James 1:12 in Macuna 12 Quenabeto tõbʉjabojarãti, Diore mani tʉorʉ̃nʉtĩñaja queno wanʉ quenarã yirãji mani. Quenabeto tõbʉjagoana ñabojarãti catitĩñare gaye boca ãmirã yirãji mani. “Yʉre mairãre catitĩñare gaye ĩsigʉ̃ yigʉja yʉ”, yicãñi Dios.
Other Translations King James Version (KJV) Blessed is the man that endureth temptation: for when he is tried, he shall receive the crown of life, which the Lord hath promised to them that love him.
American Standard Version (ASV) Blessed is the man that endureth temptation; for when he hath been approved, he shall receive the crown of life, which `the Lord' promised to them that love him.
Bible in Basic English (BBE) There is a blessing on the man who undergoes testing; because, if he has God's approval, he will be given the crown of life, which the Lord has said he will give to those who have love for him.
Darby English Bible (DBY) Blessed [is the] man who endures temptation; for, having been proved, he shall receive the crown of life, which He has promised to them that love him.
World English Bible (WEB) Blessed is the man who endures temptation, for when he has been approved, he will receive the crown of life, which the Lord promised to those who love him.
Young's Literal Translation (YLT) Happy the man who doth endure temptation, because, becoming approved, he shall receive the crown of the life, which the Lord did promise to those loving Him.
Cross Reference Matthew 10:22 in Macuna 22 Yʉ ocare mʉa goti ucujare, masa jeyaro mʉare ti tudirã yirãji. Noa yʉre jidicãmenati jeame ʉ̃jʉrojʉ ĩna waborere ĩnare, masogʉ̃ yiguĩji Dios.
Matthew 19:28 in Macuna 28 Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro gotiquĩ Jesús ĩnare: —Riti mʉare gotia yʉ. Co rʉmʉ mʉcana mame menigʉ̃ yiguĩji Dios. Ito bajiro ĩ yiri rʉmʉ yʉ Masa Rĩjorʉ rotirojʉ yori cumurojʉ rujigʉ yigʉja yʉ. Mʉa cʉni yʉre sʉyarã, jʉa gʉbojeno ñari cumurori rotirojʉ rujirã yirãji mʉa cʉni. Israel sita gãna jʉa gʉbojeno masa buturi gãnare rotirã yirãji mʉa.
Matthew 25:34 in Macuna 34 Ito bajiri yʉ riojocadʉja gãnare ado bajiro yigʉ yigʉja yʉ: “Yʉ Jacʉ queno yirocʉ mʉare beseñi ĩ rotirojʉ mʉa ejatoni. Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre tʉoĩa yugʉ ĩ rotirojʉ quenocãñi Dios adi macãrʉcʉ̃ro meni wacʉjʉti. Ito bajiri itojʉ ñarã yirãji mʉa ĩja.
Romans 2:7 in Macuna 7 “Yʉ Macʉre tʉorʉ̃nʉcõri queno yirã ña mʉa. Ito bajiri yʉ rãca catitĩñarã yirãji mʉa”, Dios ĩ yire tʉo ãmorã, quenarise riti yisotirãji ĩna. Ito bajiro ĩna yija ticõri, ĩnare catitĩñare gaye ĩsigʉ̃ yiguĩji Dios.
Romans 8:28 in Macuna 28 Riti Diore mani maija, “Ĩ ãmoro bajiro yʉ yisotitoni yʉre beseñi Dios”, yi tʉoĩa masia mani. “Jeyaro yʉre rẽtarise quenarise ña. Quenarise riti yʉre rẽtaroca yigʉ ñami Dios”, yi tʉoĩa masia mani.
1 Corinthians 2:9 in Macuna 9 Dios oca tuti iti gotiado bajiroti bajia. Tʉote mʉa: Ĩre tʉo mairãre yiari quenarise queno yucãñi Dios. Masa ĩna tiĩabiti, ĩna tʉobiti, ĩna tʉoĩabiti cʉni quenarise queno yucãñi Dios, yi gotia Dios oca tuti.
