Hebrews 7:26 in Macuna 26 Jesucristo rʉyabojañi maji, manire bʉsi ĩsirocʉ. Manire yiari Diore ĩ bʉsi ĩsibeja, Dios tʉ ejamenaji mani. Dios ĩ ñajare, ñeñarise ma ĩre. Ñeñaro yigʉ meje ñayijʉ ĩ. Ñe seti macʉ ñayijʉ ĩ. Masa ñeñaro yirãre bajiro meje bajigʉ ñami ĩ. Ũmacʉ̃jʉ gãna rẽtoro ñasagʉ ĩ ñaroca yiyijʉ Dios Jesure.
Other Translations King James Version (KJV) For such an high priest became us, who is holy, harmless, undefiled, separate from sinners, and made higher than the heavens;
American Standard Version (ASV) For such a high priest became us, holy, guileless, undefiled, separated from sinners, and made higher than the heavens;
Bible in Basic English (BBE) It was right for us to have such a high priest, one who is holy and without evil, doing no wrong, having no part with sinners, and made higher than the heavens:
Darby English Bible (DBY) For such a high priest became us, holy, harmless, undefiled, separated from sinners, and become higher than the heavens:
World English Bible (WEB) For such a high priest was fitting for us: holy, guiltless, undefiled, separated from sinners, and made higher than the heavens;
Young's Literal Translation (YLT) For such a chief priest did become us -- kind, harmless, undefiled, separate from the sinners, and become higher than the heavens,
Cross Reference Matthew 27:18 in Macuna 18 “Jesure tʉo junisinicõri yʉre ĩsicã no cʉni”, yi tʉoĩa wacʉ ito bajiro yiyijʉ Pilato.
Mark 16:19 in Macuna 19 Iti ĩ bʉsija bero macãrʉcʉ̃rojʉ mani Ʉjʉ Jesure ãmi mʉja wayijʉ Dios. Ito bajiri Dios ĩ riojocadʉjajʉ rujiyijʉ Jesús.
Luke 1:35 in Macuna 35 Iso ito yija tʉocõri, ado bajiro isore cʉdiyijʉ ĩ: —Ĩ ya ʉsiti mʉre queo sãgʉ̃ yiguĩji Dios. Ito yicõri ĩ masirise mʉ rãca ñaro yiroja. Ito bajiro Dios ĩ yija ĩ ya ʉsiti mʉ macʉ sãñarise bajiro yiroja mʉre. Ito bajiri macʉacã mʉ rʉcorocʉ Dios ĩ ãmorise riti yigʉ yiguĩji ĩ. “Dios Macʉ ñami ĩ”, yirã yirãji masa. Gaje ado bajiro mʉre gotia yʉ.
Luke 23:22 in Macuna 22 Mʉcana tʉdi ʉdiaji bʉsigʉ ado bajiro yiyijʉ Pilato ĩnare: —¿Ñeoni ñeñaro yicati ãni? Yʉ tija, “Itina godarʉjami ĩ”, yi masibea yʉ ĩre. Ito bajiri ĩre bajecõri jidicãcʉja yʉ, yibojayijʉ ĩ masare.
Luke 23:41 in Macuna 41 Ñeñaro yicʉ mani. Ito bajiri iti waja quenabeto tõbʉjarã ya mani. Mani ñeñaro yiado bajiroti itire waja yirã ya mani. Ito bajibojarocati ãniama ñeñaro yibicʉ ñabojagʉti mani rãca godagʉ yiguĩji, yiyijʉ ĩ Jesure aja tudigʉre.
Luke 23:47 in Macuna 47 Surara ʉjʉ Roma gagʉ ito bajiro iti rẽtaja ticõri, Diore rʉ̃cʉbʉo bʉsiyijʉ: —Riti seti manibojañi ãni, yiyijʉ surara ʉjʉ.
Luke 24:26 in Macuna 26 Yʉre tʉoĩa yurã ado bajiro yi ucayoñi Diore goti ĩsiri masa: “Dios ĩ ñarojʉ ĩ ejaroto riojʉa tõbʉjagʉ yiguĩji Cristo Dios ĩ cõarʉ”, yi ucayoñi Diore goti ĩsiri masa, yiyijʉ Jesús ĩnare.
