Mark 4 in Macuna

1 Mʉcana tʉdi riasoyijʉ Jesús itajura tʉnimajʉ. Masa jãjarã ejayijarã ĩna itojʉ Jesús tʉjʉre. Masa jãjarã ñajare cumajʉ sãjacõri itojʉ rujiyijʉ Jesús. Masama ñarocõti tujayijarã jajʉjʉ.

2 Ito yija goti masiore ocana ĩnare riasoyijʉ Jesús. Ĩnare riasogʉti ado bajiro gotiyijʉ Jesús:

3 —Tʉoya mʉa adire: Sĩgʉ̃ weseca ĩ ya ote ajeri otegʉ wayijʉ ĩ.

4 Wesecajʉ ejacõri iti ajerire ĩ wẽjabateroca gaje ajeri majʉ quedi queayijʉ. Ito yija wadiyijarã minia. Wadicõri itire bacõyijarã ĩna.

5 Gaje ajeri gʉ̃ta wato quedi queayijʉ. Queno sita mañijʉ ito. Iti ajeri nocõ mejeti judibojayijʉ, sita iti queno manijare.

6 Ũmacañi mʉja wadigʉti itire asi sĩacõyijʉ. Ñe mari manicõri siniacoayijʉ iti.

7 Gaje ajeri jota watojʉ quedi queayijʉ. Ito bajiri jota mari itire dʉrea sĩacõyijʉ. Ito bajiri queno bʉcʉa masibisijʉ iti. Ito yicõri queno rica mañijʉ.

8 Gaje ajeriama sita quenaro quedi queayijʉ. Ito yicõri judiyijʉ iti. Queno wanʉyijʉ iti. Ito bajicõri queno rica cʉtiyijʉ. Coria sarari treinta ñari ajeri rica cʉtiyijʉ. Gaje sarari sesenta ñaricari, gaje sarari cien ñaricari rica cʉtiyijʉ, yi gotiyijʉ Jesús ĩnare.

9 Ito yija ado bajiro yiyijʉ Jesús ĩnare: —Itocõ ña. Gãmo goje cʉtirã mʉa ñaja, tʉoya, yiyijʉ Jesús ĩnare.

10 Ito bero Jesús sĩgʉ̃ti ĩ ñaroca ĩ tʉ ñarã ĩ rãca riasotirã rãca minijuacõri ado bajiro ĩre seniĩayijarã ĩna: “¿No yireoni ñati? ‘Sĩgʉ̃ oteri masʉ ñayijʉ’, mʉ yirise”, yiyijarã ĩna ĩre.

11 Ito ĩna yija tʉocõri, cʉdiyijʉ Jesús: —“Ado bajiro ĩre tʉorʉ̃nʉrãre miojugʉ yiguĩji Dios”, yi gãjerã ĩna masibitire mʉajʉa masiroca yami ĩ. Gãjerãma Diore tʉorʉ̃nʉmena goti masiore oca tʉobojarãti tʉo masimenaji ĩna.

12 Ĩna tibojaja bero timenare bajiro bajirã yirãji ĩna. Ito yicõri ĩna tʉobojaja cʉni tʉomenare bajiro bajirã yirãji ĩna. Ito bajiri tʉo masibiticõri Diore tʉorʉ̃nʉ sʉyamenaji ĩna. Ito yicõri ñeñaro ĩna yirise Diore ĩna goti rẽtobubeja ñeñaro ĩna yirisere coebiquĩji Dios, yiyijʉ Jesús ĩnare.

13 Mʉcana tʉdi bʉsiyijʉ Jesús ĩnare: —“Oteri masʉ sĩgʉ̃ ado bajiro bajiyijʉ”, yirocʉ jĩjʉ mʉare yʉ gotija, ¿tʉo masibeati mʉa? Iti oca gotire mʉa tʉo masibeja, gaje yʉ gotiroti cʉni tʉo masimena yirãji mʉa, yiyijʉ Jesús ĩnare.

