Luke 7 in Macuna

1 Masare ĩ riaso ãmorise riaso tĩocõri Capernaumjʉ wayijʉ Jesús.

2 Iti cʉto ñayijʉ surara ʉjʉ. Ĩre moa ĩsiri masʉ bʉto cõyijʉ. Ito bajiri ʉsi jedi warʉti ñayijʉ ĩ. Ito ĩ bajija ticõri, bʉto ĩre ti maiyijʉ surara ʉjʉ.

3 Ito bajiri Jesús cõrãre ĩ yisiore gaye tʉocõri, judio masa bʉcʉrãre, Jesure ji rotiyijʉ ĩ. Ĩ ya moari masʉre Jesús ĩ yisiore ãmoyijʉ ĩ.

4 Ito ĩ yija tʉocõri, Jesure jirã wayijarã ĩna. Jesús tʉjʉ ejacõri ado bajiro ĩre seniĩa josayijarã: —“Ĩre jitẽña”, gʉare yi ñucagʉ̃, queno yigʉ ñami ĩ. Ito bajiri ĩre ejabʉarʉja mʉ.

5 Romano masʉ ñabojagʉti mani ñarãre queno rʉ̃cʉbʉoami ĩ. Ito yicõri minijuara wi gʉa meni masitoni gʉare niyeru ĩsiquĩ ĩ. Ito bajiri ĩre ejabʉarʉja mʉ, yi josayijarã ĩna Jesure.

6 Ĩna ito yija tʉocõri, ĩna rãca sʉya wayijʉ Jesús. Ito wi ejarã wana ĩna yiroca surara ʉjʉ ĩ baba mesare Jesure oca goti boca rotiyijʉ. “Ado bajiro Jesure gotiba”, yi roticõayijʉ ĩ: —Yʉ Ʉjʉ mʉre ʉsirioro yi remo ãmobea yʉ. Rẽtoro quenagʉ̃ ña mʉ. Yʉjʉa quenagʉ̃ meje ña. Ito bajiri, yʉ ñeñaro yirisere bojogʉ, “Yʉ ya wijʉ sãja waya, yi masibea yʉ mʉre”, yi gotiba ĩre, yi roticõayijʉ surara ʉjʉ.

7 Gaje ado bajiro yi roticõayijʉ ĩ: —Ñeñaro yigʉ ñari, mʉ tʉjʉ wa masibea yʉ. Mʉ masirisena mʉ yisio ñucaja, yʉ ya moari masʉ caticoagʉ yiguĩji mʉcana.

8 Gãji ʉjʉ bero gagʉ ña yʉ. Ito yicõri yʉ berojʉa ñama gãjerã surara. Ĩnare roti masia yʉ. Ito bajiri sĩgʉ̃re, “Wasa”, yʉ yija, wami. Ito yicõri gãjire, “Waya”, yʉ yija, wadiami. Ito yicõri yʉre moa ĩsiri masʉre yʉ moa rotija, moami. Ito bajiri rẽtoro queno roti masigʉ̃ mʉ ñajare, “Mʉ yisio ñucaja, yʉ ya moari masʉ tujacoagʉ yiguĩji mʉcana”, yi tʉoĩa yʉ, yi gotiba Jesure, yi roticõayijʉ surara ʉjʉ.

9 Ito ĩ yi ñucare tʉocõri, tʉo ʉcayijʉ Jesús. Ito yicõri jʉda rʉ̃gʉ̃cõri ĩre sʉyarãre ado bajiro yiyijʉ Jesús: —Ĩ surara ʉjʉ yʉre queno tʉorʉ̃nʉñi. Mani masa wato ĩre bajiro tʉorʉ̃nʉrã mama, yi gotiyijʉ Jesús ĩnare.

