James 2:5 in Macuna 5 Queno tʉoya yʉ mairã mʉa. Gajeoni mana Diore queno tʉorʉ̃nʉrã jãjarã ñarãji. Ito bajiri ĩnare beseñi Dios ĩ rotirojʉ, quenarise bʉjajaro ĩna yirocʉ. Dios ĩ goticãdo bajiroti ĩre mairã catitĩñare rʉcorã yirãji.
Other Translations King James Version (KJV) Hearken, my beloved brethren, Hath not God chosen the poor of this world rich in faith, and heirs of the kingdom which he hath promised to them that love him?
American Standard Version (ASV) Hearken, my beloved brethren; did not God choose them that are poor as to the world `to be' rich in faith, and heirs of the kingdom which he promised to them that love him?
Bible in Basic English (BBE) Give ear, my dear brothers; are not those who are poor in the things of this world marked out by God to have faith as their wealth, and for their heritage the kingdom which he has said he will give to those who have love for him?
Darby English Bible (DBY) Hear, my beloved brethren: Has not God chosen the poor as to the world, rich in faith, and heirs of the kingdom, which he has promised to them that love him?
World English Bible (WEB) Listen, my beloved brothers. Didn't God choose those who are poor in this world to be rich in faith, and heirs of the Kingdom which he promised to those who love him?
Young's Literal Translation (YLT) Hearken, my brethren beloved, did not God choose the poor of this world, rich in faith, and heirs of the reign that He promised to those loving Him?
Cross Reference Matthew 5:3 in Macuna 3 —“Jaje rʉya Dios oca queno yʉ masi jeoroti”, mʉa yi tʉoĩaja, wanʉ quenarã yirãji mʉa. Ijajʉ Dios ĩ rotirojʉ ejacõri ĩ rãca rotirã yirãji mʉa.
Matthew 11:5 in Macuna 5 Ado bajiro ĩre mʉa gotire ãmoa yʉ: “Timena cʉni ticoa. Wamena cʉni wacoa. Rujʉ cami jogarã cʉni cami yaticoa. Tʉomena cʉni tʉocoama. Godana cʉni tʉdi caticoama. Ito yicõri bojoro bʉjarã cʉni Dios oca quenarise gaye tʉo, baji ñañi ĩna Jesús ĩ masirise ĩ ĩojare”, yi gotiba, Juan tʉ mʉa ejaja.
Matthew 25:34 in Macuna 34 Ito bajiri yʉ riojocadʉja gãnare ado bajiro yigʉ yigʉja yʉ: “Yʉ Jacʉ queno yirocʉ mʉare beseñi ĩ rotirojʉ mʉa ejatoni. Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre tʉoĩa yugʉ ĩ rotirojʉ quenocãñi Dios adi macãrʉcʉ̃ro meni wacʉjʉti. Ito bajiri itojʉ ñarã yirãji mʉa ĩja.
Mark 7:14 in Macuna 14 Ito bero masare jicõri ado bajiro gotiyijʉ Jesús: —Mʉa ñarocõti tʉoya yʉre. Ito yicõri tʉo masiña mʉa.
Luke 6:20 in Macuna 20 Ito ĩna yi ñaroca, ĩ rãca riasotirãre bʉsi ãmogʉ̃ ĩnare tiyijʉ Jesús: —Adocãta bojoro bʉjarã ña mʉa maji. Bojoro bʉjarã ñabojarãti, ija Dios ĩ rotirojʉ ejacõri, ĩ rʉcorise bʉjarã yirãji mʉa. Ito yicõri wanʉ quenarã yirãji mʉa.
Luke 9:57 in Macuna 57 Ito ma ĩna waroca sĩgʉ̃ ʉ̃mʉgʉ̃ ado bajiro yiyijʉ Jesure: —Yʉ Ʉjʉ, no mʉ waroti mʉ rãca wa ãmoa yʉ, yiyijʉ ĩ Jesure.
Luke 12:21 in Macuna 21 Ito bajiro rẽtaro yiroja sĩgʉ̃ ĩ gajeoni cʉtirise ĩ seomʉcʉtija. Ito bajiro ĩ yija Dios tʉjʉ ñe bʉjabiquĩji ĩocʉ̃. Dios ĩ tija waja mami, yiyijʉ Jesús ĩnare.
Luke 12:32 in Macuna 32 ’Güibesa yʉ coderã mʉa. Coriarãti ña mʉa. Ito bajibojarocati ĩ rotirojʉ mʉa ejare bʉto ãmoami ĩ mani Jacʉ.
