Hebrews 12:1 in Macuna 1 Itire mani tʉoja, “Mani riojʉa gãna jãjarã Diore tʉorʉ̃nʉrã ñañi”, ya mani. Josari ñabojarocati Dios ĩ ãmoro bajiro yiyijarã ĩna. Ĩnare tʉoĩarã, Dios ĩ ãmoro bajiro yirʉja manire cʉni. Diore mani tʉorʉ̃nʉ ãmoroca gaje mani ʉsirioro iti camotaja itire jidicãrʉja manire. Mani ñeñaro yiroca tʉoĩa wisarisere cʉni jidicãrʉja manire. Josare ñabojarocati ʉsiriomenati Dios ãmoro bajiro yirʉja manire. Ado robojʉa bajia. Sĩgʉ̃ ũmaquediri masʉ gãjerãre ĩ rẽtocũ ãmoja, rʉ̃cʉrisere cũcõgʉ̃ yiguĩji ĩ. Ito bajiroti yirʉja manire cʉni. Diore mani tʉorʉ̃nʉroca gaje ʉsirioro ñeñaro manire iti camotaja, itire jidicãrʉja manire.
Other Translations King James Version (KJV) Wherefore seeing we also are compassed about with so great a cloud of witnesses, let us lay aside every weight, and the sin which doth so easily beset us, and let us run with patience the race that is set before us,
American Standard Version (ASV) Therefore let us also, seeing we are compassed about with so great a cloud of witnesses, lay aside every weight, and the sin which doth so easily beset us, and let us run with patience the race that is set before us,
Bible in Basic English (BBE) For this reason, as we are circled by so great a cloud of witnesses, putting off every weight, and the sin into which we come so readily, let us keep on running in the way which is marked out for us,
Darby English Bible (DBY) Let *us* also therefore, having so great a cloud of witnesses surrounding us, laying aside every weight, and sin which so easily entangles us, run with endurance the race that lies before us,
World English Bible (WEB) Therefore let us also, seeing we are surrounded by so great a cloud of witnesses, lay aside every weight and the sin which so easily entangles us, and let us run with patience the race that is set before us,
Young's Literal Translation (YLT) Therefore, we also having so great a cloud of witnesses set around us, every weight having put off, and the closely besetting sin, through endurance may we run the contest that is set before us,
Cross Reference Matthew 10:22 in Macuna 22 Yʉ ocare mʉa goti ucujare, masa jeyaro mʉare ti tudirã yirãji. Noa yʉre jidicãmenati jeame ʉ̃jʉrojʉ ĩna waborere ĩnare, masogʉ̃ yiguĩji Dios.
Matthew 10:37 in Macuna 37 ’No ĩ jacore ĩ jacʉre yʉre rẽto bʉsaro maigʉ̃, yʉ yagʉ ñado mami ĩocʉ̃. No ĩ macore ĩ macʉre yʉre rẽto bʉsaro maigʉ̃ yʉ yagʉ ñado mami ĩocʉ̃.
Matthew 24:13 in Macuna 13 No yʉre tʉorʉ̃nʉgʉ̃ ĩ jidicãbeja adi macãrʉcʉ̃ro jedi wari rʉmʉ ĩre masogʉ̃ yiguĩji Dios.
Luke 8:14 in Macuna 14 Gãjerãma Dios ocare tʉobojarãti adi macãrʉcʉ̃ro gayere bʉto tʉoĩarã yirãji ĩna. Ito bajiro tʉoĩacõri adi macãrʉcʉ̃ro ñeñarise gajeonire cʉni jidicã ãmomenaji ĩna. Ito bajiro ĩna jidicã ãmobeja jota mari wato ote ajeri quedi queado bajiro bajirã yirãji ĩnaõna. Ĩna ñama Diore queno moa ĩsimena.
Luke 9:59 in Macuna 59 Ito yicõri gãjire ado bajiro yiyijʉ Jesús: —Yʉ rãca waya, yiyijʉ Jesús. Ito ĩ yijare: —Yʉ Ʉjʉ, yʉ jacʉ rãca ñagʉ̃ ya maji. Ĩ godaja bero mʉ rãca wacʉja yʉ, yiyijʉ ĩ Jesure.
