James 3:17 in Macuna 17 Mani tʉoĩarise Dios gaye wadire iti ñaja, quenarise riti tʉoĩarã yirãji mani. Gãmeri ja ãmomena, oca quenori masa ñarã yirãji mani. Gãjerãre ejabʉarã yirãji mani. Sĩgʉ̃ rʉyabeto corocõ riti ti mairã yirãji mani. Ito yicõri rocati rʉomenaji mani.
Other Translations King James Version (KJV) But the wisdom that is from above is first pure, then peaceable, gentle, and easy to be intreated, full of mercy and good fruits, without partiality, and without hypocrisy.
American Standard Version (ASV) But the wisdom that is from above is first pure, then peaceable, gentle, easy to be entreated, full of mercy and good fruits, without variance, without hypocrisy.
Bible in Basic English (BBE) But the wisdom which is from heaven is first holy, then gentle, readily giving way in argument, full of peace and mercy and good works, not doubting, not seeming other than it is.
Darby English Bible (DBY) But the wisdom from above first is pure, then peaceful, gentle, yielding, full of mercy and good fruits, unquestioning, unfeigned.
World English Bible (WEB) But the wisdom that is from above is first pure, then peaceful, gentle, reasonable, full of mercy and good fruits, without partiality, and without hypocrisy.
Young's Literal Translation (YLT) and the wisdom from above, first, indeed, is pure, then peaceable, gentle, easily entreated, full of kindness and good fruits, uncontentious, and unhypocritical: --
Cross Reference Matthew 5:8 in Macuna 8 ’Dios ĩ ãmoro bajiro riti quenarise mʉa tʉoĩaja, wanʉ quenarã yirãji mʉa. Ijajʉ Diore tirã yirãji mʉa.
Matthew 23:28 in Macuna 28 Ito bajiro bajirã ña mʉa. Masa ĩna tija, queno yirã bajiro bajia mʉa. Ito bajibojarãti jubejʉama ñeñaro tʉoĩarã ña mʉa. “Queno yirã ña gʉa”, yibojarãti ñeñaro yirã ña mʉa, yiquĩ Jesús ĩnare.
Luke 6:36 in Macuna 36 Mani Jacʉ masare ĩ ti mairo bajiroti mʉa cʉni masare ti maija quena, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
Luke 12:1 in Macuna 1 Ito baji ñaroca jãjarã bʉsa masa minijuarã, bidi warã gãmeri cʉdayijarã ĩna. Ito bajiro ĩna baji ñaroca ĩ rãca riasotirãre ado bajiro gotisʉoyijʉ Jesús: —Fariseo gaye tʉoĩarãre queno tʉoĩa masima. Mʉa tiro riojo queno yirãji ĩna. Ito bajibojarãti mʉa tibetojʉ ñeñaro yirãji ĩna. “Queno yirã ña gʉa”, yirã ñabojarãti ñeñaro yama ĩna.
Luke 21:15 in Macuna 15 Mʉa queno cʉdi masitoni tʉo masire gaye mʉare jidicãgʉ̃ yigʉja yʉ. Ito bajiri queno mʉa bʉsi masijare, mʉa wajana sĩgʉ̃jʉa mʉare bʉsi rẽtocũ yimena yirãji.
John 1:14 in Macuna 14 Dios oca gotiri masʉ manire bajiroti rujʉ cʉticõri, mani wato ña ucuquĩ. Ĩti ñami masare ti maigʉ̃, ito yicõri riojo gotigʉ. Ĩ, Dios Macʉ sĩgʉ̃ ñagʉ̃re ticõri, “Ĩti ñami busurise rʉcogʉ. Ĩ Jacʉre bajiroti rẽtoro ñasagʉ ñami ĩ cʉni”, yi tʉoĩa mani.
John 1:47 in Macuna 47 Natanael ĩ ejaja ticõri, ado bajiro yiquĩ Jesús: —Sĩgʉ̃ Israel sita gagʉgoro ejaquĩ ado. Ĩre rʉore ma, yiquĩ Jesús, Natanaelre ticõri.
Acts 9:36 in Macuna 36 Sĩgõ Jope wame cʉtiri cʉto gago, Tabita wame cʉtigo Jesure tʉorʉ̃nʉgõ ñayijo iso. Griego ocanama, Dorcas wame cʉtigo ñayijo iso. Queno yigo ñayijo iso. Ito yicõri bojoro bʉjarãre queno ejabʉasotiyijo iso.
