Mark 7 in Macuna

1 Ito yija fariseo gaye tʉoĩarã, judio masa rotirise riasori masa rãca Jesús tʉ eja rʉ̃gʉ̃yijarã ĩna. Jerusaléna wadiana ñayijarã ĩna.

2 Jesús tʉ ejacõri ĩ rãca riasotirã coriarã ãmo coemenati ĩna baja tiyijarã ĩna. Ito bajiri bʉcʉrã ĩna rotiado bajiro ĩna yibeja ticõri, ĩnare bʉsituyijarã ĩna.

3 Judio masa ñajediro, fariseo gaye tʉoĩarã cʉni bʉcʉrã ocare queno tʉo sʉyayijarã ĩna. Bʉcʉrã ĩna rotiado bajiroti ruje ãmo coesotiyijarã ĩna baroto riojʉa.

4 Bare waja yiadojʉ bare gãme tʉdi ejacõri bʉcʉrã ĩna rotirise ĩna cʉdiroto riojʉa babisijarã ĩna. Bʉcʉrã ĩna rotiado bajiroti idira coa, ide gõnaradʉ, ito yicõri come sotʉ cʉni coecõyijarã ĩna. Bʉcʉrã rotirise cʉdirona ĩna ya caniado cʉni queno coecõyijarã fariseo gaye tʉoĩarã, judio masa rotirise riasori masa cʉni.

5 Ito bajiri Jesús rãca riasotirã ĩna ãmo coemenati baja ticõri, ado bajiro ĩre seniĩayijarã ĩna: —¿No yija mʉ rãca riasotirã bʉcʉrã oca tʉorʉ̃nʉbeati? yiyijarã ĩna. Tite. Coji rʉyabeto ãmo coemenati bama ĩna, yiyijarã fariseo gaye tʉoĩarã.

6 Ito ĩna yijare cʉdiyijʉ Jesús ĩnare: —“Queno yirã ña gʉa”, yibojarãti mʉa tʉoĩaro bajiro yibea mʉa. Jane mejejʉ mʉare tʉoĩa yugʉ ado bajiro ucañi Diore goti ĩsiri masʉ Isaías ñayorʉ: “Diore bʉto rʉ̃cʉbʉoa gʉa”, yirã ñabojarãti mʉa ya ʉsijʉama queno ĩre rʉ̃cʉbʉobea mʉa.

7 Minijuacõri, “Diore queno rʉ̃cʉbʉoa gʉa”, yirã ñabojarãti rocati ya mʉa. Ito yicõri rocati oca bʉsi ajea mʉa itire. Mʉa gotijama, “Bʉcʉrã oca, Dios oca bajiroti bajia”, yi gotiboja mʉa, yi ucañi Isaías ñayorʉ mʉare tʉoĩa yugʉ, yiyijʉ Jesús ĩnare.

8 Dios ĩ rotirisejʉa queno tʉorʉ̃nʉbiticõri, bʉcʉrã ocajʉare queno tʉorʉ̃nʉa mʉa, yiyijʉ Jesús ĩnare.

9 Mʉcana gaje ado bajiro ĩnare goti remoyijʉ Jesús: —Bʉcʉrã ocajʉare tʉo sʉyarona Dios ĩ rotirisereama cʉdibea mʉa.

10 Ado bajiro gotiyijʉ Moisés ñayorʉ: “Mʉ jacʉre, mʉ jacore cʉni rʉ̃cʉbʉoya”, yiyijʉ ĩ. “No ĩ jacʉre bʉsitugʉ, ĩ jacore cʉni bʉsitugʉ sĩacõrʉja ĩocʉ̃re”, yi ucañi Moisés ñayorʉ.

11 Mʉama ricati bajiro rotia. Ado bajirojʉa rotia mʉa: “Yʉ jacʉsabatiare ejabʉado ma yʉ. Ñarocõti yʉ gajeoni cʉtirise Dios ye riti ña. Ĩ sĩgʉ̃reti ejabʉacʉja yʉ”, sĩgʉ̃ ĩ yija, “Queno yami”, ya mʉa.

