John 12:40 in Macuna 40 Ĩna tibitiroca yigʉ yiguĩji Dios. Ito yicõri ĩna ya ʉsijʉ ĩna tʉo masibitiroca yigʉ yiguĩji Dios. Ito bajiri ĩna ya cajeana ti masimena yirãji ĩna. Ĩna ya ʉsina queno tʉo masimena yirãji ĩna. Ito yicõri, Dios ĩ cõarʉre tʉdi yisio rotimena yirãji ĩna, yi ucañi Isaías ñayorʉ.
Other Translations King James Version (KJV) He hath blinded their eyes, and hardened their heart; that they should not see with their eyes, nor understand with their heart, and be converted, and I should heal them.
American Standard Version (ASV) He hath blinded their eyes, and he hardened their heart; Lest they should see with their eyes, and perceive with their heart, And should turn, And I should heal them.
Bible in Basic English (BBE) He has made their eyes blind, and their hearts hard; for fear that they might see with their eyes and get knowledge with their hearts, and be changed, and I might make them well.
Darby English Bible (DBY) He has blinded their eyes and hardened their heart, that they may not see with their eyes, and understand with their heart and be converted, and I should heal them.
World English Bible (WEB) "He has blinded their eyes and he hardened their heart, Lest they should see with their eyes, And perceive with their heart, And would turn, And I would heal them."
Young's Literal Translation (YLT) `He hath blinded their eyes, and hardened their heart, that they might not see with the eyes, and understand with the heart, and turn back, and I might heal them;'
Cross Reference Matthew 13:13 in Macuna 13 Ito bajiri masare tʉo masire ocana ĩnare riasoa yʉ. Tibojarãti timenare bajiro ñama ĩna. Ito yicõri tʉobojarãti tʉomenare bajiro ñama ĩna. Ito bajiri Dios ocare tʉobojarãti, “Ito bajiro yireoni ñaroja iti”, yi tʉoĩa masibeama ĩna.
Matthew 15:14 in Macuna 14 Dios ocare riasomena ĩna ñajare, ĩnare tʉorʉ̃nʉbeja. Ĩna ñama cajea mana gãjerã cajea manare tʉ̃a wabojarã robo bajiro bajirã. Sĩgʉ̃ cajea macʉ gãji cajea macʉre ĩ tʉ̃a wabojaja, goje ñaro ĩna ejaja, jʉ̃arãjʉti quedi sãjacoarã yirãji, yiquĩ Jesús gʉare.
Mark 4:12 in Macuna 12 Ĩna tibojaja bero timenare bajiro bajirã yirãji ĩna. Ito yicõri ĩna tʉobojaja cʉni tʉomenare bajiro bajirã yirãji ĩna. Ito bajiri tʉo masibiticõri Diore tʉorʉ̃nʉ sʉyamenaji ĩna. Ito yicõri ñeñaro ĩna yirise Diore ĩna goti rẽtobubeja ñeñaro ĩna yirisere coebiquĩji Dios, yiyijʉ Jesús ĩnare.
Mark 6:52 in Macuna 52 Bare jabetacãna jãjarã masare Jesús ĩ ecaja tibojarãti, “Dioti ñami ĩ”, yi masibisijarã ĩna maji. “Tiyamani ĩo masigʉ̃ ñami Jesús”, yi ãmobisijarã ĩna. Queno tʉo masibisijarã maji.
Mark 8:17 in Macuna 17 Ĩna bʉsirise masicõyijʉ Jesús. Ito bajiri ado bajiro yiyijʉ ĩ ĩnare: —¿No yija, “Naju ma”, yati mʉa? yiyijʉ Jesús ĩnare. ¿Yʉre masibeati mʉa maji? ¿Mʉa ya ʉsijʉ tʉo masimena ña mʉa? yiyijʉ Jesús ĩnare.
Luke 4:18 in Macuna 18 Espíritu Santo yʉ rãca ñami. Bojoro bʉjarãre oca quenarise yʉ gotitoni yʉre cũñi Espíritu Santo. Ito yicõri ĩna ya ʉsijʉ bojori bʉjarãre ĩna wanʉ quenaroca yʉ yitoni yʉre cũñi ĩ. Tubia ecoanare yʉ bucõatoni yʉre cũñi Espíritu Santo. Ñeñaro yirise jidicãjaro ĩna yirocʉ, yʉre cũñi Espíritu Santo. Ito bajiri cajea timenare cʉni mʉcana ĩna tʉdi tiroca yirocʉre yʉre cũñi Espíritu Santo. Ito yicõri gãjerã ñeñaro yi ecoana ĩna jidicãroca yirocʉre yʉre cũñi Espíritu Santo.
