John 16:20 in Macuna 20 Riti mʉare gotia yʉ. Oticõri, bʉto bojori bʉjarã yirãji mʉa. Adi macãrʉcʉ̃ro gãnama wanʉrã yirãji ĩna. Bojori bʉjarã ñabojarãti yoari mejeti mʉcana tʉdi wanʉrã yirãji mʉa.
Other Translations King James Version (KJV) Verily, verily, I say unto you, That ye shall weep and lament, but the world shall rejoice: and ye shall be sorrowful, but your sorrow shall be turned into joy.
American Standard Version (ASV) Verily, verily, I say unto you, that ye shall weep and lament, but the world shall rejoice: ye shall be sorrowful, but your sorrow shall be turned into joy.
Bible in Basic English (BBE) Truly I say to you, You will be weeping and sorrowing, but the world will be glad: you will be sad, but your sorrow will be turned into joy.
Darby English Bible (DBY) Verily, verily, I say to you, that ye shall weep and lament, ye, but the world shall rejoice; and ye will be grieved, but your grief shall be turned to joy.
World English Bible (WEB) Most assuredly I tell you, that you will weep and lament, but the world will rejoice. You will be sorrowful, but your sorrow will be turned into joy.
Young's Literal Translation (YLT) verily, verily, I say to you, that ye shall weep and lament, and the world will rejoice; and ye shall be sorrowful, but your sorrow joy will become.
Cross Reference Matthew 5:4 in Macuna 4 ’Adocãta tʉoĩa riorã mʉa ñaja, wanʉ quenarã yirãji mʉa. Ijajʉ mʉa tʉoĩa riorise rẽtogʉ̃ yiguĩji Dios.
Matthew 21:38 in Macuna 38 Ĩ macʉ ejaja ticõri, ado bajiro tʉoĩa bʉsiyijarã ĩna: “Adi sita ʉjʉ godagoja ãni macʉti ñami wasoarocʉ, ito bajiri ĩre mani sĩaja, mani ya sita ñaro yiroja ĩja”, yi gãmeri tʉoĩa bʉsiyijarã ĩna.
Matthew 27:39 in Macuna 39 Masa ĩna rẽtaja, rijogari yureyure yi rẽtayijarã ĩna Jesure bʉsiturã.
Matthew 27:62 in Macuna 62 Gaje rʉmʉti ñayijʉ tujacãra rʉmʉ. Iti rʉmʉti paia ʉjarã, fariseo gaye tʉoĩarã cʉni Pilatore bʉsirã wayijarã.
Mark 14:72 in Macuna 72 Ito ĩ yirocati mʉcana tʉdi yujiyijʉ cara. Ĩ yujija tʉocõri, Jesús ĩ gotire tʉoĩa bʉjayijʉ Pedro: “Cara jʉaji ĩ yujiroto riojʉa ʉdiaji, ‘Jesure masibea yʉ’, yigʉ yigʉja mʉ”, Jesús ĩ gotire tʉoĩacõri bʉto otiyijʉ Pedro.
Mark 15:29 in Macuna 29 Itijʉ gãna Jesús tʉ rẽta warãti ĩre aja tudiyijarã ĩna: —“Dios ya wire jana batecõcʉja yʉ. Ito yicõri ʉdia rʉmʉ bero mʉcana jõrojocʉja yʉ”, yibojacʉ mʉ, yiyijarã masa Jesure.
Mark 16:10 in Macuna 10 Jesús ĩ tʉdi catija ticõri, ĩ rãca riasotigoanare gotigo wayijo iso, ĩna oti bojori bʉjabe yiroco.
Luke 6:21 in Macuna 21 ’Adocãta ñiojogarã ña mʉa maji. Ñiojogarã ñabojarãti ija queno yaji quenaro wanʉ ñarã yirãji mʉa. ’Adocãta bojori bʉja, oti ñarã ya mʉa. Ito bajibojarocati ija queno wanʉcõri aja quenarã ñarã yirãji mʉa.
