Hebrews 2:10 in Macuna 10 Ito bajiro Dios ĩ yija queno yiñi. Ĩ ãmoro bajiroti yiñi ĩ. Jeyaro Dios ĩ menire ña. Jeyaro ĩ wanʉtoni ña iti ĩ rujeore. Mani Dios ñarã ĩ rãca mani roti ñare ãmoñi Dios. Ito bajiri ĩ tʉ mani eja masitoni ĩ Macʉ Jesucristore goda ĩsi rotiyijʉ Dios. Jesucristo ñami manire masori masʉ. Ñimʉ gãji manire maso masigʉ̃ maquĩji. Ito bajiri ĩ́na sʉoriti ũmacʉ̃jʉ ejarã yirãji mani.
Other Translations King James Version (KJV) For it became him, for whom are all things, and by whom are all things, in bringing many sons unto glory, to make the captain of their salvation perfect through sufferings.
American Standard Version (ASV) For it became him, for whom are all things, and through whom are all things, in bringing many sons unto glory, to make the author of their salvation perfect through sufferings.
Bible in Basic English (BBE) Because it was right for him, for whom and through whom all things have being, in guiding his sons to glory, to make the captain of their salvation complete through pain.
Darby English Bible (DBY) For it became him, for whom [are] all things, and by whom [are] all things, in bringing many sons to glory, to make perfect the leader of their salvation through sufferings.
World English Bible (WEB) For it became him, for whom are all things, and through whom are all things, in bringing many children to glory, to make the author of their salvation perfect through sufferings.
Young's Literal Translation (YLT) For it was becoming to Him, because of whom `are' the all things, and through whom `are' the all things, many sons to glory bringing, the author of their salvation through sufferings to make perfect,
Cross Reference Luke 2:14 in Macuna 14 Rẽtoro masigʉ̃ ñami Dios ũmacʉ̃jʉ gagʉ. Adi sita gãna, Dios rãca queno ʉsi cʉtirã queno wanʉ quena ñajaro ĩna, yiyijarã ángel mesa.
Luke 13:32 in Macuna 32 Ĩna ito bajiro yija tʉocõri: —Ĩ ñeñaro yi jaigʉre ado bajiro gotitẽña mʉa: “Tʉoya jane, jane busuri cʉni cõrãre yisiocʉja yʉ. Rʉ̃mʉ́ sãñarãre cʉni rʉ̃mʉ́are bucõacʉja yʉ. Ito yicõri, ija sõjʉa moa tĩogʉ̃ yigʉja yʉ, yimi”, yi gotitẽña mʉa Herodesre, yiyijʉ Jesús fariseo gaye tʉoĩarãre.
Luke 24:26 in Macuna 26 Yʉre tʉoĩa yurã ado bajiro yi ucayoñi Diore goti ĩsiri masa: “Dios ĩ ñarojʉ ĩ ejaroto riojʉa tõbʉjagʉ yiguĩji Cristo Dios ĩ cõarʉ”, yi ucayoñi Diore goti ĩsiri masa, yiyijʉ Jesús ĩnare.
Luke 24:46 in Macuna 46 Ado bajiro yiyijʉ ĩ ĩnare: —Cristo Dios ĩ cõarʉ quenabeto tõbʉjacõri godagʉ yiguĩji. Ito yicõri mʉcana godana wato ñabojacõri tʉdi catigʉ yiguĩji mʉcana.
John 11:52 in Macuna 52 Ĩnare riti meje goda ĩsigʉ̃ yiguĩji ĩ. Dios ĩ beseana di sita gãna rʉyabeto manire goda ĩsigʉ̃ yiguĩji ĩ. Sĩgʉ̃ rĩare bajiro mani ñatoni manire goda ĩsigʉ̃ yiguĩji Jesús”, yigʉ bajiro yiyijʉ ĩ Caifás.
John 19:30 in Macuna 30 Ʉyé ide jiare weroĩacõri, ado bajiro yiquĩ Jesús: —Dios ĩ goticãdo bajiroti rẽta jedicoajʉ ĩja. Itocõ ña, yiquĩ Jesús. Ito yija ĩ ya rijoga queo yocõri, ʉsi jedicoaquĩ Jesús ĩja.
