Cross Reference Matthew 3:2 in Macuna 2 Itojʉ ejacõri masare riasogʉ, ado bajiro yiyijʉ ĩ: —Nocõ mejeti ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩ rotirojʉ miojugʉ yiguĩji Dios. Ito bajiri mʉa ñeñaro yirise tʉoĩa bojori bʉjacõri jidicãña mʉa, yiyijʉ Juan masare.
Matthew 4:17 in Macuna 17 Iti sitajʉ ejacõri masare Dios oca riaso ucusʉoyijʉ Jesús. Ado bajiro gotiyijʉ: —Yoari mejeti ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩ rotirojʉ miojugʉ yiguĩji Dios. Ito bajiri mʉa ñeñaro yirisere jidicãcõri mama ʉsi wasoaya mʉa, yi masare riaso ucuyijʉ Jesús.
Matthew 5:48 in Macuna 48 Mani Jacʉ ũmacʉ̃jʉ gagʉ, coji ñeñaro yiĩabicʉ ñami ĩ. Ĩre bajiroti yiya mʉa cʉni, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
Matthew 7:25 in Macuna 25 Sita bʉtirojʉ wi ĩ menija bero ide quediyijʉ. Riari jue jaiyijʉ. Ito yicõri bʉto mino wẽayijʉ. Ito bajibojarocati sita bʉtirojʉ ñacõri cadabisijʉ iti wi.
Matthew 21:29 in Macuna 29 “Ãmobea yʉ, wabicʉja yʉ”, yiyijʉ ĩ ĩre. Ito bero gaje tʉoĩa quenocõri moagʉ̃ wayijʉ ĩ ĩja.
Matthew 21:32 in Macuna 32 Juan idé guri masʉ, “Ado bajirojʉa mʉa ñaja quena”, yi mʉare ĩ riasobojaja, ĩre tʉorʉ̃nʉbisija mʉa. Ito bajibojarocati ʉjarãre yiari waja seni ĩsiri masa, ito yicõri wedi masa romia cʉni ĩre tʉorʉ̃nʉñi ĩna. Ĩna ito bajiro Juan idé guri masʉre ĩna tʉorʉ̃nʉja, tibojarãti mʉa ñeñaro yirise jidicã ãmobisija mʉa. Ito yicõri Juan idé guri masʉre tʉorʉ̃nʉbisija mʉa, yiquĩ Jesús ĩnare.
Mark 1:1 in Macuna 1 Jesucristo oca mʉare gotigʉ ya yʉ. Ĩti ñami Dios Macʉ. Ito yicõri ado bajiro ñasʉoa ĩ oca quenarise gotire gaye.
Mark 6:12 in Macuna 12 Jesús ĩ gotirere tʉocõri masare gotirona wayijarã ĩna: “Ñeñaro mʉa yirise jidicãcõri Diore tʉorʉ̃nʉña”, yiyijarã ĩna masare.
John 1:1 in Macuna 1 Cajero ñe manirajʉti Cristo, Dios oca goti rẽtoburocʉ ñacãyijʉ. Ĩ Dios rãcati ñayijʉ. Ito yicõri ĩti ñayijʉ Dios.
John 5:24 in Macuna 24 Gaje ado bajiro gotiquĩ Jesús: —Riti mʉare gotia yʉ. No yʉ bʉsirisere tʉorʉ̃nʉgʉ̃, yʉre cõarʉre cʉni tʉorʉ̃nʉgʉ̃ti catitĩñagʉ̃ yiguĩji ĩ. Ĩocʉ̃re ruyuriobicʉ yiguĩji Dios. Godabojagʉti catitĩñagʉ̃ yiguĩji ĩocʉ̃. Ito bajiri catitĩñagʉ̃ yiguĩji ĩ ĩja.
John 12:44 in Macuna 44 Gʉa tʉ tʉdi ejacõri, ado bajiro masare oca sẽoro bʉsiquĩ Jesús: —Yʉre tʉorʉ̃nʉrã, yʉre riti meje tʉorʉ̃nʉrã yirãji. Yʉ Jacʉ yʉre cõarʉre cʉni tʉorʉ̃nʉrã yirãji.