Luke 22:45 in Macuna 45 Diore bʉsi tĩogʉ̃ wʉmʉ rʉ̃gʉ̃cõri mʉcana ĩ rãca riasotirã tʉ wayijʉ ĩ. Ĩna tʉ ejacõri tiyijʉ ĩ. Bʉto tʉoĩa oca jaicõri caniana ñayijarã ĩna.
Luke 22:62 in Macuna 62 Ito bajiri gajero bʉsa wacõri bʉto tʉoĩa otiyijʉ Pedro.
Luke 23:27 in Macuna 27 Masa jãjarã ĩ bero sʉya wayijarã. Ito yicõri romia jãjarã awasã otiyijarã ĩre tʉo mairã.
Luke 23:47 in Macuna 47 Surara ʉjʉ Roma gagʉ ito bajiro iti rẽtaja ticõri, Diore rʉ̃cʉbʉo bʉsiyijʉ: —Riti seti manibojañi ãni, yiyijʉ surara ʉjʉ.
Luke 24:17 in Macuna 17 Ito bajiro ĩna waroca Jesús ado bajiro ĩnare seniĩayijʉ: —¿Ma warã ñe gaye tʉoĩa bʉsiati mʉa? Ito yicõri, ¿no yija bojori bʉjati mʉa? yiyijʉ Jesús ĩnare.
Luke 24:21 in Macuna 21 “Ĩ ñagʉ̃ yiguĩji gʉa masa Israel gãna ʉjʉ. Gʉare masorocʉ ñaguĩji ĩ”, yi tʉoĩabojacʉ gʉa. Ito bajibojarocati ʉdia rʉmʉ tʉja ĩre ĩna sĩaja bero.
John 16:6 in Macuna 6 Iti oca mʉare yʉ gotijare mʉa ya ʉsijʉ bojori bʉja mʉa.
John 16:33 in Macuna 33 Iti jeyaro mʉare gotia yʉ, yʉre tʉorʉ̃nʉcõri, mʉa ya ʉsijʉ ʉsiriore mano mʉa ñatoni. Adi macãrʉcʉ̃rojʉ mʉa ñaja, jeyaro tõbʉjarã yirãji mʉa. Oca sẽoña mʉa, adi macãrʉcʉ̃ro gãnare ñeñaro yi rotigʉre rẽtocũcʉ yʉ, yiquĩ Jesús gʉa ĩ rãca riasotirãre.
John 19:25 in Macuna 25 Jesús ĩ yucʉtẽojʉ wãñaro roca adocõ jãjarã ñacʉ gʉa. Ĩ jaco, Cleofas manojo María, María Magdalena, ito yicõri yʉ cʉni ñacʉ ĩna rãca.
John 20:20 in Macuna 20 Ito ĩ yija bero ĩ ya ãmori, ito yicõri ĩ ya warubʉ ĩoquĩ gʉare. Gʉa ĩ rãca riasotigoana gʉa Ʉjʉre ticõri, bʉto wanʉcʉ gʉa.
Acts 2:46 in Macuna 46 Co rʉmʉ rʉyabeto, sĩgʉ̃ bajiro riti tʉoĩarã ñari, Dios ya wijʉ minijuasotiyijarã ĩna Diore bʉsirona. “Ñasagʉ ña Dios mʉ”, yi bʉsiyijarã ĩna, Diore rʉ̃cʉbʉorã. Ito yi tʉdi wacõri ĩna ya wirijʉ naju bato bayijarã ĩna. Bʉto wanʉ quenayijarã ĩna, ĩna baba mesa rãca bare bato barona. “Gãjerã rẽtoro tʉoĩa masirã ña mani”, yi tʉoĩabisijarã ĩna. Queno ĩna yirise ti masicõri, “Queno yirã ñama”, yiyijarã cʉto gãna. Co rʉmʉ rʉyabeto iti cʉto gãna coriarã Jesure boca ãmiyijarã. Jesure boca ãmicõri Jesure masirã tʉ minijuayijarã ĩna. Ito bajiri jãjarã bʉsa Jesure masirã bʉjʉ wayijarã ĩna.
