James 1:25 in Macuna 25 Mani ya ʉsire masorocʉ, quenarise mani tʉoĩatoni ĩ rotirise cũñi Dios manire. Dios ĩ rotirisere mani ãcabojabeja, ito yicõri mani cʉdija, queno mani wanʉ quenaroca yigʉ yiguĩji Dios manire.
Other Translations King James Version (KJV) But whoso looketh into the perfect law of liberty, and continueth therein, he being not a forgetful hearer, but a doer of the work, this man shall be blessed in his deed.
American Standard Version (ASV) But he that looketh into the perfect law, the `law' of liberty, and `so' continueth, being not a hearer that forgetteth but a doer that worketh, this man shall be blessed in his doing.
Bible in Basic English (BBE) But he who goes on looking into the true law which makes him free, being not a hearer without memory but a doer putting it into effect, this man will have a blessing on his acts.
Darby English Bible (DBY) But *he* that fixes his view on [the] perfect law, that of liberty, and abides in [it], being not a forgetful hearer but a doer of [the] work, *he* shall be blessed in his doing.
World English Bible (WEB) But he who looks into the perfect law, the law of freedom, and continues, not being a hearer who forgets but a doer of the work, this man will be blessed in what he does.
Young's Literal Translation (YLT) and he who did look into the perfect law -- that of liberty, and did continue there, this one -- not a forgetful hearer becoming, but a doer of work -- this one shall be happy in his doing.
Cross Reference Luke 6:47 in Macuna 47 No yʉ tʉjʉ ejarã yʉ rotirisere ĩna cʉdija, sĩgʉ̃ queno bʉtirojʉ wi menigʉ̃ bajiro bajirã ñama ĩna. Tite. Sĩgʉ̃ bʉtirojʉ jubejʉ ĩ botari juja, jue iti bʉto sẽoro ejaja jujabetoja iti wi. Ito bajiro bajirã ñama yʉre queno cʉdirã. Gãjerã ĩnare ñeñaro yi josabojarocati yʉre tʉorʉ̃nʉ jidicãmenaji ĩna.
Luke 11:28 in Macuna 28 Ito bajiro iso yija tʉocõri, ado bajiro yiyijʉ Jesús isore: —Yʉ jaco rẽtoro wanʉrã yirãji, Dios rotirise tʉocõri ĩna cʉdija, yiyijʉ Jesús isore.
John 8:31 in Macuna 31 Ito bajiri, ado bajiro gotiquĩ Jesús, judio masare ĩre tʉorʉ̃nʉrãre: —Yʉ bʉsirise mʉa jidicãbeja, riti yʉ rãca riasotirã ñarã yirãji mʉa.
John 8:36 in Macuna 36 Dios Macʉ ñari roti masigʉ̃ ña yʉ. Ito bajiri rʉ̃mʉ́a ʉjʉre moa ĩsiri masa ñabitiroca mʉare yʉ yija, riti ĩre moa ĩsiri masa meje ñarã yirãji mʉa.
John 13:17 in Macuna 17 Iti yʉ bʉsirise tʉocõri, ito yicõri itire mʉa queno cʉdija, wanʉ quenarã yirãji mʉa, yiquĩ Jesús, gʉare.
John 15:9 in Macuna 9 Yʉ Jacʉ yʉre ĩ mairo bajiroti mʉare maia yʉ. Yʉ mairã ña mʉa. Ito bajiri ito bajiroti ñaña mʉa.
Acts 2:42 in Macuna 42 Ito bajiro yicõri apóstol mesa rãca ĩna riasorise tʉorona ĩna tʉ minijuasotiyijarã. Ĩna riasorisere tʉo ñiacõri itire tʉorʉ̃nʉ jidicãbisijarã ĩna. Ito bajiri sĩgʉ̃ bajiro riti ʉsi cʉtiyijarã ĩna ĩja. Ito bajiro tʉoĩacõri ĩna rʉcorisere maimenati bojoro bʉjarãre ĩsiyijarã ĩna. Coji rʉyabeto minijuacõri Diore bʉsiyijarã ĩna. Ito yicõri, “Iti ña Jesús ya rujʉ robo bajirise”, yi tʉoĩacõri naju bato bayijarã ĩna. Manire yiari Jesús ĩ goda ĩsire tʉoĩarã ĩ rotiro bajiro najure bato bayijarã.
