Luke 18 in Macuna

1 Diore bʉsi jidicãmenati bʉto bʉsa oca sẽojaro yirocʉ, ado bajiro goti masiore ocana gotiyijʉ Jesús ĩnare:

2 —Cʉtojʉ ñayijʉ sĩgʉ̃ oca quenori masʉ. Diore güibisijʉ, ito yicõri masare cʉni rʉ̃cʉbʉobisijʉ ĩ.

3 Iti cʉtojʉ sĩgõ ñayijo manʉjʉ godagoro. Coji meje oca quenori masʉ tʉ ejasotibojayijo iso, “Mʉ rãca oca cʉtigʉjʉare seti ña”, ĩ yitoni.

4 Biyaro iso ejasotibojarocati, isore boca ãmibisijʉ oca quenori masʉ. Biyaro iso ejaja ticõri, ado bajiro tʉoĩayijʉ ĩ. “Yʉ isore tirʉ̃nʉbeja biyaro ejasotigo yigõji iso. Ito yicõri bogagʉ yigʉja yʉ. Ito bajiri Diore güibitibojagʉti, masare cʉni rʉ̃cʉbʉobitibojagʉti isore ejabʉacʉja yʉ, yʉre iso ʉsirioro yi rẽtocũme yirocʉ”, yi tʉoĩayijʉ oca quenori masʉ, yi oca gotiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.

6 Ito yicõri mʉcana mani Ʉjʉ ado bajiro gotiyijʉ: —Ñeñaro yigʉ ñabojagʉti isore bogagʉ ejabʉayijʉ oca quenori masʉ.

7 ¿Dios ñarãre ʉ̃mʉa, ñami cʉni ĩna josaja, ĩnare tirʉ̃nʉbiquĩjida? ¿Ito yicõri yoari ĩnare ejabʉabiquĩjida?

8 Ado bajirojʉa mʉare ya yʉ. Yoari mejeti ĩnare ejabʉagʉ yiguĩji. Yʉ Masa Rĩjorʉ adi sitajʉ tʉdi ejagʉ yigʉja mʉcana. ¿Adojʉ yʉ tʉdi ejaroca yʉre tʉorʉ̃nʉrã ñarã yirãjida maji? yiyijʉ Jesús ĩnare.

9 “Gãjerã rẽtoro queno yirã ña gʉa”, yi tʉoĩacõri, gãjerãre ti tudirãre ado bajiro oca goti masioyijʉ Jesús ĩnare:

10 —Co rʉmʉ ʉ̃mʉa jʉ̃arã Dios ya wijʉ Diore bʉsirã wayijarã. Sĩgʉ̃ ĩ rãca gagʉ fariseo gaye tʉoĩagʉ̃ ñayijʉ. Gãji ʉjarãre yiari waja seni ĩsisotiri masʉ ñayijʉ.

11 Fariseo gaye tʉoĩagʉ̃ rʉ̃gõcõri, ado bajiro Diore bʉsiyijʉ: “Gãjerã bajiro bajigʉ meje ña yʉ. Riniri masʉ meje ña yʉ. Ñeñaro yiri masʉ meje ña yʉ. Gãji manojo rãca ajegʉ meje ña yʉ. Ito yicõri ãni bajiro bajigʉ meje ña yʉ. Ĩ ñami ʉjarãre yiari waja seni ĩsiri masʉ. Ĩre bajiro bajigʉ meje ñacõri, ‘Queno ya Dios mʉ’, ya yʉ.

12 Co semana rʉyabeto jʉa rʉmʉ mʉre rʉ̃cʉbʉogʉ babicʉ riti bʉsisotia yʉ mʉre. Ito yicõri jeyaro yʉ bʉjarise jabeto mʉre ĩsisotia yʉ”, yi bʉsiyijʉ ĩ Diore.

13 Ito bajiro ĩ yiroca ʉjarãre yiari waja seni ĩsiri masʉama bojori bʉjagʉ jacajʉa riti ti wa rʉ̃gʉ̃coayijʉ. Bʉto bojori bʉjacõri soje tʉjʉ tujayijʉ ĩ. Diore ado bajiro bʉsiyijʉ ĩ: “Dios yʉre ti maiña. Ñeñaro yi jaigʉ ña yʉ”, yiyijʉ ĩ, yi gotiyijʉ Jesús ĩnare.

