Mark 12 in Macuna

1 Goti masiore ocana ado bajiro masare riasoyijʉ Jesús: —Sĩgʉ̃ ʉyé wese oteyijʉ ĩ. Ito yicõri masa ĩna rinime yirocʉ camotayijʉ ĩ wesecare. Ito yicõri ʉyére wañiaroti goje meniyijʉ ʉyé idere ñurocʉ. Ito yicõri ũmari wi meniyijʉ ĩ ya wesecare, tirʉ̃nʉcʉja, yiroca. Ito yija bero gãjerãre ado bajiro gotiyijʉ ĩ: “Yʉ ya wesecare mʉa codeja mʉare waja yigʉ yigʉja yʉ”, yiyijʉ ĩ ĩnare. Ito yicõri wa ucugʉ wacoayijʉ ĩja.

2 Yoa bʉsarijʉ ʉyé rica bʉcʉaroca ĩ ya moari masʉre cõayijʉ ʉyé ĩre ãmi ĩsitoni.

3 Ʉyé wesejʉ ĩ ejaroca ĩre ñiacõri jayijarã weseca coderi masa. Ĩre ʉyé ĩsimenati, “Wasa”, yiyijarã ĩna. Ito bajiri ñe manoti tʉdi ejayijʉ ĩre roti ñucarʉ tʉ.

4 Ʉyé ĩ ãmibeja ticõri, gãji moari masʉre cõayijʉ weseca ʉjʉ, ʉyé ĩre ãmi ĩsitoni. Ʉyé wesejʉ ĩ ejaja ticõri, ĩre cʉni jayijarã ĩna. Ito bajiri ĩ ya rijogajʉ cami cʉtiyijʉ ĩ. Ito bajiro ĩre yicõri ñeñaro bʉsiyijarã ĩna.

5 Ito bajiro ĩre ĩna yija ticõri, mʉcana gãjire cõayijʉ iti wese ʉjʉ. Ĩ ejaja ticõri, ĩre sĩayijarã weseca coderi masa. Ito bajiri jãjarã bʉsa cõayijʉ iti wese ʉjʉ ĩja. Ĩnare cʉni ito bajiroti yiyijarã weseca coderi masa. Coriarãre bʉto jayijarã. Gãjerãre sĩayijarã ĩna.

6 ’Sĩgʉ̃ macʉ cʉtiyijʉ iti wese ʉjʉ. Ĩre bʉto maiyijʉ ĩ. “Yʉ macʉre rʉ̃cʉbʉorã ĩre tʉorã yirãji ĩna”, yi tʉoĩayijʉ ĩ. Ito bajiri ĩ macʉre cʉni cõasʉsayijʉ ĩ ĩja.

7 Ito bajiri weseca ʉjʉ macʉ ĩ ejaja ticõri, ado bajiro gãmeri bʉsiyijarã weseca coderi masa: “Adi wese ʉjʉ macʉ ñami ãni. Ĩ jacʉ godaja bero adi wese ĩ ya wese ñaro yiroja. Ĩre sĩato mani adi wese ʉjarã ñarona. Ito bajiri mani ĩre sĩaja bero mani ya wese ñaro yiroja ĩja”, yiyijarã ĩna.

8 Ito bajiri ĩre ñiacõri sĩayijarã ĩna. Ito yicõri ĩ ya rujʉre weseca tʉnimajʉ cõayijarã ĩna. Itocõti ña adi oca, yiyijʉ Jesús ĩnare.

9 Ito bajiro ĩnare goti tĩocõri, ado bajiro seniĩayijʉ Jesús masare: —¿No yigʉ yiguĩjida weseca ʉjʉ ĩnare? Ado bajiro yigʉ yiguĩji ĩ. Weseca coderãre sĩagʉ̃ wacʉ yiguĩji ĩ. Ito yicõri gãjerãre weseca code rotigʉ yiguĩji ĩ, yiyijʉ Jesús ĩnare.

10 Gaje ado bajiro gotiyijʉ Jesús: —¿Dios oca tutire tiĩabeati mʉa? Tʉoya mʉa ado bajiro gotia: Gʉ̃ta wi meniri masa coga gʉ̃tagã cõayijarã ĩna. Ito bajibojarocati gaje gʉ̃ta rẽto bʉsaro quenarica ñayijʉ ĩna cõabojaraga. Itiga gʉ̃tagãna sʉoriti quenari wi menigʉ̃ yiguĩji Dios. Itiga gʉ̃tagã manija, ñe menire manoja ĩja.

