Luke 12 in Macuna

1 Ito baji ñaroca jãjarã bʉsa masa minijuarã, bidi warã gãmeri cʉdayijarã ĩna. Ito bajiro ĩna baji ñaroca ĩ rãca riasotirãre ado bajiro gotisʉoyijʉ Jesús: —Fariseo gaye tʉoĩarãre queno tʉoĩa masima. Mʉa tiro riojo queno yirãji ĩna. Ito bajibojarãti mʉa tibetojʉ ñeñaro yirãji ĩna. “Queno yirã ña gʉa”, yirã ñabojarãti ñeñaro yama ĩna.

2 Jeyaro mani yeyo bʉsibojarise gayere masi jeorã yirãji masa. Ito yicõri no mani yeyobojarise cʉni bʉjacõrã yirãji ĩna.

3 Mʉa yeyo bʉsibojarisere masa jeyaro tʉorã yirãji ĩna. Ito yicõri sojere biatucõri mʉa yeyo bʉsibojarisere cʉni masa jeyaro ĩna tʉo jeditoni ũmacʉ̃jʉ oca ruyuro yiroja, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.

4 Mʉcana ado bajiro gotiyijʉ Jesús ĩnare: —Yʉ baba mesa ado bajiro mʉare gotia yʉ. Rujʉre sĩarãre güibitirʉja manire. Ĩna sĩaja bero ñejʉa gaje ñeñaro manire yi masimenaji ĩna ĩja.

5 “¿Ñimʉjʉare mani güija quenati?” yirocʉ mʉare gotigʉ ya yʉ. Diore mani güija quena. Dios ĩ sĩaja bero jeame ʉ̃jʉrojʉ mani ya ʉsire ĩ cõa ãmoja, cõagʉ̃ yiguĩji ĩ. Ito bajiri ĩjʉare mani güija quena.

6 ’Co dʉjamocõ minia mani ĩsija niyeru jʉatiacã senirã yirãji mani. Queno waja mama ĩnaõna. Queno waja mana ĩna ñabojarocati sĩgʉ̃ ĩnare ãcaboja yibiquĩji Dios. Ĩnare queno tirʉ̃nʉgʉ̃ yiguĩji Dios.

7 Manire cʉni queno tirʉ̃nʉami Dios. Mani ya joare cʉni, “Itocõ joa cʉtiami ĩ”, yi masiami manire. Ito bajiri tʉoĩa oca jaibitirʉja manire. Minia rẽtoro ñasarã ña mani, Dios ĩ tija, yiyijʉ Jesús ĩnare.

8 ’Ado bajiro mʉare gotia yʉ: No masa riojo, “Jesure masia yʉ, ito yicõri ĩre rʉ̃cʉbʉoa yʉ”, yigʉre, yʉ Masa Rĩjorʉ cʉni, “Masia yʉ ĩre”, yigʉ yigʉja yʉ ángel mesa ĩna tiro riojo.

9 No “Jesure masibea yʉ”, ĩ yija, “Masibea yʉ cʉni ĩre”, yigʉ yigʉja yʉ ángel mesa tiro riojo.

10 ’No yʉ Masa Rĩjorʉre, bʉsitugʉ ñabojagʉti, “Ñeñaro yʉ yirise yʉre ãcabojoya”, ĩ yija tʉocõri, ĩre ãcabojogʉ yiguĩji Dios. Ito bajibojarocati no Espíritu Santore bʉsitugʉreama ĩ ñeñaro yirisere ãcabojo masibiquĩji Dios.

11 ’Minijuara wijʉ mʉare ãmi warã yirãji, ʉjarã riojo, “Ãnare seti ña”, yirona. Ito bajiro ĩna yibojarocati, “Ado bajiro cʉdicʉja yʉ”, yi tʉoĩa ʉsirio yibeja.

