Cross Reference Matthew 1:16 in Macuna 16 Jacob macʉ ñayijʉ José. Ĩ ñayijʉ María manʉjʉ. Iso ñayijo Dios ĩ cõarʉ Jesucristo jaco.
Matthew 1:20 in Macuna 20 Ito bajiro ĩ tʉoĩa cani waroca, ĩ cãirojʉ Dios ñaro gagʉ ángel goaĩoyijʉ ĩre. Goacõri ado bajiro gotiyijʉ ángel ĩre: —Tʉoya José David ñayorʉ janami mʉ. Maríare manojo cʉti güibesa mʉ. Espíritu Santo ĩ masirise, ĩ queo sãjare macʉ sãñagõ ñamo iso.
Matthew 17:1 in Macuna 1 Co ãmojeno ʉ̃mʉari bero Pedro, Santiago, ĩ ocabaji Juanre cʉni ũmari tʉria joejʉ ĩnare ãmi waquĩ Jesús.
Luke 1:31 in Macuna 31 Macʉ sãñagõ ñasʉogo yigoja mʉ, ito yicõri macʉ cʉtigo yigoja mʉ. Ĩre macʉ cʉticõri, Jesús wame yigo yigoja mʉ, mʉ macʉre.
Luke 2:7 in Macuna 7 Ito bajiri iso macʉ ñasʉogʉ rʉcoyijo iso ĩja. Ĩre saya werorina gũmacõri ecana ĩna baricorojʉ ĩre sãyijo iso. Canira wiri daja rẽtajare ecana wijʉ ñayijarã ĩna.
Luke 2:11 in Macuna 11 Adi ñamiti David ñayorʉ ya cʉtojʉ rujeami mʉare masorocʉ. Ĩ ñami mani Ʉjʉ ñarocʉ Cristo, Dios ĩ cõarʉ.
Luke 9:32 in Macuna 32 Ito bajiro ĩna yiroca, Pedro mesa bʉto canibojarãti, ito bajijare yujiyijarã. Yujicõri Jesús ĩ yorise, ito yicõri ĩ rãca ñarã yorisere tiyijarã ĩna.
John 1:1 in Macuna 1 Cajero ñe manirajʉti Cristo, Dios oca goti rẽtoburocʉ ñacãyijʉ. Ĩ Dios rãcati ñayijʉ. Ito yicõri ĩti ñayijʉ Dios.
John 1:16 in Macuna 16 Mani jeyaro queno ĩ yirise boca ãmisotia mani. Manire ĩ queno yiado bajiroti manire queno yitĩñami maji.
John 2:11 in Macuna 11 Iti ñacʉ tiyamani Jesús ĩ ĩosʉore Galilea sita, Caná wame cʉtiri cʉtojʉ. Iti ticõri, rẽtoro ĩ masirise ĩ ĩoja, ticʉ gʉa, ĩ rãca riasotirã. Ito bajiri ĩre tʉorʉ̃nʉcʉ gʉa ĩja.
John 3:16 in Macuna 16 ’Ñajediro masare bʉto maiyijʉ Dios. Ito bajiri ĩ Macʉ sĩgʉ̃ ñagʉ̃re cõayijʉ, masare ĩ goda ĩsitoni. No Jesure tʉorʉ̃nʉgʉ̃ti godabiquĩji, catitĩñagʉ̃ yiguĩji.
John 3:18 in Macuna 18 ’No ĩ Macʉre tʉorʉ̃nʉgʉ̃re waja senibicʉ yiguĩji Dios. No Dios Macʉ sĩgʉ̃ ñagʉ̃re tʉorʉ̃nʉbicʉ, ĩ tʉorʉ̃nʉbitire waja ĩre ruyuriogʉ yiguĩji Dios.
John 6:51 in Macuna 51 Yʉti ña, naju catitĩñare gaye rʉcocõri, ũmacʉ̃jʉna ruji wadirʉ. No iti gaye naju bagʉ catitĩñagʉ̃ yiguĩji. Mʉare yʉ naju ĩsirise, yʉ ya rujʉti ña. Masa jeyarore yiari yʉ ya rujʉ ĩsigʉ̃ yigʉja yʉ, yiquĩ Jesús judio masare.