11 Ito bajiro ãmoñi Dios mani Ʉjʉ. Ito bajiri itire masicõri bʉto tʉoĩa wanʉa mani, yi gotia Dios oca. Ito bajiro yiñi Dios yʉre rẽtaroti tʉoĩa yugʉ, yiyijʉ Jesús ĩnare.

12 Ito bajiro Jesús ĩ yija tʉocõri, ĩre ñia ãmobojayijarã iti cʉto ñari masa. “ ‘Ito bajirã ñama ĩna’, manire yirocʉ iti ocare gotimi Jesús”, yi tʉoĩayijarã ĩna. Ito bajibojarocati masare güirã Jesure ñiabisijarã ĩna. Ito bajicõri itijʉna wacoayijarã ĩna ĩja.

13 Fariseo gaye tʉoĩarã, Herodes ĩ baba mesa cʉni ejayijarã ĩna Jesús tʉjʉ. Ĩna ʉjarã rotija tʉocõri, Jesús tʉ wayijarã ĩna. “Jesús ĩ cʉdi masibeja, ĩre oca meni masirã yirãji mani”, yi tʉoĩacõri ĩ tʉ ejayijarã ĩna.

14 Ĩ tʉ ejacõri ado bajiro yiyijarã ĩna: —Tʉoya Riasogʉ mʉ. Riojo gotigʉ ña mʉ. Masa mʉre bʉsituja guijobea mʉre. “Masa jeyaro coro bajiroti ñama”, yi tʉoĩa mʉ. Dios ĩ gotirisere riojo riasogʉ ña mʉ. Riojo gotigʉ mʉ ñajare mʉre seniĩa gʉa: “¿Roma cʉto gagʉ ʉjʉre ĩ rotiado bajiroti ĩre gʉa waja yija quenati? ¿Ĩre gʉa waja yibeja cʉni quenatite?” yi seniĩayijarã ĩna Jesure.

15 Ĩna tʉoĩarise masiyijʉ Jesús. Ito bajiri ado bajiro ĩnare cʉdiyijʉ ĩ: —¿No yija yʉre rʉo ãmoati mʉa? Niyeru cuji yʉre ãmi ĩsitẽña. Tirocʉ ya yʉ, yiyijʉ Jesús ĩnare.

16 Ito ĩ yija tʉocõri, niyeru cuji ĩre ãmi ĩsiyijarã ĩna. Iti cujire ticõri ado bajiro ĩnare seniĩayijʉ Jesús: —¿Ñimʉ ya rio ñati mʉa tija? Ito yicõri, ¿ñimʉ wame ucare wãñati ado? yiyijʉ Jesús ĩnare. Ito yija ado bajiro Jesure cʉdiyijarã ĩna: —Ʉjʉ César ya rio bajiro bajia, yiyijarã ĩna Jesure.

17 Ĩna ito yija tʉocõri, ado bajiro cʉdiyijʉ Jesús: —César ye iti ñajama ĩre ĩsija quena. Ito yicõri Dios ye iti ñaja cʉni ĩre ĩsija quena, yiyijʉ Jesús ĩnare. Ito bajiro Jesús ĩ yija tʉo ʉcayijarã ĩna.

18 Ito yija saduceo gaye tʉoĩarã coriarã Jesure tirona ejayijarã ĩna. “Masa ĩna godaja tʉdi catire ma”, yi tʉoĩarã ñayijarã saduceo gaye tʉoĩarã. Ito bajiri Jesure seniĩarona ejayijarã ĩna ĩ tʉ:

19 —Tʉoya Riasogʉ mʉ. Ado bajiro manire ucañi Moisés ñayorʉ: “Rĩjorʉ ñasʉogʉ rĩa macʉti ĩ manojore ĩ godagoja ĩ ocabaji manojo cʉti wasoaja quena. Ito bajiro yigʉti ĩ rĩjorʉ ñabojarʉre rĩa cʉti ĩsigʉ̃ yiguĩji”, yi ucañi Moisés ñayorʉ, yiyijarã ĩna Jesure.

20 Ito bajiri mʉcana gaje oca goti remoyijarã ĩna Jesure: —Jane mejejʉ sĩgʉ̃ ñayijʉ. Co ãmojeno ñarã ocabajirã cʉtiyijʉ ĩ. Cajero manojo cʉtisʉoyijʉ ñasʉogʉ. Rĩa macʉti ĩ manojore godagocoayijʉ ĩ.

21 Ito bajiri manʉjʉ godagorore manojo cʉtiyijʉ ĩ bero gagʉ mʉcana. Ito yicõri ĩ cʉni rĩa macʉti cõcoayijʉ. Ito bajiri ĩ bero gagʉ iso rãcati manojo cʉtiyijʉ mʉcana.

