Cross Reference Matthew 7:11 in Macuna 11 Mʉa ñeñaro yirã ñabojarãti mʉa rĩare queno yirãji mʉa. Ito bajiri itire masicõri mani Jacʉ ũmacʉ̃jʉ gagʉ quenarise mani senija, “Manire ĩsi masiguĩji ĩ”, yi tʉoĩa mani, yiyijʉ Jesús ĩnare.
Matthew 12:28 in Macuna 28 Rʉ̃mʉ́re yʉ bucõaja Espíritu Santona sʉoriti bucõa yʉ. Ito bajiro yʉ yija, “Diore tʉorʉ̃nʉrãre ĩ miojuri rʉmʉ eja wajʉ ĩja”, yi masirã yirãji mʉa, yiquĩ Jesús ĩnare.
Matthew 20:28 in Macuna 28 Yʉ cʉni ito bajiroti ya. Gãjerã yʉre moa ĩsijaro yigʉ meje wadicʉ yʉ. Ĩnajʉare ejabʉagʉ wadicʉ yʉ. Jãjarãre masorocʉ wadicʉ yʉ. Ĩna ñeñaro yirisere waja yi ĩsirocʉ goda ĩsigʉ̃ wadicʉ yʉ, yiquĩ Jesús gʉare.
Luke 1:74 in Macuna 74 “Mʉare masocʉja yʉ, mʉa wajana ĩna mʉare ruyuriobe yirocʉ. Ito bajiro yicʉja yʉ, güimenati yʉre mʉa cʉditoni.
Luke 4:18 in Macuna 18 Espíritu Santo yʉ rãca ñami. Bojoro bʉjarãre oca quenarise yʉ gotitoni yʉre cũñi Espíritu Santo. Ito yicõri ĩna ya ʉsijʉ bojori bʉjarãre ĩna wanʉ quenaroca yʉ yitoni yʉre cũñi ĩ. Tubia ecoanare yʉ bucõatoni yʉre cũñi Espíritu Santo. Ñeñaro yirise jidicãjaro ĩna yirocʉ, yʉre cũñi Espíritu Santo. Ito bajiri cajea timenare cʉni mʉcana ĩna tʉdi tiroca yirocʉre yʉre cũñi Espíritu Santo. Ito yicõri gãjerã ñeñaro yi ecoana ĩna jidicãroca yirocʉre yʉre cũñi Espíritu Santo.
Luke 12:24 in Macuna 24 Ãiriare tʉoĩate mʉa. Weseca menicõri ote otecõri babiticã ĩna. Ito yicõri ote rica bʉjacõri ĩna seoroto manoja ĩnare. Ito bajibojarocati Dioama queno ecaguĩji ĩnare. Dios ĩ tija wʉtirã rẽto bʉsaro ñasarã ña mani.
Luke 12:28 in Macuna 28 Nocõ mejeti ñacʉ go. Gaje rʉmʉti ũmacañi ĩ asirisenati siniacoacʉ. Ito bajibojarocati seyorise cũñi Dios itire. Go rẽtoro ñasarã ña mani. Ito bajiri ĩre queno tʉorʉ̃nʉrã meje ñabojarocati queno tirʉ̃nʉgʉ̃ ñari mʉa sãñarotire mʉare jidicãgʉ̃ yiguĩji Dios.
John 3:34 in Macuna 34 Dios ĩ cõarʉama Dios ocareti gotiguĩji. Jabetacã meje ĩ ya ʉsi queo sãgʉ̃ yiguĩji Dios ĩre.
Acts 1:2 in Macuna 2 Ñajediro ĩ yigore mʉre gotigʉ macãrʉcʉ̃ro ĩ mʉja warajʉna ucasʉsacʉ yʉ. Ũmacʉ̃jʉ ĩ mʉjaroto riojʉa ĩ oca goti ucuronare beseyijʉ Jesús. Apóstoles wame cʉtiyijarã ĩna. Espíritu Santore tʉocõri, “Adi ña mʉa moaroti”, yiyijʉ Jesús ĩnare.
Acts 10:38 in Macuna 38 Jesús Nazaret gagʉre Espíritu Santo ĩ quedi sãjaroca yiyijʉ Dios. Ito yicõri ĩ masirise jidicãñi Dios Jesure. No ĩ waro bajiro masare queno yiñi Jesús. Rʉ̃mʉ́a sãñarãre ĩ ti bʉjaja, rʉ̃mʉ́are bucõañi Jesús. “Ito bajiro yiñi Jesús, Dios ĩ rãca ñaja”, yi tʉoĩa mʉa.
