John 7:28 in Macuna 28 Ĩna ito yija tʉocõri, Dios ya wijʉ riaso ñabojarʉ, oca sẽoro ado bajiro bʉsiquĩ Jesús: —¿Yʉre ti masiati mʉa? “Ito gagʉ wadirʉ ñami ĩ”, ¿yʉre yi masiati mʉa? Yʉmasi meje wadicʉ. Dios yʉre ĩ cõajare wadicʉ yʉ. Riojo gotigʉ ñami yʉre cõarʉ. Ĩre ti masirã meje ña mʉa maji.
Other Translations King James Version (KJV) Then cried Jesus in the temple as he taught, saying, Ye both know me, and ye know whence I am: and I am not come of myself, but he that sent me is true, whom ye know not.
American Standard Version (ASV) Jesus therefore cried in the temple, teaching and saying, Ye both know me, and know whence I am; and I am not come of myself, but he that sent me is true, whom ye know not.
Bible in Basic English (BBE) Then, when he was teaching in the Temple, Jesus said with a loud voice, You have knowledge of me and you have knowledge of where I come from; and I have not come of myself; but there is One who has sent me; he is true, but you have no knowledge of him.
Darby English Bible (DBY) Jesus therefore cried out in the temple, teaching and saying, Ye both know me and ye know whence I am; and I am not come of myself, but he that sent me is true, whom ye do not know.
World English Bible (WEB) Jesus therefore cried out in the temple, teaching and saying, "You both know me, and know where I am from. I have not come of myself, but he who sent me is true, whom you don't know.
Young's Literal Translation (YLT) Jesus cried, therefore, in the temple, teaching and saying, `Ye have both known me, and ye have known whence I am; and I have not come of myself, but He who sent me is true, whom ye have not known;
Cross Reference Matthew 2:23 in Macuna 23 Galilea sitajʉ ejacõri, Nazaret wame cʉtiri cʉtojʉ ñagʉ̃ wayijʉ ĩ. Diore goti ĩsiri masa, “Nazaret cʉto gagʉ ñagʉ̃ yiguĩji Jesús”, ĩna yi ucare ñajare ito bajiroti bajiyijʉ iti.
Matthew 11:27 in Macuna 27 ’Jeyaro yʉ yirise, yʉ ĩogorise cʉni yʉ yi masiroca yami yʉ Jacʉ. Yʉ Jacʉ sĩgʉ̃ti yʉre masiami. Gãjerãma yʉre masibeama. Yʉ sĩgʉ̃ti yʉ Jacʉre ti masia. Gãjerãma ĩre ti masimenaji. Ĩre masitoni yʉ gotirã riti yʉ Jacʉre masirãji ĩna.
Luke 2:4 in Macuna 4 Ito bajiri iti oca tʉocõri wayijʉ José cʉni. Galilea sita Nazaret wame cʉtiri cʉtojʉ ñacõri Judea sita Belén wame cʉtiri cʉtojʉ wayijʉ José ĩ wame wõrocʉ. Jane mejejʉ Belénjʉ rujeayijʉ David, masa ʉjʉ ñayorʉ. David ñayorʉ janerãbatia macʉ ñari Belénjʉ wayijʉ José.
Luke 2:11 in Macuna 11 Adi ñamiti David ñayorʉ ya cʉtojʉ rujeami mʉare masorocʉ. Ĩ ñami mani Ʉjʉ ñarocʉ Cristo, Dios ĩ cõarʉ.
Luke 2:39 in Macuna 39 José, María rãca Dios rotirise ñarocõti cʉdirã ejagoana, Galilea sitajʉ tʉdi wayijarã ĩna mʉcana, ĩna cʉto Nazaretjʉ warã.
Luke 2:51 in Macuna 51 Ito ĩna yija bero ĩna rãca tʉdicoayijʉ ĩ ĩja, Nazaretjʉ. Nazaretjʉ tʉdi ejacõri ĩ jacʉsabatia rotiro bajiroti cʉdisotiyijʉ ĩ. Ito yicõri iso macʉ Jerusalénjʉ ĩ yigorere tʉoĩa ñasotiyijo Jesús jaco.