Acts 3:15 in Macuna 15 Ito yirã riti masare catire gaye ĩsigʉ̃re sĩa rotiyija mʉa. Ito bajibojarocati, Dioama godarʉre tʉdi catiocõñi. Ĩre ticõri, “Mʉcana tʉdi catiami”, yi masia gʉa, yiyijʉ Pedro.
Acts 5:31 in Macuna 31 Dios ũmacʉ̃jʉna ñacõri, Jesure jiñi. Ito bajiri ĩ ya riojocadʉja, rʉ̃cʉbʉorajʉ rujiguĩji Jesús adocãta. Jesús mani Ʉjʉ ñarocʉ, ito yicõri ñeñaro mani yirise waja yi ĩsirocʉre cũñi Dios. Mani Israel gãna ñeñaro mani yirise jidicãtoni, ito yicõri, “Jesús ñeñaro yʉ yirise itire ãcabojoya”, mani yi senitoni cũñi Dios Jesure.
Romans 3:25 in Macuna 25 Dios cõayijʉ Jesucristore, manire ĩ goda ĩsitoni. Mani rʉ̃cʉbʉore rãca, “Ñeñaro yʉ yirisere waja yi ĩsiñi Jesús ĩ ya rína”, mani yija, mani ñeñaro yirisere ãcabojogʉ yiguĩji Dios. Iti masicõri, “Yiro bajiroti yigʉ ñami Dios”, yi tʉoĩa mani. Jane mejejʉ masa ĩna ñeñaro yirisere waja seni ʉsirio yibisijʉ Dios. “Ĩna ñeñaro yirise waja goda ĩsigʉ̃ yiguĩji yʉ Macʉ”, yire gaye masi yucãyijʉ Dios.
Romans 8:14 in Macuna 14 No Espíritu Santo ĩ rotiro bajiro yirã, Dios rĩa ñama ĩna.
Romans 8:29 in Macuna 29 Cajerojʉti mani ĩre tʉorʉ̃nʉronare masiñi Dios. Manire beseñi ĩ, ĩ Macʉ Jesucristo robo mani bajitoni. Ito bajiroti Dios rĩa ñarã, mani rĩjorʉ ñami Jesús.
Romans 9:23 in Macuna 23 Ito bajiro yiñi Dios, mani ĩ ti mairãre, “Ĩti ñami rẽtoro masigʉ̃”, mani yi tʉoĩatoni. Cajerojʉti manire ti maicõri beseñi Dios, ĩ masirise manire ĩsirocʉ.
Romans 9:25 in Macuna 25 Ado bajiro bajia Dios ĩ yire, Oseas ñayorʉ ĩ ucare jane mejejʉ gaye: Yʉ ñarã mejere cʉni, “Yʉ ñarã ña mʉa”, yigʉ yigʉja yʉ. “Cajero mʉare ti maibiticʉ yʉ. Adocãta mʉare ti maia yʉ”, yigʉ yigʉja yʉ.
Romans 11:36 in Macuna 36 Adi sita ñarotire jeyaro rujeoñi Dios. Ĩ́na sʉoriti jeyaro ña. Ito yicõri ĩ ye riti ña. Ito bajiro ĩ bajijare ĩre rʉ̃cʉbʉotĩñacõrʉja manire. Ito bajiro riti bajitĩñajaro.
1 Corinthians 2:7 in Macuna 7 Yʉ bʉsija, Dios ĩ masirisena bʉsia yʉ. Ito bajiro yʉ bʉsija, masa ĩna tʉo masiroti gaye ña iti. Adi macãrʉcʉ̃ro ĩ rujeoroto riojʉa, “Ado bajiro masare masogʉ̃ yigʉja yʉ”, yi masicãñi Dios. Iti oca masa ĩna masibitire Dios ĩ masirisena masare riasoa yʉ.
