James 3:6 in Macuna 6 Mani ya ñemero jea robo bajiro bajirise ña. Jaje ñeñarise ya mani, mani ya ñemerona. Mani ya rujʉ gaye, mani ñeñaro yirise rẽto bʉsaro ya ñemero. Mani ya ñemerona sʉoriti jeyaro ñeñaro yirise mani ya rujʉre quedi sãjaroja. Mani ya ñemerona ñeñaro bʉsicõri jeame ʉjʉre cʉdi sʉyarã yirãji mani.
Other Translations King James Version (KJV) And the tongue is a fire, a world of iniquity: so is the tongue among our members, that it defileth the whole body, and setteth on fire the course of nature; and it is set on fire of hell.
American Standard Version (ASV) And the tongue is a fire: the world of iniquity among our members is the tongue, which defileth the whole body, and setteth on fire the wheel of nature, and is set on fire by hell.
Bible in Basic English (BBE) And the tongue is a fire; it is the power of evil placed in our bodies, making all the body unclean, putting the wheel of life on fire, and getting its fire from hell.
Darby English Bible (DBY) and the tongue [is] fire, the world of unrighteousness; the tongue is set in our members, the defiler of the whole body, and which sets fire to the course of nature, and is set on fire of hell.
World English Bible (WEB) And the tongue is a fire. The world of iniquity among our members is the tongue, which defiles the whole body, and sets on fire the course of nature, and is set on fire by Gehenna.{Gehenna is a name that describes a burning Hell with rotting bodies and unclean things in it}
Young's Literal Translation (YLT) and the tongue `is' a fire, the world of the unrighteousness, so the tongue is set in our members, which is spotting our whole body, and is setting on fire the course of nature, and is set on fire by the gehenna.
Cross Reference Matthew 5:22 in Macuna 22 Yʉama ado bajiro mʉare goti remoa: No gãjire junisini tigʉre waja senigʉ̃ yiguĩji oca quenori masʉ. No gãjire bʉsitugʉre waja senirã yirãji oca quenori masa. No, “Rocati mecʉri masʉ ña mʉ. Jeame ʉ̃jʉrojʉ warʉja mʉ”, yigʉti ĩjʉare waja senirocʉ ĩre cõagʉ̃ yiguĩji Dios jeame ʉ̃jʉrojʉ, ya yʉ mʉare.
Matthew 12:24 in Macuna 24 Ito bajiro masa ĩna yija tʉocõri, ado bajiro yicã fariseo gaye tʉoĩarã: —Rʉ̃mʉ́are ĩ bucõaja rʉ̃mʉ́a ʉjʉ Beelzebú wame cʉtigʉ ĩ masirisena rʉ̃mʉ́are bucõami ĩ, yicã ĩna.
Matthew 12:32 in Macuna 32 Yʉ ña Masa Rĩjorʉ. No yʉre ĩ bʉsituja, ĩocʉ̃re ãcabojo masiguĩji Dios. Ito bajibojarocati, no Espíritu Santore ĩ bʉsituja itireama ĩre ãcabojo masibicʉ yiguĩji Dios. Adi tutire ũmacʉ̃jʉ Dios ĩ ñarojʉ cʉni ãcabojo masibicʉ yiguĩji Dios, Espíritu Santore masa ĩna bʉsituja, yiquĩ Jesús fariseo gaye tʉoĩarãre.
Matthew 15:11 in Macuna 11 Mani ba sãrise meje mani ñeñaro yiroca yiroja iti. Ñeñaro tʉoĩacõri mani bʉsirise, iti ña mani ñeñaro yiroca yirise, yiquĩ Jesús masare.
Mark 7:15 in Macuna 15 Mani ba sãrise meje ñaroja ñeñaro mani yiroca yirise. Mani ya ʉsijʉ iti ñeñaro tʉoĩajare itina sʉoriti ñeñaro ya mani.
Mark 7:20 in Macuna 20 Mʉcana tʉdi goti quenoyijʉ Jesús ĩnare: —Masa ĩna ya ʉsijʉ iti ñeñaro tʉoĩajare itina sʉoriti ñeñaro yama ĩna.
