Cross Reference Matthew 3:17 in Macuna 17 Ito bajiro ĩ quedi jeaja bero ado bajiro oca ruyuyijʉ ũmacʉ̃jʉ: —Ãni yʉ Macʉ ñami, yʉ maigʉ̃. Ĩre bʉto wanʉa yʉ, yi ruyuyijʉ oca ũmacʉ̃jʉ.
Matthew 6:19 in Macuna 19 ’Adi sitajʉ gajeoni jairo mio cũbesa. Adojʉ gajeoni mʉa mio cũbojarisere mʉtarãcã barã yirãji gajeoni bari masa. Gajeoni jogaro yiroja, ito yicõri riniri masa rinirã yirãji.
Matthew 6:31 in Macuna 31 Ito bajiri, “¿Ñe barãti mani? ¿Ñe idirãti mani? ¿Ñe sãñarãti mani?” yi tʉoĩabitirʉja manire.
Matthew 8:20 in Macuna 20 Ado bajiro cʉdiyijʉ Jesús ĩre: —Buyairoare ĩna caniri goje ñacʉ. Wʉtirãre cʉni ĩna ya jibʉ ñacʉ. Ito bajibojarocati Masa Rĩjorʉreama no cũñarajʉ ma ĩreama. Ĩti ña yʉ Masa Rĩjorʉ. Ito bajiri yʉre mʉ sʉyaja josari ñaroja mʉre, yiyijʉ Jesús ĩre.
Matthew 17:5 in Macuna 5 Ito bajiro Pedro ĩ bʉsibojaroca riti ide bueri bʉto yorise ĩnare gũma rʉ̃gʉ̃yijʉ. Iti ide bueri watonati oca ruyuyijʉ: —Ãniti ñami yʉ Macʉ, yʉ maigʉ̃. Ĩre bʉto wanʉa yʉ. Ĩre queno tʉoya mʉa, yire oca ruyuyijʉ.
Mark 1:11 in Macuna 11 Ito bajija bero macãrʉcʉ̃rojʉ oca ruyuyijʉ. Ado bajiro gotiyijʉ iti: —Yʉ Macʉ ña mʉ, yʉ maigʉ̃. Bʉto wanʉa yʉ mʉre, yi ruyuyijʉ oca.
Mark 9:7 in Macuna 7 Ito yija ide buere ruji ejacõri Jesús, Moisés ito yicõri Elíasre cʉni gũmayijʉ. Ito yicõri bueri watojʉ oca ruyuyijʉ: —Ãni, yʉ Macʉti ñami. Ĩre maisacõa yʉ. Ĩre queno tʉoya mʉa, yi ruyuyijʉ oca.
Luke 4:18 in Macuna 18 Espíritu Santo yʉ rãca ñami. Bojoro bʉjarãre oca quenarise yʉ gotitoni yʉre cũñi Espíritu Santo. Ito yicõri ĩna ya ʉsijʉ bojori bʉjarãre ĩna wanʉ quenaroca yʉ yitoni yʉre cũñi ĩ. Tubia ecoanare yʉ bucõatoni yʉre cũñi Espíritu Santo. Ñeñaro yirise jidicãjaro ĩna yirocʉ, yʉre cũñi Espíritu Santo. Ito bajiri cajea timenare cʉni mʉcana ĩna tʉdi tiroca yirocʉre yʉre cũñi Espíritu Santo. Ito yicõri gãjerã ñeñaro yi ecoana ĩna jidicãroca yirocʉre yʉre cũñi Espíritu Santo.
Luke 9:35 in Macuna 35 Ito yicõri ide bueri wato ado bajiro oca ruyuyijʉ ĩnare: —Ãni ñami yʉ Macʉ yʉ maigʉ̃. Ĩre queno tʉorʉ̃nʉña mʉa, yi ruyuyijʉ oca ĩnare.
Luke 10:40 in Macuna 40 Martama iso moarise gaye tʉoĩagõ ʉsirioro tõbʉjayijo. Ito bajiri Jesús tʉ eja rʉ̃gʉ̃cõri, ado bajiro bʉsiyijo iso: —¿Yʉ Ʉjʉ, no yibeati mʉre yʉ ocabajio yʉre ejabʉabecoti mʉ tʉ iso rujija? “Mʉ rĩjorore ejabʉaya maji”, yiya isore, yiyijo Marta Jesure.