Luke 16:22 in Macuna 22 Co rʉmʉ bojoro bʉjagʉ godayijʉ. Ĩ godarocati, ángel mesa ãmi wayijarã ĩre Abraham tʉ Diore tʉorʉ̃nʉrã ĩna ñarojʉ. Ito bero niyeru jaigʉ cʉni godacoayijʉ ĩja. Ito bajiri ĩre yujeyijarã masa.
Luke 16:25 in Macuna 25 Ito ĩ yibojarocati ado bajiro cʉdiyijʉ Abraham ĩre: “Tʉoya yʉ janami mʉ. Catigʉ queno ñacãcʉ mʉáma. Lázaroreama ĩ catibojaja queno ejabiticʉ. Ito bajiri adojʉ queno ñagʉ̃ yami ĩ. Mʉáma ñeñaro tõbʉjagʉ ya mʉ itojʉ.
Luke 22:29 in Macuna 29 Yʉ rotirotojʉ yʉre cũgʉ̃ yiguĩji Dios. Ito bajiri mʉa cʉni yʉ rotirojʉ yʉ rãca ñarã yirãji mʉa.
John 7:48 in Macuna 48 Mʉa ʉjarã ña gʉa. Gʉama sĩgʉ̃ ĩre tʉorʉ̃nʉgʉ̃ ma.
Acts 7:2 in Macuna 2 Ito ĩ yija tʉocõri, cʉdiyijʉ Esteban: —Yʉ ñarã tʉoya mʉa. Jane mejejʉ Dios oca goayijʉ mani ñicʉ Abraham ñayorʉre. Mesopotamia ĩ ñarocajʉ rẽtoro masigʉ̃ Dios oca ruyuyijʉ, Haránjʉ ĩ waroto riojʉajʉ.
Romans 8:17 in Macuna 17 Ĩ rĩati ñacõri, quenarise ĩ goticãre boca ãmirã yirãji mani. Cristo rãca boca ãmirã yirãji mani, Dios ĩ goticãre gaye. Cristo robo mani tõbʉjaja, ĩ rãcati mani wanʉ quenaroca yigʉ yiguĩji Dios manire.
1 Corinthians 1:26 in Macuna 26 Tʉoya yʉ ñarã mʉa. Bʉto masirã meje ñabojarãti Dios ĩ beseana ña mani. Diore masimena ĩna tija bʉto masirã meje ña mani. Mani wato coriarãti ñama gãjerãre rotiri masa. Mani wato coriarãti ñama ñasari masa rĩa. Bʉto ñasarã meje mani ñabojarocati manire beseñi Dios.
1 Corinthians 2:9 in Macuna 9 Dios oca tuti iti gotiado bajiroti bajia. Tʉote mʉa: Ĩre tʉo mairãre yiari quenarise queno yucãñi Dios. Masa ĩna tiĩabiti, ĩna tʉobiti, ĩna tʉoĩabiti cʉni quenarise queno yucãñi Dios, yi gotia Dios oca tuti.
1 Corinthians 3:21 in Macuna 21 Ito bajiri, “Yʉ tʉo sʉyagʉjʉa ñami bʉto masigʉ̃”, yi tʉoĩa wanʉre ma mʉare. Dios oca mʉare riasorãre ĩna oca mʉa tʉo masitoni ĩnare cũñi Dios.
2 Corinthians 4:15 in Macuna 15 Quenarise gaye mʉa boca ãmitoni ito bajiro jeyaro rẽtacʉ yʉre. Jãjarã Jesucristore tʉorʉ̃nʉjaro, yirocʉ ĩ oca riasoa yʉ. “Manire ti maicõri manire queno yami Dios”, yi warã yirãji masa jãjarã bʉsa. “Mʉ ña rẽtoro rʉ̃cʉbʉorʉ”, yi rʉ̃cʉbʉo warã yirãji masa jãjarã bʉsa Diore.
2 Corinthians 6:10 in Macuna 10 Cojireama bʉto bojori bʉja yʉ. Ito bajibojarocati Jesucristore yʉ tʉorʉ̃nʉjama wanʉsotia yʉ. Bojoro bʉjagʉ ña yʉ. Ito bajibojarocati masare Dios oca yʉ riasoja, ĩna queno ñaroca ya yʉ. “Ñe macʉti ñami Pablo”, yama gãjerã yʉre. Ito bajibojarocati yʉ wanʉ quenaroca yami Dios yʉre. Ititi ña yʉ ãmorise. Ito bajiri disejʉa gaje yʉ ãmorise rʉyabea yʉre.