Mark 14:55 in Macuna 55 Ito bero paia ʉjarã ito yicõri ʉjarã ñasarã cʉni Jesure sĩa ãmoyijarã ĩna. Ito bajiri, “Ado bajiro ñeñaro yami Jesús”, yi rʉo gotironare ãmabojayijarã ĩna. No yi bʉja masibisijarã ĩna.
Luke 16:24 in Macuna 24 Ito bajiri ado bajiro oca sẽoro bʉsibojayijʉ ĩ: “Ñicʉ Abraham yʉre ti maiña mʉ. Adojʉ jeame ʉ̃jʉrojʉ ñeñaro tõbʉja yʉ. Ito bajiri Lázarore cõaña, ĩ ya ãmo wãsoa ide yicõri yʉ ya ñemero ide weogʉ wadijaro. Ito yija jabeto tujari seyoa yʉ”, yibojayijʉ ĩ Abrahamre.
Acts 5:3 in Macuna 3 Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro bʉsiyijʉ Pedro ĩre: —Ananías, ¿no yija rʉ̃mʉ́a ʉjʉre cʉdiati mʉ? Mʉ ya ʉsijʉ rʉ̃mʉ́a ʉjʉ sãjañi mʉre. “Adi riti bʉjabʉ yʉ”, mʉ yija, Espíritu Santore rʉo ãmogʉ̃ ya mʉ.
Acts 6:13 in Macuna 13 Estebanre ʉjʉ tʉ ĩna ãmi ejaroca niyeru boca ãmigoana ado bajiro rʉo gotiyijarã: —Coji meje Esteban Dios ya wire ĩ bʉsituja, ito yicõri Moisés ĩ rotirisere ĩ bʉsituja tʉocʉ gʉa, yiyijarã ĩna.
Acts 20:30 in Macuna 30 Mʉa rãca gãna coriarã rʉori oca riasorã yirãji. Gʉa robo bajiro tʉoĩajaro ĩna cʉni yirona, riasorã yirãji ĩna. Jesure tʉorʉ̃nʉrã jidicãjaro ĩna yirona, ito bajiro riasorã yirãji ĩna.
Romans 3:13 in Macuna 13 Ĩna ya riseri, masari cuma janado bajiro bajiroja. Ĩna bʉsija masari cuma ʉ̃niro bajiro bajiroja, rʉore oca riti ĩna bʉsija. Ĩna bʉsija, ãña rima robo bajiro junirise budiroja, ĩna ya oca.
Romans 16:17 in Macuna 17 Yʉ ñarã ado bajiro gaje mʉare gotigʉ ya yʉ. Coriarã ñama masa batatoni oca menirã. Ito yicõri Jesús gayere ĩna riasoja, mʉa tʉogore bajiro meje riasoama ĩna. Ĩnare mʉa tʉoja, “Roya”, yirocʉ mʉare gotia yʉ. Ĩnare camotadiya mʉa.
2 Corinthians 11:13 in Macuna 13 Diore moa ĩsirã meje ñama ĩnaõna. “Dios ĩ cũana ña gʉa”, yibojama ĩna. Rʉo jairã ñama ĩna. “Cristo oca riasotoni ĩ cũana ña gʉa”, yi rʉoama ĩna.
Ephesians 5:3 in Macuna 3 Dios ñarã ña mani ĩja. Ito bajiri mani ʉ̃mʉa romiare ajebitirʉja manire. Ʉ̃mʉare ajebesa romia mʉa cʉni. Ñeñarise ñarocõti yibitirʉja manire. Ito yicõri gãji ya gajeonire ti ʉobitirʉja manire. Ñeñaro yibitirʉja manire, “Ñeñaro yirã ñama ĩna”, gãjerã ĩna yibe yirona.
Colossians 3:8 in Macuna 8 Adi rʉmʉri jeyaro mani ñeñaro yirise jidicãja quena. Junisinibitirʉja manire. Ti tebitirʉja manire. Ti tudibitirʉja manire. Gãjerãre bʉsitubitirʉja manire. Mani ya risena oca ñeñarise bʉsibitirʉja manire.