Luke 10:22 in Macuna 22 ’Jeyaro ʉjʉ yʉ ñatoni yʉre cũquĩ yʉ Jacʉ. Yʉ Jacʉ sĩgʉ̃ti queno yʉre masiguĩji. Ito yicõri yʉ sĩgʉ̃ti yʉ Jacʉre queno masia. Gãjerã cʉni yʉ Jacʉre masiroca, yʉ yi ãmoja, yʉ jacʉre masirã yirãji ĩna cʉni, yiyijʉ Jesús masare.
John 1:46 in Macuna 46 Ĩ ito yija tʉocõri, ado bajiro seniĩayijʉ Natanael: —¿Nazaret gagʉ ĩ ñaja quenagʉ̃ ñaguĩjida mʉca? yi seniĩayijʉ ĩ Felipere. —Waya tito, yiyijʉ Felipe Natanaelre. Ito bajiro yicõri gʉa tʉjʉ ejacã ĩna ĩja.
John 3:2 in Macuna 2 Ĩ Nicodemo, ñamijʉ Jesure tigʉ ejayijʉ. Ĩ tʉ ejacõri, ado bajiro yiyijʉ ĩ Jesure: —Riasori masʉ, “Gʉare riasotoni mʉre cõañi Dios”, yi tʉoĩa gʉa mʉre. Mʉ rãca Dios ĩ ñajare tiyamani ĩo masia mʉ. Ñimʉjʉa gãji tiyamani mʉ ĩoro bajiro yibiquĩji, Dios ĩ rãca ñabeja, yiyijʉ ĩ Jesure.
John 3:33 in Macuna 33 No ĩre tʉorʉ̃nʉgʉ̃ti, “Queno riojo yigʉ ñami Dios”, yi masiguĩji ĩocʉ̃.
John 5:32 in Macuna 32 “Ĩti ñami Dios ĩ cõarʉ”, yʉre yi ĩsigʉ̃ ñami gãji. Yʉre ĩ bʉsi ĩsirise, oca riojo ñasarise ña. Ito bajiri ĩre tʉorã yirãji masa.
John 5:43 in Macuna 43 Yʉ Jacʉ ĩ rotirisena wadirʉ ña yʉ. Ito bajibojarocati yʉre boca ãmibea mʉa. Sĩgʉ̃ ĩ ãmoro bajiro ĩ wadija, ĩreama boca ãmirã yirãji mʉa.
John 7:14 in Macuna 14 Basa gʉdareco iti tʉjaroca Dios ya wi sãjacʉ gʉa Jesús rãca. Iti wijʉ sãjacõri, masare riasosʉoquĩ Jesús.
John 8:14 in Macuna 14 Ĩna ito yijare ado bajiro cʉdiquĩ Jesús: —Yʉmasiti yʉ gotirise ñabojarocati, riti ña yʉ gotirise. Iti ña oca riojo ñasarise. Yʉ masia yʉ wadigoadojʉ. Ito yicõri yʉ warotojʉ masia yʉ. Mʉama yʉ wadigoadojʉ masibea. Ito yicõri, yʉ warotojʉ cʉni masibea mʉa.
John 8:16 in Macuna 16 “Mʉare seti ña”, yʉ yija, riojo mʉare gotibogʉja yʉ. Masare ĩna ñeñaro yirise yʉ waja senija, yʉ sĩgʉ̃ meje senia yʉ. Yʉ Jacʉ yʉre seni rotigʉ, yʉ rãcati senigʉ̃ yiguĩji ĩ.
John 8:19 in Macuna 19 Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro ĩre seniĩacã ĩna: —¿Nojʉ ñati mʉ Jacʉ? yicã ĩna Jesure. Ito yijare cʉdiquĩ Jesús: —Yʉre ti masibea mʉa. Ito yicõri yʉ Jacʉre cʉni ti masibea mʉa. Yʉre mʉa ti masija, yʉ Jacʉre cʉni ti masiboana mʉa, yiquĩ Jesús ĩnare.