Acts 13:43 in Macuna 43 Ĩna minijua jidicãja bero jãjarã judio masa Pablo, Bernabére cʉni sʉyayijarã. Ito yicõri jãjarã judio masa ĩna yire tʉoĩa rʉ̃cʉbʉobojana cʉni Pablo mesare sʉyayijarã ĩna. Ito yija ado bajiro gotiyijarã Pablo mesa ĩnare: —Dios queno ĩ yirisere rʉ̃cʉbʉo jidicãbesa mʉa. Ito yicõri Dios bajiro sĩgʉ̃ robo ʉsi cʉtiya mʉa, yiyijarã Pablo mesa ĩnare.
Acts 26:22 in Macuna 22 Ĩna ito bajiro yi ãmobojarocati, Dios ejabʉaquĩ yʉre. Adocãta cʉni yʉre ejabʉami Dios. Ito bajiri Dios oca gotia yʉ ñasari masa ʉjarãre ito yicõri ñari masa mejere cʉni. “Ito bajiro rẽtaro yiroja”, Moisés ñayorʉ ĩ goticãdo bajiroti, ito yicõri Diore goti ĩsiri masa ĩna goticãdo bajiroti iti gayere mʉare gotia yʉ.
Romans 2:7 in Macuna 7 “Yʉ Macʉre tʉorʉ̃nʉcõri queno yirã ña mʉa. Ito bajiri yʉ rãca catitĩñarã yirãji mʉa”, Dios ĩ yire tʉo ãmorã, quenarise riti yisotirãji ĩna. Ito bajiro ĩna yija ticõri, ĩnare catitĩñare gaye ĩsigʉ̃ yiguĩji Dios.
Romans 7:12 in Macuna 12 Iti rʉmʉ maji ito bajiro tʉoĩabojacʉ yʉ. Adi rʉmʉri ado bajiro ya yʉ ĩja. Jeyaro Dios ĩ gotirise quenarise ña. Ito bajiri Dios ĩ rotirise riojo gotirise ñaroja, ito yicõri quenarise.
Romans 7:22 in Macuna 22 Yʉ ya ʉsinama rujeguti Diore cʉdi ãmoboja yʉ.
Romans 8:15 in Macuna 15 Ado robojʉa bajia. Espíritu Santo manire queo sãñi Dios. Ito bajiri moari masa ĩna ʉjʉre güirã bajiro meje ña mani. Adocãta Dios rĩa ĩre queno cʉdirã ña mani. Ito bajiri, “Yʉ Jacʉ, Cʉna”, ya mani Diore.
Romans 11:22 in Macuna 22 “Jaje quenarise gaye yami Dios masare. Ito yicõri masare bʉto ĩna tõbʉjaroca cʉni yami Dios”, yi tʉoĩaña mʉa. Ado bajiro bajia. Ĩre rʉ̃cʉbʉomenare bʉto ĩna tõbʉjaroca yibojagʉti mʉare queno yami. Ito bajibojarocati mʉa ĩre rʉ̃cʉbʉotĩñabeja, mʉare cʉni cõacõborʉ ĩ.
1 Corinthians 15:58 in Macuna 58 Ito bajiri Jesucristore tʉorʉ̃nʉ jidicãbitirʉja yʉ ñarã manire. Ito yicõri ĩre moa ĩsi jidicãbitirʉja manire. “Ĩre mani moa ĩsija queno manire waja yigʉ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩa mani. Ito bajiri mani Ʉjʉre mani moa ĩsija rocati meje moarã yirãji mani.