John 14:1 in Macuna 1 Mʉcana gaje ado bajiro gotiquĩ Jesús gʉare: —Bʉto tʉoĩa ʉsirio yibeja mʉa. Diore tʉorʉ̃nʉcõri, yʉre cʉni tʉorʉ̃nʉña.
Acts 2:38 in Macuna 38 Ĩna ito yija tʉocõri, Pedro ado bajiro cʉdiyijʉ ĩnare: —Ñeñaro mʉa yirise jidicãña, mʉa ñeñaro yirisere Dios ĩ ãcabojotoni. Ito yicõri, “Jesucristore masirã ñama”, gãjerã ĩna yi masitoni, idé gu rotiya mʉa. Ito yija Espíritu Santo queo sãgʉ̃ yiguĩji Dios mʉare.
Acts 3:19 in Macuna 19 Ito bajiri iti oca tʉocõri ñeñaro mʉa yirisere jidicãña mʉa. Ito yicõri Dios ĩ ʉsi cʉtiro bajiro tʉoĩaña mʉa, ñeñaro mʉa yirise ĩ ãcabojotoni. Ito yija Dios mʉa ya ʉsijʉ ʉsirioya mani mʉare jidicãguĩji.
Acts 11:18 in Macuna 18 Iti tʉocõri Pedrore bʉsitu jidicãyijarã ĩna: —Queno yigʉ ñami Dios. Judio masa meje ĩna ñabojarocati, ñeñaro ĩna yirisere jidicãja, catitĩñare gaye ĩna bʉjatoni ĩnare cũñi Dios, yiyijarã judio masa Jesure boca ãmigoana.
Acts 17:30 in Macuna 30 “Ado bajiro ãmoami Dios”, masa ĩna yi masiroto riojʉajʉ ĩnare waja senibisijʉ Dios maji. Bajibea adi rʉmʉri. Ito bajiri adocãta jeyaro ñeñaro mani yirise jidicã rotiami Dios manire.
Acts 20:21 in Macuna 21 “Mʉa ñeñaro yirise tʉoĩa bojori bʉjacõri itire jidicãña mʉa. Ito yicõri Diore cʉdi ãmorã mani Ʉjʉ Jesucristore tʉorʉ̃nʉña mʉa”, yiari gotisoticʉ yʉ mʉare. Judio masa, ito yicõri judio masa meje ñarãre cʉni ito bajiroti gotisoticʉ yʉ.
Acts 26:20 in Macuna 20 Ĩ “Yiba”, yicato bajiroti Damasco gãnare Jesús oca gotisʉocʉ yʉ. Ito bero Jerusalén gãna Judea sita gãna ñajediro, ito yicõri judio masa mejere cʉni, ĩ ocare goti ucucʉ yʉ. “Mʉa ñeñaro yirise jidicãcõri, Dios robo bajiro tʉoĩaña mʉa. Ito yicõri quenarise yiba, gãjerã, ‘Diore masirã ñama’, ĩna yi ti masitoni”, yicʉ yʉ ĩnare.
1 Corinthians 3:10 in Macuna 10 Dios oca mʉare riasosʉogʉ ñari, wi menirotijʉ wi godo gosʉogʉ robo bajiro bajigʉ ña yʉ. Yʉre ti maicõri mʉare ĩ oca yʉ gotitoni yʉre cũñi Dios. Gãjerã yʉ bero riasorã wi godo yʉ gorajʉ wi menisʉorã robo bajirã ñama ĩna. Wi queno riojo ñari wi menirã bajiro Dios ocare queno riojo ĩna riasoja quena.
1 Corinthians 13:10 in Macuna 10 Ija co rʉmʉ Dios gayere masi jeocõrã yirãji mani maji. Ito bajiri iti rʉmʉ ejaroca ĩ oca manire goti rẽtoburi masa mana yirãji ĩja. Manimasiti tʉo masi jeocõrã yirãji.
2 Corinthians 7:1 in Macuna 1 Tʉoya yʉ ñarã mʉa. Adi mʉare yʉ gotirise Dios ĩ gotire ña. Ĩ yiro bajiro riti yisotiami Dios. Ito bajiri ñeñarise jeyaro jidicãrʉja manire. Manimasiti mani ya rujʉ ñeñaro iti tʉoĩaro bajiro yibitirʉja manire. Mani ya ʉsijʉ mani ñeñaro tʉoĩarise cʉni jidicãrʉja manire. Diore rʉ̃cʉbʉocõri ĩ ãmorise riti yirʉja manire. Quenarise riti yirʉja manire.