1 Corinthians 8:3 in Macuna 3 No Diore ti maigʉ̃re, ĩre ti masicõri ĩre maigʉ̃ yiguĩji Dios.
1 Corinthians 9:25 in Macuna 25 No cajero ũmaquedi rẽtocũ ãmorã dise ĩna ya rujʉri ñeñorise gayere rẽoama ĩna. Ito bajiro josari moama ĩna jũ suara bedo nocõ mejeti jogari bedore bʉjarona. Maniama jogabiti gayere bʉjarona bʉto Diore moa ĩsia.
2 Timothy 4:8 in Macuna 8 Ito bajiri ĩre yʉ tʉorʉ̃nʉ jidicãbitire waja yʉre queno yigʉ yiguĩji Dios. Queno yigoana ĩna jesari bedo bʉjagʉ yigʉja yʉ cʉni. Masare ĩ ti beseri rʉmʉ yʉre waja yigʉ yiguĩji ĩ. Masa ĩna yigoado bajiroti ĩnare ti besegʉ yiguĩji ĩ. Yʉre riti meje waja yigʉ yiguĩji ĩ. No Jesucristore tʉo maicõri ĩ tʉdi ejari rʉmʉ bocatirãre cʉni queno waja yigʉ yiguĩji ĩ.
Hebrews 6:15 in Macuna 15 “Ĩ yiro robo bajiro yigʉ yiguĩji Dios”, yirocʉ ʉsirioro meje yuyijʉ Abraham ñayorʉ. Ito bajiri Dios ĩ goticãdo bajiroti rẽtayijʉ Abrahamre.
Hebrews 10:32 in Macuna 32 Ito bajiri, “Ĩre jidicãgʉ̃ yigʉja yʉ”, yi tʉoĩabesa mʉa. Jesucristo oca tʉocõri ĩre mʉa boca ãmicato bajiroti ĩre riti mʉa tʉorʉ̃nʉ sʉyaja quena. Ĩre mʉa tʉorʉ̃nʉja ticõri, mʉare tudiñi gãjerã. Mʉa tõbʉjaroca ĩna mʉare yibojarocati Cristore tʉorʉ̃nʉ jidicãbisija mʉa.
Hebrews 11:17 in Macuna 17 “Yʉre ĩ tʉorʉ̃nʉja ticʉja yʉ”, Dios ĩ yiro bajiroti cʉdiyijʉ Abraham ñayorʉ. Ito bajiri Diore tʉorʉ̃nʉcõri, ĩ macʉ Isaacre Diore soe ĩsirocʉ ãmi wayijʉ. Ĩ macʉ sĩgʉ̃ ñagʉ̃re sĩagʉ̃ti yibojayijʉ Abraham.
Hebrews 12:5 in Macuna 5 ¿Ĩ rĩa bajiro ñarãre, mʉare ĩ goti quenore ãcabojati mʉa? Ado bajiro gotiñi Dios ĩ oca tutina: Yʉ macʉ, mʉ masitoni yʉ mʉre gotirisere ti tebesa. Yʉ mʉre goti quenojare oca sẽo jidicãbeja mʉ.
James 1:2 in Macuna 2 Tʉoya yʉ ñarã mʉa. Bʉto quenabeto mani tõbʉjaja cʉni wanʉ quenarʉja manire.
James 2:5 in Macuna 5 Queno tʉoya yʉ mairã mʉa. Gajeoni mana Diore queno tʉorʉ̃nʉrã jãjarã ñarãji. Ito bajiri ĩnare beseñi Dios ĩ rotirojʉ, quenarise bʉjajaro ĩna yirocʉ. Dios ĩ goticãdo bajiroti ĩre mairã catitĩñare rʉcorã yirãji.
James 5:11 in Macuna 11 “Ñeñaro tõbʉjabojarãti Diore jidicãmena queno wanʉ quenarã ñama”, yi tʉoĩa mani. Job ñayorʉ, ĩ tʉoĩa oca jaibitirere masia mani. Quenabeto tõbʉjabojagʉti Diore jidicãbisĩ Job ñayorʉ. Quenabeto ĩ tõbʉjaja bero Dios queno ejabʉayijʉ ĩre mʉcana. Quenabeto mani tõbʉjaja manire tʉo maiguĩji Dios. Ito yicõri manire ti maiguĩji ĩ.
