Galatians 3:1 in Macuna 1 Tʉoya Galacia gãna mʉa. Jesucristore jidicãcõri gaje ocajʉa tʉorʉ̃nʉrã ñari queno tʉoĩamena ña mʉa ĩja. ¿Ñimʉ rʉore oca goticati mʉare? Yʉ goroama mʉare gotibiticʉ yʉ. Iti rʉmʉjʉ mʉa rãca ñagʉ̃, yucʉtẽojʉ Jesucristo godare gaye oca mʉare queno goticʉ yʉ. Iti oca tʉocõri queno rʉ̃cʉbʉocʉ mʉa maji. Ito bajibojarocati rʉore oca riasori masare tʉorʉ̃nʉcõri, Jesucristore jidicã ãmoa mʉa. Ito bajiro mʉa yija, queno tʉoĩamena ña mʉa.
Other Translations King James Version (KJV) O foolish Galatians, who hath bewitched you, that ye should not obey the truth, before whose eyes Jesus Christ hath been evidently set forth, crucified among you?
American Standard Version (ASV) O foolish Galatians, who did bewitch you, before whose eyes Jesus Christ was openly set forth crucified?
Bible in Basic English (BBE) O foolish Galatians, by what strange powers have you been tricked, to whom it was made clear that Jesus Christ was put to death on the cross?
Darby English Bible (DBY) O senseless Galatians, who has bewitched you; to whom, as before your very eyes, Jesus Christ has been portrayed, crucified [among you]?
World English Bible (WEB) Foolish Galatians, who has bewitched you not to obey the truth, before whose eyes Jesus Christ was openly set forth among you as crucified?
Young's Literal Translation (YLT) O thoughtless Galatians, who did bewitch you, not to obey the truth -- before whose eyes Jesus Christ was described before among you crucified?
Cross Reference Matthew 7:26 in Macuna 26 Yʉre tʉobojagʉti yʉ rotiro bajiro yibicʉ, tʉoĩa masibicʉ ñami ĩocʉ̃. Ĩ ñami sita jujurojʉ wi menibojarʉ robo bajiro bajigʉ.
Matthew 24:24 in Macuna 24 Jãjarã rʉori masa, “Yʉ ña Cristo”, yi ejarã yirãji ĩna. “Diore bʉsi ĩsiri masa ña gʉa”, yi rʉo ejarã yirãji gãjerã. Tiyamani jaje ĩorã yirãji ĩna masare rʉorona. Dios ĩ beseanare cʉni rʉo ãmobojarã yirãji ĩna.
Luke 24:25 in Macuna 25 Ĩna ito yija tʉocõri, ado bajiro yiyijʉ Jesús ĩnare: —Queno tʉoĩa masimena ña mʉa maji. Ito bajicõri, Diore goti ĩsiri masa ĩna gotija tʉorã ñabojarãti ĩ ocare tʉorʉ̃nʉ jeobea mʉa maji.
Acts 6:7 in Macuna 7 Masa jãjarã bʉsa tʉo wayijarã Dios ocare. Ito yiroca riti Jerusalénjʉ Jesure masirã jãjarã bʉsa bʉjʉ wayijarã. Ito yija Paia masa cʉni jãjarã Jesús ocare queno tʉorʉ̃nʉyijarã.
Acts 8:9 in Macuna 9 Iti cʉtojʉ sĩgʉ̃ Simón wame cʉtigʉ ñayijʉ. Co rodo meje ĩ masirise ĩoyijʉ ĩ cumu ñari. Tiyamani ĩ ĩojare ti ʉcayijarã iti cʉto gãna. “Yʉ ña ʉ̃mʉgʉ̃ ñasagʉ”, yiyijʉ ĩ ĩnare. Masa sĩgʉ̃ rʉyabeto ĩre tʉorʉ̃nʉyijarã. Bʉcʉrã, rĩaca cʉni queno tʉorʉ̃nʉyijarã ĩre: —Dios robo bajiroti masiami ãni. Dios ĩ cõarʉ ñaguĩji ãni, yiyijarã masa.