Acts 5:41 in Macuna 41 Godoti wanʉ budiyijarã Pedro mesa ʉjarã tʉ ñabojana. “Jesús oca gotitoni Dios ĩ manire cũja quenasacõa, quenabeto mani tõbʉjabojarocati”, yiyijarã Pedro mesa.
Romans 5:2 in Macuna 2 Jesure mani tʉorʉ̃nʉja, manire ti maicõri manire masogʉ̃ yiguĩji Dios. Ito bajiri ĩre tʉorʉ̃nʉcõri queno wanʉrãji mani. “Rẽtoro quenagʉ̃ ñami Dios. Ĩ quenaro yirise manire yiari jidicãgʉ̃ yiguĩji ĩ”, yi wanʉ quenarãji mani.
Romans 5:11 in Macuna 11 “Jeame ʉ̃jʉrojʉ wabore gaye manire masogʉ̃ yiguĩji”, yirona bʉto wanʉrãji mani. Ito yicõri, “Yʉ ñarã ñama. Ñe seti ma ĩnare”, yigʉ yiguĩji Dios. Ito bajiro yiguĩji Dios, mani Ʉjʉ Jesucristo manire ĩ goda ĩsire ñajare.
2 Corinthians 6:10 in Macuna 10 Cojireama bʉto bojori bʉja yʉ. Ito bajibojarocati Jesucristore yʉ tʉorʉ̃nʉjama wanʉsotia yʉ. Bojoro bʉjagʉ ña yʉ. Ito bajibojarocati masare Dios oca yʉ riasoja, ĩna queno ñaroca ya yʉ. “Ñe macʉti ñami Pablo”, yama gãjerã yʉre. Ito bajibojarocati yʉ wanʉ quenaroca yami Dios yʉre. Ititi ña yʉ ãmorise. Ito bajiri disejʉa gaje yʉ ãmorise rʉyabea yʉre.
Galatians 5:22 in Macuna 22 Espíritu Santo ĩ ãmoro bajiro mani yija, ñeñarise yi ʉyamenaji mani. Ado bajirojʉa yirãji mani. Gãjerãre ti mairãji mani. Diore tʉoĩacõri queno wanʉ quenarãji mani. Ito yicõri mani ya ʉsi queno ñaroja manire. Gãjerã manire ñeñaro ĩna yibojarocati ĩnare tudimenaji mani. Ĩnare queno yirãji mani. Ito yicõri Dios ĩ ãmoro bajiroti yirãji mani. “Ado bajiro yicʉja yʉ”, mani yicãre ñajare ito bajiroti yirãji mani ĩja.
1 Thessalonians 1:6 in Macuna 6 Gʉare ticõri, gʉa ñado bajiroti ñacʉ mʉa cʉni. Jesucristo ocare boca ãmicõri, ĩ queno yigoado bajiroti queno yi ãmocʉ mʉa cʉni. Mʉare tʉoĩa bʉjatobitiroca gãjerã ĩna yibojarocati, wanʉre rãca Jesucristo ocare boca ãmicʉ mʉa. Espíritu Santoti ñañi mʉa tʉoĩa wanʉ quenaroca yigʉ.
2 Thessalonians 2:16 in Macuna 16 Manire ti maicõri queno yiñi Dios manire. Mani tʉo wanʉjaro yirocʉ, manire baba cʉtitĩñagʉ̃ yiguĩji ĩ. “Ĩ rãca catitĩñagʉ̃ yigʉja yʉ”, mani yi tʉoĩa wanʉ yuroca yigʉ ñami ĩ. Mani Jacʉ Dios, mani Ʉjʉ Jesucristo cʉni queno yitĩñajaro mʉare. Mʉa ya ʉsijʉ oca sẽoroca yijaro Dios. Quenarise riti mʉa bʉsitoni, ito yicõri quenarise riti mʉa moatoni mʉare ejabʉajaro Dios.