Luke 24:46 in Macuna 46 Ado bajiro yiyijʉ ĩ ĩnare: —Cristo Dios ĩ cõarʉ quenabeto tõbʉjacõri godagʉ yiguĩji. Ito yicõri mʉcana godana wato ñabojacõri tʉdi catigʉ yiguĩji mʉcana.
John 8:29 in Macuna 29 Yʉre cõarʉ yʉ rãcati ñami. Yʉ Jacʉ ĩ wanʉrise gaye riti ya yʉ. Ito bajiri yʉre wagobitisotiami ĩ, yiquĩ Jesús masare.
John 14:30 in Macuna 30 ’Yoari mejeti mʉare bʉsigʉ ya yʉ. Adi macãrʉcʉ̃ro gãnare ñeñaro yi rotigʉ wadicõaguĩji rʉ̃mʉ́a ʉjʉ. Yʉre roti masigʉ̃ meje ñami ĩ.
Acts 3:14 in Macuna 14 Pilatore, Jesús quenagʉ̃re bucõa rotiado õno yirã, sĩari masʉre bucõa rotiyija mʉa Pilatore.
Acts 4:27 in Macuna 27 ’Riti yiñi David. Ĩ gotiado bajiroti bajicʉ gʉa ya cʉto. Ʉjʉ Herodes, ito yicõri Poncio Pilato, judio masa meje cʉni, ito yicõri Israel sita gãna cʉni cojʉti minijua ñañi ĩna. Mʉ Macʉ, ñeñarise yibicʉre ñeñaro yirona minijuañi ĩna, masare masotoni mʉ cõarʉre.
2 Corinthians 5:21 in Macuna 21 Cojireama ñeñaro yiĩabicʉ ñami Cristo. Cojireama ñeñaro yiĩabicʉ ñari ĩ sĩgʉ̃ti mani ñeñaro yirise waja, waja yi masigʉ̃ ñami. Ito bajiro bajigʉ ĩ ñajare manire goda ĩsi rotiñi Dios. Ito bajiri Cristore mani tʉorʉ̃nʉja, “Ñe seti mama ĩna”, yi tiami Dios manire.
Ephesians 4:8 in Macuna 8 Ito bajiri ado bajiro gotia Dios oca tuti: Ũmacʉ̃jʉ ĩ tʉdi waroto riojʉa ĩ wajanare rẽtocũgʉ̃ yiguĩji Cristo. Ito bajiro yicõri jaje quenarise ĩ ñarãre ĩsigʉ̃ yiguĩji Cristo, yi gotia Dios oca tuti.
Philippians 2:9 in Macuna 9 Ito bajiri ĩ tʉdi catiroca yicõri bʉto rʉ̃cʉbʉorʉ ĩ ñaroca yiñi Dios. Ñimʉ gãji ĩ robo rʉ̃cʉbʉorʉ maquĩji. Ito bajiri wame ñasarise ĩre wõñi Dios.
Hebrews 1:3 in Macuna 3 Ũmacañi ĩ busuja ticõri, “Ito bajigʉ ñaguĩji ũmacañi”, yirãji mani. Iti bajiroti, Dios Macʉ ñasagʉre mani tija, “Ito bajigʉti ñaguĩji Dios cʉni”, yirãji mani. Ĩ Jacʉ robo bajigʉti ñami Jesús. Ĩ oca bʉto masire gaye ña. Ito bajiri ĩ ocana sʉoriti adi macãrʉcʉ̃ro gaye jeyaro ña jedia ĩja. Ĩti mani ñeñaro yirise waja, waja yi ĩsiyijʉ. Ito bajiro ĩ yija bero, ũmacʉ̃jʉ mʉja wacõri Dios ya riojocadʉja rʉ̃cʉbʉorajʉ rujiyijʉ ĩ.