2 Thessalonians 2:9 in Macuna 9 Rẽtoro ñeñaro yigʉ ĩ goaĩoja rʉ̃mʉ́a ʉjʉ Satanás ĩ masirise jidicãgʉ̃ yiguĩji ĩre. Ito bajiri bʉto ĩ masirisena ejagʉ yiguĩji ĩ. Tiyamani ĩocõri masare rʉogʉ yiguĩji ĩ.
Titus 1:11 in Macuna 11 Ito bajiro rʉore oca riasocõri, jãjarã co wi gãna ñabojarãti ĩna gãmeri tudiroca yirãji ĩna. Ito bajiro ĩna yija quenabea. “Waja bʉjarãji mani”, yi tʉoĩacõri masare riasorãji ĩna. Rʉore oca riasorãji ĩna. Ito bajiri ĩna bʉsirisere mʉ bʉsi camotare ãmoa yʉ.
James 2:7 in Macuna 7 Jesure tʉo sʉyarã ñacõri, “Ĩ ñarã ña mani”, yi tʉoĩa mani ĩja. Ito bajiri ĩ wame tʉocõri queno wanʉ quenarãji mani. Niyeru jairãma Jesús wamere tʉo terãji.
2 Peter 2:1 in Macuna 1 Ito bajibojarocati gãjerãma rʉore oca gotiyijarã ĩna. “Diore goti ĩsiri masa ña gʉa”, yi rʉoyijarã ĩna. Adi rʉmʉri cʉni mʉa wato ñarãji ĩnare bajiro rʉo jairã. “Dios oca riojo gotirã ña gʉa ĩja”, yi riaso rʉorã yirãji ĩna. Ito bajiro riaso rʉocõri Jesucristo ocare masa ĩna jidicãroca yirã yirãji ĩna. Iti gaye riti meje rʉorã yirãji ĩna. “Manire goda ĩsirʉ meje ñami Jesucristo”, yi rʉorã yirãji. Ito yicõri, “Mani Ʉjʉ meje ñami ĩ”, yirã yirãji ĩna. Riojo meje riasorã yirãji ĩna. Ito bajiro ĩna yija tʉocõri, yoari mejeti ruyuriogʉ yiguĩji Dios ĩnare.
2 Peter 3:3 in Macuna 3 Ñasarise mʉare gotigʉ ya yʉ. Ito bajiri itire queno tʉoĩaña mʉa. Adi macãrʉcʉ̃ro jediroto riojʉa Dios ocare aja tudiri masa jãjarã ñarã yirãji. Ito yicõri ĩna ya rujʉnati ĩna ñeñaro yi ãmorise yirã yirãji ĩna.
3 John 1:10 in Macuna 10 Mʉ tʉ ejacõri goticʉja yʉ, Diótrefes ĩ yi ñarisere. Ñeñaro yʉre bʉsituami ĩ. Mani ñarãre ĩ tʉ ejaroca boca ãmibisĩ ĩ. Gãjerã ĩna boca ãmi ãmobojarocati ĩnare rẽoñi Diótrefes. Ito yicõri gãjerãre ĩna boca ãmi ãmoja ticõri, Dios ya wijʉ ñabojarãre bucõañi ĩ.
Jude 1:8 in Macuna 8 Itire tʉo masibojarãti, jane mejejʉ gãna ñeñaro ĩna yigoado bajiroti yama ĩnaõna, rʉore oca riasori masa. Bʉto ñeñarise ĩna cãija bero, ĩnamasiti ĩna ya rujʉ ñeñaro iti tʉoĩaro bajiroti ñeñaro yama ĩna. Ʉjarãre cʉdibeama ĩna. Ito yicõri ũmacʉ̃jʉ ʉjarã ñasarãre rʉ̃cʉbʉobiticõri, ĩna rotirisere aja tudiama ĩna.