Luke 12:15 in Macuna 15 Ito yicõri gaje ado bajiro gotiyijʉ Jesús ĩnare: —Queno tʉoĩaña mʉa gãjerã ya gajeoni ʉobe yirona. Gajeoni jairo mani rʉcoja, jabetacã mani rʉcoja cʉni no yibea. Bʉto ñasarise meje ña gajeoni, yiyijʉ Jesús ĩnare.
Luke 14:26 in Macuna 26 —Sĩgʉ̃ yʉ rãca ĩ riasoti ãmoja, ĩ jacʉsabatia, ĩ manojo, ĩ ria, ĩ ñarã rẽto bʉsaro maigʉ̃ yiguĩji yʉre. Ĩ queno catija, ĩ cõja cʉni yʉre maigʉ̃ yiguĩji ĩ.
Luke 16:28 in Macuna 28 Itojʉ ñarãji yʉ ñarã, yʉ ocabaji mesa. Co dʉjamocõ ñarãji ĩna. Ĩnare gotigʉ wajaro ĩ, ado ñeñaro tõbʉjarajʉjʉ ĩna ejabe yirocʉ”, yiyijʉ ĩ Abrahamre.
Luke 18:22 in Macuna 22 Ito ĩ yija ado bajiro cʉdiyijʉ Jesús: —Jabeto rʉya maji queno Diore mʉ cʉdi jeoroti. Ñarocõti mʉ cʉdi jeo ãmoja, ado bajiro yiya. Jeyaro mʉ rʉcorise gãjerãre ĩsi jeocõña. Ito yicõri iti waja bʉjacõri bojoro bʉjarãre ĩsiña. Ito bajiro mʉ yija, ũmacʉ̃jʉ queno bʉjagʉ yigʉja mʉ. Ito bajiri yʉ gotirise cʉdiya. Ito yicõri yʉ rãca waya, yiyijʉ Jesús ĩre.
Luke 21:34 in Macuna 34 ’Queno tʉoĩaña mʉa. Basa gaye riti tʉoĩa rẽtocũ yibeja. Ito yicõri mecʉbeja. Ito yicõri adi macãrʉcʉ̃ro gaye riti tʉoĩabeja. Iti gaye riti mʉa tʉoĩaja, yʉ tʉdi ejari rʉmʉ mano ʉcarã yirãji mʉa. Ñacãmena yirãji mʉa.
John 3:32 in Macuna 32 Ĩ tigore, ĩ tʉogore cʉni bʉsiami ĩocʉ̃. Ito bajibojarocati, noajʉa queno tʉorʉ̃nʉbeama ĩ bʉsirisere.
John 4:39 in Macuna 39 “Jeyaro yʉ yigore yʉre gotiquĩ ĩ”, romio iso yi gotija tʉocõri, jãjarã iti cʉto gãna Samaria sita gãna Jesure tʉorʉ̃nʉcã ĩna ĩja.
John 4:44 in Macuna 44 Riti bajia Jesús ĩ bʉsigore: “Diore goti ĩsiri masʉre ĩ ya sita gãna ĩre queno rʉ̃cʉbʉomenaji”, yi gotiquĩ Jesús gʉare.
Romans 2:7 in Macuna 7 “Yʉ Macʉre tʉorʉ̃nʉcõri queno yirã ña mʉa. Ito bajiri yʉ rãca catitĩñarã yirãji mʉa”, Dios ĩ yire tʉo ãmorã, quenarise riti yisotirãji ĩna. Ito bajiro ĩna yija ticõri, ĩnare catitĩñare gaye ĩsigʉ̃ yiguĩji Dios.
Romans 5:3 in Macuna 3 Iti gaye riti meje wanʉ quenarãji mani. Mani ñeñaro tõbʉjabojarijʉ cʉni wanʉcõrãji mani. “Ñeñaro yʉ tõbʉjabojaja cʉni Jesure masicõri bʉto bʉsa tʉoĩa oca sẽogʉ̃ yigʉja yʉ”, yi tʉoĩa mani.
Romans 8:24 in Macuna 24 Cristore mani tʉorʉ̃nʉrajʉna sʉoriti, manire masoñi Dios. Mani tʉoĩa yurise rẽtagore meje ña. Rẽtare gaye tʉoĩa yu masimenaji mani. Rẽtabiti gayereama tʉoĩa yurã yirãji mani.