14 Gaje ado bajiro ĩnare goti rẽtobuyijʉ Jesús: —Oteri masʉ Dios oca goti ucuri masʉ robo bajiro bajigʉ ñami.

15 Coriarã masa ñama, ma gʉdareco ote ajeri quediana robo bajirã. Dios oca tʉorãji ĩna tʉorea. Ito bajibojarocati ĩna tʉoja bero rʉ̃mʉ́ ejacõri ĩna ãcabojaroca yigʉ yiguĩji ĩnare. Ĩna ya ʉsijʉ ĩna tʉo ãmisãre ĩna ãcabojaroca yigʉ yiguĩji rʉ̃mʉ́.

16 Gãjerã masa ñama, gʉ̃ta wato ote ajeri quediana robo bajirã. Dios oca tʉocõri wanʉ quenaro boca ãmiyijarã ĩna.

17 Ito bajibojarocati Dios oca queno quedi sãjabea ĩnare, queno ñe mari manore bajiro. Ito bajiri ĩnare oca ñaja, gãjerã ĩna ti teja, nocõ mejeti Dios oca ĩna tʉobojare ãcabojarãji ĩna.

18 Gãjerã masa ñama jota wato ote ajeri quediana robo bajirã. Dios oca tʉorãji ĩna tʉorea.

19 Itire tʉocõri ruje tʉoĩarã yirãji ĩna. Adi sita gaye, adi macãrʉcʉ̃ro gaye ruje gajeoni tʉoĩarãji ĩna. Ito bajicõri gajeoni jai bʉsaro ãmorã yirãji ĩna. Gajeonijʉare bʉto tʉoĩacõri Dios ocare ãcabojarã yirãji ĩna.

20 Gãjerãma Dios oca tʉocõri, queno tʉo sʉyarãji ĩna. Ĩna ñama sita quenarijʉ quediana robo bajirã. Rica jairo rica cʉtiricʉ robo bajiro bajirã ñama ĩna. Corocõ meje ñarãji ĩna. Coriarã Dios oca tʉocõri Dios ĩ ãmorise jabetoti yirãji. Gãjerã Dios ĩ ãmorise jai bʉsaro yirãji. Gãjerã Dios ĩ ãmorise bʉto tʉoĩarãji ĩna. Ito bajiri queno ĩre moa ĩsirã yirãji ĩna. Ĩnaõna ñarãji jairo rica cʉtiricʉ robo bajiro bajirã, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.

21 Mʉcana gaje oca goti remoyijʉ Jesús ĩnare: —Mujura jãi mani sĩasuaja, sotʉ rocajʉ sĩasuamenaji mani. Ito yicõri canira casabo rocajʉare mujura jãi sĩasuamenaji mani. Mujura jãi mani sĩasuaja ũmacʉ̃jʉ sĩasuarã yirãji mani, jeyaro iti busutoni.

22 Yeyo cũre ñabojaroti, co rʉmʉ goaro yiroja. Ĩna yeyo gotibojarise cʉni yoari yeyomenaji ĩna. Co rʉmʉ masa tʉo bʉja jedirã yirãji ĩna.

23 Queno tʉoya mʉa gãmo goje cʉtirãma, yiyijʉ Jesús.

24 Mʉcana tʉdi goti quenoyijʉ Jesús ĩnare: —No ĩre tʉorʉ̃nʉgʉ̃re jai bʉsaro tʉo masire gaye jidicãgʉ̃ yiguĩji Dios. Ito bajiri jai bʉsaro masigʉ̃ yiguĩji ĩ. No ĩre tʉorʉ̃nʉbicʉre jabetacã ĩ tʉoĩabojarisere ẽmacõgʉ̃ yiguĩji Dios ĩre. Ito bajiri ñe tʉoĩare mano tujagʉ yiguĩji ĩ.

25 Tʉo masigʉ̃ bʉto bʉsa tʉo masigʉ̃ yiguĩji. Tʉo masibicʉama ãcabojagʉ yiguĩji ĩ tʉobojare, yiyijʉ Jesús ĩnare.

26 Mʉcana gaje goti masiore ocana masare riasoyijʉ Jesús: —“Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩ rotirojʉ miojugʉ yiguĩji Dios”, yire oca ado bajiro bajia iti. Oteri masʉ ote ajeri ĩ oteado bajiroti bajia iti. Tʉote mʉa.