10 Ito ĩ yija tʉocõri, tʉdi wasʉoyijarã oca goti bocari masa. Tʉdi ejacõri ĩna tija ñarise cõbojarʉ tujarʉ ñayijʉ ĩ ĩja.

11 Ito bajiro ĩ yija bero Naín wame cʉtiri cʉtojʉ wayijʉ Jesús, ĩ rãca riasotirã rãca. Ito yicõri masa jãjarã wayijarã ĩ rãca.

12 Iti cʉtojʉ ĩna ejaroca sĩgʉ̃ godarʉre ĩna yujerã waja tiyijʉ Jesús. Wajeago macʉ ñayijʉ ĩ, ĩna yujerocʉ. Ito yicõri ĩ sĩgʉ̃ti ñabojayijʉ iso macʉ. Jãjarã iti cʉto gãna ĩre yujerona wayijarã ĩna.

13 Wajeago iso bojori bʉjaja ticõri, bʉto ti maiyijʉ Jesús isore. Ito bajiro ti maicõri ado bajiro yiyijʉ Jesús isore: —Otibesa, yiyijʉ ĩ.

14 Ito bajiro ĩ yija bero ĩ ya masari cumajʉ moaĩayijʉ Jesús. Ito bajiro ĩ yija ticõri, ĩre yujerã wabojarã tuja rʉ̃gʉ̃coayijarã ĩna ĩja. Ito bajiro ĩna tuja rʉ̃gʉ̃roca godarʉre ado bajiro yiyijʉ Jesús: —Wʉmʉña mamʉ mʉ, yiyijʉ Jesús godarʉre.

15 Ito bajiro ĩ yirocati, jãja rũjũyijʉ godarʉ ñabojagʉti. Ito bajiro bajirʉ ñabojagʉti bʉsiyijʉ mʉcana. Ito ĩ bajija ticõri, ado bajiro yiyijʉ Jesús ĩ jacore: “Ĩmo, ãni ñami mʉ macʉ”, yiyijʉ Jesús isore.

16 Ito bajiro ĩ yi masoja ticõri, ti güiyijarã ĩna, ito ñarã. Ito yicõri ado bajiro Diore rʉ̃cʉbʉo bʉsiyijarã ĩna: —Sĩgʉ̃ Diore goti ĩsiri masʉ mani tʉjʉ ejami ĩja, yiyijarã ĩna. Gaje ado bajiro bʉsiyijarã ĩna: —Dios ñarã mani ñajare manire ejabʉarocʉ ejami adojʉ, yi wanʉrã rʉ̃cʉbʉoyijarã ĩna Diore.

17 Ito yicõri Jesús godarʉre ĩ masore gaye tʉo jedicoayijarã Judea sita gãna. Ito yicõri iti sita tʉ gãna cʉni tʉo jedicoayijarã ĩna.

18 Juan rãca riasotiri masa, Jesús ĩ yigore ticõri goti jeocõyijarã ĩna Juanre. Ĩna ito yija tʉocõri, jʉ̃arãre jiyijʉ Juan.

19 Ito bajiri ĩna jʉ̃arãre, “Ado bajiro Jesure seniĩama mʉa”, yi ñucayijʉ Juan ĩnare: “¿Riti Dios ĩ cõarʉ, Cristo ñati mʉ? Ĩ meje mʉ ñajama, ¿gãjire bocatirã yirãjida gʉa maji? yiba”, yi roti ñucayijʉ Juan ĩna jʉ̃arãre.

20 Ito ĩ yija tʉocõri, wayijarã ĩna. Jesús tʉjʉ ejacõri ado bajiro ĩre yi gotiyijarã ĩna: —Juan, masare idé guri masʉ, gʉare seniĩa roti ñucami mʉre. ¿Riti, Dios ĩ cõarʉ, Cristo ñati mʉ? Ĩ meje mʉ ñajama, ¿gãjire bocatirã yirãjida gʉa maji? yiyijarã ĩna Jesure.