14 ’Ado bajiro mʉare gotia yʉ. Ʉjarãre yiari waja seni ĩsiri masʉ, ito bajiro Diore ĩ bʉsija, ñeñaro ĩ yirisere ãcabojoyijʉ Dios. Ito bajibojarocati fariseo gaye tʉoĩagʉ̃reama ĩ ñeñaro yirise ãcabojobisijʉ Dios. No, “Gãjerã rẽtoro ñasarã ña gʉa”, yibojarãre ĩna ñasamena ñaroca yigʉ yiguĩji Dios. Ito yicõri, “Ñasarã meje ña gʉa”, yirãreama, ñasarã ĩna ñaroca yigʉ yiguĩji Dios, yiyijʉ Jesús ĩnare.

15 Ĩna rĩare Jesús ĩ moaĩatoni ãmi ejayijarã masa ĩ tʉjʉ. Ito bajiro rĩacare ĩna ãmi ejaja ticõri, “Ãmi wadibesa”, yiyijarã Jesús rãca riasotirã.

16 Ito bajiro ĩna yija tʉocõri, ado bajiro yiyijʉ Jesús: —Rĩacare rẽobesa, yʉ tʉ wadijaro ĩna. Rĩaca ñama yʉre queno tʉorʉ̃nʉrã. Ĩna robo yʉre queno tʉorʉ̃nʉrãre riti ĩ rotirojʉ miojugʉ yiguĩji Dios.

17 Riti mʉare gotia yʉ. Rĩaca queno cʉdi ãmoama Dios ĩ rotirisere. No rĩaca ĩna cʉdiro bajiro cʉdi ãmobicʉti Dios ĩ rotirojʉ ejabiquĩji, yiyijʉ Jesús ĩnare.

18 Sĩgʉ̃ judio masa ʉjʉ Jesure ado bajiro seniĩayijʉ: —Yʉ Ʉjʉ queno yigʉ, ¿no bajiro yicõri catitĩñare gayere bʉjagʉ yigʉjada yʉ? yiyijʉ ĩ Jesure.

19 Ito bajiro ĩ yija tʉocõri: —¿No yija queno yigʉ yati mʉ yʉre? Sĩgʉ̃ ñami queno yigʉ. Ĩti ñami Dios.

20 Dios ĩ rotirise masigʉ̃ ña mʉ: “Gãji manojo rãca ajebitirʉja mʉ. Gãjire sĩabitirʉja mʉ, rinibitirʉja, gãjerãre rʉo gotibitirʉja, ito yicõri mʉ jacʉsabatiare rʉ̃cʉbʉorʉja mʉ”, yiyijʉ Jesús ĩre.

21 Ito bajiro ĩ yija ado bajiro cʉdiyijʉ ĩ Jesure: —Ñarocõti itire macʉacã ñagʉ̃jʉ cʉdisʉocʉ yʉ, yiyijʉ ĩ Jesure.

22 Ito ĩ yija ado bajiro cʉdiyijʉ Jesús: —Jabeto rʉya maji queno Diore mʉ cʉdi jeoroti. Ñarocõti mʉ cʉdi jeo ãmoja, ado bajiro yiya. Jeyaro mʉ rʉcorise gãjerãre ĩsi jeocõña. Ito yicõri iti waja bʉjacõri bojoro bʉjarãre ĩsiña. Ito bajiro mʉ yija, ũmacʉ̃jʉ queno bʉjagʉ yigʉja mʉ. Ito bajiri yʉ gotirise cʉdiya. Ito yicõri yʉ rãca waya, yiyijʉ Jesús ĩre.

23 Ito bajiro Jesús bʉsija tʉocõri, bʉto bojori bʉjayijʉ ĩ. Gajeoni jaigʉ ñacõri itire bʉto maiyijʉ. Ito bajiri Jesús bʉsire tʉocõri bojori bʉjagʉti wayijʉ ĩ.

24 Ĩ bojori bʉjaja ticõri, ado bajiro yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre: —Niyeru jairã Dios ĩ rotirojʉ josari bero ejarã yirãji ĩna.

25 Gawa jotaga yuta jiosõrajʉre, camello queno sãja masibiquĩji. Iti robo bajiroti Dios ĩ rotirojʉ queno eja masisabiquĩji niyeru jaigʉ, yiyijʉ Jesús ĩnare.

26 Ito bajiro ĩ yija tʉocõri, ado bajiro yiyijarã ĩna: —¿Ito yija noajʉa Dios ĩ ñarojʉ ejarã yirãjida? Riti mʉ yijama sĩgʉ̃ ejabiquĩji gajea, yiyijarã ĩna Jesure.

27 Ĩna ito yija tʉocõri, ado bajiro yiyijʉ Jesús mʉcana: —Masamasiti yiado ma itire. Dios sĩgʉ̃ti jeyaro yi masiguĩji. Ñejʉa josarise manoja ĩre, yiyijʉ Jesús ĩnare.