1 Corinthians 8:6 in Macuna 6 Ito bajiro ĩna yi tʉoĩabojarocati, jãjarã meje ñama mani rʉ̃cʉbʉorona. Dios mani Jacʉ sĩgʉ̃ti ñami mani rʉ̃cʉbʉosarocʉ. Ĩti ñami jeyarore rujeorʉ. Ĩre moa ĩsirona ña mani. Sĩgʉ̃ ñami mani Ʉjʉ. Ĩ ñami Jesucristo. Ĩ́na sʉoriti jeyaro ña. “Mani cʉni ĩ́na sʉoriti ña”, yi tʉoĩa mani.
2 Corinthians 3:18 in Macuna 18 Jesucristore tʉorʉ̃nʉrã ñari, “Ĩti ñami rẽtoro quenagʉ̃”, yi tʉo masia mani. Itire tʉo masicõri ĩre riti tʉoĩa mani. Ito bajiro ĩre tʉoĩasoticõri co rʉmʉ rʉyabeto bʉto bʉsa ĩre bajiro baji wajʉ mani. Espíritu Santo quedi sãja ecoana ñari Jesucristo bajiro mani baji waroca yami.
2 Corinthians 4:17 in Macuna 17 Adi sita ñagʉ̃ yʉ bʉjatobitire ñabojarocati yoari mejeti tʉoĩa wanʉ quenagʉ̃ yigʉja yʉ. Yʉ tʉoĩa bʉjatobitire ñaja yʉre queno yigʉ yiguĩji Dios. Ĩ rãca yʉ catitĩñaroca yʉre queno yisotigʉ yiguĩji Dios. Masare riasogʉ yʉ tʉoĩa bʉjatobitire waja yʉre queno yigʉ yiguĩji Dios.
2 Corinthians 5:18 in Macuna 18 Dios ñami mani tʉoĩarise wasoagʉ. Iti rʉmʉjʉ ĩ wajana ñabojarocati Jesucristo ĩ goda ĩsirena sʉoriti ĩ ñarã mani ñaroca yiñi Dios. “Dios rãca oca quenocõri ĩ rãca baba cʉtiya mʉa”, masare mani yitoni manire cũñi Dios.
2 Corinthians 6:18 in Macuna 18 Mʉa Jacʉ ñagʉ̃ yigʉja yʉ. Yʉ rĩa ñarã yirãji mʉa, yi gotiami rẽtoro masigʉ̃ mani Ʉjʉ, ĩ oca tutina.
Galatians 3:26 in Macuna 26 Tʉoya mʉa. Jesucristore tʉorʉ̃nʉrã ñacõri adocãta Dios rĩa ña mʉa cʉni ĩja.
Ephesians 1:5 in Macuna 5 Jane mejejʉ manire ti maicõri, manire beseñi Dios. “Yʉ ñarã ĩna ñatoni, yʉ Macʉ Jesucristore cõagʉ̃ yigʉja yʉ”, yi tʉoĩayijʉ Dios. Ito bajiro yi tʉoĩacõri ĩ rĩa mani ñaroca yiñi Dios manire.
Ephesians 2:7 in Macuna 7 Ito bajiro yiyijʉ Dios, queno ĩ yirise manire ĩorocʉ. “Jesucristo ñarã mani ñajare, manire ti maicõri quenoguti yiñi Dios”, mani yi tʉoĩatĩñatoni, manire ĩ queno yirise ĩoñi Dios.
Ephesians 3:10 in Macuna 10 Judio masa meje ñarãre cʉni masocõri, ĩ masirise ĩoyijʉ Dios. Ito bajiri adi rʉmʉri ĩja ángel mesa, ũmacʉ̃jʉ rotiri masa cʉni ado bajiro yirã yirãji ĩna: “Jeyaro masigʉ̃ ñami Dios. Quenarise riti tʉoĩagʉ̃ ñami ĩ. Judio masa, judio masa mejere cʉni ĩ masoja bero, sĩgʉ̃ bajiro riti tʉoĩarã ñama ĩna ĩja”, yirã yirãji ũmacʉ̃jʉ gãna.