12 Mʉa bʉsiroti iti eja waja, Espíritu Santo mʉare ejabʉagʉ yiguĩji mʉa queno bʉsi masitoni, yiyijʉ Jesús ĩnare.

13 Ito bajiro ĩna baji ñaroca masa wato gagʉ sĩgʉ̃ ado bajiro yiyijʉ Jesure: —Yʉre riasogʉ, gʉa jacʉ ĩ rʉcogore gʉdarecona jidicãjaro yʉ rĩjorʉ yʉre, ĩre gotiya yiyijʉ ĩ Jesure.

14 Ito bajiro ĩ yija Jesujʉama ado bajiro cʉdiyijʉ ĩre: —Ito bajiro yirocʉre meje ado yʉre cũñi yʉ jacʉ, yiyijʉ Jesús ĩre.

15 Ito yicõri gaje ado bajiro gotiyijʉ Jesús ĩnare: —Queno tʉoĩaña mʉa gãjerã ya gajeoni ʉobe yirona. Gajeoni jairo mani rʉcoja, jabetacã mani rʉcoja cʉni no yibea. Bʉto ñasarise meje ña gajeoni, yiyijʉ Jesús ĩnare.

16 Ito bajiro ĩnare goticõri ado bajiro ĩnare oca goti masioyijʉ Jesús: —Sĩgʉ̃ gajeoni jaigʉ ñayijʉ. Ĩ ñari sita gaye ote queno rica cʉtiyijʉ.

17 Ito bajiro ĩ ya ote rica cʉtija ticõri, ado bajiro tʉoĩayijʉ ĩ: “¿Yʉ ya ote jaje bʉcʉarisere no bajiro cũgʉ̃ yigʉjada yʉ?” yi tʉoĩayijʉ ĩ.

18 Gajereama ado bajiro tʉoĩayijʉ ĩ: “Mʉtari wiri seora wiri jana batecʉja yʉ. Ito yicõri cʉri wiri menicʉja. Ito bajiro cʉri wiri menicõri yʉ ya ote seocʉja yʉ, ito yicõri yʉ gajeoni cʉtirise cʉni.

19 Iti gajeoni yʉ seorise jaje rodori ñagʉ̃ yigʉja yʉ itina. Ito yicõri queno ñacõagʉ̃ yigʉja yʉ ĩja. Yʉmasiti queno bacʉja yʉ. Idicʉja yʉ”, yi tʉoĩayijʉ ĩ.

20 Ito bajiro yi ĩ tʉoĩabojarocati, ado bajiro yiyijʉ Dios ĩre: “Queno tʉoĩabicʉ ña mʉ. Adi ñamiti godagʉ ya mʉ. Ito bajiri jeyaro mʉ seobojarise gãji ye ñaro yiroja”, yiyijʉ Dios ĩre, yi gotiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.

21 Ito bajiro rẽtaro yiroja sĩgʉ̃ ĩ gajeoni cʉtirise ĩ seomʉcʉtija. Ito bajiro ĩ yija Dios tʉjʉ ñe bʉjabiquĩji ĩocʉ̃. Dios ĩ tija waja mami, yiyijʉ Jesús ĩnare.

22 Mʉcana tʉdi ado bajiro yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre: —“¿Mani catirã baroti, no bajiro bʉjarãti mani?” yi tʉoĩa ʉsirio yibesa. Ito yicõri, “¿No mani sãñaroti bʉjarãti mani?” yi tʉoĩa ʉsiriobesa.

23 Bare rẽto bʉsaro ñasarise ña mani catirise. Ito yicõri yutabujuri rẽto bʉsaro ñasarise ña mani ya rujʉ. Ito bajiri manire rujeorʉ ñari mani ña masitoni bare, yutabujuri cʉni ĩsigʉ̃ yiguĩji Dios.

24 Ãiriare tʉoĩate mʉa. Weseca menicõri ote otecõri babiticã ĩna. Ito yicõri ote rica bʉjacõri ĩna seoroto manoja ĩnare. Ito bajibojarocati Dioama queno ecaguĩji ĩnare. Dios ĩ tija wʉtirã rẽto bʉsaro ñasarã ña mani.