John 1:33 in Macuna 33 Ĩre tibojagʉti, “Ĩti ñaguĩji Cristo”, yi masibiticʉ yʉ maji. Yʉre masare idé gu roticacʉ, yʉre ĩ gotigore tʉoĩa bʉjacõri, “Ãniti ñami Cristo”, yi masicʉ yʉ ĩja. Ado bajiro yʉre gotiquĩ ĩ yʉre idé gu roticacʉ: “Sĩgʉ̃re Espíritu Santo ĩ quedi jeaja, mʉ tija, Ĩti ñami masare Espíritu Santo queo sãgʉ̃”, yiquĩ yʉre idé gu roticacʉ.
John 3:33 in Macuna 33 No ĩre tʉorʉ̃nʉgʉ̃ti, “Queno riojo yigʉ ñami Dios”, yi masiguĩji ĩocʉ̃.
John 4:13 in Macuna 13 Ito bajiro iso yija tʉocõri, ado bajiro cʉdiyijʉ Jesús isore: —No adi goje gaye ide idibojarãti, mʉcana tʉdi idi ãmocoarã yirãji.
John 5:36 in Macuna 36 Juan yʉre ĩ bʉsi ĩsigore rẽto bʉsaro ñasarise ña yʉre. Tiyamani yʉ ĩorise, iti ña yʉ Jacʉ ĩ rotire. Itire ticõri, “Riti Dios ĩ cõarʉ ñami”, yi masirãji mʉa yʉre.
John 6:28 in Macuna 28 Ito ĩ yija ĩre seniĩacã ĩna: —¿No bajiro Dios ĩ ãmoro bajiro yirãjida gʉa? yicã ĩna Jesure.
John 6:40 in Macuna 40 No yʉre boca ãmicõri, yʉre tʉorʉ̃nʉgʉ̃ ĩ catitĩñare ãmoami yʉ Jacʉ Dios. Ito bajiri yʉre tʉorʉ̃nʉrãre ĩna tʉdi catiroca yigʉ yigʉja yʉ sʉsari rʉmʉ, yiquĩ Jesús masare.
John 6:51 in Macuna 51 Yʉti ña, naju catitĩñare gaye rʉcocõri, ũmacʉ̃jʉna ruji wadirʉ. No iti gaye naju bagʉ catitĩñagʉ̃ yiguĩji. Mʉare yʉ naju ĩsirise, yʉ ya rujʉti ña. Masa jeyarore yiari yʉ ya rujʉ ĩsigʉ̃ yigʉja yʉ, yiquĩ Jesús judio masare.
John 6:54 in Macuna 54 No yʉ ya rujʉre bacõri, ito yicõri yʉ ya ríre idigʉ catitĩñagʉ̃ yiguĩji. Sʉsari rʉmʉ tʉdi ĩ catiroca yigʉ yigʉja yʉ.
John 6:58 in Macuna 58 Ũmacʉ̃jʉ gaye naju wadire gaye bʉsia yʉ. Iti gaye naju maná wame cʉtirise robo bajirise meje ña. Mani ñicʉsabatia maná wame cʉtirisere babojarãti goda jediñi ĩna. No naju ñasarisere bagʉama catitĩñagʉ̃ yiguĩji ĩocʉ̃, yiquĩ Jesús judio masare.
John 6:68 in Macuna 68 Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro cʉdiquĩ Simón Pedro: —Gʉa Ʉjʉ, mʉre gʉa jidicãja, ¿ñimʉ tʉ warã yirãjida gʉa? Mʉ ya oca ña catitĩñare oca.
John 8:18 in Macuna 18 “Riti gotia yʉ”, ya yʉ yʉmasi cʉni. Yʉ Jacʉ yʉre cõarʉ cʉni, “Riti gotiami ãni”, yi goti ejabʉami ĩ yʉre yiari, yiquĩ Jesús ĩnare.
John 10:28 in Macuna 28 Ĩna catitĩñaroca ya yʉ. Ito bajiri coji godacoa yimenaji ĩna. Sĩgʉ̃jʉa yʉ rʉcorãre ẽmabicʉ yiguĩji.