John 11:40 in Macuna 40 Iso ito yibojarocati: —Yʉre mʉ tʉorʉ̃nʉja, rẽtoro ñasarise Dios gaye tigo yigoja mʉ, mʉre gotibʉ yʉ, yiquĩ Jesús isore.
John 12:40 in Macuna 40 Ĩna tibitiroca yigʉ yiguĩji Dios. Ito yicõri ĩna ya ʉsijʉ ĩna tʉo masibitiroca yigʉ yiguĩji Dios. Ito bajiri ĩna ya cajeana ti masimena yirãji ĩna. Ĩna ya ʉsina queno tʉo masimena yirãji ĩna. Ito yicõri, Dios ĩ cõarʉre tʉdi yisio rotimena yirãji ĩna, yi ucañi Isaías ñayorʉ.
John 14:6 in Macuna 6 Ito ĩ yijare ado bajiro cʉdiquĩ Jesús: —Yʉ ña ito wara ma bajiro bajigʉ. Yʉti ña riojo gotigʉ. Yʉti ña catitĩñare rʉcogʉ. Yʉ sĩgʉ̃na sʉoriti yʉ Jacʉ tʉ ejare ñaro yiroja.
John 14:9 in Macuna 9 Ito ĩ yijare: —Iti rʉmʉjʉ mʉa rãca ñasʉocʉ Felipe yʉ. ¿No yija ito bajibojarocati yʉre ti masibeati mʉ maji? Noa yʉre tigoana yʉ Jacʉre cʉni tirã ñama. Ito bajiri, ¿no yija ĩre tigoana ñabojarãti, “Mʉ Jacʉre gʉa tiroca yiya”, yati mʉa yʉre?
John 17:22 in Macuna 22 Yʉre masa ĩna rʉ̃cʉbʉoroca mʉ yiado bajiroti ĩnare masa rʉ̃cʉbʉoroca yicʉ yʉ cʉni. Sĩgʉ̃re bajiro ʉsi cʉtirã ĩna ñatoni ito bajiro ĩnare yicʉ yʉ. Mani cʉni ito bajiroti sĩgʉ̃re bajiro bajia mani.
Acts 13:33 in Macuna 33 Mani ñicʉsabatiare ĩ gotiado bajiroti manire queno yiñi Dios. Ito bajiri mʉcana tʉdi Jesús ĩ catiroca yiñi ĩ. Itire gotigʉ ado bajiro ucañi David ñayorʉ, Dios oca gotigʉ: “Mʉ ña yʉ Macʉ. Adi rʉmʉ godarʉ mʉ ñabojarocati mʉ catiroca ya yʉ”, yiyijʉ Dios, yi ucañi David, Salmos wame cʉtiri tuti ucasʉogʉ.
Romans 1:3 in Macuna 3 Iti oca Jesucristo gaye manire riasoa. Ĩti ñami Dios Macʉ, mani Ʉjʉ. Adi sitajʉ masʉ rujʉna rujeayijʉ ĩ. Ito yicõri David ñayorʉ janerãbatia janamiti ñayijʉ Jesucristo.
Romans 8:3 in Macuna 3 Dios rotirise ñarocõti cʉdi jeo masia ma manire. Ito bajiri, “Dios ĩ rotirisere yʉ cʉdire waja, yʉre masogʉ̃ yiguĩji”, yi masibea mani. Ado bajirojʉa bajia. Dios ĩ Macʉgorore adi macãrʉcʉ̃rojʉ cõañi. Mani ñeñaro yiri rujʉ bajiro rujʉ cʉtiñi. Mani robo rujʉ cʉtibojagʉti ñeñarise yibisĩ ĩ. Ĩ ya rujʉna ñeñaro yiĩabicʉ ñari, mani ñeñaro yirisere ñarocõti waja yi jeoñi ĩ. Ito bajiri, “Ĩ ejabʉarisena, ñeñaro yibicʉja yʉ”, yi masirãji mani.
