Galatians 3:22 in Macuna 22 Ito bajibojarocati cʉdi jeo masibea mani. Dios oca tuti gotiado bajiroti bajia iti. “Masa jeyaro ñeñaro yama ĩna. Sĩgʉ̃ rʉyabeto seti cʉtirã ñama ĩna”, yi gotia Dios oca. Ĩ rotirise cʉdi jeo masibea mani. Ito bajibojarocati jane mejejʉ Abrahamre Dios ĩ goticãrena sʉoriti manire maso masiguĩji Dios. Jesucristore mani tʉorʉ̃nʉja ticõri, manire masogʉ̃ yiguĩji Dios, ĩ goticãdo bajiroti.
Other Translations King James Version (KJV) But the scripture hath concluded all under sin, that the promise by faith of Jesus Christ might be given to them that believe.
American Standard Version (ASV) But the scriptures shut up all things under sin, that the promise by faith in Jesus Christ might be given to them that believe.
Bible in Basic English (BBE) However, the holy Writings have put all things under sin, so that that for which God gave the undertaking, based on faith in Jesus Christ, might be given to those who have such faith.
Darby English Bible (DBY) but the scripture has shut up all things under sin, that the promise, on the principle of faith of Jesus Christ, should be given to those that believe.
World English Bible (WEB) But the Scriptures shut up all things under sin, that the promise by faith in Jesus Christ might be given to those who believe.
Young's Literal Translation (YLT) but the Writing did shut up the whole under sin, that the promise by faith of Jesus Christ may be given to those believing.
Cross Reference Mark 16:16 in Macuna 16 No Diore tʉorʉ̃nʉcõri, idé gu ecorʉti godabiquĩji. Catitĩñagʉ̃ yiguĩji. Ito bajibojarocati no yʉre tʉorʉ̃nʉbicʉama ĩ ñeñaro yirise waja ñaro ya ĩre. Ito bajiri jeame ʉ̃jʉrojʉ ĩre cõagʉ̃ yiguĩji Dios, yiyijʉ Jesús.
John 3:15 in Macuna 15 No yʉre tʉorʉ̃nʉgʉ̃ti godabicʉ yiguĩji catitĩñagʉ̃ yiguĩji, yiyijʉ Jesús Nicodemore gotigʉ.
John 3:36 in Macuna 36 No Dios Macʉre tʉorʉ̃nʉgʉ̃ti catitĩñagʉ̃ yiguĩji. Ĩ Macʉre tʉorʉ̃nʉbicʉama catitĩñare bʉjabicʉ yiguĩji. Ĩocʉ̃reama bʉto ñeñaro ĩ tõbʉjaroca yigʉ yiguĩji Dios.
John 5:24 in Macuna 24 Gaje ado bajiro gotiquĩ Jesús: —Riti mʉare gotia yʉ. No yʉ bʉsirisere tʉorʉ̃nʉgʉ̃, yʉre cõarʉre cʉni tʉorʉ̃nʉgʉ̃ti catitĩñagʉ̃ yiguĩji ĩ. Ĩocʉ̃re ruyuriobicʉ yiguĩji Dios. Godabojagʉti catitĩñagʉ̃ yiguĩji ĩocʉ̃. Ito bajiri catitĩñagʉ̃ yiguĩji ĩ ĩja.
John 6:40 in Macuna 40 No yʉre boca ãmicõri, yʉre tʉorʉ̃nʉgʉ̃ ĩ catitĩñare ãmoami yʉ Jacʉ Dios. Ito bajiri yʉre tʉorʉ̃nʉrãre ĩna tʉdi catiroca yigʉ yigʉja yʉ sʉsari rʉmʉ, yiquĩ Jesús masare.
John 11:25 in Macuna 25 Iso ito yija tʉocõri, ado bajiro yiquĩ Jesús: —Yʉ ña tʉdi masa ĩna catiroca yigʉ. Ito yicõri yʉti ña catitĩñare rʉcogʉ. No yʉre tʉorʉ̃nʉgʉ̃ti catitĩñagʉ̃ yiguĩji. Godabojagʉti tʉdi catigʉ yiguĩji ĩocʉ̃ ĩja, yiquĩ Jesús isore.