John 8:26 in Macuna 26 Jaje mʉare gotiroti ñaboja yʉre. Ito yicõri, “Mʉare seti ña”, yʉ yi ãmoja, jaje gotiroti ñaboja yʉre. Yʉre cõarʉ ĩti ñami riojo gotigʉ. Adi sita gãna masare yʉ gotirise, ĩre tʉocõri gotia yʉ, yiquĩ Jesús ĩnare.
John 8:42 in Macuna 42 Ĩna ito yija tʉocõri, ado bajiro cʉdiquĩ Jesús: —Dios tʉ wadicõri ado ña yʉ. Riti mʉa jacʉ Dios ĩ ñaja, yʉre maiboana mʉa. Yʉmasi meje wadicʉ yʉ. Dios yʉre ĩ cõajare wadicʉ yʉ.
John 8:54 in Macuna 54 Ĩna ito yija tʉocõri: —Yʉmasiti, “Masa ĩna rʉ̃cʉbʉogʉ ña yʉ”, yʉ yibojaja, ñe waja ma iti. Yʉ Jacʉ ñami yʉre rʉ̃cʉbʉogʉ, “Ĩti ñami gʉa yagʉ Dios”, mʉa yibojagʉ.
John 10:36 in Macuna 36 Yʉre besecõri adi sitajʉ yʉre cõaquĩ Dios. Ito bajiri, “Dios Macʉ ña yʉ”, yʉ yijare, ¿no yija, “Diore bʉsitua mʉ”, yati mʉa yʉre?
John 12:49 in Macuna 49 Yʉmasirio meje bʉsia yʉ. Yʉ Jacʉ yʉre cõarʉ, yʉ bʉsiroti, yʉ riasoroti cʉni yʉre cũcãquĩ ĩ.
John 14:10 in Macuna 10 “Yʉ Jacʉ rãca ña yʉ. Ĩ cʉni yʉ rãca ñami”, yʉ yija, ¿yʉre tʉorʉ̃nʉbeati mʉa? Yʉ mʉare bʉsirise yʉmasi tʉoĩa rujeocõri meje bʉsia yʉ. Yʉ Jacʉ yʉ rãca ñagʉ̃, yʉna sʉoriti ĩ moarise yami ĩ.
John 14:31 in Macuna 31 Yʉ Jacʉ ĩ rotiado bajiroti ya yʉ. Ito bajiro yʉ yija ticõri, “Ĩ Jacʉre maigʉ̃ ñami ĩ”, yi yirãji adi macãrʉcʉ̃ro gãna, yiquĩ Jesús gʉare. Ito bajiro ĩ yija bero: —Ita, adijʉre wagoto mani, yiquĩ Jesús gʉare.
John 16:3 in Macuna 3 Ito bajiro yirã yirãji ĩna, yʉre cʉni yʉ Jacʉre cʉni masimena ñari.
John 17:3 in Macuna 3 Ado bajiro bajia catitĩñare gaye: Mʉ sĩgʉ̃ti riojo oca ñasarise gotigʉre masicõri, ito yicõri yʉ Jesucristo mʉ cõarʉre tʉorʉ̃nʉcõri, catitĩñarã yirãji masa. Ito bajiro bajia catitĩñare gaye.
John 17:25 in Macuna 25 Cʉna ñeñarise macʉ ña mʉ. Adi macãrʉcʉ̃ro gãna mʉre ti masibeama ĩna. Yʉama mʉre ti masia. Ãna yʉ rãca riasotirã, “Dios ĩ cõarʉ ña mʉ”, yi masiama ĩna, yʉre.
Acts 17:23 in Macuna 23 Rʉ̃cʉbʉorã mʉa minijuasotirijʉri ito ti ucugʉjʉ ado bajiro ucare cojʉ ti bʉjacʉ yʉ, “Ado ña Dios tiya macʉre rʉ̃cʉbʉorãjʉ”, yicʉ itijʉ. Ãni Dios masibitibojarãti mʉa rʉ̃cʉbʉogʉre ĩti ñami Dios mʉare yʉ bʉsigʉ, yi gotiyijʉ Pablo ĩnare.