25 “Yoari cati ãmoa yʉ”, yi mani tʉoĩabojaja cʉni, “Itocõ catigʉ yigʉja yʉ”, yi masibea mani.

26 “Itocõ catigʉ yigʉja yʉ”, mani yi masibeja gaje gaye cʉni tʉoĩa ʉsiriobiticõrʉja manire, yiyijʉ Jesús ĩnare.

27 ’Gaje, go iti judi mʉjarise tʉoĩate mʉa. Judi mʉjacõri moabetoja iti. Ito yicõri iti sãñaroti cʉni ãmabetoja. Ito bajibojarocati ʉjʉ Salomón ñayorʉ seyorise ĩ sãñare rẽtoro seyorise ña go.

28 Nocõ mejeti ñacʉ go. Gaje rʉmʉti ũmacañi ĩ asirisenati siniacoacʉ. Ito bajibojarocati seyorise cũñi Dios itire. Go rẽtoro ñasarã ña mani. Ito bajiri ĩre queno tʉorʉ̃nʉrã meje ñabojarocati queno tirʉ̃nʉgʉ̃ ñari mʉa sãñarotire mʉare jidicãgʉ̃ yiguĩji Dios.

29 Ito bajiri, “¿Gʉa sãñaroti, gʉa baroti no bajiro bʉjarʉjati?” yi tʉoĩa ʉsiriobiticõrʉja mʉare.

30 Ito bajiro tʉoĩa ʉsirio ñama adi macãrʉcʉ̃ro gãna. Manireama mani jacʉ sĩgʉ̃ti ñami. “Adi ma ĩnare. Adire ãmoama ĩna”, yi masiguĩji ĩ.

31 “Dios masa jeyaro Ʉjʉ ĩ rotiro bajiro yicʉja yʉ”, mani yija, iti ña ñasarise gaye. Ito bajiro mani yija mani ãmorise ĩsigʉ̃ yiguĩji Dios manire.

32 ’Güibesa yʉ coderã mʉa. Coriarãti ña mʉa. Ito bajibojarocati ĩ rotirojʉ mʉa ejare bʉto ãmoami ĩ mani Jacʉ.

33 Mʉa rʉcorise gãjerãre ĩsima. Iti waja bʉjacõri bojoro bʉjarãre ĩsima mʉa. Ito bajiro mʉa yija jai bʉsaro Dios tʉ bʉjarã yirãji mʉa. Itojʉ mʉa bʉjaroti jogarise meje ñaroja. Ito yicõri itojʉ mʉa bʉjarise ñimʉjʉa rinibiquĩji. Ito yicõri mʉa bʉjarisere butua bamenaji.

34 No mani gajeoni cʉtirojʉ iti tʉ ñarona bʉto tʉoĩarã yirãji mani, yiyijʉ Jesús ĩnare.

35 ’Quenaro ña yucãña mʉa, jeyaro mʉa rẽtaroti gaye yiari.

36 Ĩna ʉjʉ ãmo siare basa ti tĩo, budi wadicõri ĩna bocati ñado robo bajiro ña yucaña mʉa. Soje tʉ ĩ ejaroca jana yucãdo bajiro ñacãña mʉa.

37 Queno ña yucõri ĩna ʉjʉ ĩ ejaja ticõri, queno wanʉrã yirãji ĩna. Ito bajiro ĩna bajija ticõri, “Rujiya mʉare ecagʉ ya yʉ”, yigʉ yiguĩji ĩ, ĩnare wanʉgʉ̃.

38 Ñami gʉdareco, busurijʉa cʉni, ĩ ejaroto riojʉa ĩna ña yucãja wanʉrã yirãji ĩna.