Hebrews 2:10 in Macuna 10 Ito bajiro Dios ĩ yija queno yiñi. Ĩ ãmoro bajiroti yiñi ĩ. Jeyaro Dios ĩ menire ña. Jeyaro ĩ wanʉtoni ña iti ĩ rujeore. Mani Dios ñarã ĩ rãca mani roti ñare ãmoñi Dios. Ito bajiri ĩ tʉ mani eja masitoni ĩ Macʉ Jesucristore goda ĩsi rotiyijʉ Dios. Jesucristo ñami manire masori masʉ. Ñimʉ gãji manire maso masigʉ̃ maquĩji. Ito bajiri ĩ́na sʉoriti ũmacʉ̃jʉ ejarã yirãji mani.
Hebrews 4:14 in Macuna 14 Paia ʉjʉ rẽtoro ñasagʉ ñami Jesús, Dios Macʉ. Ũmacʉ̃jʉ Dios tʉ ñaguĩji ĩ, manire yiari ĩre bʉsi ĩsisotigʉ. Ito bajiri, “Diore tʉorʉ̃nʉgʉ̃ ña yʉ”, mani yija, bʉto bʉsa ĩre mani tʉorʉ̃nʉja quena. Ĩre jidicãbitirʉja manire.
Hebrews 7:11 in Macuna 11 Leví janerãbatiana sʉoriti ĩ rotirise cũyijʉ Dios, judio masare. Leví janerãbatiare paia ĩna ñaroca yiñi Dios. Sĩgʉ̃ Leví janami ñayijʉ pai ñasagʉ, Aarón wame cʉtigʉ. Aarón ĩ janerãbatia rãca masa ĩna Diore ĩsiroti boca ãmiyijarã ĩna. Boca ãmicõri Diore soe ĩsiyijarã ĩna, masa ĩna ñeñaro yirise waja yirã. Ito bajiro ĩna yibojarocati, “Seti ma mʉare. Queno yirã ña mʉa”, yibisijʉ Dios ĩnare. Ito bajiri Melquisedec ñasagʉre bajiro bajigʉre cõayijʉ Dios, masare ĩ goda ĩsitoni. Aarón mesa waibʉcʉrãre soe ĩsicõri, masa ĩna ñeñaro yirise waja, waja yi jeocõajama gãji masare bʉsi ĩsirocʉ cõabitiborʉ Dios.
Hebrews 8:1 in Macuna 1 Yʉ gotisʉorise ado bajiro bajia ñasarise. Sĩgʉ̃ ñami manire yiari Diore bʉsi ĩsigʉ̃. Ĩ ñami ñasagʉ. Ũmacʉ̃jʉ Dios ya riojocadʉja rʉ̃cʉbʉorajʉ rujiguĩji ĩ.
Hebrews 9:14 in Macuna 14 Waibʉcʉrã rí rẽto bʉsaro ñasarise ña Cristo ya rí. Waibʉcʉrã ríama joe gayeti coeroja. Jesús ya ríama mani ñeñaro yirisere coe jeocõroja. Cojirea ñeñaro yiĩabicʉ ñari manire goda ĩsiñi ĩ, mani ñeñaro yirisere waja yi ĩsirocʉ. Ito bajiro yiñi Cristo manire, Espíritu Santo ñatĩñagʉ̃re tʉocõri. Jesús ya rína sʉoriti mani ñeñaro yirisere ãcabojogʉ yiguĩji Dios. Ito bajiri, “Yʉ queno yirise ticõri yʉre masogʉ̃ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩabea mani. “Jesús ya ríre ticõri yʉ ñeñaro yirisere ãcabojoñi Dios”, yi tʉoĩa mani. Ito bajiri Dios catitĩñagʉ̃re wanʉrã ĩre moa ĩsitĩñarã yirãji mani.
Hebrews 9:23 in Macuna 23 Ito bajiri mani ñicʉsabatia Dios ya wijʉ ĩna sãjaroto riojʉa, ĩna ya rujʉre ĩna ya gajeonire cʉni rí wẽjabate guyijarã ĩna. Rí wẽjabatecõri, “Ʉeri ma manire. Sãjarʉja manire”, yiyijarã ĩna. Ito bajiro ĩna yija, ũmacʉ̃jʉ Dios ĩ ñaro bajiro quesoĩayijarã ĩna. Ĩna yisotiado bajiro waibʉcʉrã rẽtoro ñasagʉ manire goda ĩsiñi Cristo. Ĩ ya rína sʉoriti Dios ya wijʉ ejarã yirãji mani.