2 Corinthians 7:10 in Macuna 10 Mani ñeñaro yirise mani tʉoĩaja, mani bojori bʉjaroca yami Dios. Gaje tʉoĩare mani wasoaja ticõri, manire wanʉgʉ̃ yiguĩji Dios. Ito yicõri manire masogʉ̃ yiguĩji. “Yʉ ñeñaro yirisere tʉoĩacõri yʉ bojori bʉjaroca yibitirʉjabojañi Dios”, yibea mani. “Ito bajiro yi masigʉ̃ ñami Dios”, yi tʉoĩacõri, bʉto wanʉa mani. Ĩna ñeñaro yirise tʉo bojori bʉjabojarãti itire jidicã ãmobeama gãjerãma. Ito bajiri goda warã jeame ʉ̃jʉrojʉ warã yirãji ĩna.
Galatians 5:19 in Macuna 19 “Ito bajiro ñeñaro yama ĩna ñeñaro tʉoĩaro bajiro yirã”, yi ti masirã yirãji mani. Ado bajiro yirãji ĩna. Tite. Manojo cʉtirã ñabojarãti, gãji manojore ajerãji ĩna. Romia cʉni ito bajiroti yirãji. Manʉjʉ cʉtirã ñabojarãti, gajeo manʉjʉre ajarãji ĩna. Jaje ñeñarise tʉoĩarãji ĩna. Ito bajiri jeyaro ñeñaro ĩna yi ãmorise yisotirãji ĩna.
Ephesians 2:1 in Macuna 1 Iti rʉmʉjʉ Diore tʉorʉ̃nʉbiticõri, ñeñaro yirã ñacʉ mani maji. Ito bajirã ñari jeame ʉ̃jʉrojʉ warona ñabojacʉ mani. Ito bajiri godacãna robo bajirã ñacʉ mani maji, Diore masibiticõri.
Ephesians 2:5 in Macuna 5 Ñeñaro yirã mani ñaja, Dios ĩ tija, godacãna bajiro bajirã ñacʉ mani. Ito bajibojarocati Jesucristore mani tʉorʉ̃nʉja ticõri, Cristore mʉcana tʉdi ĩ catiroca Dios ĩ yiado bajiroti, tʉdi mani catiroca yiyijʉ Dios. Mani queno yirise ticõri meje manire masoñi Dios. Manire ti maicõri, “Yʉ Macʉre tʉorʉ̃nʉrã ñama ĩna”, yicõri manire masoñi Dios.
Ephesians 4:12 in Macuna 12 Ito bajiro mani masiroca yiñi Cristo, Diore yiari queno mani moa ĩsitoni. Ito yicõri mani oca sẽotoni, cocati mani gãmeri ejabʉa masiroca yiñi Cristo. Ito bajiro ĩ yijare ĩ ñarã ñari, sĩgʉ̃ bajiro riti tʉoĩarã ña mani ĩja.
Philippians 3:12 in Macuna 12 “Jeyaro masigʉ̃ ña yʉ. Quenarise riti yigʉ ña yʉ”, yi masibea yʉ. Yʉ masibiti jaje rʉya maji. Ito bajibojarocati Jesucristo yagʉ yʉ ñaroca yicãñi ĩ. Ito bajiri yʉ moaroti ĩ cũre, itire jeorocʉ ĩre moa ĩsisotia yʉ.
Colossians 1:28 in Macuna 28 No yʉ wa ucurijʉcõ masa jeyarore Cristo oca yʉ masiadocõ riaso ucua yʉ. “Cristore mʉa tʉorʉ̃nʉbeja mʉare masobicʉ yiguĩji ĩ”, yi goti quenoa yʉ masare. Ito bajiro masare riasoa yʉ, Dios ĩ tiro riojo, Cristore tʉorʉ̃nʉcõri ñe seti mana ĩna ñatoni.
