Galatians 4:24 in Macuna 24 Iti oca mʉare goticõri, iti oca gayere queno mʉare goti masio ãmoa yʉ. Ado bajiro bajia iti oca. Ĩna romia jʉ̃arãre rẽtare gaye tʉoĩacõri, jʉaji Dios ĩ goticãre gaye cʉni tʉoĩarã yirãji mani. Arabia sitajʉ, Sinaí wame cʉtiricʉ gʉ̃tagʉ̃ joejʉ Moisés ĩ rotirotire ĩsiyijʉ Dios. Iti gʉ̃tagʉ̃ jʉdo gago ñayijo Agar ñayoro. Gãjerãre moa ĩsiri maso ñayijo iso. Iso janerãbatia cʉni gãjerãre moa ĩsiri masa riti ñayijarã ĩna. Noa, “Moisés ĩ rotirere mani cʉdi jeoja, manire masogʉ̃ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩarã ĩna ñama Agar janerãbatia ñayoana robo bajiro tʉoĩarã. Rʉ̃mʉ́are moa ĩsiri masa bajiro bajiama ĩna. Ito bajiro bajibojama yʉ ñarã judio masa. Moisés rotirisere cʉdi ãmobojarãti, cʉdi jeo masibeama ĩna. Ito bajiri Diore tʉorʉ̃nʉmena ñari, Agar janerãbatia ñayoana robo bajirã ñama, yʉ ñarã Jerusalén gãna.
Other Translations King James Version (KJV) Which things are an allegory: for these are the two covenants; the one from the mount Sinai, which gendereth to bondage, which is Agar.
American Standard Version (ASV) Which things contain an allegory: for these `women' are two covenants; one from mount Sinai, bearing children unto bondage, which is Hagar.
Bible in Basic English (BBE) Which things have a secret sense; because these women are the two agreements; one from the mountain of Sinai, giving birth to servants, which is Hagar.
Darby English Bible (DBY) Which things have an allegorical sense; for these are two covenants: one from mount Sinai, gendering to bondage, which is Hagar.
World English Bible (WEB) These things contain an allegory, for these are two covenants. One is from Mount Sinai, bearing children to bondage, which is Hagar.
Young's Literal Translation (YLT) which things are allegorized, for these are the two covenants: one, indeed, from mount Sinai, to servitude bringing forth, which is Hagar;
Cross Reference Matthew 13:35 in Macuna 35 Ito bajiro masare ĩ riasoja Diore goti ĩsiri masʉ ĩ goticãdo bajiroti rẽtacʉ. Ado bajiro gotiyoñi ĩ: Goti masiore ocana riti masare gotigʉ yiguĩji ĩ. Ito yicõri adi macãrʉcʉ̃ro rujeoroto riojʉa gaye masa ĩna masibitire gotigʉ yiguĩji, yi ucañi Diore goti ĩsiri masʉ ñayorʉ yʉre tʉoĩa yugʉ, yiquĩ Jesús masare.
Luke 22:19 in Macuna 19 Ito bero ĩ ya ãmona naju ãmi rʉcocõri, “Queno ya Dios mʉ”, yiyijʉ. Ito bero igata batocõri ado bajiro yiyijʉ ĩnare: —Adi ña yʉ ya rujʉ robo bajiro bajirise. Mʉare yiari goda ĩsigʉ̃ yigʉja yʉ. Ito bajiri iti bacõri yʉre tʉoĩama mʉa, yiyijʉ ĩ ĩnare.
Romans 8:15 in Macuna 15 Ado robojʉa bajia. Espíritu Santo manire queo sãñi Dios. Ito bajiri moari masa ĩna ʉjʉre güirã bajiro meje ña mani. Adocãta Dios rĩa ĩre queno cʉdirã ña mani. Ito bajiri, “Yʉ Jacʉ, Cʉna”, ya mani Diore.
1 Corinthians 10:4 in Macuna 4 Ĩna idi catitoni gʉ̃tagã ide budiroca yiyijʉ Dios. Iti gʉ̃tana sʉoriti meje catiyijarã ĩna. Cristo ĩnare tirʉ̃nʉjare catiyijarã ĩna. No ĩna waroti ĩnare tirʉ̃nʉsotiyijʉ Cristo.
1 Corinthians 10:11 in Macuna 11 Jeyaro mani ñicʉsabatiare rẽtagore oca ña jedia Dios oca tutijʉ. Mani Jesús ĩ ejarotire tʉoĩa yurã, mani tiroti ña iti oca. Ĩnare bajiro ñeñaro mani yibititoni, Dios oca tutijʉ ña iti oca. Ĩnare bajiro mani yija, tõbʉjarã yirãji mani cʉni.