Hebrews 10:11 in Macuna 11 Judio masa paia co rʉmʉ rʉyabeto ĩna ya moare ñajare, biyaro Diore waibʉcʉrã soe ĩsisotiama ĩna. Ito bajiro ĩna yibojarocati masa ĩna ñeñaro yirisere coebetoja.
Hebrews 12:2 in Macuna 2 Jesure bʉto tʉoĩarʉja manire. Manire goda ĩsicõri, ĩti ñami mani tʉorʉ̃nʉroca yigʉ. Ĩ godare gaye bojobiticõri, yucʉtẽojʉ tõbʉjayijʉ Jesús. “Yʉ tõbʉjaja bero bʉto bʉsa wanʉgʉ̃ yigʉja yʉ”, yicõri ñeñaro yirã ĩna godado bajiro godagʉ bojobisijʉ ĩ. Mʉcana tʉdi caticõri Dios ya riojocadʉja rʉ̃cʉbʉorajʉ rujiyijʉ ĩ. Adocãta cʉni itoti rujitĩñaguĩji ĩ.
1 Peter 2:22 in Macuna 22 Cojireama ñeñaro yiĩabisijʉ Cristo, ito yicõri cojireama rʉoĩabisijʉ ĩ.
1 Peter 3:22 in Macuna 22 Tʉdi caticõri ũmacʉ̃jʉ Dios rãca ñagʉ̃ wayijʉ Jesucristo. Ito yicõri Dios ya riojocadʉja rʉ̃cʉbʉorajʉ ñaguĩji ĩ ĩja. Ito bajiri ángel mesa ĩna ñarocõti Jesucristore rʉ̃cʉbʉorãji ĩna. Ito yicõri ũmacʉ̃jʉ gãna ʉjarã ñasarã Jesucristore rʉ̃cʉbʉoarã, “Gʉa Ʉjʉ ña mʉ”, yirãji ĩna cʉni Jesucristore.
1 John 2:2 in Macuna 2 Jesús ya rína sʉoriti, mani ñeñaro yirise waja yicãre ña. Mani ye riti meje waja yicãñi. Masa jeyaro ye cʉni waja yicãñi Jesús.
1 John 3:5 in Macuna 5 “Jesucristo ñeñarise yigʉ meje ñami”, yi tʉo masirãji mʉa. Jesucristo adi macãrʉcʉ̃ro wadiñi mani ñeñaro yirise waja yirocʉ. Itire masia mʉa.
Revelation 1:17 in Macuna 17 Ĩre ticõri ĩ tʉ cõ quedicʉ yʉ. Ito bajiro yʉ bajibojarocati ĩ ya ãmo riojocadʉja yʉre moa jeoquĩ. Ito yicõri ado bajiro yʉre yiquĩ ĩ: —Güibesa. Yʉ ña ñatĩñagʉ̃. Yʉna sʉoriti jeyaro ñasʉoyija. Ito yicõri yʉna sʉoriti jeyaro ñasʉsaro yiroja.
Revelation 3:7 in Macuna 7 Gaje ado bajiro gotiquĩ yʉ cãirojʉ: —Filadelfia gãna Diore tʉorʉ̃nʉrãre ũmatã ñagʉ̃re ado bajiro ucaya: “Ado bajiro gotiami ñeñaro yiĩabicʉ, ito yicõri riojo gotigʉ. Ĩ ñami David ñayorʉ ʉjʉ robo bajiro roti masigʉ̃. Bʉto roti masigʉ̃ ĩ ñajare soje ĩ janaja, ñimʉjʉa gãji bia masibiquĩji. Soje ĩ biaja cʉni, ñimʉjʉa gãji iti sojere jana masibiquĩji. Ado bajiro gotiami: