Matthew 11 in Macuna

1 Gʉa ĩ rãca riasotirã jʉa gʉbojeno ñarãre ito bajiro riaso rotiquĩ Jesús. Ito bajiro ĩ goti tĩoja bero iti sita cʉtori masare riaso ucurã wacʉ gʉa, Jesure sʉyarã.

2 Iti rʉmʉ masare idé guri masʉ Juan tubiara wijʉ ñañi. Itojʉ ĩ ñaroca Jesús ĩ masare riaso ucure, ito yicõri tiyamani ĩ ĩore gaye oca ejayijʉ ĩre. Ito bajiri Jesure ĩna seniĩatoni ĩ rãca riasotirã jʉ̃arãre cõañi Juan.

3 Gʉa tʉ ejacõri ado bajiro Jesure seniĩacã ĩna: —¿Mʉti ñati Cristo Dios ĩ cõarʉ? Gãji mʉ ñajama, ¿gãjijʉare bocatirãtite gʉa? yi seniĩacã ĩna Jesure.

4 Ĩna ito yija tʉocõri: —Wasa, Juan tʉ tʉdi wasa. Ĩ tʉ ejacõri mʉa tigore, mʉa tʉogore cʉni gotiba ĩre.

5 Ado bajiro ĩre mʉa gotire ãmoa yʉ: “Timena cʉni ticoa. Wamena cʉni wacoa. Rujʉ cami jogarã cʉni cami yaticoa. Tʉomena cʉni tʉocoama. Godana cʉni tʉdi caticoama. Ito yicõri bojoro bʉjarã cʉni Dios oca quenarise gaye tʉo, baji ñañi ĩna Jesús ĩ masirise ĩ ĩojare”, yi gotiba, Juan tʉ mʉa ejaja.

6 No yʉre tʉorʉ̃nʉgʉ̃ ĩ jidicãbeja wanʉ quenagʉ̃ yiguĩji, yiquĩ Jesús ĩnare.

7 Ĩna waja bero Juan idé guri masʉ gaye masare gotisʉoquĩ Jesús: —¿Yucʉ manojʉ warã ñimʉre tʉoĩa wacati mʉa? ¿Sĩgʉ̃ ʉ̃mʉgʉ̃ mino iti waja, ʉe rʉ̃gõgʉ̃re tʉoĩa wacatite mʉa?

8 Ĩocʉ̃re mʉa tʉoĩa wabeja, ¿ñari masa ya yutabujuri sãñagʉ̃re tʉoĩa wacatite mʉa? “Quenarise yutabujuri sãñarã ñacã ĩna ʉjarã tʉ ñarã”, yi masia mani.

9 ¿Ñimʉjʉare tʉoĩa wasacati mʉa? ¿Diore goti ĩsiri masʉre tʉoĩa wacatite mʉa? Riti mʉare gotia yʉ. Gãjerã Diore goti ĩsiri masa rẽtoro ñagʉ̃re tiyija mʉa.

10 Dios oca tutijʉ Juan idé guri masʉ gaye ado bajiro gotia: Mʉ riojʉa oca goti yuri masʉ cõagʉ̃ yigʉja yʉ. Ĩti ñami mʉ ejaroto riojʉa queno yuri masʉ, yi gotia Dios oca tuti.

11 Riti mʉare gotia yʉ. Nijʉa gãji masʉ, masa jeyaro wato Juan idé guri masʉre bajiro ñasagʉ maquĩji. Ito bajibojarocati Dios ĩ rotirojʉ ñasarã meje ñabojarocati ĩna ejaja Juan rẽto bʉsaro ñasari masa ñarã yirãji ĩna, yiquĩ Jesús masare.

12 ’Cajero Juan ĩ riasosʉorocajʉ, ito yicõri adi rʉmʉrijʉ cʉni jãjarã ñama Dios ĩ rotirojʉ sãja ãmorã. Jãjarã ñabojama ĩna ñeñaro yirise jidicãmenati jore sãja ãmobojarã.

13 Juan ĩ ejaroto riojʉa, “Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩ rotirojʉ miojugʉ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩa yurã bʉsiñi Diore goti ĩsiri masa. Dios rotirise ucari masʉ Moisés ñayorʉ cʉni ito bajiroti bʉsiñi.

14 “Diore goti ĩsiri masʉ Elías wame cʉtigʉ goaĩogʉ̃ yiguĩji”, yi goti yuyijarã ĩna. “Juana sʉoriti goaĩoami ĩna tʉoĩa yurʉ”, mʉa yi tʉoĩaja quena.

15 “Gãmo goje cʉtirã tʉoya mʉa”, yiquĩ Jesús masare.

16 ’¿Ñena cõĩacõri no bajiro bajiatibe adi rʉmʉri gãna masa, yi cõĩagʉ̃tibe yʉ? Rĩaca cʉto gʉdareco ĩna baba rãca aje rujicõri bʉsi rujirãre bajiro bajiama ĩna.

17 “Seru jutia gʉa. Ito bajibojarocati borobea mʉa. Bojori bʉjare basa gʉa sẽabojaja otibea mʉa”, rĩaca yi ajerã robo bajiro bajirã ñama adi rʉmʉri gãna.

18 Ito bajiro ya mʉa cʉni. Mʉa ãmoro bajiro gãji ĩ yibeja, junisinia mʉa. Juan ĩ ejaja ticõri, jeyaro ĩ babeja, ʉyé ide ĩ idibeja ticõri, “Rʉ̃mʉ́ sãñarʉ ñami ãni”, yicʉ mʉa.