Acts 14:15 in Macuna 15 —¿No yija ito bajiro yi ãmoati mʉa? Mʉa robo bajirã, masati ña gʉa cʉni. Dios robo bajirã meje ña gʉa. Mʉare Dios oca quenarise gotirã wadibʉ gʉa. Mʉa meni rujeoanare rʉ̃cʉbʉorã yiboja mʉa. Ito bajiri itire jidicãcõri, Dios catigʉjʉare tʉorʉ̃nʉña mʉa. Ĩ ñami adi sita, macãrʉcʉ̃ro, ʉ̃mʉari, riari cʉni menirʉ. Ito yicõri mani tirise, mani tibiti cʉni jeyaro rujeorʉ ñami.
Romans 1:4 in Macuna 4 Ito bajibojagʉti Dios Macʉti ñayijʉ Jesucristo. Ĩ godaja bero Espíritu Santo ĩ masirisena, ĩre mʉcana tʉdi ĩ catiroca yiyijʉ. Itire masicõri, “Dios Macʉti ñami Jesucristo”, yi tʉoĩa mani ĩja.
Romans 1:20 in Macuna 20 Diore tibitibojarãti, “Bʉto masigʉ̃ ñami Dios”, yi tʉoĩa mani. Dios mani masiroca yami, ito bajigʉ ñari. Macãrʉcʉ̃ro ĩ rujeorajʉjʉ, jeyaro ĩ rujeore gaye ticõri, “Ito bajigʉ ñami Dios. Iti ña ĩ rujeogore”, yi masirãji masa jeyaro. Ito bajiri, “¿No bajigʉ ñati Dios? Ĩre ti bʉjabea yʉ. Ito bajiri yʉre seti ma”, yi masia ma masare.
Romans 6:13 in Macuna 13 Mʉa ya rujʉ ñeñaro iti tʉoĩaro bajiroti ñeñaro yibitirʉja mʉare. Mʉa ña, jeame ʉ̃jʉrojʉ mʉa wabore ñaroca Jesús ĩ masogoana. Ito bajiri Dios ĩ ãmoro bajiro riti mʉa ya rujʉna quenarise riti mʉa yitĩñaja quena.
Romans 6:22 in Macuna 22 Mʉa adocãta ñeñarisere cʉdirã meje ña mʉa ĩja. Ñeñarise jidicãcõri Diore cʉdirã ña mʉa ĩja. Dios ĩ ãmoro bajiro riti ĩre cʉdirã ñari, bʉto bʉsa ĩre cʉdi ãmorã yirãji mʉa. Ito bajiro mani yija, ĩ rãca riti ñatĩñarã yirãji mani.
Romans 11:12 in Macuna 12 Judio masa Diore ĩna cʉdibejare, jaje quenarise gaye masa jãjarãre ejayijʉ. Judio masa Cristore ĩna tʉorʉ̃nʉbejare judio masa mejere cʉni jaje quenarise gaye ejayijʉ. Ito bajiri Cristore tʉorʉ̃nʉsʉoyijarã ĩna cʉni ĩja. Judio masa cʉni Cristore ĩna tʉorʉ̃nʉja, bʉto bʉsa masa jeyarore quenarise ejaro yiroja.
Romans 11:24 in Macuna 24 Judio masa meje mʉa ñabojarocati ĩ ñarã bajiro mʉare cũñi Dios. Judio masa ñama cajero Dios ĩ beseana. Cajero ĩ beseana meje mʉa ñabojarocati josari ĩ ñarã mʉa ñaroca yiñi Dios. Judio masa cajero ĩ beseana mʉcana ĩ ñarã ñaroca ĩ yija, josari mejeti ñaroja.
2 Corinthians 5:21 in Macuna 21 Cojireama ñeñaro yiĩabicʉ ñami Cristo. Cojireama ñeñaro yiĩabicʉ ñari ĩ sĩgʉ̃ti mani ñeñaro yirise waja, waja yi masigʉ̃ ñami. Ito bajiro bajigʉ ĩ ñajare manire goda ĩsi rotiñi Dios. Ito bajiri Cristore mani tʉorʉ̃nʉja, “Ñe seti mama ĩna”, yi tiami Dios manire.
2 Corinthians 6:16 in Macuna 16 Dios catitĩñagʉ̃ ya wi ejacõri ĩre riti rʉ̃cʉbʉorã yirãji. Ito bajiri masa ĩna meni rujeoanare mani rʉ̃cʉbʉoja quenabetoja. Masa ĩna meni rujeoanare Dios ya wijʉ mani ãmi sãjaja bʉto quenabetoja. Ito bajiroti Diore tʉorʉ̃nʉmena rãca mani baba cʉtija quenabetoja. Mani ya ʉsijʉ Dios ĩ ñajare ĩ ya wi bajiro bajia mani. Ito bajiroti gotiami Dios ĩ oca tutijʉ. Ado bajiro gotia iti: Yʉ ñarã ya ʉsijʉ ñasotigʉ yigʉja yʉ. No ĩna ñarijʉ ĩna ñaja, ĩna rãca ñagʉ̃ yigʉja yʉ. Ĩna rʉ̃cʉbʉogʉ ñagʉ̃ yigʉja yʉ. Yʉ ñarã ñarã yirãji ĩna, yi gotiami Dios ĩ oca tutijʉ.
Galatians 2:19 in Macuna 19 Iti rʉmʉjʉ ado bajiro tʉoĩabojacʉ yʉ maji. “Mani bʉcʉrã ĩna rotirisere ñarocõti mani cʉdija, yʉre boca ãmigʉ̃ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩabojacʉ yʉ maji. Ito bajiro tʉoĩabojagʉti, ñarocõti cʉdi jeo masibiticʉ yʉ. Adocãta, “Jesure riti yʉ tʉorʉ̃nʉja, yʉre boca ãmigʉ̃ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩa yʉ ĩja.
Ephesians 2:5 in Macuna 5 Ñeñaro yirã mani ñaja, Dios ĩ tija, godacãna bajiro bajirã ñacʉ mani. Ito bajibojarocati Jesucristore mani tʉorʉ̃nʉja ticõri, Cristore mʉcana tʉdi ĩ catiroca Dios ĩ yiado bajiroti, tʉdi mani catiroca yiyijʉ Dios. Mani queno yirise ticõri meje manire masoñi Dios. Manire ti maicõri, “Yʉ Macʉre tʉorʉ̃nʉrã ñama ĩna”, yicõri manire masoñi Dios.
Ephesians 5:2 in Macuna 2 Manire Cristo ĩ mairo bajiro gãjerãre cʉni mairʉja manire. Manire ti maicõri, mani ñeñaro yirise waja, waja yi ĩsirocʉ goda ĩsiñi Cristo. Manire Cristo ĩ queno yigore ticõri, bʉto wanʉyijʉ Dios.
1 Thessalonians 1:9 in Macuna 9 “Oca mʉa riasorise gayere queno boca ãmiyijarã Tesalónica gãna”, yire gaye tʉoa gʉa, yama ĩna gʉajʉare. “Diore queno tʉorʉ̃nʉcõri ĩnamasi meni rujeoanare rʉ̃cʉbʉo jidicãma ĩna”, yama ĩna gʉare. “Dios ñasagʉ catitĩñagʉ̃re moa ĩsirã yama Tesalónica gãna”, yama ĩna gʉare mʉare tʉoĩarã.
1 Timothy 1:17 in Macuna 17 Ito bajiri ĩre rʉ̃cʉbʉotĩñarʉja manire. Ado bajiro ĩre yi rʉ̃cʉbʉorʉja manire: “Mʉti ña gʉa Ʉjʉ catitĩñagʉ̃. Godarocʉ meje ña mʉ. Sĩgʉ̃ mʉre tigorʉ maquĩji. Ñimʉ mʉ robo bajigʉ maquĩji. Mʉ sĩgʉ̃ti ña rẽtoro masigʉ̃”, yi rʉ̃cʉbʉotĩñarʉja mani Diore. “Ito bajiro bajitĩñajaro”, ya yʉ.
1 Timothy 3:15 in Macuna 15 Ito bajibojarocati coji mʉ tʉ yʉ ejabeja, Dios ñarãre ado bajiro mʉ yi goti masitoni adi papera mʉre cõa yʉ. Mani minijuaja Dios catitĩñagʉ̃re rʉ̃cʉbʉorona minijua mani. Dios oca ñasarisere rʉ̃cʉbʉorã ñari, “Riojo gotia Dios oca”, yirã ña mani.