John 12:46 in Macuna 46 Yʉ ña busurise rʉcogʉ. Yʉre tʉorʉ̃nʉrã rãitĩarojʉ ĩna ñame yirocʉ, adi macãrʉcʉ̃rojʉre wadicʉ yʉ.
John 20:31 in Macuna 31 Adi yʉ ucarise, “Jesuti ñañi Cristo, ito yicõri Dios Macʉ ñañi”, yi mʉa tʉorʉ̃nʉtoni uca yʉ. Ĩre tʉorʉ̃nʉcõri, catitĩñare mʉa bʉjatoni itire uca yʉ.
Acts 16:31 in Macuna 31 Ito bajiro ĩ yija, ado bajiro cʉdiyijarã ĩnajʉa: —Mani Ʉjʉ Jesucristore mʉ tʉorʉ̃nʉja, mʉre masogʉ̃ yiguĩji Dios, ito yicõri mʉ ñarãre cʉni masogʉ̃ yiguĩji ĩ, yiyijarã ĩna tubiara wi coderi masʉre.
Romans 3:9 in Macuna 9 ¿No bajiro tʉoĩati mʉa? Mani judio masa, ¿gãjerã rẽto bʉsaro ñasari masa bajiro bajiati mani? Ñena sʉori bajibea mani. Mani judio masa, judio masa meje ñarã cʉni, seti cʉtirã riti ña mani. Ito bajiro riti masare riasocʉ yʉ.
Romans 3:23 in Macuna 23 Mani jeyaro ñeñarise yiana riti ña mani. Ñimʉjʉa maquĩji, Dios ĩ ãmorise yigʉ.
Romans 4:11 in Macuna 11 Abraham ĩ tʉorʉ̃nʉja ticõri, “Queno yigʉ ñami”, yi ĩre boca ãmiyijʉ Dios. Ĩre ĩ boca ãmija berojʉa ĩre wiro ta rotiyijʉ Dios. “Riti Dios yagʉ ña yʉ”, yi tʉoĩacõri, Dios ĩ rotiado bajiro yigʉ wiro tayijʉ Abraham ñayorʉ. Ito bajiri Abrahamre ĩ wiro ta rotiroto riojʉa, “Queno yigʉ ñami Abraham”, yiyijʉ Dios, yi tʉoĩa masia mani. No Diore tʉorʉ̃nʉgʉ̃, judio masʉ meje ñabojagʉti, wiro ta ecorʉ meje ñabojagʉti, “Ĩ ñami quenagʉ̃”, yigʉ yiguĩji Dios. Dios ĩ boca ãmiana, Abraham janerãbatia robo bajiro bajirã ñarãji ĩna ĩja.
Romans 5:12 in Macuna 12 Dios ĩ cajero rujeosʉorʉ ĩ ñayijʉ Adán wame cʉtigʉ. Ĩ cajero ñeñarise yisʉoyijʉ. Ĩ ñeñaro yisʉorajʉna, jeyaro macãrʉcʉ̃ro gãna ñeñaro yisʉoyijarã. Ito yicõri godasʉoyijarã ĩna. Mani ñeñarise yirã ñari, goda jedirã yirãji mani jeyaro.
Romans 5:20 in Macuna 20 Dios ĩ rotirise jidicãñi Moisésre, “Ñeñaro yirã ña gʉa”, mani yi tʉoĩa jeditoni. Ñeñaro mani yibojarocati, “Dioama bʉto bʉsa manire ti maiguĩji”, yi tʉoĩa mani ĩja.
Romans 10:9 in Macuna 9 “Jesús ĩ godaja bero mʉcana tʉdi ĩ catiroca yiñi Dios”, mani yi tʉoĩaja, ito yicõri “Jesús ñami yʉ Ʉjʉ”, mani yija, jeame ʉ̃jʉrojʉ mani wabore ñaroca manire masoguĩji Dios.
Romans 11:32 in Macuna 32 Mani jeyaro Diore cʉdimena riti ñacʉ mani maji. Ñeñaro mani yi ãmoja manire camotabisĩ Dios. Ito bajiro yiñi, ñeñaro mani yija bero, “Bʉto yʉre maisacõguĩji Dios. Ĩre yʉ ñeñaro yirise yʉ goti rẽtobuja, yʉre ãcabojogʉ yiguĩji”, mani yi tʉoĩa masitoni.
Galatians 3:8 in Macuna 8 Jane mejejʉ iti gaye gotisʉoyijʉ Dios ĩ oca tutina. Ito yicõri judio masa meje ñarã Diore ĩna rʉ̃cʉbʉoroti gaye gotisʉoyijʉ Dios. “Judio masa mejere cʉni masogʉ̃ yigʉja yʉ”, yirocʉ ado bajiro yiyijʉ Dios Abrahamre: “No gãji mʉ robo bajiro yʉre ĩ tʉorʉ̃nʉja ticõri, ñeñaro ĩ yirisere ãcabojogʉ yigʉja yʉ”, yiyijʉ Dios Abraham ñayorʉre.
Galatians 3:14 in Macuna 14 Jane mejejʉ ado bajiro goticãyijʉ Dios Abraham ñayorʉre: “No mʉre bajiro yʉre tʉorʉ̃nʉrãre, queno yigʉ yigʉja yʉ”, yiyijʉ Dios Abraham ñayorʉre. Judio masa mani ñaja, judio masa meje mani ñaja cʉni, Jesucristore mani tʉorʉ̃nʉja manire masogʉ̃ yiguĩji Dios. Ito yicõri ĩ goticato bajiroti Espíritu Santo queo sãgʉ̃ yiguĩji Dios manire.
Galatians 3:17 in Macuna 17 Mʉa queno tʉo masitoni mʉare goti rẽtobugʉ ya yʉ. Ado bajiro goticãñi Dios Abrahamre. “No mʉ robo yʉre tʉorʉ̃nʉgʉ̃re, ĩre masogʉ̃ yigʉja yʉ”, yi goticãñi Dios ĩre. Ito yija cuatrocientos treinta rodori bero ĩ rotirise Moisésna cũyijʉ Dios, judio masa ĩna cʉdijaro yirocʉ. Ito bajiro yigʉ, “Jane mejejʉ Abrahamre yʉ gotiyocatire jidicãcõri gaje wasoagʉ ya yʉ”, yirocʉ meje yiyijʉ Dios itire. Ito bajiri, “Abrahamre ĩ gotiyorere jidicãcõñi Dios”, yi tʉoĩabea mani.
Galatians 3:23 in Macuna 23 Iti rʉmʉ, “Jesucristore yʉ tʉorʉ̃nʉja ticõri, yʉre masogʉ̃ yiguĩji Dios”, yi masibiticʉ mani maji. Itire mani masiroto riojʉa, “Dios ĩ rotirise riti ña mani cʉdiroti”, yi tʉoĩacʉ mani maji. Ito bajibojarocati Dios ĩ rotirise cʉdi ãmobojarãti, cʉdi jeo masibiticʉ mani.
Galatians 3:29 in Macuna 29 Ito yicõri, judio masa meje ñabojarãti, Jesucristore mʉa tʉorʉ̃nʉja Dios ñarã ña mʉa cʉni ĩja. Ito bajiri ĩ ñarã mʉa ñaja, yʉ bajiroti, Abraham ñayorʉ janerãbatia ña mʉa cʉni ĩja. Ito bajiri, “Mʉ janerãbatiare queno yigʉ yigʉja yʉ”, Dios Abrahamre ĩ goticãdo bajiroti mʉare cʉni queno yigʉ yiguĩji Dios ĩja.