2 Corinthians 8:9 in Macuna 9 “Manire ti maicõri manire goda ĩsiñi mani Ʉjʉ Jesucristo”, yi tʉoĩarã ña mʉa. Dise rʉyabeto rʉcogʉ ñabojagʉti manire ti maicõri ĩ rʉcorise jidicãyijʉ. Adi sita ejagʉ bojoro bʉjagʉ robo bajiro ñayijʉ ĩ. Ito bajiro ĩ bajijare catitĩñarã yirãji mani. Manire ĩ queno yirajʉna sʉoriti ñejʉa rʉyabetoja manire.
Ephesians 1:18 in Macuna 18 Manire besecõri mani ñeñaro yirisere coe jeoñi Dios. Ito yicõri ĩ ñarã mani ñatoni, manire cũñi Dios. Ĩ ñarã ñacõri, ũmacʉ̃jʉ catitĩñare gaye boca ãmirã yirãji mani. Iti ña oca rẽtoro quenarise. Itire queno mʉa tʉo masitoni, Diore bʉsisotia yʉ.
Ephesians 3:8 in Macuna 8 “Queno yigʉ meje yʉ ñabojarocati yʉre beseñi Dios”, yi tʉoĩa yʉ. Gãjerã Cristore masirã berojʉa gagʉ ña yʉ. Yʉ tija ñasagʉ meje ña yʉ. Ito bajibojarocati yʉre ti maicõri, yʉre beseñi Dios. Yʉre besecõri, judio masa meje ñarãre cʉni Cristo oca yʉ gotitoni yʉre cũñi Dios. “Cristore mʉa tʉorʉ̃nʉja, rẽtoro queno yigʉ yiguĩji Dios mʉare”, yʉ yi goti ucutoni yʉre cũñi Dios.
1 Thessalonians 2:12 in Macuna 12 Mʉa oca sẽojaro yirona ado bajiro mʉare goticʉ gʉa. “Dios ĩ ãmoro bajiro riti yisotiya, Dios mʉare ĩ wanʉtoni”, yi goti quenocʉ gʉa mʉare. Mʉare beseñi Dios ĩ rotirojʉ ĩ rãca mʉa ñatĩñatoni.
2 Thessalonians 1:5 in Macuna 5 Mʉa Dios ocare cʉdija ticõri, mʉa tʉoĩa bʉjatobitiroca yama gãjerã. Ito bajiro ĩna yibojarocati ĩ rotirojʉ mʉa eja masiroca quenarise mʉa yi masitoni mʉare yigʉ yiguĩji. Itire masicõri, “Masa ĩna yigoado bajiroti ĩnare ti besegʉ yiguĩji Dios. Quenarise riti yigʉ ñami ĩ”, yi tʉoĩa masia mani.
1 Timothy 6:18 in Macuna 18 Gajeoni jairãre, “Quenarisejʉa yiya mʉa”, yi rotiya ĩnare. Gajeoni bʉja ãmore rẽto bʉsaro quenarise ña queno yire. Ĩna ya niyerure tʉo maimenati gãjerãre ejabʉarona ĩna ĩsija quena.
2 Timothy 4:8 in Macuna 8 Ito bajiri ĩre yʉ tʉorʉ̃nʉ jidicãbitire waja yʉre queno yigʉ yiguĩji Dios. Queno yigoana ĩna jesari bedo bʉjagʉ yigʉja yʉ cʉni. Masare ĩ ti beseri rʉmʉ yʉre waja yigʉ yiguĩji ĩ. Masa ĩna yigoado bajiroti ĩnare ti besegʉ yiguĩji ĩ. Yʉre riti meje waja yigʉ yiguĩji ĩ. No Jesucristore tʉo maicõri ĩ tʉdi ejari rʉmʉ bocatirãre cʉni queno waja yigʉ yiguĩji ĩ.
2 Timothy 4:18 in Macuna 18 Ũmacʉ̃jʉ Dios ĩ rotirojʉ yʉ ejare ãmoami ĩ. Ito bajiri ñeñarise yʉ yibe yirocʉ yʉre ejabʉagʉ yiguĩji ĩ. Ito yicõri yʉre masa ñeñaro yi ãmobojarocati yʉre codegʉ yiguĩji ĩ. Ĩre rʉ̃cʉbʉotĩñarʉja manire, “Rẽtoro masigʉ̃ ñami”, yirã. Ito bajiro riti ñatĩñajaro.