Colossians 1:16 in Macuna 16 Ĩ́na sʉoriti dise rʉyabeto ũmacʉ̃jʉ gaye cʉni, adi sita gaye cʉni rujeoyijʉ Dios. Ruyubiti cʉni, ruyurise cʉni ĩ Macʉ rãcati rujeoyijʉ Dios. Ruyumenare, ĩna ʉjarãre cʉni rujeoyijʉ Dios, ĩ Macʉ rãcati. Ito bajiri ĩnare rujeorʉ ñari, ĩna ʉjʉ ñami Dios Macʉ. Ito bajiro yicõri ĩna Ʉjʉ ñasagʉ ĩ Macʉre cũyijʉ Dios.
Colossians 3:4 in Macuna 4 Mani ya ʉsijʉ Cristo ĩ quedi sãjagoana ñari ĩ́na sʉoriti catia mani. Ĩti ñami catitĩñare ñasarise rʉcogʉ. Tʉdi ĩ goaĩori rʉmʉ masa jeyaro ĩre rʉ̃cʉbʉorã yirãji. Ĩ ñarã ñari, ũmacʉ̃jʉ ĩ rãcati wanʉrã yirãji mani cʉni.
2 Timothy 2:10 in Macuna 10 Ito bajiri ado robojʉa bajia. Dise rʉyabeto yʉ tʉoĩa bʉjatobitiroca ĩna yibojarocati ñemecʉtigʉ yigʉja yʉ. Dios ĩ beseana Jesucristore ĩna tʉorʉ̃nʉre ãmoa yʉ. Ĩre ĩna tʉorʉ̃nʉja ĩnare masogʉ̃ yiguĩji. Ito bajiri ĩ rãca ũmacʉ̃jʉ catitĩñarã yirãji ĩna. Itire tʉoĩacõri yʉ tʉoĩa bʉjatobitiroca masa ĩna yibojarocati itire ñemecʉtigʉ yigʉja yʉ.
Hebrews 5:8 in Macuna 8 Dios Macʉ ñabojagʉti tõbʉjayijʉ Cristo. Tõbʉja wacʉ jeyaro Dios ĩ rotiado bajiroti yiyijʉ Cristo. Ĩ Jacʉre queno cʉdigʉ ñari, manire yiari tõbʉja ĩsiyijʉ Cristo.
Hebrews 6:20 in Macuna 20 Ito bajiro yiñi Jesús cʉni. Ũmacʉ̃jʉ mʉjacõri manire yiari Diore bʉsiñi ĩ. Ito bajiri, “Manire masogʉ̃ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩa mani. Paia ʉjʉ Melquisedec ñayorʉ ĩ ñasado bajiro ñasagʉ ñatĩñagʉ̃ yiguĩji Jesús. Manire yiari Diore bʉsi ĩsitĩñagʉ̃ yiguĩji Jesús. Ito bajiro ĩ bʉsi ĩsitĩñatoni cũñi Dios ĩre.
Hebrews 7:26 in Macuna 26 Jesucristo rʉyabojañi maji, manire bʉsi ĩsirocʉ. Manire yiari Diore ĩ bʉsi ĩsibeja, Dios tʉ ejamenaji mani. Dios ĩ ñajare, ñeñarise ma ĩre. Ñeñaro yigʉ meje ñayijʉ ĩ. Ñe seti macʉ ñayijʉ ĩ. Masa ñeñaro yirãre bajiro meje bajigʉ ñami ĩ. Ũmacʉ̃jʉ gãna rẽtoro ñasagʉ ĩ ñaroca yiyijʉ Dios Jesure.
Hebrews 7:28 in Macuna 28 Moisés ñayorʉ ĩ rotirena sʉoriti manire bajirãreti paia ʉjarã ña rotiyijarã ĩna. Bʉcʉ oca jidicãcõri mame oca cũyijʉ Dios. “Riti ado bajiro yicʉja yʉ”, yirocʉ mame oca cũyijʉ Dios. “Yʉ Macʉ ñeñaro yibicʉre cũa yʉ, masare yiari ĩ bʉsi ĩsitoni”, yiyijʉ Dios ĩ oca tutina.