27 Co ñami rʉyabeto canigʉ̃ yiguĩji oteri masʉ. Ito yicõri co ʉ̃mʉa rʉyabeto yujiguĩji ĩ. Ito yicõri ote ajeri judiroja. Judicõri bʉcʉaroja. Iti bʉcʉa mʉjarisere, ¿no bajiro bʉcʉati iti? yi masibiquĩji oteri masʉ.

28 Sitareti judiroja iti ajeri. Cajero judiroja rujagʉ, jaibitigʉacã. Ito bero bʉcʉa mʉjacõri jũ cʉtiroja. Ito bajicõri rica cʉtiroja.

29 Iti ote botija ticõri, “Ãmirʉja yʉ”, yi tʉoĩacõri itire ãmigʉ̃ wacʉ yiguĩji ĩ. Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre Dios ĩ miojuja ito bajiroti bajia. “Yʉre queno tʉorʉ̃nʉama ĩna”, yi tʉoĩacõri ĩre tʉorʉ̃nʉrãre miojugʉ yiguĩji Dios, yiyijʉ Jesús ĩnare.

30 Mʉcana ado bajiro gotiyijʉ Jesús: —¿No bajiro bajiati, “Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre miojugʉ yiguĩji Dios”, yire oca? ¿Ñe gaje ocana itire cõĩarãjida mani?

31 Mostaza ajeri sitajʉ oteado bajiro bajia, “Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre miojugʉ yiguĩji Dios”, yire oca. Rica jeyaro ajeri rʉja bʉsarise ña mostaza ajeri.

32 Ito bajibojarocati iti aje judi bʉcʉacõri gaje ote gaye rẽto bʉsaro ũmaricʉ ña. Rʉjʉri yoarise ña itigʉre. Ito bajicõri jesarãji minia ũmacañi ĩ asirise rudirã, yiyijʉ Jesús ĩnare.

33 Masare Dios oca riasogʉ, goti masiore ocana riasoyijʉ Jesús. “Queno tʉo masibeama”, yi masicõri itocõ goti tarojoyijʉ Jesús ĩnare.

34 Goti masiore ocana riti masare riasoyijʉ Jesús. Ĩ sĩgʉ̃ti ĩ rãca riasotirã rãca ñagʉ̃, goti masiore oca gaye queno goti rẽtobuyijʉ Jesús ĩnare.

35 Iti rʉmʉti rãiocũro ñaroca ado bajiro yiyijʉ Jesús: —Sidʉja jẽa wato mani, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.

36 Ito ĩ yija tʉocõri: “Wajʉ”, masare yicõri, Jesús ĩ sãñari cumajʉ eja sãjayijarã ĩna. Ito bajiri itiganati Jesure ãmi wayijarã ĩna. Gaje cumari gãna cʉni ĩnare baba cʉti wayijarã.

37 Ito ĩna jẽa waroca mino bʉto wẽayijʉ. Jacũrise cʉni bʉto jacũ sãjayijʉ cumajʉ. Ito bajiri ide dajacoayijʉ cuma ĩja.

38 Ito bajibojarocati Jesús ĩ ya rijoga jeoadona cani sãñayijʉ, cuma ʉsi tutujʉ. Ito bajiro ĩ canija ticõri, ĩre yujioyijarã ĩ rãca riasotirã: —Tʉoya gʉare Riasogʉ mʉ. Rujarã ya mani. ¿Gʉare mai codebeati mʉ? yiyijarã ĩna Jesure.

39 Ito ĩna yija tʉocõri, yujiyijʉ Jesús ĩja. Yujicõri ado bajiro yiyijʉ ĩ: —Wẽabesa, yiyijʉ Jesús minore. Jacũ jidicãña, yiyijʉ Jesús ide jacũrisere. Ito ĩ yirocati mino rẽtacoayijʉ ĩja. Ide cʉni jacũbiticoayijʉ ĩja. Quenaro tʉjacoayijʉ ĩja.

40 Ito bajirocati: —¿No yirã güiati mʉa? Güibesa. ¿Yʉre tʉorʉ̃nʉbeati mʉa? ¿Yʉ masirisere tʉoĩabeati mʉa? yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.

41 Ito bajiro ĩ yibojarocati bʉto tʉo ʉcayijarã ĩna: —¿Ñimʉ ñati ãniama? Minore rẽta rotiami. Mino cʉni, ide cʉni ĩre tʉoa, yiyijarã Jesús rãca riasotirã.