Hebrews 11:26 in Macuna 26 “Egipto sitajʉ gajeoni jeyaro yʉ rʉcoja, ñasarise meje ña. Dios cõarocʉ ĩ tõbʉjaroto bajiro yʉ tõbʉjaja, iti ña ñasarise”, yi tʉoĩayijʉ Moisés ñayorʉ. “Yʉ tõbʉjabojarocati, ija queno yigʉ yiguĩji Dios yʉre”, yi tʉoĩacõri Diore tʉorʉ̃nʉyijʉ ĩ.
James 1:9 in Macuna 9 Gajeoni mana ñabojarãti Jesure mani tʉorʉ̃nʉja queno ʉsi wanʉ quena ñarʉja manire. Dios ĩ tija ñasarã bajiro ñarãji mani.
James 1:12 in Macuna 12 Quenabeto tõbʉjabojarãti, Diore mani tʉorʉ̃nʉtĩñaja queno wanʉ quenarã yirãji mani. Quenabeto tõbʉjagoana ñabojarãti catitĩñare gaye boca ãmirã yirãji mani. “Yʉre mairãre catitĩñare gaye ĩsigʉ̃ yigʉja yʉ”, yicãñi Dios.
James 1:16 in Macuna 16 Queno tʉoya yʉ ñarã mʉa. “Ñeñaro yʉ tʉoĩatoni ʉsirioro yami Dios yʉre”, yi tʉoĩa wʉobesa mʉa.
1 Peter 1:4 in Macuna 4 Manire ĩsirocʉ quenarise seo cũguĩji Dios ũmacʉ̃jʉ. Jogarise meje ña. Ito yicõri jedirise meje ña. Quenarise ña iti. Ito bajiri ñeñarise godo wedibetoja Dios manire yiari ĩ seo cũre. “Ija itire boca ãmicʉja yʉ”, yi tʉoĩa mani.
2 Peter 1:11 in Macuna 11 Ito bajiri Jesucristo mani Ʉjʉ ĩ rotitĩñarojʉ ejarã yirãji mani. Ĩ manire masogorʉti ñari, ĩ tʉjʉ mani ejaroca yigʉ yiguĩji ĩja.
Revelation 2:9 in Macuna 9 Ñajediro mʉare rẽtarise masia yʉ. ‘Yʉre mʉa tʉorʉ̃nʉja ticõri, mʉa tõbʉjaroca yama gãjerã’, yi tʉoĩa masia yʉ mʉare. Bojoro mʉa bʉjaja, ti masia yʉ. Ito bajibojarãti Dios gayere queno masirã ña mʉa. Ito bajiri queno rʉcorã ña mʉa. Ñe rʉyabea mʉare. ‘Judio masa, Dios rĩa ña gʉa’, yibojarãre, mʉare ĩna bʉsituja tʉoa yʉ. Dios rĩa meje ñama ĩna. Rʉ̃mʉ́a ʉjʉ, Satanás rĩa ñama ĩna, ya yʉ.
Revelation 3:18 in Macuna 18 Ito bajiro mʉa bajirã ñajare, ado bajiro mʉare goti masioa yʉ. Quenarise yʉre mʉa moa ĩsi ãmoja, yʉre senija quena. Ito bajiro mʉa senija tʉocõri, jaje quenarise mʉa yiroca yigʉ yigʉja yʉ. Ñeñarise mʉa jidicã ãmoja, yʉre senija quena. Ito bajiro mʉa senija tʉocõri, quenarise mʉa tʉoĩaroca yigʉ yigʉja yʉ. Yʉ ya oca mʉa masi ãmoja yʉre senija quena. Ito bajiro mʉa senija tʉocõri, yʉ ocare queno mʉa tʉo masiroca yigʉ yigʉja yʉ.
Revelation 21:7 in Macuna 7 No ĩna ñeñaro yirise jidicãrã ĩna ñama rʉ̃mʉ́a ʉjʉre rẽtocũrã. Ito bajiro ĩna yijare quenarise ĩnare ĩsigʉ̃ yigʉja yʉ. Ĩna Ʉjʉ ñagʉ̃ yigʉja yʉ. Ito yicõri yʉ rĩajʉa ñarã yirãji ĩna.