Romans 12:12 in Macuna 12 “Gʉare queno yigʉ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩa yurã ñari, queno wanʉ quenaro ñaña mʉa. Mʉa tõbʉjaja, ñemecʉtiya. Mʉare oca ñaja, ʉsiriobeja. Ito yicõri Diore bʉsi jidicãbeja mʉa. Ĩre mʉa bʉsisotija quena.
Romans 13:11 in Macuna 11 Dios ĩ rotiro bajiro riti yirʉja manire. Ñamicajʉ ña ĩja. Nocõ mejeti mani Ʉjʉ ejagʉ yiguĩji manire ãmi warocʉ. Ito bajiri ña yucãrʉja manire. Cajero ĩ oca mani tʉorʉ̃nʉja, “Co rʉmʉ tʉdi ejagʉ yiguĩji Jesús”, yi tʉoĩacʉ mani. Ito bajibojarocati adi rʉmʉ, “Nocõ mejeti rʉya manire ĩ masogʉ̃ ejaroto”, yi tʉoĩa masia mani ĩja.
1 Corinthians 9:24 in Macuna 24 Masa ĩna ũmaquedija, sĩgʉ̃ rʉyabeto ũmaquedicã. Ito bajibojarocati sĩgʉ̃ti ñaquĩ ejasʉogʉ. Ĩ ñaquĩ ejasʉore waja, waja bʉjagʉ. Itire masia mʉa. Cajero ejasʉorocʉ ĩ ũmaquedisʉoado bajiro Diore queno moa ĩsiña mʉa. Dios tʉ bʉjarona ĩre queno moa ĩsiña mʉa.
2 Corinthians 7:1 in Macuna 1 Tʉoya yʉ ñarã mʉa. Adi mʉare yʉ gotirise Dios ĩ gotire ña. Ĩ yiro bajiro riti yisotiami Dios. Ito bajiri ñeñarise jeyaro jidicãrʉja manire. Manimasiti mani ya rujʉ ñeñaro iti tʉoĩaro bajiro yibitirʉja manire. Mani ya ʉsijʉ mani ñeñaro tʉoĩarise cʉni jidicãrʉja manire. Diore rʉ̃cʉbʉocõri ĩ ãmorise riti yirʉja manire. Quenarise riti yirʉja manire.
Galatians 5:7 in Macuna 7 Jesucristore tʉorʉ̃nʉsʉocõri, ĩ ãmoro bajiroti queno cʉdiyija mʉa maji. Adi rʉmʉriama ĩja, ĩ oca ñasarisere queno cʉdibea mʉa. ¿Ñimʉ Jesucristo ocare mʉa jidicãroca yicati mʉare?
Ephesians 4:22 in Macuna 22 Iti rʉmʉ Jesucristore mʉa masiroto riojʉa, ñeñarise yi ñayija mʉa. Ñeñaro tʉoĩacõri, bʉto bʉsa ñeñaro yi ñayija mʉa maji. Ito bajiri ñeñaro tʉoĩarisere mʉcana itire tʉdi tʉoĩabesa mʉa. Itire jidicãña mʉa ĩja.
Philippians 2:16 in Macuna 16 Catitĩñare gaye Dios tʉjʉ ĩna bʉja masitoni Jesucristo oca ĩnare gotiya. Ito bajiro mʉa yija ticõri, Cristo ĩ tʉdi ejari rʉmʉ bʉto mʉare wanʉgʉ̃ yigʉja yʉ. “Ĩnare riasobojabisija yʉ. Yʉ ĩnare riasocato bajiroti yama ĩna”, yi tʉoĩagʉ̃ yigʉja yʉ mʉare. Ito bajiro wanʉre rãca yigʉ yigʉja yʉ.
