Hebrews 2:3 in Macuna 3 Manire ti maicõri bʉto manire maso ãmoguĩji Dios. Ito bajiri ĩ oca ñasarisere mani tʉorʉ̃nʉbeja, mani tõbʉjaroca yigʉ yiguĩji Dios. “Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre masogʉ̃ yiguĩji Dios”, yire oca cajerojʉti goticãñi mani Ʉjʉ Jesucristo. Ĩre tʉogoana, “Riti bajia iti oca”, yirona manire goticã ĩna. Ito bajiri, “Riti bajia iti oca”, yi tʉoĩa mani cʉni.
Other Translations King James Version (KJV) How shall we escape, if we neglect so great salvation; which at the first began to be spoken by the Lord, and was confirmed unto us by them that heard him;
American Standard Version (ASV) how shall we escape, if we neglect so great a salvation? which having at the first been spoken through the Lord, was confirmed unto us by them that heard;
Bible in Basic English (BBE) What will come on us, if we do not give our minds to such a great salvation? a salvation of which our fathers first had knowledge through the words of the Lord, and which was made certain to us by those to whom his words came;
Darby English Bible (DBY) how shall *we* escape if we have been negligent of so great salvation, which, having had its commencement in being spoken [of] by the Lord, has been confirmed to us by those who have heard;
World English Bible (WEB) how will we escape if we neglect so great a salvation-- which at the first having been spoken through the Lord, was confirmed to us by those who heard;
Young's Literal Translation (YLT) how shall we escape, having neglected so great salvation? which a beginning receiving -- to be spoken through the Lord -- by those having heard was confirmed to us,
Cross Reference Matthew 4:17 in Macuna 17 Iti sitajʉ ejacõri masare Dios oca riaso ucusʉoyijʉ Jesús. Ado bajiro gotiyijʉ: —Yoari mejeti ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩ rotirojʉ miojugʉ yiguĩji Dios. Ito bajiri mʉa ñeñaro yirisere jidicãcõri mama ʉsi wasoaya mʉa, yi masare riaso ucuyijʉ Jesús.
Matthew 23:33 in Macuna 33 ’Ãña bajiro bajicõri ĩ robo junirã ña mʉa. Jeame ʉ̃jʉrojʉ mʉa tõbʉjaroti rẽtare ma mʉare.
Mark 1:14 in Macuna 14 Iti rʉmʉri Juanre ĩna tubiaja bero Galileajʉ wacoayijʉ Jesús. Galileajʉ ejacõri masare Dios oca quenarise riasoyijʉ Jesús.
Mark 16:15 in Macuna 15 —Wasa, masa jeyarore Dios oca goti ucuba. “Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre masogʉ̃ yiguĩji Dios”, yire gaye riaso ucuba mʉa.
Luke 1:2 in Macuna 2 Mani robo bajiroti cajero Jesús rãca riasotigoana ĩna gotija, tʉogoanati ñama ĩna cʉni. Ito bajiri ĩna ucarise ticõri, “Jesús rãca riasotigoana ĩna gotiro bajiroti ucama ĩna cʉni”, yi tʉoĩa mani.
Luke 1:69 in Macuna 69 Manire masorocʉ, sĩgʉ̃ rẽtoro masigʉ̃re cõagʉ̃ yiguĩji Dios. Mani ñicʉ David ñayorʉ Diore queno cʉdigʉ janami ñagʉ̃ yiguĩji ĩ.
Luke 24:19 in Macuna 19 Ito bajiro ĩ yija tʉocõri: —¿Ñe rẽtacati? yiyijʉ Jesús. Ito ĩ yija ado bajiro yiyijarã ĩna Jesure: —¿Jesús Nazaret gagʉre rẽtare masibeati mʉ? Ado bajiro bajia iti. Diore goti ĩsiri masʉ ñaquĩ ĩ. Jaje tiyamani yiquĩ ĩ. Ito yicõri Dios ĩ masirisena masare riasoquĩ ĩ. Dios cʉni ĩre rʉ̃cʉbʉoñi.