19 Ĩ bero ejacʉ yʉ, Masa Rĩjorʉ. Yʉ baja, yʉ idija ticõri, “Jairo bagʉ ñami ĩ. Ito yicõri idiri masʉ ñami. Ñeñaro yiri masa baba ñami ãni. Ʉjarãre yiari waja seni ĩsiri masa baba ñami ĩ”, yicʉ mʉa yʉre. Ito bajiro mʉa yibojarocati Dios masirise mʉa tʉo masi ãmoja, ĩre masirãre ĩna yigore ticõri tʉo masirã yirãji mʉa, yiquĩ Jesús masare.

20 Ito bajiro ĩ yija bero tiyamani ĩ ĩora cʉtori gãnare tʉoĩacõri ĩnare tudisʉoquĩ Jesús. Ñeñaro yirisere ĩna jidicãbejare ito bajiro ĩnare tudiquĩ Jesús:

21 —Bʉjato bʉjarã yirãji mʉa Corazín gãna. Bʉjato bʉjarã yirãji mʉa Betsaida gãna cʉni. Tiro cʉto gãna ito yicõri Sidón cʉto gãnare cʉni mʉare tiyamani yʉ ĩocato bajiro ĩnare yʉ ĩoja iti rʉmʉjʉ ĩna ñeñaro yirisere tʉoĩa bojori bʉjacõri jidicãboana ĩna. “Gʉa ñeñaro yirise jidicã gʉa”, yirona yutabuju bojori baju sãñaboana ĩna. Ito yicõri, “Bojori bʉja gʉa”, yirona ĩna ya rijogajʉ õja jeoboana ĩna.

22 Riti mʉare gotia yʉ. Ñeñaro yirisere mʉa jidicãbeja, Dios ĩ waja seniri rʉmʉ Sidón gãna, Tiro gãna rẽto bʉsaro ñeñaro tõbʉjarã yirãji mʉa.

23 Mʉa Capernaum gãna, “Ũmacʉ̃jʉ Dios ĩ ñarojʉ ejacoana mani”, yi tʉoĩaboja mʉa. Ejamenaji mʉa. Jubejʉ godana tʉjʉ jeame ʉ̃jʉrojʉ ejarã yirãji mʉa. Sodoma gãnare tiyamani yʉ mʉare ĩocato robo bajiro yʉ ĩnare ĩoja, ĩna ñeñaro yirisere jidicãboana ĩna. Ito bajiri adi rʉmʉrijʉ cʉni ñaboadoja ĩna cʉto maji. Tiyamani yʉ mʉare ĩobojarocati ñeñaro mʉa yirise jidicã ãmobea mʉa.

24 Riti mʉare gotia yʉ, Dios ĩ waja seniri rʉmʉ Sodoma gãna rẽto bʉsaro ñeñaro tõbʉjarã yirãji mʉa, yiquĩ Jesús masare.

25 Iti rʉmʉri Diore ado bajiro bʉsiquĩ Jesús: —Cʉna, ũmacʉ̃jʉ gagʉ Ʉjʉ ña mʉ. Adi tuti gagʉ cʉni Ʉjʉ ña mʉ. Mʉre rʉ̃cʉbʉoa yʉ. Yʉ riasorise ñasari masa, bʉto tʉo masirãre cʉni ĩna masibitiroca ya mʉ. Ito yicõri yʉ riasorise bʉto ñasari masa meje, bʉto tʉo masimenare cʉni ĩna tʉo masiroca ya mʉ. Ito bajiri mʉre rʉ̃cʉbʉoa yʉ.

26 Ito bajiro ya Cʉna mʉ, mʉ ãmoro robo bajiro yigʉ, yiquĩ Jesús Diore.

27 ’Jeyaro yʉ yirise, yʉ ĩogorise cʉni yʉ yi masiroca yami yʉ Jacʉ. Yʉ Jacʉ sĩgʉ̃ti yʉre masiami. Gãjerãma yʉre masibeama. Yʉ sĩgʉ̃ti yʉ Jacʉre ti masia. Gãjerãma ĩre ti masimenaji. Ĩre masitoni yʉ gotirã riti yʉ Jacʉre masirãji ĩna.

28 Moare bogarã, rʉ̃cʉrise ãmiboja bogarãre bajiro bajirã ña mʉa yʉ tija. Ito bajiri yʉre tʉorã waya. Mʉare tujacã rotigʉ yigʉja yʉ. Ito yicõri yʉre mʉa tʉorʉ̃nʉja mʉa tʉoĩa oca sẽoroca yigʉ yigʉja yʉ.

29 Yʉ rotiro robo bajiro cʉdiya mʉa. Ito yicõri yʉ gaye riasoya. Masare ti maigʉ̃ ñari sẽoro mʉare rotibicʉja yʉ. Ʉsirioro yigʉ meje ña yʉ. Ito bajiri yʉ rotiro robo bajiro mʉa cʉdija ticõri, mʉa tujacãroca yigʉ yigʉja yʉ. Ito yicõri mʉa ya ʉsijʉ sajari oca cʉtiro yiroja mʉare.

30 Yʉ mʉare rotirise josari meje ña. Ito bajiri yʉ gaye mʉa cʉdija bojori bʉjamenati queno wanʉ quenarã yirãji mʉa. Rʉ̃cʉbiti ũmarã bajiro wanʉ quenarã yirãji mʉa, yiquĩ Jesús masare.