28 Ito bajiro ĩ yija tʉocõri, ado bajiro yiyijʉ Pedro Jesure: —Gʉa Ʉjʉ, mʉ rãca warona jeyaro gʉa rʉcorisere jidicãcʉ gʉa, yiyijʉ ĩ Jesure.

29 Ito yija Jesujʉama ado bajiro cʉdiyijʉ: —Riti ya yʉ mʉare. “Dios ñami mani Ʉjʉ”, yi goti ucurona, ĩna ya wi, ĩna jacʉsabatia, ĩna manojosãromia, ito yicõri ĩna rĩare cʉni ĩna cũ waja, queno waja bʉjarã yirãji ĩna. Ito yicõri ũmacʉ̃jʉ Dios tʉjʉ catitĩñarã yirãji ĩna, yiyijʉ Jesús ĩre.

31 Ito ĩ yija bero jʉa gʉbojeno ñarã, ĩ rãca riasotirãre ricati bʉsa ji wayijʉ Jesús ĩnare bʉsirocʉ. Ito yicõri ado bajiro yiyijʉ ĩ ĩnare: —Adocãta Jerusalénjʉ warã ya mani. Itojʉ mani ejaroca jane mejejʉ Diore goti ĩsiri masa ĩna ucado bajiroti rẽtaro yiroja Masa Rĩjorʉre.

32 Gaje masa ĩre ĩna ñiatoni, mani masati ĩre oca menirã yirãji. Ĩre ñiacõri aja tudirã yirãji ĩna. Ito yicõri ĩre tiborã yirãji ĩna. Ĩre go ide eobate gurã yirãji ĩna.

33 Ĩre jarã yirãji ĩna. Ito yicõri ĩre sĩarã yirãji. Ĩre ĩna sĩabojarocati ʉdia rʉmʉ bero godana wato ñabojagʉti mʉcana tʉdi catigʉ yiguĩji ĩ, yiyijʉ Jesús ĩnare, ĩre rẽtaroti gaye tʉoĩa yugʉ.

34 Ito bajiro ĩ gotibojarocati tʉo masibisijarã ĩna. “Iti gayere bʉsiguĩji”, yi masibisijarã ĩna. Ito bajiri ĩ bʉsirise queno tʉo masibisijarã ĩna.

35 Jericó ejagʉ wagʉ ĩ yiroca ma tʉ sĩgʉ̃ cajea macʉ rujiyijʉ. Ito ma tʉ rujicõri masa ĩre ti maitoni masare josayijʉ.

36 Jãjarã masa ĩna rẽtaja tʉocõri, “¿No bajiati?” yirocʉ seniĩayijʉ ĩ.

37 Ito ĩ yija: —Jesús Nazaret gagʉ rẽtagʉ̃ wagʉ yami, yiyijarã ĩna.

38 Ĩna ito yija tʉocõri, awasãyijʉ ĩ: —Jesús, David ñayorʉ janerãbatia janami, yʉre ti maiña mʉ, yi awasãyijʉ.

39 Ĩre rẽtasʉorã, “Awasãbesa mʉ”, yibojayijarã ĩna ĩre. Ito yibojarocati bʉto bʉsa awasãyijʉ ĩ: —David ñayorʉ janerãbatia janami yʉre ti maiña mʉ, yi awasãyijʉ ĩ.

40 Iti tʉocõri tuja rʉ̃gʉ̃yijʉ Jesús. Ito yicõri, “Cajea tibicʉre ãmitẽña”, yi ñucayijʉ. Ĩ tʉ ĩ ejagʉ wagʉ yiroca, ado bajiro seniĩayijʉ Jesús cajea macʉre.

41 —¿No bajiro mʉre yʉ yire ãmoati mʉ? yiyijʉ ĩ ĩre. —Yʉ Ʉjʉ mʉcana tʉdi cajea ti ãmoa yʉ, yiyijʉ ĩ Jesure.

42 Ito ĩ yija tʉocõri: —Mʉcana tiya mʉ. “Jesús yʉre yisiogʉ yiguĩji”, mʉ yi tʉoĩajare, tʉdi mʉ cajea tiroca ya yʉ, yiyijʉ Jesús ĩre.

43 Ito ĩ yirocati cajea macʉ ñabojarʉ ticoayijʉ ĩja. Ito yicõri Jesús rãca wacʉ, “Bʉto rẽtoro masigʉ̃ ñami Dios”, yi wanʉ quena wayijʉ ĩ. Jãjarã masa ito bajiro iti rẽtaja ticõri, “Queno yigʉ ñami Dios”, yi wanʉ quena wayijarã ĩna cʉni.