Luke 8:10 in Macuna 10 Ĩna ito yija: —“No ĩre tʉorʉ̃nʉrã ĩ rotirojʉ miojugʉ yiguĩji Dios”, yi gãjerã ĩna tʉo masibiti gaye mʉa tʉo masiroca yami Dios mʉareama. Gãjerãma iti oca tʉobojarãti queno tʉo masimenaji ĩna. Ito bajiroti yi gotiyijarã Diore goti ĩsiri masa. Tite mʉa. “Tʉobojarãti, tʉo masimenaji ĩna. Ito yicõri tibojarãti, ti masimenaji ĩna”, yi goticãyijarã jane mejejʉ, yiyijʉ Jesús ĩnare.
John 9:39 in Macuna 39 Ito yija bero, ado bajiro yiquĩ Jesús masare: —“Ãna ñama yʉre cʉdirã. Ãna ñama yʉre cʉdimena”, yi bʉsirocʉ wadirʉ ña yʉ. Cajea mana robo bajirã ñama Dios oca tʉo masimena. Ito bajiri ĩnare ĩna tʉo masiroca yigʉ yigʉja yʉ. “Queno masirã ña gʉa”, yibojarãreama, ĩna tʉo masibitiroca yigʉ yigʉja yʉ. Ito bajiri tʉo masibiticõri, cajea manare bajiro bajirã ñarã yirãji ĩna, yiquĩ Jesús ĩnare.
Acts 3:19 in Macuna 19 Ito bajiri iti oca tʉocõri ñeñaro mʉa yirisere jidicãña mʉa. Ito yicõri Dios ĩ ʉsi cʉtiro bajiro tʉoĩaña mʉa, ñeñaro mʉa yirise ĩ ãcabojotoni. Ito yija Dios mʉa ya ʉsijʉ ʉsirioya mani mʉare jidicãguĩji.
Acts 15:3 in Macuna 3 Ito ĩna yija tʉocõri, Jerusalénjʉ wasʉoyijarã Pablo mesa. Jerusalénjʉ warã Fenicia sita, Samaria sita cʉni Dios oca riaso rẽta wayijarã ĩna, iti cʉtori gãna. “Gʉa riasoja, judio masa meje ñarã, ñeñaro ĩna yirise jidicãcõri Diore tʉorʉ̃nʉcã ĩna. Manire bajiroti Diore tʉorʉ̃nʉcã ĩna cʉni”, yiyijarã Pablo mesa ĩnare. Ito bajiro ĩna yija tʉocõri, bʉto wanʉ quenayijarã Jesure tʉorʉ̃nʉrã.
Acts 28:26 in Macuna 26 Wasa, yʉre yiari judio masare ado bajiro gotiya: Mʉa ñeñaro yirisere jidicãbiticõri, yʉre boca ãmi ãmobea mʉa. Yʉ gotirise queno tʉo masi ãmobea mʉa. Yʉ yigore tibojarãti, “Iti ña Dios ĩ yigore”, yi ãmobea mʉa. Ñeñaro mʉa yirisere jidicã ãmobea mʉa. Mʉare yʉ masotoni, yʉre boca ãmi ãmobea mʉa. Ito bajiri yʉ bʉsirise tʉobojarãti tʉo masimena yirãji mʉa. Yʉ yigore tibojarãti, “Iti ña Dios ĩ yigore”, yi masimena yirãji mʉa, yami Dios ĩ oca tutina, yiquĩ Pablo.
Romans 9:18 in Macuna 18 Iti tʉocõri, “Ĩ ti mairãre riti ti maiguĩji Dios. Ito yicõri, ‘Yʉre cʉdibicʉre ĩre cʉdibitiroca yigʉ yigʉja yʉ’, yicõri, ĩ ãmoro bajiro yigʉ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩa mani.
Romans 11:7 in Macuna 7 Ado robojʉa bajia. Israel sita gãna, “Queno yirã ñama ĩna”, ĩ yire ĩna ãmobojarocati, “Queno yirã ñama ĩna”, yibisijʉ Dios. Coriarãti Dios ĩ beseana, “Ĩna ñama queno yirã”, yiyijʉ Dios. Gãjerãma Dios oca tʉo ãmomena ñayijarã ĩna.
James 5:19 in Macuna 19 Tʉoya yʉ ñarã mʉa. Sĩgʉ̃ Jesure ĩ jidicãja ticõri, mʉcana tʉdi Jesure ĩ tʉoĩatoni ĩre mani ejabʉaja quena. Ito bajiri ĩ ñeñaro yirise jaje ñabojarocati ĩ jidicãja ticõri, ĩ ñeñaro yirisere ãcabojogʉ yiguĩji Dios. Ito yicõri ĩ ya ʉsi ruyuriobicʉ yiguĩji ĩ. “Sĩgʉ̃ Jesure ĩ tʉoĩaroca mani yija, iti ña ñasarise”, yi tʉoĩa masia mani. Itocõ ña.