Romans 2:8 in Macuna 8 Gãjerãma ito bajirã meje ñarãji. Gãjerãre tʉo maibiticõri ĩna rʉcorisere bʉto mairãji ĩna. Ito yicõri Dios oca quenarise tʉorʉ̃nʉmena, ñeñarise yi ʉyarãji ĩna. Ito bajiro ĩna yija bʉto ti junisinicõri, ĩnare waja senigʉ̃ yiguĩji Dios.
Romans 6:17 in Macuna 17 Iti rʉmʉjʉ, ñeñarise mʉa yija, mʉa ʉjʉ robo bajiro bajiyija ñeñarise. Ito bajiri ñeñarise yi ʉyayija mʉa maji. Adocãtama Dios ocare riasoticõri itire cʉdia mʉa. Ito bajiri ĩre rʉ̃cʉbʉorã ña mʉa ĩja. Iti masicõri, “Queno ya Dios mʉ”, ya yʉ ĩre.
Romans 10:16 in Macuna 16 Masa jãjarã oca quenarise tʉobojarãti itire tʉorʉ̃nʉbeama ĩna. Jane mejejʉ Isaías ĩ ucado bajiroti bajia: “Yʉ Ʉjʉ, coriarãti ñama mʉ ocare tʉorʉ̃nʉrã”, yiyijʉ Isaías Diore gotigʉ.
1 Corinthians 1:23 in Macuna 23 “Masare yiari yucʉtẽojʉ godañi Cristo”, yire oca gotia maniama. Iti gayere mani gotija tʉo ãmobiticõri, junisiniama judio masa. Judio masa meje cʉni iti oca tʉocõri, “Bʉroti bajia, mecʉre oca ña iti”, yama ĩna cʉni.
1 Corinthians 2:2 in Macuna 2 Mʉa tʉ yʉ ejacati coji gaye ñasarise mʉare goti ãmocʉ yʉ. “Yucʉtẽojʉ godañi Cristo masare yiari”, yire gaye riti mʉare goti ãmocʉ yʉ.
1 Corinthians 11:26 in Macuna 26 Mani Ʉjʉ ĩ rotiado bajiroti mani baja, mani idija cʉni, “Manire yiari goda ĩsiñi Cristo”, yirona ito bajiro basotia mani. Mani Ʉjʉ ĩ ejarocajʉ ito bajiro yisʉsarã yirãji mani.
2 Corinthians 10:5 in Macuna 5 Jesure gãjerã tʉorʉ̃nʉme yirona, “Ñasarise riasobea mʉ”, yʉre ĩna yija, Dios ĩ ejabʉarisena ĩnare bʉsi rẽtocũa yʉ. Cristo oca yʉ riasorise gãjerã ĩna riasobojarise rẽto bʉsaro ñasarise ña. Ito bajiri Cristo oca yʉ riasoja tʉorʉ̃nʉcõri, ĩre cʉdi ãmorãji ĩna ĩja. Dios ĩ masirisena ito bajiro ya yʉ.
2 Corinthians 11:3 in Macuna 3 Jane mejejʉ rʉ̃mʉ́a ʉjʉ jinona quedi sãjacõri Eva ñayorore rʉoyijʉ ĩ. “Ito bajiroti ĩnare rʉogʉ yiguĩji ĩ”, yi tʉoĩa yʉ mʉare. “Bʉto Cristore masirã ñabojarãti rʉ̃mʉ́ ĩ rʉorise tʉorʉ̃nʉcõri Cristo oca jidicãrã yirãji ĩna”, yi tʉoĩa yʉ. Ito bajiri bʉto tʉoĩa yʉ mʉare.
2 Corinthians 11:13 in Macuna 13 Diore moa ĩsirã meje ñama ĩnaõna. “Dios ĩ cũana ña gʉa”, yibojama ĩna. Rʉo jairã ñama ĩna. “Cristo oca riasotoni ĩ cũana ña gʉa”, yi rʉoama ĩna.