2 Timothy 1:1 in Macuna 1 Ñati yʉ baba Timoteo mʉ. “Quenajaro”, ya yʉ mʉre. Yʉ ña Pablo. Adi papera mʉre cõa yʉ. Jesucristo ĩ cũrʉ ña yʉ. Jane mejejʉ ado bajiro yicãyijʉ Dios: “No yʉ Macʉre tʉorʉ̃nʉrãreti ĩna catitĩñaroca yigʉ yigʉja yʉ”, yicãyijʉ Dios. Iti oca yʉ riaso ucutoni yʉre cũñi Dios, ĩ ãmoro bajiroti. Tʉoya Timoteo mʉ. Mʉre bʉto tʉo maicõri yʉ macʉre bajiro mʉre tʉoĩa yʉ. Mani Jacʉ Diore mʉre yiari seni ĩsisotia yʉ. “Ĩ queno ñaroca yiya. Ĩre ti maiña ito yicõri ñe oca manoti ĩ ñaroca yiya”, yi Diore seni ĩsisotia yʉ mʉre yiari. Ito bajiroti mani Ʉjʉ Jesucristore cʉni seni ĩsisotia yʉ mʉre yiari.
Hebrews 6:13 in Macuna 13 Abraham ñayorʉre tʉoĩate mʉa. Ado bajiro ĩre goti yucãyijʉ Dios: “Riti queno mʉre yisacõgʉ̃ yigʉja yʉ. Jãjarã mʉ janerãbatia cʉtiroca yigʉ yigʉja yʉ. ‘Ito bajiroti yicʉja yʉ’, yirocʉ yʉ wamena ya yʉ”, yiyijʉ Dios Abraham ñayorʉre. Ĩ wamenati yiyijʉ Dios. Gãji wamena meje ito bajiro yiyijʉ Dios Abrahamre. Ñimʉjʉa gãji Diore rẽtocũgʉ̃ maquĩji. Ito bajiri ĩ wamenati yiyijʉ Dios.
Hebrews 9:15 in Macuna 15 Ito bajiri iti oca tʉocõri, “Jesucristo ĩti ñami mame oca manire gotitoni Dios ĩ cõarʉ”, ya mani. Cajero Dios ĩ rotisʉore gaye cʉdi jeo masibisija mani. Ito bajiri Dios ĩ rotisʉore mani cʉdi jeo masibejare, itire waja yi ĩsirocʉ manire yiari goda ĩsiñi Cristo. Ito bajiro Cristo ĩ yija ticõri, Dios ĩ goticãdo bajiroti yigʉ yiguĩji ĩ. Mani ñeñaro yirisere ãcabojocõri, ĩ rãca mani ñatĩñatoni manire ãmigʉ̃ yiguĩji Dios.
2 Peter 1:4 in Macuna 4 Rẽtoro masigʉ̃ ñari ado bajiro manire goticãñi Cristo: “Diore masibiticõri ñeñaro yi ʉyarã ñarãji adi macãrʉcʉ̃ro gãna. Ĩna ya rujʉ ñeñaro iti tʉoĩajare ñeñaro yirã yirãji ĩna. Ĩnare bajiro mʉa yibe yirocʉ mʉareama ejabʉagʉ yigʉja yʉ. Ito yicõri yʉ tʉoĩarore bajiro mʉa tʉoĩaroca yigʉ yigʉja yʉ”, yicãñi Cristo manire.
2 Peter 3:13 in Macuna 13 Iti tʉo masibojarãti güi ʉsiriomenaji mani. “Dios ĩ ãmoro bajiro yigʉ yiguĩji”, yi tʉoĩa mani. “Adi macãrʉcʉ̃rore ruyuriocõri jacajʉ cʉni ũmacʉ̃jʉ cʉni mame rujeo wasoagʉ yiguĩji Dios. Ito yicõri itojʉ queno yirã riti catitĩñarã yirãji”, yi tʉoĩa mani. Ito bajiri Dios ĩ bʉsigore masicõri güi ʉsiriomenati ĩre yurã yirãji mani.
1 John 2:25 in Macuna 25 Jesucristo goticãñi manire, catitĩñare gaye ĩsirocʉ.
1 John 3:23 in Macuna 23 Ado bajiro manire rotiñi Dios, “Yʉ Macʉ Jesucristore rʉ̃cʉbʉoya mʉa. Ito yicõri masa ñarocõreti ti maiña mʉa”, yiñi Dios. Adi ña ĩ rotire ñasarise.
1 John 5:11 in Macuna 11 Adi ña Dios ĩ gotire: “Mʉare catitĩñare ĩsia yʉ. Adi catitĩñare yʉ Macʉna sʉoriti boca ãmirã yirãji mʉa.