1 Peter 1:6 in Macuna 6 Itire tʉoĩacõri, bʉto wanʉ quenarʉja manire. Ito bajibojarocati adi sitajʉ Jesucristore mani tʉorʉ̃nʉrã ñajare, mani tõbʉjaroca yirã yirãji gãjerã.
1 Peter 3:14 in Macuna 14 Ito bajibojarocati mani tõbʉjaja mani queno yirã ñajare mani wanʉroca yigʉ yiguĩji Dios. Ito bajiri manire ñeñaro yi ãmorãre güibitirʉja mani. Ito yicõri tʉoĩa oca jaibitirʉja manire.
1 Peter 4:13 in Macuna 13 Ado bajirojʉa mani yija quena. Jesucristore rʉ̃cʉbʉorã ñari ĩre bajiro mani tõbʉjaja queno wanʉ quenarʉja mani. Ito mani yija ĩ tʉdi ejari rʉmʉ ĩre ticõri queno wanʉ quenarã yirãji mani.
1 Peter 5:4 in Macuna 4 Ito bajiri Jesucristo mani Ʉjʉ ĩ tʉdi ejari rʉmʉ mani queno yirisere tʉoĩa bʉjagʉ yiguĩji ĩ. Ito yicõri manire waja yirocʉ, “Yʉ rotiro bajiroti yicʉ mʉ. Mʉre wanʉa yʉ”, yigʉ yiguĩji manire. Ito bajiri ĩ rãca wanʉ quenatĩñarã yirãji mani.
1 Peter 5:10 in Macuna 10 Manire bʉto ti maiami Dios. Ito bajiri mani tõbʉjaja, “Biyaro tõbʉjabicʉja yʉ. Yʉre ejabʉagʉ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩa mani. Bʉto bʉsa Cristore mani queno tʉorʉ̃nʉroca yigʉ yiguĩji Dios. Manire beseñi Dios ĩ rãca mani catitĩñatoni. Ito bajiri ĩ Macʉ Jesucristona sʉoriti manire masoñi Dios.
1 John 4:19 in Macuna 19 Manire cajero maisʉoñi Dios. Ito bajiri ĩre maia mani cʉni.
Revelation 2:10 in Macuna 10 Mʉa tõbʉjaroti gayere tʉoĩa güibesa. Mʉa rãca ñagʉ̃ yigʉja yʉ. Mʉare ʉsirio codegʉ yiguĩji rʉ̃mʉ́a ʉjʉ. ‘Diore ĩna jidicãja ticʉja yʉ’, yirocʉ ado bajiro mʉare ʉsirio codegʉ yiguĩji ĩ. Mʉa coriarãre gãjerã ĩna tubiaroca yigʉ yiguĩji ĩ. Ito bajiri jʉa dʉjamocõ ʉ̃mʉari tõbʉjarã yirãji mʉa. Mʉa godarã wana yija cʉni, yʉre jidicãbeja. Ito mʉa yija, catitĩñare mʉare ĩsigʉ̃ yigʉja yʉ iti waja.
Revelation 3:19 in Macuna 19 No yʉ mairãre ĩnare goti quenoa yʉ. Ito yicõri no yʉ mairãre ĩna ñeñaro yija, ĩnare waja senia yʉ, ĩna masitoni. Ito bajiri mʉa ñeñaro yirisere jidicãcõri, yʉre queno cʉdiya ĩja.
Revelation 3:21 in Macuna 21 No ĩna ñeñaro yirisere jidicãrã, ĩna ñama rʉ̃mʉ́a ʉjʉre rẽtocũrã. Ito bajiro bajirã mʉa ñajare, yʉ roti rujiro tʉ yʉ rãca mʉa ñaroca yigʉ yigʉja yʉ. Ito bajiroti rʉ̃mʉ́a ʉjʉre rẽtocũcõri, yʉ Jacʉ rotiro tʉ rujia yʉ.