John 10:37 in Macuna 37 Yʉ Jacʉ ĩ yiro bajiro yʉ yibeja, yʉre tʉobesa.
John 11:25 in Macuna 25 Iso ito yija tʉocõri, ado bajiro yiquĩ Jesús: —Yʉ ña tʉdi masa ĩna catiroca yigʉ. Ito yicõri yʉti ña catitĩñare rʉcogʉ. No yʉre tʉorʉ̃nʉgʉ̃ti catitĩñagʉ̃ yiguĩji. Godabojagʉti tʉdi catigʉ yiguĩji ĩocʉ̃ ĩja, yiquĩ Jesús isore.
John 11:42 in Macuna 42 Yʉ masia, coji rʉyabeto yʉre tʉosotia mʉ. Ito bajibojarocati adi sita gãna mʉre ĩna tʉorʉ̃nʉtoni, ĩna tiro riojo mʉ rãca bʉsia yʉ. “Dios ĩ cõarʉ ñami ãni”, ĩna yitoni, mʉ rãca bʉsia yʉ, yiquĩ Jesús, Diore bʉsigʉ.
John 14:6 in Macuna 6 Ito ĩ yijare ado bajiro cʉdiquĩ Jesús: —Yʉ ña ito wara ma bajiro bajigʉ. Yʉti ña riojo gotigʉ. Yʉti ña catitĩñare rʉcogʉ. Yʉ sĩgʉ̃na sʉoriti yʉ Jacʉ tʉ ejare ñaro yiroja.
John 15:24 in Macuna 24 Ĩna tiro riojo tiyamani yʉ ĩobeja seti maniboadoja ĩnare. Tiyamani yʉ ĩoja tigoana ñama ĩna. Tigoana ñabojarãti yʉre ti tudiama ĩna. Ito yicõri yʉ Jacʉre cʉni ti tudiama ĩna.
John 17:2 in Macuna 2 Yʉ ña mʉ Macʉ. Masare yʉ roti masitoni yʉre cũyija mʉ. Yʉre mʉ ĩsiana ĩna catitĩñaroca yʉ yi masitoni yʉre cũyija mʉ.
Acts 2:22 in Macuna 22 Ito yija mʉcana tʉdi bʉsi remoyijʉ ĩ: —Tʉoya yʉ ñarã ado yʉ gotiroti. Nazaret gagʉ Jesús ĩ masiro robo yicõri mʉare ĩoñi. “Dios ĩ rotiro bajiroti yiñi Jesús”, yi masiarãji mʉa itire tigoana ñari.
Acts 10:38 in Macuna 38 Jesús Nazaret gagʉre Espíritu Santo ĩ quedi sãjaroca yiyijʉ Dios. Ito yicõri ĩ masirise jidicãñi Dios Jesure. No ĩ waro bajiro masare queno yiñi Jesús. Rʉ̃mʉ́a sãñarãre ĩ ti bʉjaja, rʉ̃mʉ́are bucõañi Jesús. “Ito bajiro yiñi Jesús, Dios ĩ rãca ñaja”, yi tʉoĩa mʉa.
Romans 4:11 in Macuna 11 Abraham ĩ tʉorʉ̃nʉja ticõri, “Queno yigʉ ñami”, yi ĩre boca ãmiyijʉ Dios. Ĩre ĩ boca ãmija berojʉa ĩre wiro ta rotiyijʉ Dios. “Riti Dios yagʉ ña yʉ”, yi tʉoĩacõri, Dios ĩ rotiado bajiro yigʉ wiro tayijʉ Abraham ñayorʉ. Ito bajiri Abrahamre ĩ wiro ta rotiroto riojʉa, “Queno yigʉ ñami Abraham”, yiyijʉ Dios, yi tʉoĩa masia mani. No Diore tʉorʉ̃nʉgʉ̃, judio masʉ meje ñabojagʉti, wiro ta ecorʉ meje ñabojagʉti, “Ĩ ñami quenagʉ̃”, yigʉ yiguĩji Dios. Dios ĩ boca ãmiana, Abraham janerãbatia robo bajiro bajirã ñarãji ĩna ĩja.