12 “Ito bajiro ĩ tʉoĩaja, no yibea ĩ jacʉsabatiare ĩ ejabʉabeja”, ya mʉa, yiyijʉ Jesús ĩnare.

13 ’Ito bajiro mʉa bʉsija, bʉcʉrã ocajʉa tʉorʉ̃nʉcõri, “Dios oca waja ma”, yi tʉoĩado bajiro ya mʉa. Iti oca mʉa tʉorʉ̃nʉrise gãjire, gãjire goti mʉja wajʉ mʉa. Gaje jaje ñaroja mʉa ito yirise. Dios ocare tʉorʉ̃nʉrã meje ña mʉa, yiyijʉ Jesús fariseo gaye tʉoĩarã, ito yicõri judio masa rotirise riasori masare cʉni.

14 Ito bero masare jicõri ado bajiro gotiyijʉ Jesús: —Mʉa ñarocõti tʉoya yʉre. Ito yicõri tʉo masiña mʉa.

15 Mani ba sãrise meje ñaroja ñeñaro mani yiroca yirise. Mani ya ʉsijʉ iti ñeñaro tʉoĩajare itina sʉoriti ñeñaro ya mani.

16 Mʉa gãmo goje cʉtijama tʉoya, yiyijʉ Jesús masare.

17 Ito yicõri masare ware goticõri wijʉ sãjayijʉ Jesús. Wijʉ ĩ sãjaroca ĩre seniĩayijarã ĩ rãca riasotirã: —Jĩjʉ mʉ masare riasorise gayere queno gotiya gʉare cʉni, yiyijarã ĩna Jesure.

18 Ito ĩna yija tʉocõri, ado bajiro cʉdiyijʉ Jesús: —¿Yʉ riasorise gaye queno tʉobiti mʉa cʉni? “Masa ĩna ba sãrise meje ñaroja ñeñaro ĩna yiroca yirise”, yʉ yija, ¿tʉo masibeati mʉa? yiyijʉ Jesús ĩnare.

19 Masa ĩna ba sãrise jeragajʉ riti waroja. Ĩna ya ʉsijʉ meje waroja iti. Ito yicõri ĩna ba sãrise rẽta budicoaro yiroja, yiyijʉ Jesús ĩnare. “Bare jeyaro quenarise riti ña”, yirocʉ yiyijʉ Jesús.

20 Mʉcana tʉdi goti quenoyijʉ Jesús ĩnare: —Masa ĩna ya ʉsijʉ iti ñeñaro tʉoĩajare itina sʉoriti ñeñaro yama ĩna.

21 Ĩna ya ʉsijʉ ñeñaro tʉoĩacõri ado bajiro ñeñarise yama masa. Manʉjʉ macore rocati yama ĩna. Riniama. Sĩama.

22 Manojo cʉtirã ñabojarãti rocati yama ĩna. Gãjire gajeoni ʉoama. Ñeñarise ñajediro yama ĩna. Rʉoama. Dios ĩ rotirisere cʉdibeama ĩna. Gãjerãre ti tudiama. Gãjerãre bʉsituama ĩna. Ĩna gajeoni rãca, “No yiya mana ña gʉa”, yama ĩna. “Gãjerã rẽtoro masirã ña gʉa”, yama ĩna. Ito yicõri queno tʉoĩabiticõri rocati yama ĩnaõna.

23 Adi ñeñarise ñajediro yama ĩna, ĩna ya ʉsijʉ ñeñaro iti tʉoĩajare, yiyijʉ Jesús ĩnare.

24 Itijʉna wacõri Tiro wame cʉtiri cʉto tʉ ejayijʉ Jesús. Ito ejacõri wi sãjayijʉ ĩ. Masa ĩna masibeto eja ãmoyijʉ Jesús. Ito bajibojarocati masicõyijarã ĩna.

25 Ito bajiri sĩgõ Jesús ĩ ejare gaye masiyijo. Iso ñayijo rʉ̃mʉ́ sãñagõ jaco. Ito bajiri Jesús tʉ wadicõri iso ya rijomunigãna ñini rũjũyijo iso, Jesús riojo.