2 Corinthians 3:17 in Macuna 17 Jesucristo mani Ʉjʉ, ito yicõri Espíritu Santo cʉni coro bajiroti bajirã ñama ĩna. Ito bajiri Espíritu Santo quedi sãja ecoana ñari, “Jesucristore mani tʉorʉ̃nʉja, catitĩñarã yirãji”, yi tʉoĩa mani. “Moisés ñayorʉ ĩ rotirise yʉ cʉdija, yʉre masogʉ̃ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩabea mani.
2 Corinthians 13:5 in Macuna 5 “¿Riti Cristore tʉorʉ̃nʉgʉ̃ ñati yʉ?” yi tʉoĩaña mʉa. “¿Riti Cristo yʉ ya ʉsijʉ quedi sãja ecorʉ ñati yʉ?” yi tʉoĩaña mʉa. “Cristo yʉ ya ʉsijʉ quedi sãja ecorʉ ña yʉ”, mʉa yi tʉoĩabeja, Cristore tʉorʉ̃nʉrã meje ña mʉa.
Galatians 2:4 in Macuna 4 Gãjerãma, “Jesure tʉorʉ̃nʉrã ña gʉa”, yi rʉorã Titore wiro ta rotibojacã ĩna. “¿No bajiro yati, Jesure tʉorʉ̃nʉrã? Ito yicõri, ¿bʉcʉrã masa rotire cʉdiati ĩna?” yi seniĩarona, gʉare rʉorã gʉa rãca minijuacã ĩna. Gʉa rãca minijuacõri, “Bʉcʉrã masa ĩna yisotiro bajiro yirʉja manire”, yibojacã ĩna gʉare.
Galatians 5:1 in Macuna 1 Iti rʉmʉjʉ rʉ̃mʉ́re moa ĩsiri masare bajiro mani bajibojarocati, manire masoñi Cristo. Ĩre mani tʉorʉ̃nʉja ticõri, manire masoñi ĩ. Ito bajiri bʉto bʉsa ĩre tʉorʉ̃nʉrʉja manire. Ito yicõri, “Bʉcʉrã ĩna rotire gaye yʉ cʉdi jeobeja, yʉre masobiquĩji Dios”, yi tʉoĩa güibitirʉja manire. Ito bajiro mani tʉoĩabojaja, mʉcana rʉ̃mʉ́re moa ĩsiri masa bajiro bajirã ñarã yirãji mani.
Colossians 1:23 in Macuna 23 Ito bajiro manire yiari Diore bʉsi ejabʉagʉ yiguĩji Cristo, Dios oca mani tʉorʉ̃nʉ jidicãbeja. Ĩ oca mani tʉosʉocatire tʉorʉ̃nʉsotirã yirãji mani. Gaje oca manire gãjerã ĩna gotibojaja cʉni, ĩnare tʉorʉ̃nʉmenaji mani. “Jesucristore mani tʉorʉ̃nʉja, manire masogʉ̃ yiguĩji”, yire oca jidicãmenaji mani. Iti ña oca quenarise. Adi rʉmʉri co sita gãna rʉyabeto iti ocare tʉorãji. Yʉ Pablo Diore moa ĩsigʉ̃ ñari iti oca riaso ucuri masʉ ña yʉ.
1 Timothy 2:15 in Macuna 15 Ito bajiri romia ĩna macʉ cʉtija ĩna tʉoĩa bʉjatobitiroca yami Dios. Ito bajibojarocati sĩgõ Jesucristore tʉorʉ̃nʉ jidicãbeco gãjerãre iso ti maija, Dios ãmoro bajiro iso yija, ito yicõri ñeñarise iso ñemecʉtija isore masogʉ̃ yiguĩji Dios.