Romans 9:5 in Macuna 5 Yʉ ñarã bʉcʉrã ñasʉoana janerãbatia ñama ĩna. Cristo cʉni yʉ ya butu gagʉti rujeañi. Cristoti ñami Dios, masa ñarocõreti rotigʉ. Coji rʉyabeto ĩre rʉ̃cʉbʉotĩñarʉja manire. Ito bajiro riti bajitĩñajaro.
1 Corinthians 15:47 in Macuna 47 Ʉ̃mʉgʉ̃ ñasʉorʉre sitana rujeoyijʉ Dios. Ito bajiri adi sita gagʉ ñayijʉ ĩ. Ĩ bero gagʉ Cristoama ũmacʉ̃jʉ gagʉ wadirʉ ñayijʉ.
2 Corinthians 4:4 in Macuna 4 Cristore ĩna tʉorʉ̃nʉbeja, ĩna tʉoĩa wisaroca yami Satanás wame cʉtigʉ. Ĩ ñami adi macãrʉcʉ̃ro ñeñaro yirã ʉjʉ. Cristo rʉ̃cʉbʉorʉ ĩ oca quenarisere ĩna tʉorʉ̃nʉre ãmobeami Satanás. Dioti ñami Cristo. Ito bajiri ĩ ocare ĩna tʉo masime yirocʉ ĩna tʉoĩa wisaroca yiñi Satanás.
2 Corinthians 12:9 in Macuna 9 Ito bajiro ĩre yʉ senibojarocati ado bajiro yʉre cʉdiquĩ ĩ: “ ‘Yʉre ti maiami Dios’, mʉ yi masija, ñe rʉyabea mʉre. Rojo bʉsagʉ mʉ ñaja ticõri, ‘Dios ĩ masirisena, riasoguĩji Pablo’, yi tʉoĩarã yirãji masa”, yiquĩ mani Ʉjʉ yʉre. Ito bajiri ñarise cʉticõri wanʉa yʉ. Ito bajigʉ yʉ ñaja ticõri, “Cristo masirisena riasoñi Pablo”, yʉre yi tʉoĩarã yirãji masa.
Galatians 4:4 in Macuna 4 Ito bajiro mani bajibojarocati, “Masare yiari yʉ Macʉre cõagʉ̃ yigʉja yʉ”, Dios ĩ yiri rʉmʉ ejayija ĩja. Ito bajiri Dios Macʉ ñabojagʉti, romiona rujeañi Jesucristo. Ito yicõri judio masʉ rujeañi ĩ.
Ephesians 3:18 in Macuna 18 No mani ñaroti manire tʉo maigʉ̃ yiguĩji Cristo. Ũmacʉ̃jʉ, jacajʉ cʉni no mani ñaroti manire maigʉ̃ yiguĩji ĩ. Wesicajʉ, rocajʉ cʉni no mani ñaroti manire maigʉ̃ yiguĩji Cristo. “Manire maisaguĩji Cristo”, yi tʉoĩarã rãca sĩgʉ̃re bajiro mʉa tʉoĩare ãmoa yʉ. Ito bajiro mʉa tʉoĩatoni mʉare yiari Diore senia yʉ.
Philippians 2:6 in Macuna 6 Ũmacʉ̃jʉ ñagʉ̃, Diocõ masigʉ̃ ñabojagʉti adi sitajʉ wadigʉ ĩ masirise jidicãyijʉ Cristo maji.
Colossians 1:19 in Macuna 19 Ĩ Jacʉ Dios robo bajiro bajigʉti ñami Jesucristo cʉni. Ito bajiro ĩ bajijare ãmoyijʉ Dios.
Colossians 2:9 in Macuna 9 Riojo mʉare oca gotia yʉ. Cristo sĩgʉ̃ti ñami jeyaro Dios gaye rʉcogʉ. Dios ĩ masirise, ĩ sẽorise, ĩ ñasarise Dios gaye disejʉa rʉyabeto rʉcogʉ ñami Cristo. Manire bajiro rujʉ cʉtibojagʉti Dioti ñami Cristo.
1 Timothy 1:14 in Macuna 14 Yʉre ti maicõri jaje queno yiñi mani Ʉjʉ yʉre. Ĩre yʉ tʉorʉ̃nʉroca yiñi ĩ. Gãjerãre yʉ ti mairoca yiñi. Riti yʉre queno yiñi ĩ.