21 Ito bajiro ĩna seniĩa ñaroca, jãjarã masa cõrãre yisioyijʉ Jesús. Ito yicõri ĩna ya ʉsijʉ rʉ̃mʉ́a sãja ecoana, cajea mana, ito yicõri gãjerã jeyaro ñarise cõrãre cʉni masoyijʉ Jesús. Ito bajiro ĩ yija Juan oca ĩ seniĩa roti ñucana cʉni tiyijarã ĩna.

22 Ito yicõri ado bajiro Juan ĩ cõanare gotiyijʉ Jesús: —Wasa. Mʉa tirise ito yicõri mʉa tʉogorise cʉni Juanre gotiba. Cajea mana ĩna tiroca yʉ yirise, ruduana ĩna waroca yʉ yirise, wiro joganare yʉ yisiorise gaye, gãmo goje tʉomena ĩna tʉoroca yʉ yirise, godana ñabojarocati ĩna catiroca yʉ yirise, ito yicõri bojoro bʉjarãre Dios ĩ masoroti oca yʉ goti masiorisere cʉni, gotiba Juanre.

23 Ito yicõri, no yʉre tʉorʉ̃nʉsotigʉti, queno wanʉgʉ̃ yiguĩji ĩ, yiyijʉ Jesús, Juan ĩ oca seniĩa roti ñucanare.

24 Ito ĩ yija tʉocõri, tʉdi wayijarã ĩna. Ito bajiro ĩna tʉdi waja bero, Juan ĩ bajigore gaye masare gotiyijʉ Jesús: —¿Yucʉ manojʉ warã, ñimʉre tʉoĩa wacati mʉa? ¿Sĩgʉ̃ ʉ̃mʉgʉ̃ mino iti waja, ʉe rʉ̃gõgʉ̃re tʉoĩa wacatite mʉa? yi seniĩayijʉ Jesús masare. Yucʉgʉ cogʉ mino wẽaja wãrericʉ bajiro meje ñami Juan. Queno tʉoĩagʉ̃ ñami ĩ.

25 ¿Ĩre mʉa ti bʉjaja yutabuju quenarise sãñagʉ̃ ñacati ĩ? Yutabuju quenarise sãñarã bajiro bajigʉ meje ñami ĩ. Yutabuju quenarise sãñarã ʉjarã ya wijʉ ñarãona ñarãji ĩna. Ĩna robo bajigʉ meje ñaguĩji Juan.

26 Yucʉ manojʉ warã, ¿Diore goti ĩsiri masʉre tirã wasotiri mʉa? Itojʉ ejacõri, “Diore goti ĩsiri masʉ ñami”, yi masiyija mʉa. Riti ña, gãjerã Diore goti ĩsiri masa rẽtoro ñasagʉ ñami Juan.

27 Jane mejejʉ Juanre ado bajiro yi goti yucãyijʉ Dios oca: Mʉ waroto riojʉa sĩgʉ̃ masʉ cõa yʉ. Masa mʉre bocati ñaroca, yirocʉre cõa yʉ, yi gotia Dios oca tuti, yiyijʉ Jesús.

28 ’Sĩgʉ̃ adi tutijʉ, Juan masare idé guri masʉ rẽtoro ñasagʉ mami. Ito bajibojarocati Dios ĩ rotirojʉ ñarã Juan ĩ ñasado bajiro rẽto bʉsaro ñasarã yirãji ĩna, yiyijʉ Jesús ĩnare.

29 Juan Dios oca ĩ gotija tʉogoana, “Riti, Dios rotirise quenarise ña. Itire cʉdi ãmoa gʉa”, yicõri, Juanre idé gu rotiyijarã ĩna. Ito yicõri ʉjarãre yiari waja seni ĩsiri masa cʉni, ito bajiroti yiyijarã ĩna.

30 Ito bajibojarocati fariseo gaye tʉoĩarãma ito yicõri judio masa rotirise riasori masama, Dios rotirisere te ñayijarã. Ito bajiri Juanre idé gu rotibisijarã ĩna.