Galatians 1:6 in Macuna 6 Manire ti maicõri manire beseñi Dios. Cristore mani tʉorʉ̃nʉja ticõri, manire masoñi ĩ. Ito bajiro manire ĩ yire ñabojarocati, yoari mejeti ĩre jidicã ãmoa mʉa. Ito yicõri gaje ocajʉare tʉorʉ̃nʉa mʉa. “Ito bajiro bajicã Galacia gãna”, masa ĩna yija tʉocõri, ʉcacʉ yʉ jabeto.
Galatians 2:14 in Macuna 14 “Jesure riti mani tʉorʉ̃nʉja manire masogʉ̃ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩa masibojarãti, bʉcʉrã rotirisejʉare rʉ̃cʉbʉorã bajiro yicã ĩna. Ito bajiro ĩna yija ticõri, gãjerã Jesure tʉorʉ̃nʉrã ĩna tiro riojo Pedrore tudicʉ yʉ. Ado bajiro ĩre tudicʉ yʉ: “Judio masʉ ñabojagʉti, Jesure mʉ tʉorʉ̃nʉja bero, mani bʉcʉrã ĩna yisotirere jidicãyija mʉ. Ito bajiro mʉ yijama queno tʉoĩayija mʉ maji. Ito bajibojarocati mʉcana adocãta bʉcʉrã ĩna yisotire gayere rʉ̃cʉbʉogʉ bajiro ya mʉ. Ito yicõri judio masa mejere cʉni rotiboja mʉ. ‘Bʉcʉrã masa yisotire bajiro yiya mʉa cʉni’, yirocʉ ito bajiro ĩnare rotiboja mʉ. Ito bajiro yibitirʉja mʉre”, yi goticʉ yʉ Pedrore. Gaje ado bajiro ĩre goticʉ yʉ:
Galatians 3:3 in Macuna 3 ¿No bajiati, mʉa tʉoĩarise jedicoati mʉare? Iti rʉmʉjʉ Jesucristore mʉa tʉorʉ̃nʉja ticõri, mʉa ya ʉsijʉ quedi sãjañi Espíritu Santo. Ito bajibojarocati, “Bʉcʉrã rotire gaye mani tʉorʉ̃nʉja ticõri, manire masogʉ̃ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩaboja mʉa adi rʉmʉri. Itire tʉoĩabesa mʉa.
Galatians 4:9 in Macuna 9 Adi rʉmʉriama Diore masirã ña mʉa cʉni ĩja. Ito bajijare Dios ĩmasiti mʉare ti masiami ĩja. Diore tʉorʉ̃nʉcõri bʉcʉrã rotire gaye jidicãcʉ mʉa. Ito bajibojarocati yʉ tʉoja, bʉcʉrã ĩna rotire gaye rʉ̃cʉbʉoyija mʉa mʉcana. “Bʉcʉrã rotire gaye mani cʉdibeja, quenabeto tõbʉjarã yirãji mani”, ¿yi tʉoĩa güi ãmoati mʉa mʉcana?
Galatians 5:7 in Macuna 7 Jesucristore tʉorʉ̃nʉsʉocõri, ĩ ãmoro bajiroti queno cʉdiyija mʉa maji. Adi rʉmʉriama ĩja, ĩ oca ñasarisere queno cʉdibea mʉa. ¿Ñimʉ Jesucristo ocare mʉa jidicãroca yicati mʉare?
Ephesians 3:8 in Macuna 8 “Queno yigʉ meje yʉ ñabojarocati yʉre beseñi Dios”, yi tʉoĩa yʉ. Gãjerã Cristore masirã berojʉa gagʉ ña yʉ. Yʉ tija ñasagʉ meje ña yʉ. Ito bajibojarocati yʉre ti maicõri, yʉre beseñi Dios. Yʉre besecõri, judio masa meje ñarãre cʉni Cristo oca yʉ gotitoni yʉre cũñi Dios. “Cristore mʉa tʉorʉ̃nʉja, rẽtoro queno yigʉ yiguĩji Dios mʉare”, yʉ yi goti ucutoni yʉre cũñi Dios.