Titus 2:14 in Macuna 14 Manire yiari goda ĩsiñi Jesucristo. Ñeñarisere mani ñemecʉti masitoni, ito yicõri quenarise mani yi masitoni, manire yiari ito bajiro godañi ĩ. Ito bajiro yicõri mani ñeñaro yirisere coe jeoñi ĩ. Ĩ ñarã mani ñatoni, ito yicõri quenarisejʉa mani yi ãmotoni, manire yiari ito bajiro godañi Cristo.
Hebrews 1:3 in Macuna 3 Ũmacañi ĩ busuja ticõri, “Ito bajigʉ ñaguĩji ũmacañi”, yirãji mani. Iti bajiroti, Dios Macʉ ñasagʉre mani tija, “Ito bajigʉti ñaguĩji Dios cʉni”, yirãji mani. Ĩ Jacʉ robo bajigʉti ñami Jesús. Ĩ oca bʉto masire gaye ña. Ito bajiri ĩ ocana sʉoriti adi macãrʉcʉ̃ro gaye jeyaro ña jedia ĩja. Ĩti mani ñeñaro yirise waja, waja yi ĩsiyijʉ. Ito bajiro ĩ yija bero, ũmacʉ̃jʉ mʉja wacõri Dios ya riojocadʉja rʉ̃cʉbʉorajʉ rujiyijʉ ĩ.
Hebrews 6:1 in Macuna 1 Bʉcʉrãre bajiro Cristore mani queno masi ãmoja, ĩ oca josari ñarisere mani riasotija quena. Josabiti gayere riasoticãcʉ mani. “Ñeñarise jidicãcõri, quenarise tʉoĩarʉja manire”, yire gaye riasoticãcʉ mani. “Queno yibojarãti Diore mani tʉorʉ̃nʉbeja jeame ʉ̃jʉrojʉ warã yirãji mani”, yire gaye riasoticãcʉ mani.
Hebrews 7:27 in Macuna 27 Gãjerã paia ʉjʉre bajiro bajigʉ meje ñaguĩji ĩ. Co rʉmʉ rʉyabeto waibʉcʉrãre sĩayijarã ĩna, Diore soe ĩsirona. Ito bajiro yicõri, “Gʉa ñeñaro yirisere ãcabojoya. Ito yicõri masa ĩna ñeñaro yirisere cʉni ãcabojoya”, yiyijarã ĩna. Coji meje ito bajiro yiyijarã ĩna. Jesuama cojiti godañi, masa ĩna ñeñaro yirise waja, waja yi ĩsigʉ̃. Mʉcana tʉdi waja yibicʉ yiguĩji ĩ, ĩ ya rína ĩ waja yi tĩocãre ñajare.
Hebrews 9:7 in Macuna 7 Ito bajibojarocati Dios ĩ ñasari sõareama paia ʉjʉ co rodo rʉyabeto cojiti sãjayijʉ ĩ co rodore. Itojʉ ĩ sãja waja, waibʉcʉrã rí rãca ãmi sãja wayijʉ ĩ. Iti ñayijʉ ĩ ñeñaro yirise waja, waja yiroti, ito yicõri masa ñeñaro yirise waja, waja yiroti.
Hebrews 9:9 in Macuna 9 “Ricati bajia adi rʉmʉri”, mani yi tʉoĩaroca yami Espíritu Santo. Mani ñicʉsabatia Diore rʉ̃cʉbʉorona waibʉcʉrãre soe ĩsiyijarã ĩna. Ito bajiro yibojarãti ĩna tʉoĩarise, “Seti cʉti ña yʉ maji”, yi tʉoĩayijarã ĩna.
Hebrews 9:12 in Macuna 12 Ũmacʉ̃jʉ Dios ĩ ñasari sõajʉ ñaguĩji Cristo adocãta. Itojʉ sãjacõri cabra macʉ rí, ta wecʉ macʉ rína Diore ĩsirocʉ meje sãjarʉ ĩ. Ĩ ya rínati Diore ĩsirocʉ sãjarʉ ĩ. Manire goda ĩsicõri mani ñeñaro yirise waja, waja yi tĩorʉ ĩ. Ito bajiri mʉcana jʉaji ĩ ya ríre Diore ĩsibiquĩji ĩ. Ĩ rãca mani ñatĩñatoni ñarocõti waja yiñi ĩ.
Hebrews 10:2 in Macuna 2 Diore yiari waibʉcʉrã ĩna soe ĩsija bero ĩna ñeñaro yirisere ĩ coe jeoja, mʉcana waibʉcʉrã soe ĩsibitiboana ĩna. “Waja yi tĩomʉ yʉ. Yʉre seti ma ĩja”, yiboana.
Hebrews 10:22 in Macuna 22 Ito bajiri güimenati Diore rʉ̃cʉbʉorona ĩ tʉ warʉja manire. Ito yicõri, “Yʉre boca ãmigʉ̃ yiguĩji”, yi tʉoĩa rʉ̃cʉbʉorʉja manire. Mani ñeñaro yirisere coeñi Dios, Jesucristo ya rína. Ado bajiro bajia iti. Ide quenarisena mani guaja bero mani ya rujʉ ʉeri manoja ĩja. Iti bajiroti Jesucristo ya rína sʉoriti mani ñeñaro yirise Dios ĩ coeja bero, ʉeri mana bajiro ñarãji mani ĩja. Ito bajiri, “Ñeñaro ya yʉ. Seti ña yʉre”, yi tʉoĩabea mani.
Hebrews 11:21 in Macuna 21 Jacob ñayorʉ cʉni Diore tʉorʉ̃nʉyijʉ. Ĩ godaroto riojʉa, “Ado bajiro queno yigʉ yiguĩji Dios mʉare”, yiyijʉ ĩ, ĩ janerãbatia José rĩare. Bʉcʉgʉ ñari ĩ ya turigʉna tue wacʉti Diore rʉ̃cʉbʉoyijʉ maji.
1 Peter 2:22 in Macuna 22 Cojireama ñeñaro yiĩabisijʉ Cristo, ito yicõri cojireama rʉoĩabisijʉ ĩ.
1 Peter 2:24 in Macuna 24 Ĩmasiti mani ñeñaro yirise waja yi ĩsigʉ̃ yucʉtẽojʉ godañi Cristo. Ito bajiro manire yi ĩsiyijʉ ĩ mani ñeñaro yirisere jidicãcõri mani tudi ñeñaro yibititoni. Ito yicõri Dios ĩ ãmoro bajiro mani yi masitoni manire goda ĩsiñi Cristo. Manire yiari ĩ godajare mani ñeñaro yirisere ãcabojogʉ yiguĩji Dios. Ito bajiri manire masogʉ̃ yiguĩji mani catitĩñatoni.
1 Peter 3:18 in Macuna 18 Queno yigʉ ñabojagʉti tõbʉjayijʉ Cristo cʉni. Ito bajiri queno yirã ñabojarãti mani tõbʉjaja, manire yiari Cristo ĩ tõbʉjare gayere tʉoĩarʉja manire. Ado bajiro bajia. Ñeñaro yiĩabicʉ ñayijʉ Cristo. Ito bajibojarocati mani ñeñaro yirãre goda ĩsiyijʉ ĩ, manire yiari. Dios rãca mani sĩgʉ̃re bajiro mani ʉsi cʉtire ãmoyijʉ Cristo. Ito bajiri mani ñeñaro yirise waja, waja yi jeorocʉ manire goda ĩsiyijʉ ĩ. Ĩ ya rujʉ godabojarocati ĩ ya ʉsiama godabisijʉ.
1 Peter 4:2 in Macuna 2 Ito yicõri ñeñaro yi ãmori masare bajiro yimenaji mani. Ito bajiri mani catirocõ Dios ĩ ãmoro bajiro yirã yirãji mani.
1 John 1:7 in Macuna 7 Dios ĩ queno yi ñaro bajiro mani yi ñaja, sĩgʉ̃ robo bajiro ʉsi cʉtirã yirãji mani. Ito yicõri ĩ Macʉ Jesucristo ya rínati mani ñeñaro yirise coe jeoroja.
1 John 3:5 in Macuna 5 “Jesucristo ñeñarise yigʉ meje ñami”, yi tʉo masirãji mʉa. Jesucristo adi macãrʉcʉ̃ro wadiñi mani ñeñaro yirise waja yirocʉ. Itire masia mʉa.
Revelation 1:5 in Macuna 5 Jesucristo cʉni mʉare queno yijaro. Ĩ ñami ĩ tigore riojo gotigʉ. Ito yicõri ĩ ñami godabojagʉti mʉcana tʉdi catitĩñarocʉ. Gãjerãma ĩ riojʉa godabojarãti tʉdi catitĩñare gaye boca ãmibisijarã ĩna. Ĩ ñami adi sita gãna ʉjarãre roti masigʉ̃. Manire ti maigʉ̃ ñami Cristo. Ito bajiri godacõri ĩ ya rína mani ñeñaro yirisere waja yi ĩsiñi ĩ.