Romans 6:23 in Macuna 23 Mani ñeñaro yirise waja, waja yirã bajiro godarã yirãji mani. Ito bajiri seti cʉtirã ñari Dios tʉ queno eja masimenaji mani. Jesucristo mani Ʉjʉre mani tʉorʉ̃nʉjama, ñe waja manoti catitĩñare gaye ĩsigʉ̃ yiguĩji Dios manire.
1 Corinthians 6:13 in Macuna 13 Gãjerã ado bajiro yama: “Jeraga mani sãroti ña bare. Bare sãñarijʉ ña jeraga. Ito bajiro manire meniñi Dios”, yama gãjerã. Ito bajibojarocati, mani ya jeraga, bare cʉni ñatĩñaroti meje ña. Mani babojarise, mani ya jeraga cʉni jediroca yigʉ yiguĩji Dios ũmacʉ̃jʉ. Gãjerã ado bajiro yibojama ĩna: “Romia rãca mani ajetoni rujʉ manire ĩsiñi Dios”, yibojama ĩna. Ado robojʉa bajia: Mani Ʉjʉre mani moa ĩsitoni rujʉ ña manire. Ĩ ñami mani ya rujʉre tirʉ̃nʉgʉ̃.
1 Corinthians 7:29 in Macuna 29 Tʉoya yʉ ñarã mʉa. “Nocõ mejeti rʉya manire”, yirocʉ iti mʉare gotia yʉ. Mʉa manojo cʉtirã, manojo mana bajiro Diore moa ĩsiña.
1 Corinthians 9:2 in Macuna 2 “Jesús ĩ cũrʉ meje ñami Pablo”, yirã yirãji gajea gãjerã. Yʉ riasorisere tʉocõri Jesure tʉorʉ̃nʉcʉ mʉa. Ito bajiri itina, “Jesús ĩ cũrʉ ñami Pablo”, yi tʉoĩarã yirãji mʉa.
1 Corinthians 9:24 in Macuna 24 Masa ĩna ũmaquedija, sĩgʉ̃ rʉyabeto ũmaquedicã. Ito bajibojarocati sĩgʉ̃ti ñaquĩ ejasʉogʉ. Ĩ ñaquĩ ejasʉore waja, waja bʉjagʉ. Itire masia mʉa. Cajero ejasʉorocʉ ĩ ũmaquedisʉoado bajiro Diore queno moa ĩsiña mʉa. Dios tʉ bʉjarona ĩre queno moa ĩsiña mʉa.
2 Corinthians 4:18 in Macuna 18 Ito bajiri yʉ tʉoĩa bʉjatobitire itire bʉto tʉoĩa yibea yʉ. Ũmacʉ̃jʉ Dios queno ĩ yirotijʉare bʉto tʉoĩa yʉ. Mani ya rujʉ ñatĩñaroti meje ña. Ito bajibojarocati mani ya ʉsijʉama ñatĩñaroti ña. Ito bajiri ũmacʉ̃jʉ Dios queno ĩ yirotijʉare bʉto tʉoĩa yʉ.
Galatians 5:6 in Macuna 6 Wiro mani taja, mani tabeja cʉni ñasarise meje ña iti. Itina sʉori meje manire masogʉ̃ yiguĩji Dios. Cristore mani tʉorʉ̃nʉja, ito yicõri gãjerãre mani ti maija, iti ña ñasarise. Ito bajiro mani yija ticõri, manire masogʉ̃ yiguĩji Dios.
Philippians 2:13 in Macuna 13 Quenarise mani yi ãmoroca yigʉ ñami Dios. Ito bajiri ĩ ãmoro bajiro mʉa yi masi jeotoni mʉare ejabʉaguĩji Dios.
Colossians 1:29 in Macuna 29 Jesucristore queno masa masitoni josari moa yʉ. Yʉmasirio meje moasotia yʉ. Cristo yʉre ĩ ejabʉarisena moasotia yʉ.
Colossians 2:22 in Macuna 22 Ito bajiro ĩna riasoja, adi macãrʉcʉ̃ro gãna ĩna tʉoĩa rujeorise ña. Bare jedirise ña, ito yicõri mani ba jeoroti ña iti.
Colossians 3:2 in Macuna 2 Adi sita gayere tʉoĩa wanʉsabitirʉja manire. Ũmacʉ̃jʉ Cristo gaye bʉto bʉsa mani tʉoĩa wanʉja quena.