Luke 24:47 in Macuna 47 Iti oca masa jeyarore goti ucure ñaro wado yiroja. “Mʉa ñeñaro yirisere jidicãña. Ito yicõri Jesucristore tʉorʉ̃nʉña ñeñaro mʉa yirise Dios ĩ ãcabojotoni”, yi goti ucure ñaro wado yiroja. Jerusalén gãnare goti tĩocõri masa jeyarore goti ucure ñaro wado yiroja, yi gotia Dios oca.
John 3:16 in Macuna 16 ’Ñajediro masare bʉto maiyijʉ Dios. Ito bajiri ĩ Macʉ sĩgʉ̃ ñagʉ̃re cõayijʉ, masare ĩ goda ĩsitoni. No Jesure tʉorʉ̃nʉgʉ̃ti godabiquĩji, catitĩñagʉ̃ yiguĩji.
John 15:27 in Macuna 27 Cajerojʉti yʉ riasosʉorocajʉti yʉ rãca ñasʉocʉ mʉa. Ito bajiri masare mʉa riasoja mʉa cʉni yʉ gaye bʉsirã yirãji mʉa, yiquĩ Jesús gʉare.
Acts 2:22 in Macuna 22 Ito yija mʉcana tʉdi bʉsi remoyijʉ ĩ: —Tʉoya yʉ ñarã ado yʉ gotiroti. Nazaret gagʉ Jesús ĩ masiro robo yicõri mʉare ĩoñi. “Dios ĩ rotiro bajiroti yiñi Jesús”, yi masiarãji mʉa itire tigoana ñari.
Acts 4:12 in Macuna 12 Jesucristo sĩgʉ̃ti ñami adi macãrʉcʉ̃rojʉ masare masorocʉ Dios ĩ cõarʉ. Jesús sĩgʉ̃ti manire maso masiguĩji. Ñimʉjʉa gãji ĩ robo bajigʉ maquĩji, yiyijʉ Pedro ʉjarãre.
Acts 10:40 in Macuna 40 Ʉdia rʉmʉ bero, Dioama Jesure ĩ catiroca yiñi. Jesús gʉare goaĩaroca yiñi Dios.
Romans 2:3 in Macuna 3 Ĩna robo ñeñaro yirã ñabojarãti, “Ĩnare seti ña”, mʉa yija, ĩna robo bajiro ñeñaro yirãti ya mʉa cʉni. “Dios mani ñeñaro yirise waja, manire waja senibiquĩji”, yi tʉoĩabojarãji mʉa. Ito bajiro yi tʉoĩabojarocati mʉa ñeñaro yirise waja mʉare waja senigʉ̃ yiguĩji Dios.
1 Thessalonians 5:3 in Macuna 3 “Ñe oca mano queno ñacã mani”, yi masa ĩna tʉoĩari rʉmʉ ñajasaroti guijorise ejaro yiroja ĩnare. Iti guijorisere sĩgʉ̃jʉa rudi masimena yirãji masa. Cojʉ rudirajʉ mano yiroja ĩnare. Romio macʉ rʉcoroco ñajasaroti iso cõro robo bajiro bajiro yiroja iti.
1 Timothy 1:15 in Macuna 15 Ado yʉ mʉare gotiroti riti bajia. Ito bajiri mʉa tʉorʉ̃nʉja quena. Ado bajiro bajia. Ñeñaro yirãre masorocʉ adi sita wadiñi Cristo. Yʉ ñacʉ gãjerã ñeñaro yirã rẽtoro ñeñaro yicacʉ.
Titus 2:11 in Macuna 11 Jeame ʉ̃jʉrojʉ mani wabe yirocʉ ĩ oca mani masiroca yiñi Dios. Ito bajiro ĩ yijare, “Masa jeyarore ti maigʉ̃ ñari manire maso ãmoguĩji Dios”, yi tʉoĩa mani.
Hebrews 1:2 in Macuna 2 Ito bero canʉ bʉsati ĩ Macʉna sʉoriti ĩ oca manire cõayijʉ Dios. Ũmacʉ̃jʉga tuti, jacajʉga tuti cʉni meniyijʉ Dios. Ito yicõri ĩ Macʉna sʉoriti jeyaro adi sita gaye rujeoyijʉ Dios. Jeyaro dise rʉyabeto ĩ rʉcotoni cũyijʉ Dios ĩ Macʉre.