James 1:2 in Macuna 2 Tʉoya yʉ ñarã mʉa. Bʉto quenabeto mani tõbʉjaja cʉni wanʉ quenarʉja manire.
1 Peter 1:6 in Macuna 6 Itire tʉoĩacõri, bʉto wanʉ quenarʉja manire. Ito bajibojarocati adi sitajʉ Jesucristore mani tʉorʉ̃nʉrã ñajare, mani tõbʉjaroca yirã yirãji gãjerã.
Jude 1:24 in Macuna 24 Itire tʉoĩacõri Diore rʉ̃cʉbʉorã ado bajiro bʉsirʉja manire: “Dios mʉ sĩgʉ̃ti ña rẽtoro masi rẽtocũgʉ̃. Ñimʉ gãji mʉ robo bajiro masigʉ̃ mami. Gʉa Ʉjʉ Jesucristo ĩ goda ĩsirajʉna sʉoriti gʉare masoyija mʉ. Ito yicõri gʉa ñeñaro yibititoni gʉare ejabʉa masigʉ̃ja mʉ. Mʉ rotirojʉ gʉa ejaroca, ‘Mʉa ñeñaro yirise waja, waja ruyuriobea mʉa’, yi ti gotigʉ yigʉja mʉ gʉare. Ito bajiri mʉ ñarojʉ ejacõri mʉ rãca queno wanʉ quenarã yirãji mani. Rẽtoro quenagʉ̃ ña mʉ. Ito yicõri Ʉjʉ ñasagʉ ña mʉ. Ñe mʉ masibitigore ma mʉre. Ito yicõri ñe mʉ roti masibitigore ma mʉre. Ito bajiro bajiyija mʉ adi macãrʉcʉ̃rore mʉ rujeoroto riojʉa. Adi rʉmʉri cʉni ito bajiro bajigʉti ña mʉ. Ito bajicõri ito bajigʉti ñatĩñagʉ̃ yigʉja mʉ”, yirʉja mani, Diore rʉ̃cʉbʉorã. Itocõ ña.
Revelation 7:14 in Macuna 14 Ito ĩ yijare ado bajiro cʉdicʉ yʉ: —Masibea yʉ. Mʉ mʉri masigʉ̃ja. Yʉre gotiya, yicʉ yʉ ĩre. Yʉ ito yijare: —Ĩna ñama bʉto tõbʉjabojarãti ĩna ñeñaro yirisere jidicãcõri, rʉ̃mʉ́a ʉjʉre rẽtocũana. Ĩna ñeñaro yirisere coeñi Oveja Macʉ, ĩ ya rína. Ito bajiri yutabujuri boti quenarise sãñama ĩna, yiquĩ ĩ yʉre.
Revelation 11:10 in Macuna 10 Bʉsi ejabʉari masa jʉ̃arã ĩna godaja ticõri, wanʉcã adi sita gãna. Wanʉsarã ñarã basa menicã ĩna. Ito yicõri waja manoti gãmeri gajeoni ĩsicã ĩna. “Ĩna jʉ̃arã Diore bʉsi ejabʉari masa tʉdi manire ʉsirioro yimenaji”, yi tʉoĩarã wanʉcã iti cʉto gãna.
Revelation 18:7 in Macuna 7 Iti cʉto gãna jaje gajeoni cʉtirã ñama ĩna. Dise rʉyabeto ña ĩnare. “Ʉjarã ña mani”, yibojama ĩna. “Ñejʉa tõbʉjamenaji mani”, yibojama ĩna. “Manʉjʉ godagoana bajiro bajirã meje ña mani. Queno ñacã mani”, yibojama ĩna. Gãjerãre tõbʉjaroca ĩna yiado bajiroti tõbʉjarã yirãji ĩna cʉni.