22 Ito bajiroti ñasʉogʉ ñajacʉ ĩ ocabaji mesa ĩna jeyaro isore manojo cʉtibojayijarã ĩna. Iso rãca rĩa cʉtimena riti goda jedicoayijarã ĩna. Ĩna goda jedija berojʉ godayijo ĩna manojo ñabojaro ĩja.

23 “Masa ĩna godaja mʉcana tʉdi catirã yirãji”, ya mʉ. Riti mʉ gotija, ¿ñimʉ rãca manʉjʉ cʉtigo yigõjida iso mʉcana tʉdi caticõri? Ĩna jeyaro manojo ñañi iso, yiyijarã saduceo gaye tʉoĩarã Jesure.

24 Ito ĩna yija tʉocõri, ado bajiro cʉdiyijʉ Jesús: —Dios oca tutire masibea mʉa. Ĩ masirisere cʉni masibea mʉa. Ito bajiri masibiticõri, wisa mʉa.

25 Tʉdi catirã yirãji masa Dios tʉ cati ñarona. Itojʉ manojo cʉtimenaji masa. Ũmacʉ̃jʉ Dios ñaro gãna ángel mesa robo bajirã ñarã yirãji masa, yiyijʉ Jesús ĩnare.

26 Ito yija gaje goti remoyijʉ Jesús ĩnare: “Godabojarãti mʉcana tʉdi catirã yirãji masa. ¿Moisés ñayorʉ ĩ ucare tiĩabeati mʉa? Yucʉ ʉ̃jʉricʉ watojʉ Dios ĩ bʉsire ruyuyijʉ Moisésre. Ado bajiro Moisésre bʉsiyijʉ Dios: ‘Abraham ñayorʉ yʉre rʉ̃cʉbʉogʉ yami. Isaac ñayorʉ ito yicõri Jacob ñayorʉ cʉni yʉre rʉ̃cʉbʉorã yama ĩna’, yiyijʉ Dios Moisés ñayorʉre.

27 ‘Ĩna ʉdiarã yʉre rʉ̃cʉbʉorã yama’, Dios ĩ yija, catiri seyoama ĩna. Dios tʉjʉ ñarãji ĩna. Godarã meje ñama ĩna. Bʉto tʉoĩa wisa mʉa”, yiyijʉ Jesús saduceo gaye tʉoĩarãre.

28 Judio masa rotirise riasori masʉ Jesús rãca ĩna bʉsiroca tʉo ñayijʉ ĩ. Ito bajiri, “Queno cʉdiami Jesús”, yi tʉo ñayijʉ ĩ. Ito bajiri Jesús tʉjʉa wayijʉ ĩ ĩja ĩre seniĩarocʉ: —¿Disejʉa ñati Dios rotirise ñasarise? yi seniĩayijʉ ĩ Jesure.

29 Ito yija ado bajiro cʉdiyijʉ Jesús ĩre: —Dios ĩ rotirise ñasarise ado bajiro gotia: “Tʉoya Israel sita gãna mʉa. Dios sĩgʉ̃ti ñami mani Ʉjʉ.

30 Dios mani Ʉjʉre bʉto mani maija quena. Mani ya ʉsijʉna, mani tʉoĩarisena, ito yicõri mani sẽorisena cʉni Diore bʉto mani maija quena”, yi gotia Dios ĩ rotirise ñasarise.

31 Iti bero gaye ito bajiroti gotia: “Manimasiti mani mairo bajiroti gãjerãre cʉni maija quena”. Disejʉa gaje Dios ĩ rotirise rẽtoro ñasarise manoja, yiyijʉ Jesús judio masa rotirise riasori masʉre.

32 Ito yija ado bajiro yiyijʉ judio masa rotirise riasori masʉ Jesure: —Queno ya riasogʉ mʉ. Ri ya mʉ. Dios sĩgʉ̃ti ñami. Nijʉa gãji mami. Ito mʉ yirise riti ña.

33 Mani Diore maija quena. Mani ya ʉsijʉna, mani tʉoĩarisena ito yicõri mani sẽorisena cʉni Diore maija quena. Manimasiti mani mairo bajiroti gãjerãre cʉni maija quena. Diore mani maija, masare cʉni mani maija, iti ña ñasarise. Diore waibʉcʉrã soe ĩsiado rẽto bʉsaro quena ñaroja Diore ito yicõri masare cʉni mani maija, yiyijʉ judio masa rotirise riasori masʉ Jesure.