31 Gaje ado bajiro gotiyijʉ Jesús: —Adi rʉmʉri gãna Juanre teama, ito yicõri yʉre cʉni teama ĩna. Rĩaca minijuacõri ĩna awasã aje cũñaro bajiro bajirã ñama ĩnaõna. Tite. Ado bajiro awasã ajeama rĩaca: “Gʉa seru juti ajeroca, mʉama juti ãmobijʉ. Ito yicõri masa godaroca ĩna otirise gʉa oti queso aje ãmoja, mʉama gʉa rãca oti queso aje ãmobijʉ”, yi awasã ajeama rĩaca. Ito bajiro bajiama Juanre terã ito yicõri yʉre terã cʉni. Tite.

33 Babicʉti Diore rʉ̃cʉbʉogʉ seniquĩ Juan. Ito yicõri ʉyé ide idibitiquĩ ĩ. Ito bajiro ĩ yija ticõri, “Rʉ̃mʉ́ sãja ecorʉ ñami”, yicʉ mʉa ĩre.

34 Ĩ bero yʉ, Masa Rĩjorʉ, ejacʉ. Ba, idi yigʉ ña yʉama. Yʉ ito bajiro yija ticõri, ado bajiro ya mʉa yʉre: “Jairo bagʉ ña mʉ. Idire cʉgʉ ña mʉ. Ñeñaro yi jairã rãca baba cʉtigʉ ña mʉ. Ito yicõri ʉjarãre yiari waja seni ĩsiri masa rãca baba cʉtigʉ ña mʉ”, ya mʉa yʉre.

35 Sĩgʉ̃ Dios robo bajiro queno tʉoĩare cʉtigʉ ĩ ñaja, jeyaro ĩ yirisere ticõri, “Ĩ ñami Dios robo bajiro tʉoĩare cʉtigʉ”, yi tʉoĩa mani. Ito bajiri yʉ yirise ticõri, “Dios robo bajiro tʉoĩare cʉtigʉ ñami”, yi masi ñarã yirãji mʉa yʉre, yiyijʉ Jesús ĩnare.

36 Ito ĩ yija bero sĩgʉ̃ fariseo gaye tʉoĩagʉ̃ Jesure jiyijʉ ĩ ya wijʉ, bagʉ watoni. Ito ĩ yija tʉocõri, ĩ ya wijʉ wayijʉ Jesús. Iti wijʉ sãjacõri bara mesa tʉjʉ eja rũjũyijʉ Jesús.

37 Ito bajiro ĩ bagʉ waja tʉocõri, iti cʉto gago sĩgõ wedi maso ĩ tʉjʉ wayijo iso. Itojʉ waco queno sʉtirise ʉ́ye, coga dajaro ãmi wayijo iso. Itiga ñayijʉ gʉ̃ta alabastro wame cʉtirisena ĩna meniraga.

38 Ito Jesús tʉjʉ sãja ejacõri ĩ ya gʉbo tʉjʉ eja rũjũyijo iso. Ito yicõri iso ya yago idena Jesús ya gʉbore coesʉoyijo iso. Ĩ ya gʉbore coe tĩocõri iso ya joanati Jesús ya gʉbore weja caroyijo iso. Ito yicõri ĩre wanʉgõ ĩ ya gʉbore usuyijo iso. Gajanoa ito bero ʉ́ye queno sʉtirise ĩ ya gʉbojʉ tuyijo iso.

39 Iso ito yija ticõri, Jesure jigorʉ fariseo gaye tʉoĩagʉ̃ ado bajiro tʉoĩayijʉ: “Riti Diore goti ĩsiri masʉ ĩ ñajama, adio ĩ ya gʉbo coegore ti masiborʉ. Ito yicõri, ‘Wedi maso ñamo’, yi masiborʉ ĩ”, yi tʉoĩayijʉ fariseo gaye tʉoĩagʉ̃ Jesure jirʉ.