Acts 11:24 in Macuna 24 Quenarise tʉoĩagʉ̃ ñayijʉ Bernabé. Espíritu Santo ĩ sãñajare, Diore riti tʉoĩayijʉ ĩ. Ito bajiri masa jãjarã ĩ bʉsija tʉocõri, Jesure boca ãmiyijarã ĩna.
Romans 12:9 in Macuna 9 Bʉgʉti gãjerãre mai rʉobesa. Gãjerãre maisagʉti maija quena. Ñeñaro yirere ti tecõri jidicãña. Quenarise riti yi ãmoña.
Romans 12:18 in Macuna 18 Gãjerã rãca gãmeri ti tudibesa mʉa. Ado bajirojʉa mʉa yija quena. Queno mʉa yi masirise yiya, masa jeyaro rãca queno mʉa ñatoni.
Romans 15:14 in Macuna 14 Yʉ ñarã, queno yirã ña mʉa, ito yicõri Cristo gayere queno masirã ña mʉa. Ito bajiri gãmeri riaso masia mʉa. Yi tʉoĩasacõa yʉ itire.
1 Corinthians 2:6 in Macuna 6 Jesucristore rʉ̃cʉbʉocõri queno ĩre tʉo rẽtoburãre yʉ bʉsija queno masire ocana ĩnare bʉsia yʉ. Ito bajiro yʉ bʉsija, adi sita gãna ĩna masirisena meje bʉsia yʉ. Ito yicõri adi sita gãna ʉjarã ĩna masirisena meje bʉsia yʉ. Adi sita gãna ʉjarã ñabojana ĩna masibojare rãcati godarã yirãji ĩna.
1 Corinthians 12:8 in Macuna 8 Coriarã Espíritu Santona sʉoriti queno tʉoĩacõri goti masiama ĩna. Gãjerã cʉni Dios oca josarise gaye riasoticõri goti masiama ĩna, Espíritu Santo ejabʉarisena.
1 Corinthians 13:4 in Macuna 4 Gãjerãre mani ti maija, ado robojʉa bajirã yirãji mani: Gãjerãre ʉsirioro yimenaji mani. Gãjerãre queno yirã yirãji mani. Gãjerãre ti ʉomena yirãji mani. Gãjerãre rʉ̃cʉbʉorã yirãji mani. “Gãjerã rẽtoro ñasagʉ ña yʉ”, yimenaji mani.
2 Corinthians 9:10 in Macuna 10 Dios ñami, otejaro yirocʉ, aje ĩsigʉ̃. Ĩti ñami, bajaro yirocʉ, bare ĩsigʉ̃. Mʉa ãmorise ñarocõti mʉare ĩsigʉ̃ yiguĩji Dios. Gãjerãre mʉa ejabʉatoni mʉare ĩsigʉ̃ yiguĩji Dios.
2 Corinthians 10:1 in Macuna 1 Yʉ ña Pablo. Yʉre jabeto ña mʉare yʉ gotiroti. Ado bajiro bajia iti: Masare bʉsigʉ ĩnare ti maicõri quenoti bʉsiyijʉ Cristo. Ĩre bajiro mʉare goti ãmoa yʉ cʉni. Ito gãna coriarã yʉre bʉsituyijarã. “Mani rãca ĩ ñajama quenoti manire bʉsiami Pablo. Sõjʉ ĩ ñajama manire oca sẽoro bʉsiami”, yiyijarã mʉa coriarã yʉre bʉsiturã.
Galatians 5:22 in Macuna 22 Espíritu Santo ĩ ãmoro bajiro mani yija, ñeñarise yi ʉyamenaji mani. Ado bajirojʉa yirãji mani. Gãjerãre ti mairãji mani. Diore tʉoĩacõri queno wanʉ quenarãji mani. Ito yicõri mani ya ʉsi queno ñaroja manire. Gãjerã manire ñeñaro ĩna yibojarocati ĩnare tudimenaji mani. Ĩnare queno yirãji mani. Ito yicõri Dios ĩ ãmoro bajiroti yirãji mani. “Ado bajiro yicʉja yʉ”, mani yicãre ñajare ito bajiroti yirãji mani ĩja.