Revelation 2:14 in Macuna 14 Ito bajibojarocati mʉare queno ti wanʉbea yʉ maji. Mʉa Pérgamo gãna coriarã, Balaam ĩ riasorisere jidicã ãmobea mʉa. Ĩ ñami Balacre ado bajiro riasorʉ: ‘Ĩnamasi meni rujeoanare bare ecabojare gaye mʉa Israel sita gãna baja quena. Gãjerã romia rãca mʉa aje ñaja quena ña’, yi riasoñi Balaam. ‘Mʉa wato coriarã ñama ĩ riasorisere jidicã ãmomena’, yi tʉoĩa yʉ mʉare.
Revelation 12:9 in Macuna 9 Ito bajiro ĩna yijare jino robo bajigʉ bʉcʉre bucõaquĩ Dios. Dios ĩ bucõarʉti ñami rʉ̃mʉ́a ʉjʉ Satanás wame cʉtigʉ. Ĩti ñami jane mejejʉ jino robo godo wedirʉ. Ĩti ñami masa jeyarore rʉogʉ. Ĩ ñarã Dios tʉ ñagoana rãcati bucõaquĩ Dios adi sitajʉ ĩna ñatoni.
Revelation 13:1 in Macuna 1 Ito bero yʉ cãirojʉ sĩgʉ̃ guijogʉ tiya macʉ ĩ maja wadija ticʉ yʉ. Jʉa ãmojenogãri rijogari cʉtigʉ ñaquĩ ĩ. Jʉa dʉjamocõ saburi cʉtiquĩ ĩ. Co saburi rʉyabeto come bedori jesacʉ. Ĩ ya riowecarijʉ wame wãñacʉ. Wame ñeñarise iti ñajare itire ti te ñaquĩ Dios.
Revelation 13:14 in Macuna 14 Ito bajiro masa ĩna tiro riojo tiyamani ĩ ĩoja, ĩnare rʉogʉ yiquĩ ĩ. Cajero gagʉ guijogʉ ĩ ñaroca riti tiyamani ĩosotiquĩ ĩ bero gagʉ. Cajero gagʉ guijogʉ rujʉ robo bajiro masare meni rotiquĩ bero gagʉ. Cajero gagʉ guijogʉ ĩ ñaquĩ sarera jãina ĩna cami menibojarʉ. Ĩ ya rujʉ robo bajiro masare meni rotiquĩ bero gagʉ.
Revelation 18:23 in Macuna 23 Iti cʉto gaye jeobusuora tuturi ñabojare tʉdi yobeto yiroja. Ito yicõri ãmo siare basa ĩna menija, tʉoyamano yiroja. Iti cʉto gãna gajeoni ĩsiri masa gãjerã rẽtoro ñasarã ñabojacã. Iti cʉto gãna masa jeyarore, “Mʉare rojabe gʉa”, yi rʉocã ĩna, yiquĩ gʉ̃tagã jajoca cõa roagʉ, yʉ cãirojʉ.
Revelation 19:20 in Macuna 20 Guijogʉ sũagʉ̃ rãca gãmeri tãcõri ĩre tubiaquĩ cabaru joe jesagʉjʉa. “Yʉ ña Diore goti ĩsiri masʉ”, yibojagʉre cʉni tubiaquĩ ĩ. Ĩ ñaquĩ guijogʉ sũagʉ̃ tiro riojo tiyamani yicacʉ. Tiyamani ĩocõri masare rʉoquĩ ĩ. Ĩ rʉorisere tʉorʉ̃nʉcõri guijogʉ wame wõ roticã ĩna. Ito yicõri gãjiõcʉ̃ rujʉ robo bajiro ĩna meni rujeorʉre rʉ̃cʉbʉocã ĩna. Guijogʉ sũagʉ̃re, ito yicõri, “Diore goti ĩsiri masʉ ña yʉ”, yibojagʉre cʉni ĩna catirocati itajura jeame ʉ̃jʉritajʉ ĩnare cõa roaquĩ cabaru joe jesagʉ. Azufre wame cʉtirisena bʉto ʉ̃jʉcʉ iti jeame.