39 Adi yʉ gotirisere ãcabojabeja mʉa. Sĩgʉ̃ wi gagʉ, “Itocõ tʉjaroca ejagʉ yiguĩji riniri masʉ”, ĩ yi masija, ña yucãborʉ ĩocʉ̃, riniri masʉ sãjacõri rinime yirocʉ.

40 Itioni bajiroti queno ña yucaña mʉa cʉni. “Adocõ ejagʉ yiguĩji Masa Rĩjorʉ”, mʉa yi masibiti rʉmʉ ejagʉ yiguĩji. Ĩti ña yʉ Masa Rĩjorʉ, yiyijʉ Jesús ĩnare.

41 Ito ĩ yija tʉocõri, Pedro ado bajiro ĩre seniĩayijʉ: —Yʉ Ʉjʉ, ¿ito bajiro oca mʉ goti masiorise, gʉa ye riti ñati? ¿Masa jeyaro ye ñatite? yiyijʉ ĩ Jesure.

42 Ito bajiro ĩ yija tʉocõri, ado bajiro cʉdiyijʉ mani ʉjʉ ĩre: —¿No bajigʉ ñati tʉo masicõri ĩ ʉjʉre queno moa ĩsigʉ̃? Tite mʉ. Ado bajirojʉa bajiami ĩocʉ̃. Ĩ ʉjʉ ĩre wijʉ cũgʉ̃ yiguĩji ĩ codetoni, ito yicõri gãjerã ĩre moa ĩsiri masare bare ĩ ecatoni. Sĩgʉ̃ moa ĩsiri masʉ, ĩ rotiado bajiroti ĩ moagore ti ejacõri wanʉgʉ̃ yiguĩji Ʉjʉ ĩre. Ʉjʉ ĩ rotiado bajiroti ĩ moaja ticõri, jeyaro tirʉ̃nʉri masʉ cũgʉ̃ yiguĩji ĩ ito bero.

45 Ito bajibojarocati, “Coji ejabiquĩji yʉ ʉjʉ maji”, yi tʉoĩacõri ĩre queno moa ĩsibiquĩji. Ado bajiro yigʉ yiguĩji. Gãjerã ĩ rãca moari masare sẽoro ĩnare rotigʉ yiguĩji. Ʉ̃mʉare romiare cʉni, ito bajiro yigʉ yiguĩji ĩ. Ito yicõri bare ba, idi mecʉ yigʉ yiguĩji.

46 Ito bajiri, “Jane ejagʉ yiguĩji yʉ ʉjʉ”, ĩ yibiti rʉmʉ ĩre ejabiagʉ yiguĩji ĩ ʉjʉ. Ĩ ito yire waja bʉto waja senigʉ̃ yiguĩji ĩre. Ito yicõri queno cʉdimenare ĩ moa rotiado bajiro ĩre cʉni moa rotigʉ yiguĩji ĩ.

47 ’Ĩ ʉjʉ rotirise yiro robo yi masibojagʉti ĩ ña yucãbeja, ito yicõri yiro robo ĩ yibeja ĩ ʉjʉ bʉto bajegʉ yiguĩji ĩre.

48 “Ado bajiro ãmoami yʉ ʉjʉ”, yi masibicʉ ñari, ĩ ʉjʉre queno ĩ cʉdi masibeja, ito yicõri yiro robo ĩ yibeja bʉto bajebiquĩji ĩ ʉjʉ ĩre. No Diore ĩ cʉdiroca yigʉ bʉto bʉsa ĩ cʉdire ãmogʉ̃ yiguĩji Dios. No ĩre tʉorʉ̃nʉroca ĩ yigʉ bʉto bʉsa ĩ tʉorʉ̃nʉre ãmogʉ̃ yiguĩji Dios, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.

49 ’Masa yʉre ĩna tʉorʉ̃nʉtoni adi macãrʉcʉ̃rojʉ wadirʉ ña yʉ. Coriarã yʉre tʉorʉ̃nʉrã yirãji. Gãjerã tʉorʉ̃nʉmena yirãji. Sĩgʉ̃re bajiro tʉoĩamena ñarã yirãji ĩna. Yʉre rẽtaroti ñabojarocati iti rẽtaja quena yʉre.