Ephesians 5:9 in Macuna 9 Mani ya ʉsijʉ Espíritu Santo ĩ ñajare, busurojʉ ñarã bajiro ña mani ĩja. Ito bajiri quenarise riti yirʉja manire. Ñeñarise yimenati, Dios ĩ ãmoro bajiro riti yirʉja manire. Mani bʉsija ñasarise gotirʉja manire.
Philippians 1:11 in Macuna 11 Jesucristo sĩgʉ̃ti ñami quenarise riti mani yi masiroca yigʉ. Quenarise riti yisotijaro ĩna, yirocʉ mʉare yiari ĩre seni ĩsisotia yʉ. Ito bajiro queno mʉa yija ticõri, “Rẽtoro masigʉ̃ ñami Dios”, yi rʉ̃cʉbʉorã yirãji gãjerã cʉni.
Philippians 4:8 in Macuna 8 Ado bajiro gotisʉsa, yʉ ñarã yʉ mʉare. Quenarise gaye riti mani tʉoĩaja quena. Rʉ̃cʉbʉore gaye, riojo ñasarise, queno yire gaye, seyorise gaye, ito yicõri gãjerã queno ĩna yigore cʉni mani tʉoĩaja quena. Quenarise riti mani tʉoĩaja quena. Ito yicõri, “Iti ña quenarise”, Dios ĩ yirise, mani yi tʉoĩaja quena.
Colossians 1:10 in Macuna 10 Ito bajiro mʉa yi masija, mani Ʉjʉ ĩ ãmoro bajiro yi ñarã yirãji mʉa. Ito yicõri ĩ wanʉtoni ĩre cʉdisotirã yirãji mʉa. Ĩre moa ĩsirã gãjerãre queno ejabʉarã yirãji mʉa, ĩna Diore masitoni. Ito bajiro yirã Dios gaye masi remocõri bʉto bʉsa ĩre tʉorʉ̃nʉ warã yirãji mʉa.
1 Thessalonians 2:7 in Macuna 7 Ado bajirojʉa yicʉ gʉa. Sĩgõ jaco iso rĩare tirʉ̃nʉ masoado bajiro yicʉ gʉa, mʉare ti maicõri.
1 Timothy 5:21 in Macuna 21 Ado bajiro mʉre rotia yʉ Dios ĩ tiro riojo, Jesucristo, ito yicõri ángel mesa cʉni ĩ beseana rãca: Sĩgʉ̃ mʉ baba ĩ ñabojarocati ñeñaro ĩ yija oca sẽoro yicõri ĩre jidicã rotiya. Masa jeyarore coro bajiro mʉ rʉ̃cʉbʉoja quena.
2 Timothy 2:24 in Macuna 24 No mani Ʉjʉre moa ĩsi ãmogʉ̃ti oca josagʉ meje ĩ ñaja quena. Ado robojʉa ĩ bajija quena: Masa jeyarore queno yigʉ ñaja quena. Queno riasogʉ ñaja quena. Ĩre bajiro ĩna tʉoĩabitibojarocati ʉsirioro ĩnare yi codebicʉ ĩ ñaja quena.
Titus 1:15 in Macuna 15 Mʉ tʉ yʉ ñaja, ricati riti tʉoĩarãre ado bajiro gotiborʉja yʉ: No quenarise riti yigʉ quenarise riti tʉoĩagʉ̃ yiguĩji ĩ. No Diore tʉorʉ̃nʉbicʉ ñeñarise riti yigʉama quenarise ĩ tibojaja cʉni ñeñarise riti tʉoĩagʉ̃ yiguĩji ĩ. Ñeñarise riti tʉoĩagʉ̃, ito bajiro riti ñeñarise tʉoĩagʉ̃ yiguĩji ĩ.
Titus 3:2 in Macuna 2 Gãjerãre ñeñaro bʉsitubesa. Gãjerãre tʉo junisinibesa, mʉa oca josabe yirona. “Gãmeri tudi ãmobea gʉa”, yirã, ado bajirojʉa mʉa yija quena: Gãjerãre corocõ ti maicõri queno yiya. Mʉare ñeñaro ĩna yibojaja cʉni mʉajʉama queno ĩnare yiba, yi gotiya Tito mʉ, mʉ tʉ gãna Jesure tʉorʉ̃nʉrãre.