Philippians 3:10 in Macuna 10 Bʉto bʉsa Cristore masi ãmoa yʉ. Iti ña yʉre ñasarise. Ĩ godaja bero mʉcana tʉdi ĩ catiroca yicõri, ĩ masirise ĩoñi Dios. Yʉ ĩre cʉdi masitoni, ĩ masirisena yʉre ĩ ejabʉare ãmoa yʉ. Diore cʉdi ãmogʉ̃, ĩ tʉoĩa bʉjatobitiroca masa ĩna yibojarocati, ĩnare camotabisijʉ Jesucristo. Ĩre ĩna sĩabojarocati, camotabisijʉ. Diore riti cʉdi ãmoyijʉ ĩ. Ito bajiri masa yʉre ĩna sĩa ãmobojarocati, ĩre bajiro Diore riti cʉdi ãmoa yʉ cʉni.
Colossians 3:5 in Macuna 5 Ito bajiri adi macãrʉcʉ̃ro ñeñaro mani yirise jidicãgorʉja manire. Rocati romiare yibitirʉja manire. “Isore ãmoa yʉ”, yi tʉoĩabitirʉja manire. Mani ya rujʉna ñeñaro mani yirise jidicãrʉja manire. Gãji ya gajeonire ʉobitirʉja manire. Gajeonire mani tʉoĩa wanʉja, Diore rʉ̃cʉbʉorã meje ña mani.
1 Timothy 6:9 in Macuna 9 Gãjerãma niyeru jairo bʉjarona ñeñarisere ñemecʉti masibeama ĩna. “Ado bajiro ñeñaro yicʉja yʉ”, yi tʉoĩabitibojarãti ñeñaro yisʉoama ĩna. Ito bajiri ñeñaro yisʉocõri rocati quenabiti yi ʉya ãmorãji ĩna. Ñeñaro yi ʉyacõri itire jidicã masimenaji ĩna. Ito bajiri jeame ʉ̃jʉrojʉ warã yirãji.
2 Timothy 2:4 in Macuna 4 Ĩna ʉjʉ rotirise riti tʉorʉ̃nʉrãji surara. Gãjerã ĩna yisotiriseama tʉorʉ̃nʉmenaji ĩna. Ĩna ʉjʉ rotirise riti cʉdi ãmorãji ĩna.
2 Timothy 4:7 in Macuna 7 “Ĩna ñeñaro yirise jidicãjaro”, yirocʉ Cristo oca masare riaso josacʉ yʉ. Jeyaro moare yʉre Dios ĩ cũre ito bajiroti jeoa yʉ. Diore tʉorʉ̃nʉ jidicãbiticʉ yʉ.
Hebrews 6:15 in Macuna 15 “Ĩ yiro robo bajiro yigʉ yiguĩji Dios”, yirocʉ ʉsirioro meje yuyijʉ Abraham ñayorʉ. Ito bajiri Dios ĩ goticãdo bajiroti rẽtayijʉ Abrahamre.
Hebrews 10:35 in Macuna 35 Ito bajiro ñeñaro tõbʉjabojarãti Diore tʉorʉ̃nʉ jidicãbeja mʉa. Oca sẽoro wanʉre rãca bʉto bʉsa Diore tʉorʉ̃nʉña mʉa. Ito bajiro mʉa yija, iti waja queno yigʉ yiguĩji Dios mʉare.
Hebrews 11:2 in Macuna 2 Jane mejejʉ ĩre ĩna tʉorʉ̃nʉja ticõri, mani ñicʉsabatiare wanʉyijʉ Dios.
James 1:3 in Macuna 3 Quenabiti manire ejabojarocati Diore mani tʉorʉ̃nʉjama queno ña masicõri ʉsirio yimenaji mani.
James 5:7 in Macuna 7 Jesús ĩ wadiroto riojʉa queno tʉoĩa yuya yʉ ñarã mʉa. Ado bajiro tʉoĩaña adire: No otegʉti ʉsiriore mejeti ricare yuguĩji. Iti ĩ oteja bero cʉma ide quediro yiroja. Ito yicõri juebʉcʉ ide cʉni quediro yiroja. Iti bero rica quenarise bʉjagʉ yiguĩji ĩocʉ̃.
1 Peter 2:1 in Macuna 1 Iti oca tʉorʉ̃nʉcõri Dios rĩa ña mani. Ito bajiri jeyaro mʉa ñeñaro yirise jidicãña. Gãjerãre rʉobesa. Ito yicõri socabesa. Gãjerã ya gajeoni ti ʉobesa, ito yicõri gãjerãre bʉsitubesa.