Galatians 3:15 in Macuna 15 Queno tʉoya yʉ ñarã mʉa. Goti masiore ocana mʉare gotigʉ ya yʉ. “Ĩ yiro robo yibisĩ ĩ”, gãjerã yibe yirona, “Ado bajiro yicʉja yʉ”, yi ucasotia mani. Ito bajiro mani yi ucajare, “Meje ĩ yiro bajiro yibisĩ ĩ”, yi masimenaji gãjerã. Mani ucacãre ñajare, bʉsi remo masimenaji ĩna ĩja.
Galatians 5:1 in Macuna 1 Iti rʉmʉjʉ rʉ̃mʉ́re moa ĩsiri masare bajiro mani bajibojarocati, manire masoñi Cristo. Ĩre mani tʉorʉ̃nʉja ticõri, manire masoñi ĩ. Ito bajiri bʉto bʉsa ĩre tʉorʉ̃nʉrʉja manire. Ito yicõri, “Bʉcʉrã ĩna rotire gaye yʉ cʉdi jeobeja, yʉre masobiquĩji Dios”, yi tʉoĩa güibitirʉja manire. Ito bajiro mani tʉoĩabojaja, mʉcana rʉ̃mʉ́re moa ĩsiri masa bajiro bajirã ñarã yirãji mani.
Hebrews 7:22 in Macuna 22 Iti mani tʉoja, “Riti manire masogʉ̃ yiguĩji Jesucristo. Bʉcʉ oca rẽtoro quenarise ña iti mame oca”, yi tʉoĩa mani.
Hebrews 8:6 in Macuna 6 Cristo manire bʉsi ĩsiri masʉre moare ñasarise cũñi Dios. Paia ñayoana bʉcʉrã rotirere cʉdigoana ĩna yiado rẽtoro yigʉ ñami Cristo. “Masa yʉ Macʉre ĩna tʉorʉ̃nʉja, ĩnare queno yigʉ yigʉja yʉ. Ĩna ñeñaro yirisere ãcabojocõri, ĩnare masogʉ̃ yigʉja yʉ”, yami Dios ĩ oca tutina.
Hebrews 9:15 in Macuna 15 Ito bajiri iti oca tʉocõri, “Jesucristo ĩti ñami mame oca manire gotitoni Dios ĩ cõarʉ”, ya mani. Cajero Dios ĩ rotisʉore gaye cʉdi jeo masibisija mani. Ito bajiri Dios ĩ rotisʉore mani cʉdi jeo masibejare, itire waja yi ĩsirocʉ manire yiari goda ĩsiñi Cristo. Ito bajiro Cristo ĩ yija ticõri, Dios ĩ goticãdo bajiroti yigʉ yiguĩji ĩ. Mani ñeñaro yirisere ãcabojocõri, ĩ rãca mani ñatĩñatoni manire ãmigʉ̃ yiguĩji Dios.
Hebrews 10:15 in Macuna 15 “Riti bajia iti oca”, mani yi masitoni, ado bajiro gotiñi Espíritu Santo:
Hebrews 11:19 in Macuna 19 “Godarãre mʉcana tʉdi ĩna catiroca yi masiguĩji Dios”, yi tʉoĩayijʉ Abraham ñayorʉ. Ĩ macʉre ĩ sĩabore ñabojarocati, mʉcana ĩ macʉre jʉdacõayijʉ Dios. Ito bajiri, “Mʉ macʉre sĩabesa”, yicõri ĩ macʉre jʉdacõagʉ̃ robo bajiro yiñi Dios Abrahamre. “Yʉre queno tʉorʉ̃nʉami ĩ”, yi tʉoĩacõri Abrahamre ti wanʉyijʉ Dios.
Hebrews 12:24 in Macuna 24 Mʉa ña Jesure masirã. Ĩ ñami mame oca quenorʉ. Mʉa ña, “Yʉ ñeñaro yirisere mʉ ya rína yʉre coeya”, yiana. Abel ñayorʉ ya ríre mani tʉoĩaja, “Ĩ rĩjorʉ ĩre sĩayijʉ”, yi tʉoĩa mani. Jesús ya ríre mani tʉoĩaja, “Ĩ ya rína sʉoriti mani ñeñaro yirisere ãcabojoñi Dios”, yi tʉoĩa mani.
Hebrews 13:20 in Macuna 20 Sĩgʉ̃ ovejare tirʉ̃nʉgʉ̃re bajiro, manire queno tirʉ̃nʉami mani Ʉjʉ Jesucristo. Manire yiari oca quenocãñi Jesucristo, Dios rãca. Ĩ ya rína mani ñeñaro yirise waja, waja yi ĩsiñi Jesús. Ĩ godabojarocati mʉcana tʉdi ĩ catiroca yiñi Dios ĩre.