1 Timothy 4:16 in Macuna 16 Dise rʉyabeto mʉ yiroto riojʉa queno tʉoĩacõri mʉ yisotija quena. Queno riasorocʉ queno tʉoĩaña. Dios ocare jidicãbesa mʉ. Ito bajiro mʉ yija mʉre masogʉ̃ yiguĩji Dios. Ito yicõri mʉ riasorise tʉorʉ̃nʉrãre cʉni masogʉ̃ yiguĩji Dios.
Hebrews 12:15 in Macuna 15 Mʉare Dios ĩ ĩsirotire boca ãmirona sĩgʉ̃ rʉyabeto gãmeri mʉa ejabʉaja quena. Sĩgʉ̃ mʉa rãca gagʉ ñeñaro ĩ yija, gãjerãre ñeñogʉ̃ yiguĩji ĩocʉ̃. Ote quenarise wato widirise iti judija, biaro yiroja iti. Ito yicõri sĩaro yiroja. Ito bajiro bajigʉ ñami ĩocʉ̃, gãjerãre ñeñogʉ̃.
James 1:23 in Macuna 23 Dios oca riojo tʉobojarãti mani ãcabojaja, sĩgʉ̃ ẽorojʉ ĩ rʉ̃mʉ́ ticõri ĩ jidi jeoja bero ãcabojaguĩji. Ĩre bajiroti bajirãji mani cʉni Dios oca tʉobojarãti mani ãcabojaja.
James 2:12 in Macuna 12 Manire maso ãmogʉ̃ ĩ rotirise cũñi Dios manire. Dios rotirise yiro robo mani cʉdibeja, mani ñeñaro yirise waja, waja senigʉ̃ yiguĩji ĩ. Iti masicõri mani bʉsirotire queno tʉoĩaja quena, ito yicõri mani ñaroti gaye cʉni queno tʉoĩa masija quena.
1 Peter 2:16 in Macuna 16 Dios ñarã ña mani. Ĩ sĩgʉ̃ti ñami mani Ʉjʉ ñasagʉ. Ito bajiri ĩre wanʉrã, mani ãmoro bajiroti yibitirʉja mani. “Dios yagʉ yʉ ñajare yʉre waja senibiquĩji. Ito bajiri yʉ ãmoro bajiro yicʉja yʉ”, yi tʉoĩabitirʉja manire. Ĩre cʉdirʉja mani. Ito yicõri ĩre cʉdi ãmorã ñari, ĩ ãmoro bajiroti yi ñarã yirãji mani.
1 John 2:24 in Macuna 24 Cajero oca mʉa tʉogore queno tʉoĩama. Itire ãcabojabeja. Iti oca mʉa tʉogore queno mʉa tʉoĩatĩñaja, Jesús rãca, Dios rãca cʉni ĩna robo bajiroti ʉsi cʉtirã yirãji mʉa.
Revelation 14:13 in Macuna 13 Ito yija bero gaje oca ruyucʉ yʉre ũmacʉ̃jʉ. Ado bajiro yʉre yi ruyucʉ iti: —Yʉ mʉre gotirisere ucaya. No Diore tʉorʉ̃nʉ jidicãmena ĩna godabojaja cʉni wanʉ quenarã yirãji, yi ruyucʉ oca yʉre. Gaje ado bajiro yi ruyuquĩ Espíritu Santo: —Riti bajia. Ĩna moarise jidicãcõri, tujacãrã yirãji ĩna. Ũmacʉ̃jʉ ĩna ejaroca queno ĩna yigorere waja yigʉ yiguĩji Dios ĩnare, yi ruyuquĩ Espíritu Santo.
Revelation 22:14 in Macuna 14 ’“No ĩna ñeñaro yirisere coe rotigoana yutabuju ʉeri mano robo bajiro bajirã ñama ĩna. Ĩna riti iti cʉto sojere sãjarã yirãji ĩna. Itojʉ ejacõri yucʉ catitĩñare rica barã yirãji ĩna. Ito bajiri wanʉrã yirãji ĩna.