1 Thessalonians 1:3 in Macuna 3 Mani Jacʉ Diore gʉa bʉsija, “Cristore tʉorʉ̃nʉrã ñari queno ĩre moa ĩsiama Tesalónica gãna”, yi tʉoĩa gʉa. “Gãmeri ti mairã ñari queno gãmeri ejabʉama ĩna”, yi tʉoĩa gʉa mʉare. “Mani Ʉjʉ Jesucristore tʉorʉ̃nʉsarã ñari, ‘Riti mʉcana tʉdi ejagʉ yiguĩji’, yi tʉoĩarã ñama ĩna”, yi tʉoĩa gʉa mʉare.
2 Timothy 2:19 in Macuna 19 Ito bajiro ĩna riasobojarocati Dios ocama ñeñabetoja iti. Ĩ oca ito bajiro ñatĩñaro yiroja. Ĩ oca ado bajiro gotia: “Ĩ ñarãre ti masiami mani Ʉjʉ”, yi gotia Dios oca. Gaje ado bajiro gotia iti: “No, ‘Jesucristore tʉorʉ̃nʉrã ña gʉa’, yirã, ĩna ñeñaro yirisere jidicãja quena”, yi gotia Dios oca.
Hebrews 4:11 in Macuna 11 Ito bajiri bʉto bʉsa oca sẽocõri Diore tʉorʉ̃nʉrʉja manire, tujacãdo mani eja masitoni. Mani ñicʉsabatiare bajiro Diore cʉdimena robo bajiro bajimenaji mani.
Hebrews 12:16 in Macuna 16 Mʉa manojo cʉtiroto riojʉa cʉni romiare ajebeja. Ito yicõri Dios jeyaro ĩ yire gayere ti tebesa. Esaú ñayorʉ ñañi itire ti tudirʉ. Esaú ba ãmogʉ̃ ado bajiro yiyijʉ ĩ ocabajire: “Yʉre mʉ ecaja, mʉ ñagʉ̃ yigʉja, ‘Yʉ macʉ ñasʉogʉ yʉ maigʉ̃’, cʉni ĩ yirʉ”, yiyijʉ Esaú ĩ ocabajire.
James 1:11 in Macuna 11 Ũmacañi joejea wadiroca ĩ bʉto asiroca ta cʉni siniacoacʉ. Go cʉni sinia quedicoacʉ. Ito bajicõri quenarise iti ruyuja bero ruyubiticʉ ĩja. Ito bajiroti bajiguĩji gajeoni jaigʉ ñabojarʉ cʉni. Iti gajeoni niyeru wasoa ãmibojagʉ riti godacoagʉ yiguĩji ĩocʉ̃.
1 Peter 1:24 in Macuna 24 Ado bajiro gotia Dios oca: Siniacõri godaroja ta. Masa cʉni ĩna ñarocõti godarã yirãji. Go cʉni quenarise ñabojaroti sinia quedicoaro yiroja. Ito bajicõri quenarise iti ruyuja bero ruyubetoja ĩja. Itoti bajirãji masa cʉni. Ĩna jeyaro godarã yirãji, ñasarã ñabojarãti.
2 Peter 1:17 in Macuna 17 Dios oca iti ruyuroca Jesús rãca gʉ̃ta yucʉrijʉ ñacʉ yʉ. Ito bajiri rẽtoro yi masigʉ̃ ĩ oca ũmacʉ̃jʉ iti ruyuja tʉocʉ yʉ cʉni: “Ãniti ñami yʉ Macʉ, yʉ maigʉ̃. Ĩre bʉto wanʉa yʉ”, yi ruyucʉ Dios oca, yʉ tʉoja. Iti ruyuroca Jesucristo bʉto yogʉ ĩ godo wedija ticʉ yʉ. Jeyaro iti rẽtaja ticõri, “Cristore bʉto rʉ̃cʉbʉoami mani Jacʉ Dios. Ito yicõri ĩ masirise jidicãñi Dios ĩre”, yi tʉoĩa yʉ.
2 Peter 3:11 in Macuna 11 “Ito bajiro adi sitare ruyuriogʉ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩacõri, ado bajirojʉa yirʉja manire. Quenarise riti yirʉja manire. Ito yicõri Diore rʉ̃cʉbʉorã ĩ yiro bajiro riti cʉdirʉja manire.