Romans 1:28 in Macuna 28 Diore ĩna tʉo ãmobitiado bajiroti, ñeñarise ĩna yijare, “Yibesa mʉa”, yibisijʉ Dios. Riojoti ticõayijʉ. “Ĩna ãmoro bajicõato”, yiyijʉ Dios. Ito bajiri ĩna yi ãmoriseti ñeñaro yiyijarã ĩna ĩja.
Romans 3:4 in Macuna 4 Meje, bajibea. Ĩ yiro robo yisotigʉ yiguĩji Dios. Masa jeyaro ĩna socabojarocati, Dioama socagʉ meje ñami. Jane mejejʉ Diore goti ĩsiri masʉ ado bajiro ucayoñi: Dios mʉ ña coji rʉyabeto yiro robo yigʉ. “Ado bajiro yicʉja yʉ”, mʉ yiro bajiroti ya mʉ. Ito bajigʉ mʉ ñajare, “Diore seti ña”, yi masimenaji masa. “Socagʉ meje ñami Dios”, yi masi jedirã yirãji masa jeyaro, yi ucayoñi Diore goti ĩsiri masʉ.
2 Corinthians 1:18 in Macuna 18 Mani Jacʉ Dios riojo gotigʉ ñami. Yʉ cʉni riojo gotigʉ ña. “Ado bajiro yicʉja”, yʉ yija, gajero bajiro yibea yʉ. “Ito bajiro bajigʉ ñami”, yi tʉoĩaguĩji Dios yʉre.
2 Corinthians 4:6 in Macuna 6 Adi macãrʉcʉ̃ro rujeo wacʉ, “Rãitĩarojʉ busuya”, yigorʉ ñami Dios. Ĩti ñami ĩ ocare mani ya ʉsijʉ tʉo masiroca yigʉ. Ito bajiri, “Rʉ̃cʉbʉorʉ ñami Cristo”, yi tʉoĩa mani. Cristore ti masicõri, “Ĩ robo bajiro rʉ̃cʉbʉogʉ ñami Dios”, yi tʉoĩa mani.
Titus 1:2 in Macuna 2 Ito bajiri “Diore mani tʉorʉ̃nʉja, catitĩñarã yirãji mani”, masa ĩna yi tʉoĩa wanʉ yutoni ĩnare Dios oca riasoa yʉ. Jane mejejʉ adi macãrʉcʉ̃ro ĩ rujeoroto riojʉa ado bajiro yicãyijʉ Dios: “No yʉre tʉorʉ̃nʉrãti catitĩñarã yirãji”, yicãyijʉ Dios, socabicʉ ñari.
Hebrews 6:18 in Macuna 18 “Riti mʉare queno yisagʉ yigʉja yʉ”, yiyijʉ Dios. Gaje ado bajiro yiyijʉ Dios: “Ito bajiroti yicʉja yʉ, yirocʉ yʉ wamena ya yʉ”, yiyijʉ Dios. Jʉaji Dios ĩ yijare, gajero bajirojʉa wasoabicʉ yiguĩji ĩ. Ito bajiri, “Ado bajiro yicʉja yʉ”, ĩ yicãre ñajare manire masogʉ̃ yiguĩji ĩ. Ito yicõri, “Ĩ rãca catitĩñarã yirãji mani”, yi tʉoĩa mani. Ĩ goticãre mani tʉorʉ̃nʉja wanʉ oca sẽorã yirãji mani.
1 John 2:3 in Macuna 3 Dios rotirise yiro robo mani cʉdija, “Ĩre masia yʉ”, yi tʉoĩa masia mani.
1 John 5:10 in Macuna 10 “Jesús Dios Macʉ ñami”, yi masigʉ̃, ito bajiroti gotia ĩ ya ʉsi ĩre. “Jesucristo Dios Macʉ meje ñami”, yigʉ ito yicõri Dios gotirisere tʉobicʉ, “Dios socagʉ ñami”, yiado bajiro bajia.