1 Timothy 3:16 in Macuna 16 Ñasarise ña Dios oca gãjerã ĩna tʉorʉ̃nʉbitibojarocati mani tʉorʉ̃nʉsotirise. Ĩ oca mani tʉo masiroca yiñi Dios. Ado bajiro bajia: Manire bajiro rujʉ cʉticõri adi sitajʉ wadiñi Cristo. Espíritu Santo ĩ rotiro bajiro riti yisotiyijʉ Cristo. Ito bajiri, “Ñeñaro ĩ yire ma ĩre”, masa ĩna yiroca yiñi Espíritu Santo. Ángel mesa cʉni ĩre ti rʉ̃cʉbʉoyijarã. Co sita rʉyabeto ĩ ocare riasoyijarã ĩna. Ito yicõri co sita rʉyabeto ĩre tʉorʉ̃nʉyijarã coriarã. Ito bajiro bajija bero ũmacʉ̃jʉ ĩre boca ãmiyijʉ Dios. Itire mani tʉo masiroca yiñi Dios.
Hebrews 1:3 in Macuna 3 Ũmacañi ĩ busuja ticõri, “Ito bajigʉ ñaguĩji ũmacañi”, yirãji mani. Iti bajiroti, Dios Macʉ ñasagʉre mani tija, “Ito bajigʉti ñaguĩji Dios cʉni”, yirãji mani. Ĩ Jacʉ robo bajigʉti ñami Jesús. Ĩ oca bʉto masire gaye ña. Ito bajiri ĩ ocana sʉoriti adi macãrʉcʉ̃ro gaye jeyaro ña jedia ĩja. Ĩti mani ñeñaro yirise waja, waja yi ĩsiyijʉ. Ito bajiro ĩ yija bero, ũmacʉ̃jʉ mʉja wacõri Dios ya riojocadʉja rʉ̃cʉbʉorajʉ rujiyijʉ ĩ.
Hebrews 1:5 in Macuna 5 Ito bajiri ĩ Macʉre riti ado bajiro gotiyijʉ Dios: Yʉ Macʉ ña mʉ. Adi rʉmʉ masa ĩna tʉoro riojo, “Ãni yʉ Macʉ mʉa Ʉjʉ ñami”, yigʉ yigʉja yʉ, yiyijʉ Dios ĩ Macʉre. Ángel mesareama, “Ito bajiro bajirã yirãji mʉa”, yibisijʉ Dios. Ĩ Macʉre riti tʉoĩagʉ̃ mʉcana ado bajiro gotiyijʉ Dios: Ĩ Jacʉ ñagʉ̃ yigʉja yʉ. Ito yicõri yʉ Macʉ ñagʉ̃ yiguĩji ĩ, yi gotiyijʉ Dios, ĩ Macʉre tʉoĩagʉ̃. Ángel mesareama ito bajiro yibisijʉ Dios.
Hebrews 2:11 in Macuna 11 Dios Macʉ ñami mani ñeñaro yirise waja, waja yi ĩsiri masʉ. Dios ñarã mani ñaroca yigʉ ñami Jesús. Ito bajiri Jesús rãca sĩgʉ̃ rĩa ña mani. Dios rĩa mani ñajare, “yʉ ocabajirã”, yi bojobeami Jesucristo.
Hebrews 2:14 in Macuna 14 Dios ñarã ñari, sĩgʉ̃ rʉyabeto rujʉ cʉtirã ña mani. Mani rãca ña ãmogʉ̃, manire bajiroti rujʉ cʉtiñi Jesús cʉni. Ito bajigʉ ñari manire goda ĩsiñi ĩ. Ito bajiri rʉ̃mʉ́a ʉjʉ manire ruyurioborʉre ruyuriogʉ yiguĩji Jesús.
Hebrews 5:5 in Macuna 5 Ito bajiroti bajiyijʉ Cristore cʉni. Ĩmasiti, “Paia ʉjʉ rẽtoro ñasagʉ ñacʉja yʉ”, yibisijʉ ĩ. Dioti ĩre cũyijʉ, ito bajigʉ ĩ ñatoni. Ado bajiro ĩre gotiyijʉ Dios: Yʉ Macʉ ña mʉ. Adi rʉmʉ masa ĩna tʉoro riojo, “Ãni yʉ Macʉ mʉa ʉjʉ ñami”, yigʉ yigʉja yʉ, yiyijʉ Dios ĩ Macʉ Cristore.