26 Judio masagõ meje ñayijo iso. Sirofenicia gago ñayijo iso. Jesús tʉ ejacõri ĩre josayijo: “Yʉ maco iso ya ʉsijʉ rʉ̃mʉ́ sãñagõ ñamo. Ito bajiri iso ya ʉsijʉ rʉ̃mʉ́ sãñagʉ̃re bucõaña mʉ”, yiyijo iso Jesure.

27 Ito yija ado bajiro gotiyijʉ Jesús isore: —Cajero judio masare ejabʉasʉocʉja yʉ, yiyijʉ Jesús. Gʉa masa riojʉajʉ yʉ mʉre ejabʉaja, rĩacare najuro ẽmacõri yaire ecado bajiro bajia, yiyijʉ Jesús isore.

28 Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro cʉdiyijo iso: —Ri ya, yʉ Ʉjʉ mʉ. Ito bajibojarocati yaia bare jeoado roca ñarã boca barã yirãji rĩaca ĩna queorisere, yiyijo iso.

29 Ito iso yija ado bajiro cʉdiyijʉ Jesús isore: —Queno tʉoĩa mʉ. Ito bajiri mʉ ya wijʉ tʉdi wasa. Rʉ̃mʉ́ budigocõami mʉ macore ĩja, yiyijʉ Jesús isore.

30 Iso ya wi tʉdi ejacõri caniado joejʉ maso iso jesaroca tiyijo iso. Rʉ̃mʉ́ budigorojʉ ñayijo iso ĩja.

31 Tiro cʉtona wayijʉ Jesús. Ito wa rẽtayijʉ Sidón wame cʉtiri cʉto. Ito rẽta wacʉti Decápolis wame cʉtiri cʉtori cʉni rẽtayijʉ. Ito rẽta wacʉ ejayijʉ Galilea wame cʉtiritajʉ.

32 Ito ĩ ñaroca tʉobiti bʉsibiti yigʉre ãmi ejayijarã masa. Ĩre ãmi ejacõri Jesure seniyijarã ĩna, tʉobicʉre ĩ ya ãmo moa jeotoni.

33 Ito bajiri tʉobicʉre gajerojʉa ãmi wayijʉ Jesús. Ito yicõri tʉobicʉ ya gãmo gojerijʉ ãmo wãsoa sõcõayijʉ Jesús. Ito yicõri ãmona ĩ ya go ide ãmicõri ĩ ya ñemerojʉ moaĩayijʉ bʉsibicʉre.

34 Ito yicõri macãrʉcʉ̃rojʉ ti mʉocõri ʉsi ãmiyijʉ Jesús. Ito yicõri ado bajiro yiyijʉ ĩre: —Efata, yiyijʉ Jesús. “Gãmoro tʉoya ĩja”, yireoni ñayijʉ iti griego ocana.

35 Ito ĩ yirocati tʉobicʉ ñabojarʉti tʉocoayijʉ ĩja. Ito yicõri ĩ ya ñemero cʉni quenacoayijʉ ĩre ĩja. Ito bajiri bʉsicoayijʉ ĩ bʉsibicʉ ñabojarʉ.

36 Ito yija ado bajiro masare gotiyijʉ Jesús: “Gãjerãre goti bato yibesa mʉa”, yiyijʉ Jesús ĩnare. Ito ĩ yibojarocati masa jãjarãre goti batoyijarã Jesús ĩ masiro robo ĩ yirisere. “Gotibesa”, ĩ yibojarocati bʉto bʉsa masare goti bato wayijarã ĩna.

37 Ito bajiro Jesús ĩ yija ti wanʉcõri, ado bajiro yiyijarã ĩna: —Jeyaro ĩ yirise quenasacõa, yiyijarã masa. Tʉomenare cʉni ĩna tʉoroca, bʉsimenare cʉni ĩna bʉsiroca yami Jesús, yiyijarã masa.