Colossians 4:12 in Macuna 12 Mʉa yagʉ Epafras wame cʉtigʉ, “Quenajaro”, yami. Jesucristore moa ĩsigʉ̃ ñami ĩ cʉni. Co rʉmʉ rʉyabeto mʉare yiari Diore seni ĩsisotiami ĩ. Queno Diore tʉorʉ̃nʉrã ĩre mʉa cʉdi ñatoni mʉare yiari Diore seni ĩsisotiami ĩ. Ito yicõri ĩ ãmoro bajiro mʉa cʉdi jeotoni mʉare yiari Diore seni ĩsisotiami ĩ.
1 Timothy 3:16 in Macuna 16 Ñasarise ña Dios oca gãjerã ĩna tʉorʉ̃nʉbitibojarocati mani tʉorʉ̃nʉsotirise. Ĩ oca mani tʉo masiroca yiñi Dios. Ado bajiro bajia: Manire bajiro rujʉ cʉticõri adi sitajʉ wadiñi Cristo. Espíritu Santo ĩ rotiro bajiro riti yisotiyijʉ Cristo. Ito bajiri, “Ñeñaro ĩ yire ma ĩre”, masa ĩna yiroca yiñi Espíritu Santo. Ángel mesa cʉni ĩre ti rʉ̃cʉbʉoyijarã. Co sita rʉyabeto ĩ ocare riasoyijarã ĩna. Ito yicõri co sita rʉyabeto ĩre tʉorʉ̃nʉyijarã coriarã. Ito bajiro bajija bero ũmacʉ̃jʉ ĩre boca ãmiyijʉ Dios. Itire mani tʉo masiroca yiñi Dios.
1 Timothy 6:19 in Macuna 19 Ito bajiro ĩna yija ticõri, masare Dios ĩ waja yiri rʉmʉ ĩnare queno waja yigʉ yiguĩji ĩ. Jogabiti gaye ĩnare ĩsigʉ̃ yiguĩji ĩ. Ito yicõri ĩna catitĩñaroca yigʉ yiguĩji.
2 Timothy 2:19 in Macuna 19 Ito bajiro ĩna riasobojarocati Dios ocama ñeñabetoja iti. Ĩ oca ito bajiro ñatĩñaro yiroja. Ĩ oca ado bajiro gotia: “Ĩ ñarãre ti masiami mani Ʉjʉ”, yi gotia Dios oca. Gaje ado bajiro gotia iti: “No, ‘Jesucristore tʉorʉ̃nʉrã ña gʉa’, yirã, ĩna ñeñaro yirisere jidicãja quena”, yi gotia Dios oca.
2 Timothy 2:25 in Macuna 25 Dios oca ti tudirãre quenoti ĩ goti quenoja quena. Ito bajiro ĩnare ĩ gotija ĩna ñeñaro yirise jidicãroca yigʉ yiguĩji Dios gajea. Ito bajiri Dios oca ñasarise tʉorã yirãji gajea.
Hebrews 5:12 in Macuna 12 Yoari Cristore mʉa tʉorʉ̃nʉja bero ĩ oca riasori masa ñaboyija mʉa. Ito bajibojarocati Dios oca josari meje bʉsa gayere mʉcana tʉdi mʉare goti rẽtoburʉja gʉa. Waibʉcʉ ri ba masi wana ñabojarãti, mʉcana tʉdi ũjurãre bajiro bajirã ña mʉa. Macʉacã ũjugʉ̃re bajiro waibʉcʉ ri ĩ ba masibeto bajiro Dios oca josari ñarisere tʉo rẽtobu masibea mʉa.
Hebrews 7:11 in Macuna 11 Leví janerãbatiana sʉoriti ĩ rotirise cũyijʉ Dios, judio masare. Leví janerãbatiare paia ĩna ñaroca yiñi Dios. Sĩgʉ̃ Leví janami ñayijʉ pai ñasagʉ, Aarón wame cʉtigʉ. Aarón ĩ janerãbatia rãca masa ĩna Diore ĩsiroti boca ãmiyijarã ĩna. Boca ãmicõri Diore soe ĩsiyijarã ĩna, masa ĩna ñeñaro yirise waja yirã. Ito bajiro ĩna yibojarocati, “Seti ma mʉare. Queno yirã ña mʉa”, yibisijʉ Dios ĩnare. Ito bajiri Melquisedec ñasagʉre bajiro bajigʉre cõayijʉ Dios, masare ĩ goda ĩsitoni. Aarón mesa waibʉcʉrãre soe ĩsicõri, masa ĩna ñeñaro yirise waja, waja yi jeocõajama gãji masare bʉsi ĩsirocʉ cõabitiborʉ Dios.