Hebrews 10:5 in Macuna 5 Ito bajiri adi sitajʉ wadigʉ, ado bajiro yiyijʉ Cristo Diore: Masa ĩna waibʉcʉrã soe ĩsire ãmobea mʉ. Ito bajiri ĩna ñeñaro yirise yʉ waja yi ĩsitoni, ĩna tʉ yʉ rujʉ cʉtiroca ya mʉ.
1 Peter 2:4 in Macuna 4 Queno tʉoya. Goti masiore ocana mʉare gotigʉ ya yʉ. Gʉ̃ta wi meniri masa gʉ̃tagãre ti cõĩacõri, “Ãmobea itigare”, yiyijarã ĩna. Ito bajibojarocati gãji itiga gʉ̃tagãre ti cõĩacõri, “Gaje gʉ̃ta rẽtoro quenarica ña itiga. Ãmoa yʉ”, yiyijʉ ĩ. Ado bajiro bajia yireoni ña iti oca. Cristore ãmobiticõri, “Gʉa ʉjʉ meje ñami ĩ”, yiyijarã mani ʉjʉ mesa. Ito bajibojarocati Cristore bʉto ãmocõri ĩre beseyijʉ Dios, manire masorocʉre.
2 Peter 1:16 in Macuna 16 Mani Ʉjʉ Jesucristo ija ĩ masiro robo ĩ tʉdi ejaroti gayere mʉare goticʉ yʉ. Yʉmasi tʉoĩa rujeocõri meje itire mʉare goticʉ yʉ. Ado bajirojʉa bajia iti gaye. Yʉmasiti ĩre ticõri, “Rẽtoro masigʉ̃ ñami”, yi tʉoĩacõri mʉare goticʉ yʉ.
1 John 1:1 in Macuna 1 Ñati yʉ ñarã mʉa. Mʉare papera cõa yʉ. Macãrʉcʉ̃ro iti rujearoto riojʉajʉ, Dios oca goti rẽtoburocʉ ñacãyijʉ. Gʉamasiti ĩre ticõri, ĩre tʉocõri, ĩre moaĩacõri mʉare gotia yʉ. Ĩti ñami mani catitĩñaroca yi masigʉ̃.
1 John 4:2 in Macuna 2 “Adi sitajʉ wadicõri masʉ rujʉna rujeañi Jesucristo”, yi gotigʉreama Dios ya ʉsi ñaroja ĩre. Ito bajiro ĩ yijare, “Dios oca bʉsi ĩsigʉ̃ ñami”, yi masirãji mʉa.
1 John 4:9 in Macuna 9 Dios ĩ Macʉ sĩgʉ̃ ñagʉ̃re cõañi adi sitajʉ catitĩñare gaye mani boca ãmitoni. Ito bajiro yicõri ĩ mairise ĩoñi Dios manire.
1 John 4:14 in Macuna 14 Gʉa tigore mʉare gotia yʉ. Adi sita gãna masare ĩ masotoni ĩ Macʉ Cristore cõañi Dios mani Jacʉ. Cristore gʉa tigoja bero ito bajiro mʉare gotia yʉ.
2 John 1:7 in Macuna 7 Rʉori masa jãjarã ñama adi macãrʉcʉ̃rore. “Masʉ rujʉna meje rujeañi Jesús”, yama ĩna. Ito bajiro bʉsirã rʉorã ñama ĩnaõna. Ito yicõri Cristo wajana ñama ĩnaõna.
Revelation 21:3 in Macuna 3 Ito yija yʉ cãirojʉ ũmacʉ̃jʉ oca sẽoro ruyucʉ: —Tiya. Adocãta masa rãca ñami Dios. Masa rãca ñagʉ̃ ĩ ñajare ĩ ñarã ñarã yirãji ĩna. Masa rãca ñacõri ĩna Ʉjʉ ñagʉ̃ yiguĩji ĩ.