busuri jĩjʉ ĩ goticoaja, rãiocũro goti tarojoquĩ. Moisés ñayorʉ ĩ ucarere gotiquĩ Pablo. Ito yicõri Diore goti ĩsiri masa ĩna ucare cʉni gotiquĩ ĩ. “Jesure tʉorʉ̃nʉjaro ĩna”, yirocʉ ito bajiro gotiquĩ Pablo ĩnare.
Romans 1:28 in Macuna 28 Diore ĩna tʉo ãmobitiado bajiroti, ñeñarise ĩna yijare, “Yibesa mʉa”, yibisijʉ Dios. Riojoti ticõayijʉ. “Ĩna ãmoro bajicõato”, yiyijʉ Dios. Ito bajiri ĩna yi ãmoriseti ñeñaro yiyijarã ĩna ĩja.
Romans 2:8 in Macuna 8 Gãjerãma ito bajirã meje ñarãji. Gãjerãre tʉo maibiticõri ĩna rʉcorisere bʉto mairãji ĩna. Ito yicõri Dios oca quenarise tʉorʉ̃nʉmena, ñeñarise yi ʉyarãji ĩna. Ito bajiro ĩna yija bʉto ti junisinicõri, ĩnare waja senigʉ̃ yiguĩji Dios.
Romans 14:17 in Macuna 17 Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre riti ĩ rotirojʉ miojugʉ yiguĩji Dios. Ito bajiri mani barise cʉni, mani idirise cʉni ñasarise meje ña. Mani Ʉjʉ ĩ rotiro bajiro mani cʉdija, iti ña ñasarise. Ito yicõri gãjerã rãca queno mani ñaja, iti ña ñasarise. Espíritu Santo mani wanʉ quenaroca ĩ yija, iti cʉni ñasarise ña.
2 Corinthians 4:2 in Macuna 2 “Rʉore ocana meje masare Dios oca ñasarise riasocʉja yʉ”, yicãcʉ yʉ. Yʉmasi yʉ tʉoĩa rujeore meje riasoa yʉ. Dios oca iti riasoro bajiroti riasoa yʉ masare. Dios ĩ tiro riojo ñasarise riti riasoa yʉ masare. Ito bajiri, “Riojo ñasarise masare riasoami Pablo”, yi masi jedirãji masa yʉre.
Ephesians 3:8 in Macuna 8 “Queno yigʉ meje yʉ ñabojarocati yʉre beseñi Dios”, yi tʉoĩa yʉ. Gãjerã Cristore masirã berojʉa gagʉ ña yʉ. Yʉ tija ñasagʉ meje ña yʉ. Ito bajibojarocati yʉre ti maicõri, yʉre beseñi Dios. Yʉre besecõri, judio masa meje ñarãre cʉni Cristo oca yʉ gotitoni yʉre cũñi Dios. “Cristore mʉa tʉorʉ̃nʉja, rẽtoro queno yigʉ yiguĩji Dios mʉare”, yʉ yi goti ucutoni yʉre cũñi Dios.
2 Thessalonians 2:12 in Macuna 12 Ito bajiro yigʉ yiguĩji Dios, ĩ oca ñasarisere tʉorʉ̃nʉbiticõri ñeñarise yi wanʉrãre jeame ʉ̃jʉrojʉ ĩna watoni.
Hebrews 2:1 in Macuna 1 Ito bajiri ángel mesa rẽtoro ñasagʉ Dios Macʉ ĩ ñaja, ĩ gotirise bʉto bʉsa mani tʉorʉ̃nʉja quena. Ĩre mani queno tʉobeja, ãcabojarã yirãji mani. Ito yicõri Dios ĩ rotiro bajiro cʉdibiticõri ĩre jidicãrã yirãji mani.
1 John 2:13 in Macuna 13 Tʉoya bʉcʉrã mʉa. Adi papera mʉare menia yʉ. Macãrʉcʉ̃ro rujearoto riojʉajʉ ñasʉorʉre masirã ña mʉa. Mʉa mamarãre cʉni adi papera cõa yʉ. Rʉ̃mʉ́re cʉdigoana ñabojarãti ĩ robo bajiro tʉoĩabea mʉa ĩja.
1 John 3:12 in Macuna 12 Caín ñayorʉ robo bajiro yibesa mʉa. Rʉ̃mʉ́re cʉdigʉ ĩ ocabajire sĩayijʉ Caín ñayorʉ. Ĩ ocabaji quenarise tʉoĩagʉ̃ ñayijʉ. Caínjʉama ñeñarise riti tʉoĩagʉ̃ ñayijʉ. Ito bajiri ĩ ocabajire sĩayijʉ ĩ.
1 John 5:18 in Macuna 18 “No Dios yagʉ ñagʉ̃, ñeñarisere yi ʉyabiquĩji”, yi masia mani. Manire codegʉ yiguĩji Dios Macʉ. Ito bajiri ĩre mani tʉorʉ̃nʉja, ʉsirioro manire yi code masibiquĩji rʉ̃mʉ́a ʉjʉ.
1 John 5:20 in Macuna 20 Dios ñasagʉre mani masitoni wadiñi ĩ Macʉ. Dios Macʉ Jesucristo robo bajiroti ʉsi cʉtia mani. Riti ñasarise mʉare gotia yʉ. Ĩ Jesuti ñami Dios ñasagʉ. Ito yicõri catitĩñare rʉcogʉ ñami ĩ.