Hebrews 12:2 in Macuna 2 Jesure bʉto tʉoĩarʉja manire. Manire goda ĩsicõri, ĩti ñami mani tʉorʉ̃nʉroca yigʉ. Ĩ godare gaye bojobiticõri, yucʉtẽojʉ tõbʉjayijʉ Jesús. “Yʉ tõbʉjaja bero bʉto bʉsa wanʉgʉ̃ yigʉja yʉ”, yicõri ñeñaro yirã ĩna godado bajiro godagʉ bojobisijʉ ĩ. Mʉcana tʉdi caticõri Dios ya riojocadʉja rʉ̃cʉbʉorajʉ rujiyijʉ ĩ. Adocãta cʉni itoti rujitĩñaguĩji ĩ.
1 Peter 1:12 in Macuna 12 Ito yi, ĩna tʉoĩarocati, “Itire timenaji mani. Mani bero gãna ĩna ñaroca rẽtaro yiroja iti”, yi tʉoĩayijarã ĩna mʉcana. Ito bajiro ĩna yi tʉo masiroca yiyijʉ Dios. Adi rʉmʉri Espíritu Santore cõayijʉ Dios ĩ oca gotiri masa manire ĩna riaso masitoni. Ito bajiri iti oca quenarise rẽtaja bero tʉorã ña mani. Dios ñaro gãna ángel mesa iti ocare bʉto tʉo ãmoama ĩna cʉni, quenarise iti ñajare.
1 Peter 5:1 in Macuna 1 Adocãta mʉa Jesucristore masisʉoanare bʉsigʉ ya yʉ. Mʉa ña Jesucristo ñarãre tirʉ̃nʉri masa. Yʉ cʉni ĩ ñarãre tirʉ̃nʉgʉ̃ti ña. Cristo ĩ tõbʉjaja tigorʉ ña yʉ. Ito yicõri mani Ʉjʉ Jesucristo ĩ tʉdi ejari rʉmʉ ti wanʉgʉ̃ yigʉja yʉ cʉni mʉa rãca. Mʉa Jesucristore masisʉoana tʉoya mʉa. Ado bajiro mʉare bʉsigʉ ya yʉ.
1 Peter 5:10 in Macuna 10 Manire bʉto ti maiami Dios. Ito bajiri mani tõbʉjaja, “Biyaro tõbʉjabicʉja yʉ. Yʉre ejabʉagʉ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩa mani. Bʉto bʉsa Cristore mani queno tʉorʉ̃nʉroca yigʉ yiguĩji Dios. Manire beseñi Dios ĩ rãca mani catitĩñatoni. Ito bajiri ĩ Macʉ Jesucristona sʉoriti manire masoñi Dios.
1 John 3:1 in Macuna 1 Tʉoya mʉa. Mani Jacʉ Dios bʉto maiami manire. Ito bajiri, “yʉ rĩa”, yami manire. Riti ĩ rĩa ña mani. Adi macãrʉcʉ̃ro gãnama Diore ti masimenaji. Ito bajiri manire cʉni ti masimenaji ĩna.
Revelation 4:11 in Macuna 11 Mʉ ña jeyaro rujeorʉ. Mʉ ãmoro bajiroti mʉ rujeore jeyaro ña. Gʉa Ʉjʉ ña Dios mʉ. Masa jeyaro mʉre rʉ̃cʉbʉore ãmoa gʉa. “Dios ñami ñasagʉ”, masa jeyaro yi jedire ãmoa gʉa. “Dios ñami rẽtoro masigʉ̃”, masa mʉre ĩna yire ãmoa gʉa, yicã veinticuatro ñarã bʉcʉrã. Ito bajiro yicã ĩna Diore rʉ̃cʉbʉorã.
Revelation 7:9 in Macuna 9 Ito yija bero ʉjʉ ya cumuro riojo, ito yicõri Oveja Macʉ riojo jãjarã masa ticʉ yʉ. Ĩna ñacã co sita gãna rʉyabeto, co oca rʉyabeto bʉsirã, co cʉto gãna rʉyabeto, ito yicõri co butu gãna rʉyabeto ñacã ĩna. Cõĩaja jediado manicã ĩna. Yutabujuri botirise sãñacõri ĩna ya ãmorijʉ rujaño caeri rʉcocã ĩna.