Hebrews 4:1 in Macuna 1 “Mʉa tujacãroto mʉare meni ĩsicʉ yʉ”, mani ñicʉsabatiare Dios ĩ yiado bajiroti yami Dios adi rʉmʉri cʉni. Adi rʉmʉri manire cʉni tujacãre ñaroja. Ito bajiri itojʉ mani ejaroto riojʉa queno tʉoĩarʉja manire, mani eja jeditoni. Mʉa coriarã ĩre queno tʉorʉ̃nʉbiticõri queno ejamenaji.
Hebrews 4:11 in Macuna 11 Ito bajiri bʉto bʉsa oca sẽocõri Diore tʉorʉ̃nʉrʉja manire, tujacãdo mani eja masitoni. Mani ñicʉsabatiare bajiro Diore cʉdimena robo bajiro bajimenaji mani.
Hebrews 5:9 in Macuna 9 Ĩ Jacʉ ĩre rotiado bajiroti manire yiari goda ĩsiyijʉ Cristo. Ñimʉ gãji manire goda ĩsigʉ̃ maquĩji. Ito bajiri ĩre mani tʉorʉ̃nʉja ticõri, manire masogʉ̃ yiguĩji ĩ. Ito yicõri mani catitĩñaroca yigʉ yiguĩji ĩ.
Hebrews 7:25 in Macuna 25 Catitĩñagʉ̃ ñari manire yiari Diore bʉsi ĩsitĩñagʉ̃ yiguĩji ĩ. “Mʉ Macʉ yʉre goda ĩsiñi. Ito bajiri ĩ́na sʉoriti mʉ yagʉ ña ãmoa yʉ”, Diore mani yija, manire masogʉ̃ yiguĩji Cristo. Manire ĩ masoja bero ĩ rãca catitĩñarã yirãji mani.
Hebrews 10:28 in Macuna 28 Moisés ñayorʉ ĩ rotire gayere sĩgʉ̃ ĩ cʉdibeja ado bajiro bajiyijʉ. Jʉ̃arã, ʉdiarã, “Riti cʉdibeami ĩ”, ĩre yi coderã ñaja, jabeto ĩre ti mairã mejeti ĩre sĩacõyijarã ĩna.
Hebrews 12:25 in Macuna 25 Ito bajiri Dios manire ĩ bʉsija, queno tʉorʉ̃nʉrʉja manire. Ito yicõri ĩ gotiro bajiro cʉdija quena manire. Moisés ñayorʉ adi sita gagʉ Dios ĩ rotirise masare ĩ goti ãmobojaja, ĩre cʉdibisijarã ĩna. Ito bajiri ĩna tõbʉjaroca yiyijʉ Dios ĩnare. Jesuama ũmacʉ̃jʉ wadicõri manire oca quenarise ãmi wadiñi. Ĩre mani tʉorʉ̃nʉbeja, Moisés ñayorʉre tʉorʉ̃nʉbitiana rẽtoro tõbʉjarã yirãji mani.
1 Peter 4:17 in Macuna 17 Adocãta Jesucristore tʉorʉ̃nʉrã ñabojarãti tõbʉja mani cʉni. Jesucristore tʉorʉ̃nʉrã ñabojarãti mani tõbʉjaja, ¿no bajiro tõbʉjarã yirãjida Dios ocare tʉorʉ̃nʉmena? Manire bajiroti bʉto bʉsa tõbʉjarã yirãji ĩna.
Revelation 6:16 in Macuna 16 Ito bajiro rudicõri gʉ̃ta yucʉrire, gʉ̃tagãrire cʉni ado bajiro yicã ĩna: —Gʉare quedi jea biaya ʉjʉ ya cumurojʉ rujigʉ gʉare ĩ tibititoni. Ito yicõri Oveja Macʉ gʉa ñeñaro yirise waja gʉare senibititoni, gʉare quedi jea biaya, yicã ĩna gʉ̃ta yucʉrire.
Revelation 7:10 in Macuna 10 Ado bajiro oca sẽoro awasã bʉsicã ĩna: Dios rotira cumurojʉ rujigʉ, ĩ ñami manire masorocʉ. Ito yicõri Oveja Macʉ ĩ cʉni manire masorocʉti ñami, yicã ĩna.