34 Ĩ queno cʉdija tʉocõri, ado bajiro yiyijʉ Jesús ĩre: —Yʉ tija jabeto rʉya, “Yʉ Ʉjʉ ñami Dios”, mʉ yi tʉoĩaroto, yiyijʉ Jesús ĩre. Ito bajiro Jesús ĩ yija tʉocõri, sĩgʉ̃jʉa seniĩa remo yibisijarã ĩja. “Mani rẽtoro masigʉ̃ ñaguĩji Jesús”, yi tʉoĩayijarã ĩna. Ito bajiri ĩre seniĩa remobisijarã ĩja.

35 Co rʉmʉ Dios ya wijʉ masare riaso ñagʉ̃ ado bajiro seniĩayijʉ Jesús ĩnare: —“David ñayorʉ janerãbatia janami ñaguĩji Cristo”, yicã Dios ĩ rotirise riasori masa. ¿No yija itire yicati ĩna?

36 Jane mejejʉ Espíritu Santo ĩ ejabʉarisena ado bajiro ucañi David ñayorʉ: Cristo, Dios cõarʉ yʉ Ʉjʉ ñami ĩ. Ĩ ñicʉjʉ yʉ ñabojarocati yʉ Ʉjʉ ñami Cristo, yi ucañi David ñayorʉ. Gaje uca remoñi David: Yʉ Ʉjʉ Cristore ado bajiro gotiñi Dios: “Yʉ ya riojocadʉja rujiya. Mʉ wajanare mʉ rotiroca yigʉ yigʉja yʉ”, yiñi Dios yʉ Ʉjʉre, yi ucayoñi David.

37 ¿No yija, “Yʉ Ʉjʉ ñami Cristo”, yiyijari David ñayorʉ? Cristo David janerãbatia janami ñacõri, ¿no bajiro David ʉjʉ bajiyijari Cristo? David ñayorʉ janerãbatia janami ĩ ñaja, “Yʉ Ʉjʉ”, yibitiborʉ David, yiyijʉ Jesús ĩnare. Jesús queno bʉsija tʉocõri, wanʉ quenayijarã masa.

38 Masare ado bajiro riasoyijʉ Jesús: —Judio masa rotirise riasori masa robo mʉa yibe yirona queno tʉoĩaña mʉa. Tite. Ado bajiro yama ĩna. Yutabujuri quenarise yoarise sãñacõri masa ĩna tiro riojo wa ucu ãmorãji ĩna. Ito yicõri cʉto gʉdareco gãjire ĩna canamʉoja, rʉ̃cʉbʉore rãca seniĩare ãmorãji ĩna.

39 Minijuara wijʉ sãjacõri rʉ̃cʉbʉora cumuro riti ruji ãmorãji ĩna. Ito yicõri basari rʉmʉ cʉni ñasari masa tʉ riti ba ruji ãmorãji ĩna.

40 Manʉjʉ godagoana romiare cʉni ĩna ya wiri ẽmarãji ĩna. Ito yicõri masa ĩna tiro riojo yoari Diore bʉsirãji ĩna. “Queno yirã ñama ĩna”, masa yi tʉoĩajaro yirona yoari Diore bʉsirãji ĩna. Ito bajiro ĩna yija quenabetoja. Ito bajiri ñeñaro ĩna yirise waja, waja yirã bʉto bʉsa quenabeto tõbʉjarã yirãji ĩna. Ĩna robo mʉa yibe yirona queno tʉoĩaña mʉa, yiyijʉ Jesús masare.

41 Co rʉmʉ Dios ya wi sãjacõri niyeru cũra jedo tʉ rujiyijʉ Jesús. Iti jedojʉ masa ĩna niyeru Diore cũ ĩsija tiyijʉ Jesús. Gajeoni jairã jaje niyeru Diore cũ ĩsiyijarã iti jedojʉ.

42 Ito yija bojoro bʉjago ejayijo. Manʉjʉ godagoro ñayijo iso. Jʉa cuji niyeru cujiri sãyijo iso. Cobre ñayijʉ iti cujiri. Jabetacã waja cʉtirise ñayijʉ iso sãrise.

43 Ito yija ĩ rãca riasotiri masare jimioyijʉ Jesús: —Riti mʉare gotia yʉ. Adio bojoro bʉjago ñabojagoti queno Diore ĩsimo iso. Gajeoni jairã rẽto bʉsaro ĩsimo iso.

44 Gajeoni jairãre jaje ña niyeru. Ĩna ĩsibojarocati jairo rʉya ĩnare maji. Isoama bojoro bʉjago ñabojagoti ĩsi jeomo iso. Iso bare waja yiroti Diore ĩsi jeocõmo iso, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.