40 Fariseo gaye tʉoĩagʉ̃ ĩ tʉoĩarisere tʉo masicõri, ado bajiro yiyijʉ Jesús ĩre: —Simón, mʉre jabeto goti ãmoa yʉ, yiyijʉ Jesús ĩre. —Baʉ, gotiya yʉre riasogʉ mʉ, yiyijʉ Simón Jesure.

41 Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro goti masiore ocana gotiyijʉ Jesús ĩre: —Jʉ̃arã ʉ̃mʉa ñayijarã, niyeru wasoari masʉre waja ruyuriorã. Sĩgʉ̃ quinientos niyeru cujiri waja ruyurioyijʉ. Ito yicõri gãji cincuenta niyeru cujiri waja ruyurioyijʉ.

42 Ito bajibojarocati ĩna waja ruyuriogʉre waja yi masibisijarã ĩna. Ito bajiro ĩna waja ruyuriobojarocati ĩnare niyeru wasoagorʉ tʉdi seni ʉyabisijʉ ĩja, yi gotiyijʉ Jesús Simónre. Gaje ado bajiro Simónre seniĩayijʉ Jesús: —¿Nijʉa bʉto bʉsa ĩnare niyeru wasoagorʉre mairãjida ĩna? yi seniĩayijʉ Jesús Simónre.

43 Ito bajiro ĩ seniĩaja, tʉocõri: —Yʉ tija, jai bʉsaro waja ruyuriogʉjʉa ĩre bʉto maiguĩji, yiyijʉ Simón. Ito ĩ yija tʉocõri: —Riti ya mʉ, yiyijʉ Jesús ĩre.

44 Ito yicõri ĩre gʉbo coegojʉare ticõri, bʉsiyijʉ Jesús Simónre: —Adiore tiya. Mʉ ya wijʉ yʉ sãjaroca yʉre ide ĩsibijʉ mʉ, yʉ ya gʉbo coeroti. Ito bajibojarocati adiojʉama iso ya yago idenati yʉ ya gʉbore coemo iso. Ito yicõri iso ya joanati yʉre weja caromo iso.

45 Yʉre wanʉgʉ̃, yʉre usubijʉ mʉ. Ito bajibojarocati adioama, yʉre wanʉgõ queno gʉbojʉ usumo iso.

46 Ito yicõri yʉ ya rijogajʉ ʉ́ye tubijʉ mʉ. Ito bajibojarocati adioama ʉ́ye queno sʉtirise yʉ ya gʉbojʉ tumo iso.

47 Ito bajiri ado bajiro mʉre gotia Simón yʉ: Ñeñaro yi jaigo ñabojarocati, yʉre bʉto iso maija ticõri, iso ñeñaro yirisere ãcabojoa yʉ. Sĩgʉ̃ jabetacã bʉsa ñeñaro yigʉre, ĩre yʉ ãcabojaja, jabetacã bʉsa yʉre maigʉ̃ yiguĩji ĩ. Ito yicõri bʉto ñeñaro yigʉre yʉ ĩ ñeñaro yirisere ãcabojaja bʉto bʉsa yʉre ti maigʉ̃ yiguĩji ĩ. Iti tʉo masiña, yiyijʉ Jesús Simónre.

48 Ito yicõri romiore ado bajiro yiyijʉ Jesús: —Mʉ ñeñaro yirisere ãcabojacõa yʉ, yiyijʉ Jesús isore.

49 Ito ĩ yija tʉocõri, gãjerã iti wijʉ ĩna rãca bari masa, ĩnamasiti gãmeri seniĩayijarã ĩna: —¿Ñimʉ ñati ãni, masa ĩna ñeñaro yirisere ãcabojagʉ? yi gãmeri seniĩayijarã ĩna.

50 Ito bajiro ĩna yiroca, romiore ado bajiro gotiyijʉ Jesús: —Yʉre queno tʉorʉ̃nʉa mʉ. Ito bajiri mʉre masorocʉ mʉ ñeñaro yirisere ãcabojocõa yʉ. Ʉsirioro yibecoti wasa mʉ, yiyijʉ Jesús isore.