1 Peter 4:2 in Macuna 2 Ito yicõri ñeñaro yi ãmori masare bajiro yimenaji mani. Ito bajiri mani catirocõ Dios ĩ ãmoro bajiro yirã yirãji mani.
1 Peter 5:12 in Macuna 12 Adi paperacãnati mʉare yʉ goti masitoni yʉre uca ĩsiami Silvano. Jesucristore queno tʉorʉ̃nʉgʉ̃ ĩ ñajare yʉ ocabajire bajiro tia yʉ ĩre. Iti tʉocõri mʉa oca sẽotoni adi oca mʉare gotia yʉ. Ito yicõri, “Riti ña. Manire bʉto ti maiami Dios”, mʉa yi masitoni, adi oca mʉare gotia yʉ. Ito bajiri iti oca tʉocõri Diore bʉto bʉsa tʉorʉ̃nʉña mʉa.
2 Peter 1:6 in Macuna 6 Ito yicõri mani ya rujʉnati mani ñeñaro yi ãmorisere ñemecʉtirʉja manire. Ito bajiro tʉoĩacõri bʉto bʉsa Cristore tʉorʉ̃nʉrʉja manire. Ĩre tʉorʉ̃nʉcõri, Dios ĩ ãmoro bajiro riti mani yi ñaja quena.
1 John 2:15 in Macuna 15 Adi macãrʉcʉ̃rore maibesa mʉa. Ito yicõri adi macãrʉcʉ̃ro ñarisere cʉni maibesa mʉa. Macãrʉcʉ̃ro ñarisere bʉto maigʉ̃, mani Jacʉre maibiquĩji.
Revelation 1:9 in Macuna 9 Yʉ Juan, mʉa rãca Jesucristore masigʉ̃ ña yʉ cʉni. Ito bajiri sĩgʉ̃ rĩa bajiro bajirã ña mani. Mʉare bajiroti tõbʉja yʉ cʉni. Masa mʉare ĩna ti tudiro bajiroti ti tudiama yʉre cʉni. Manire ito bajiro ĩna yibojarocati mani ñemecʉtiroca yami Jesucristo. Ito bajiri co rʉmʉ Dios ĩ rotirojʉ mʉa rãca wanʉgʉ̃ yigʉja yʉ cʉni. Patmos wame cʉtiri yogajʉ coji tubia ecocʉ yʉ. Dios oca yʉ riasojare ito yicõri Jesucristo gaye yʉ bʉsijare yʉre tubiacã ĩna.
Revelation 3:10 in Macuna 10 ‘Yʉre mʉa tʉorʉ̃nʉja ticõri, mʉa tõbʉjaroca gãjerã yibojarocati yʉre tʉorʉ̃nʉtĩñacõa mʉa’, yʉ rotiado bajiroti queno cʉdia mʉa. Co rʉmʉ ejaro yiroja adi sita gãna ĩna tõbʉjaroti rʉmʉ. Gãjerãre ʉsirioro yimenati yʉre cʉdirã mʉa ñajare, iti rʉmʉ iti ejaroca mʉare codegʉ yigʉja yʉ.
Revelation 13:10 in Macuna 10 “Seti cʉtirã ñama ĩna”, ĩna yi ñia ãmi warãma, tubiara wijʉ ãmi warã yirãji. Ito yicõri, “Seti cʉtirã ĩna ñajare sarera jãina ĩnare sĩaja quena”, ĩna yianare sarera jãina sĩarã yirãji ĩna. Ito bajiri mani Dios ñarã ñari mani tõbʉjabojaja cʉni tʉoĩa ʉsirio yibitirʉja manire. Ito yicõri Diore tʉorʉ̃nʉ jidicãbitirʉja manire.
Revelation 22:16 in Macuna 16 Gaje Jesús gotirise gotigʉ, ado bajiro gotiquĩ ángel: —“Yʉre tʉorʉ̃nʉrãre iti oca ĩ gotitoni ángel cõacʉ yʉ. David ʉjʉ ñayorʉre rujeorʉ ña yʉ. Ito bajibojarocati ĩ janerãbatia janamiti ña yʉ. Busuri ñocõagã bʉto yogʉ ĩti ña yʉ”, yi gotiami Jesús, yiquĩ ángel yʉre.