50 Jaje quenabeto tõbʉjagʉ yigʉja yʉ. Iti rẽtaroto riojʉa bʉto tʉoĩa ʉsirioa yʉ.

51 “Masa jeyaro, sĩgʉ̃ rʉyabeto oca mano ĩna ñatoni wadirʉ ñami ĩ”, yi tʉoĩaboja mʉa yʉre. Bajibea. Yʉ oca tʉocõri sĩgʉ̃re bajiro tʉoĩamena yirãji masa.

52 Jane adi rʉmʉna ado bajirojʉa ñarã yirãji masa. Co dʉjamocõ ñarã ʉdiarã yʉre tʉorʉ̃nʉrã yirãji. Gãjerã tʉorʉ̃nʉmena yirãji. Yibeja, ʉdiarã yʉre tʉorʉ̃nʉbiticõri jʉ̃arã yʉre tʉorʉ̃nʉrã yirãji gajea.

53 Jacʉ yʉre ĩ tʉorʉ̃nʉja, macʉ tʉorʉ̃nʉbicʉ yiguĩji. Macʉ ĩ tʉorʉ̃nʉja, jacʉ tʉorʉ̃nʉbicʉ yiguĩji. Jaco iso tʉorʉ̃nʉja, maco tʉorʉ̃nʉbeco yigõji. Maco iso tʉorʉ̃nʉja jaco tʉorʉ̃nʉbeco yigõji. Mañicõ iso tʉorʉ̃nʉja, jẽjo tʉorʉ̃nʉbeco yigõji. Jẽjo iso tʉorʉ̃nʉja, mañicõ tʉorʉ̃nʉbeco yigõji. Yʉ oca tʉocõri sĩgʉ̃re bajiro tʉoĩamena yirãji masa, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.

54 Gaje ado bajiro goti remoyijʉ Jesús masare: —Ũmacañi ruji waro ide bueri iti mʉja wadija ticõri, “Ide quediro wadia”, yi masia mʉa. Mʉa yiro bajiroti quedia iti.

55 Wesicajʉare mino iti wẽa mʉocõaja ticõri, “Asiro wado ya”, yi masia mʉa. Mʉa yiro bajiroti bajia iti.

56 Macãrʉcʉ̃ro gaye ticõri, “Ado bajiro rẽtaro yiroja”, yi masia mʉa. ¿No yija ito bajiro ti masirã ñabojarãti, “Gʉa ñeñaro yirise gʉa jidicãbeja quenabeto tõbʉjarã yirãji gʉa”, yi masibeati mʉa? “Queno yirã ña gʉa”, yibojarãti mʉa tʉoĩaro bajiro yibea mʉa, yiyijʉ Jesús ĩnare.

57 ’“Ado bajiro yija quena manire”, yi tʉoĩa mʉa. Ito bajibojarocati “Quenarise riti yirʉja mani”, yibea mʉa.

58 Gãji mʉare ĩ seti yija, oca quenori masʉ tʉjʉ mʉa waroto riojʉa oca quenoña. Oca quenori masʉ tʉ ejamenati mʉa oca queno masibeja porecia tʉ mʉare ãmi wacʉ yiguĩji. Ĩna poreciajʉ mʉare tubiarã yirãji.

59 Ñeñaro mʉa yigore mʉa waja yibeja, budimena yirãji mʉa. Ito bajiroti bajia. Ito bajiri Dios ĩ waja seniri rʉmʉ ejaroto riojʉa ĩ rãca oca quenoña. Mʉa quenobeja ĩ waja seniri rʉmʉ mʉare jeame ʉ̃jʉrojʉ cõagʉ̃ yiguĩji. Ito yicõri ĩ cõaja bero mʉcana tʉdi budire ma, ya yʉ mʉare, yi gotiyijʉ Jesús ĩnare.