Hebrews 9:14 in Macuna 14 Waibʉcʉrã rí rẽto bʉsaro ñasarise ña Cristo ya rí. Waibʉcʉrã ríama joe gayeti coeroja. Jesús ya ríama mani ñeñaro yirisere coe jeocõroja. Cojirea ñeñaro yiĩabicʉ ñari manire goda ĩsiñi ĩ, mani ñeñaro yirisere waja yi ĩsirocʉ. Ito bajiro yiñi Cristo manire, Espíritu Santo ñatĩñagʉ̃re tʉocõri. Jesús ya rína sʉoriti mani ñeñaro yirisere ãcabojogʉ yiguĩji Dios. Ito bajiri, “Yʉ queno yirise ticõri yʉre masogʉ̃ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩabea mani. “Jesús ya ríre ticõri yʉ ñeñaro yirisere ãcabojoñi Dios”, yi tʉoĩa mani. Ito bajiri Dios catitĩñagʉ̃re wanʉrã ĩre moa ĩsitĩñarã yirãji mani.
Hebrews 11:6 in Macuna 6 Diore mani tʉorʉ̃nʉbeja, manire wanʉbiguĩji ĩ. Dios rãca mani baba cʉti ãmoja, ado bajiro tʉoĩarʉja manire: “Riti bajia, ñasacõguĩji Dios. No Diore masi ãmogʉ̃ ĩ ãmaja, ĩre boca ãmigʉ̃ yiguĩji Dios”, yirʉja manire, Dios rãca mani baba cʉti ãmoja.
Hebrews 12:13 in Macuna 13 Dios ĩ ãmoro bajiro yirona queno tʉoĩama mʉa. Mʉa baba mesare Diore masisʉorãre queno ejabʉaya. Ĩnare mʉa ejabʉaja bʉto bʉsa Diore tʉorʉ̃nʉ oca sẽorã yirãji ĩna. Ito yicõri Dios ĩ ãmoro bajiro yirã yirãji ĩna.
James 1:4 in Macuna 4 Quenabeto mʉa tõbʉjaja cʉni bʉto ʉsiriobeja. Mani ʉsiriobeja bʉto bʉsa Diore masi warã yirãji mani. Ito bajiro ĩre masicõri, “Dise rʉyabea manire”, yi tʉoĩacõri queno wanʉ quenarã yirãji mani ĩja.
1 Peter 1:21 in Macuna 21 Manire masorocʉ manire goda ĩsiñi Cristo. Dioti ñami Cristo ĩ tʉdi catiroca yirʉ, ito yicõri ĩ tʉjʉ rʉ̃cʉbʉoadojʉ Cristore cũrʉ. Ito bajiro ĩ yijare Diore tʉorʉ̃nʉa mani. Ĩre tʉorʉ̃nʉcõri, “Dios tʉjʉ catitĩñagʉ̃ yigʉja yʉ”, yi tʉoĩa mani.
1 Peter 5:10 in Macuna 10 Manire bʉto ti maiami Dios. Ito bajiri mani tõbʉjaja, “Biyaro tõbʉjabicʉja yʉ. Yʉre ejabʉagʉ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩa mani. Bʉto bʉsa Cristore mani queno tʉorʉ̃nʉroca yigʉ yiguĩji Dios. Manire beseñi Dios ĩ rãca mani catitĩñatoni. Ito bajiri ĩ Macʉ Jesucristona sʉoriti manire masoñi Dios.
1 John 4:12 in Macuna 12 Nijʉa Diore tigʉ maquĩji. Gãjerãre mani ti maija, Dios robo bajiroti ʉsi cʉtia mani. Ito yicõri manire ĩ mairo bajiroti gãjerãre maia mani cʉni.
1 John 5:10 in Macuna 10 “Jesús Dios Macʉ ñami”, yi masigʉ̃, ito bajiroti gotia ĩ ya ʉsi ĩre. “Jesucristo Dios Macʉ meje ñami”, yigʉ ito yicõri Dios gotirisere tʉobicʉ, “Dios socagʉ ñami”, yiado bajiro bajia.