Hebrews 12:11 in Macuna 11 Mani tõbʉjaroca Dios ĩ yija, queno wanʉmenaji mani. Manire juniro yiroja iti. Mani tõbʉjarisena sʉoriti mani riasotija, queno yirãji mani. Ito yicõri oca mano queno ñarã yirãji mani.
Hebrews 12:14 in Macuna 14 Gãjerã rãca queno oca mano corocõ ñama mʉa. Mani Ʉjʉ queno ĩ yiado bajiroti queno yi ñama mʉa cʉni. Mani Ʉjʉ Dios ĩ queno yi ñado bajiro yirã riti ĩ tʉ ejarã yirãji mani.
James 1:5 in Macuna 5 Mʉa masibiti iti rʉyaja Diore seniña. Ito mʉa yija tʉocõri, ĩsigʉ̃ yiguĩji ĩ. Rẽobicʉti masa jeyarore ĩsigʉ̃ yiguĩji Dios.
James 1:17 in Macuna 17 Riojo tʉoĩare gaye quenarise ñarocõti Dios manire ĩ cũre ña. Ĩti ñami ũmacʉ̃jʉ gaye busurise rujeorʉ. Busuriseama ʉ̃mʉa ña, ñami ña, gaje rʉmʉama ide rãitĩari rʉmʉ ña, bajicʉ. Itire bajiro wasoabiquĩji Dios. Ĩ tʉoĩarise gaje tʉoĩa wʉo yibiquĩji Dios. Quenarise riti tʉoĩaguĩji.
James 2:4 in Macuna 4 Ito bajiro mʉa yija queno corocõ masare ti maimenaji mʉa. Ito bajiro mʉa yija, “Ĩ ñami quenagʉ̃. Ĩ ñami quenabicʉ”, yi beseado bajiro yirãji mʉa. Ñeñaro tʉoĩacõri corocõ masare rʉ̃cʉbʉomenaji mʉa.
James 3:15 in Macuna 15 Ito bajiro mani tʉoĩabojaja, Dios gaye wadire meje ñaroja iti. Ado robojʉa bajia, adi macãrʉcʉ̃ro gaye ñaroja. Ñeñaro mani tʉoĩarise gaye cʉni ñaroja iti. Ito yicõri rʉ̃mʉ́ gaye wadire ñaroja ñeñaro mani tʉoĩarise.
James 4:8 in Macuna 8 Diore mani tʉoĩaja ĩ cʉni manire tʉoĩagʉ̃ yiguĩji. Mʉa ñeñaro yirisere jidicãña mʉa. Diore tʉo maibojarãti adi macãrʉcʉ̃ro gaye bʉto mʉa tʉoĩaja quenabetoja. Ito bajiri Diore riti tʉoĩaña mʉa.
1 Peter 1:22 in Macuna 22 Cristo oca quenarise cʉdirã ña mani. Ito yicõri ñeñaro yirise jidicãcõri Dios rãca sĩgʉ̃re bajiro ʉsi cʉtirã ña mani. Mani ti terisere jidicãcõri sĩgʉ̃ rĩare bajiro bajirã Diore masirãre mairʉja manire. Maibitibojagʉti, “Gãjerãre bʉto maia yʉ”, yire ma. Riojoti mani gãjerãre bʉto maija quena.
1 Peter 2:1 in Macuna 1 Iti oca tʉorʉ̃nʉcõri Dios rĩa ña mani. Ito bajiri jeyaro mʉa ñeñaro yirise jidicãña. Gãjerãre rʉobesa. Ito yicõri socabesa. Gãjerã ya gajeoni ti ʉobesa, ito yicõri gãjerãre bʉsitubesa.
1 John 3:3 in Macuna 3 “Ĩre tigʉ yigʉja yʉ”, mani yi tʉoĩa yuja, ñeñarise yimenaji mani ĩja. Jesús robo bajiroti ñeñarise yimenaji mani cʉni.
1 John 3:18 in Macuna 18 Yʉ rĩa, gãjerãre cʉni ti mairʉja manire. “Gãjerãre ti maia yʉ”, yicõri ĩnare cʉni ejabʉarʉjarãji mani.