Ephesians 4:14 in Macuna 14 Rĩaca bajiro mani tʉoĩare ãmobiquĩji Cristo. Biyaro mani tʉoĩarise wasoare ãmobiquĩji Cristo. Ĩ sĩgʉ̃reti mani tʉorʉ̃nʉre ãmoguĩji ĩ. Ito bajiri gãjerã ricati tʉoĩarã, queno oca ĩna gotibojarocati, ĩnare tʉorʉ̃nʉmenaji mani.
Ephesians 5:15 in Macuna 15 Diore masirã ñari, queno tʉoĩaña, Dios ĩ ãmoro bajiro mʉa yi ña masitoni. Diore masimena bajiro yi ñabesa mʉa. Diore masirã ñari ĩ ãmoro bajiro riti yi ñaña mʉa.
2 Thessalonians 1:8 in Macuna 8 Diore tʉorʉ̃nʉbitigoanare mani Ʉjʉ Jesucristo gaye oca cʉdimenare waja senigʉ̃ wadigʉ yiguĩji ĩ.
2 Thessalonians 2:9 in Macuna 9 Rẽtoro ñeñaro yigʉ ĩ goaĩoja rʉ̃mʉ́a ʉjʉ Satanás ĩ masirise jidicãgʉ̃ yiguĩji ĩre. Ito bajiri bʉto ĩ masirisena ejagʉ yiguĩji ĩ. Tiyamani ĩocõri masare rʉogʉ yiguĩji ĩ.
1 Timothy 6:4 in Macuna 4 Ito bajiro riasorã ñama, “Gãjerã rẽtoro masirã ña gʉa”, yirã. Ito bajibojarocati masirã meje ñama ĩna. Cristo gaye gãmeri bʉsi tobʉa ãmosotiama. Gãmeri oca josama ĩna. Ito bajiro ĩna yija, masa ricati tʉoĩaroca yama. Masa ĩna gãmeri ti tudiroca yama. Masa ĩna gãmeri bʉsituroca yama. Ito yicõri masa ĩna gãmeri tʉo rʉ̃cʉbʉobitiroca yama.
Hebrews 5:9 in Macuna 9 Ĩ Jacʉ ĩre rotiado bajiroti manire yiari goda ĩsiyijʉ Cristo. Ñimʉ gãji manire goda ĩsigʉ̃ maquĩji. Ito bajiri ĩre mani tʉorʉ̃nʉja ticõri, manire masogʉ̃ yiguĩji ĩ. Ito yicõri mani catitĩñaroca yigʉ yiguĩji ĩ.
Hebrews 11:8 in Macuna 8 Abraham ñayorʉ cʉni Diore tʉorʉ̃nʉyijʉ. Dios ĩ bʉsija tʉocõri, ĩ yiro bajiro cʉdiyijʉ Abraham ñayorʉ. “Gaje sita mʉre ĩsigʉ̃ yigʉja yʉ”, Dios ĩ yija tʉocõri, ĩ ya sitare wagoyijʉ Abraham. “Itojʉ ejagʉ yigʉja yʉ”, yi masibicʉti wayijʉ Abraham cajero wasʉogʉ.
1 Peter 1:22 in Macuna 22 Cristo oca quenarise cʉdirã ña mani. Ito yicõri ñeñaro yirise jidicãcõri Dios rãca sĩgʉ̃re bajiro ʉsi cʉtirã ña mani. Mani ti terisere jidicãcõri sĩgʉ̃ rĩare bajiro bajirã Diore masirãre mairʉja manire. Maibitibojagʉti, “Gãjerãre bʉto maia yʉ”, yire ma. Riojoti mani gãjerãre bʉto maija quena.
1 Peter 4:17 in Macuna 17 Adocãta Jesucristore tʉorʉ̃nʉrã ñabojarãti tõbʉja mani cʉni. Jesucristore tʉorʉ̃nʉrã ñabojarãti mani tõbʉjaja, ¿no bajiro tõbʉjarã yirãjida Dios ocare tʉorʉ̃nʉmena? Manire bajiroti bʉto bʉsa tõbʉjarã yirãji ĩna.
2 Peter 2:18 in Macuna 18 Ñeñaro yirã ñacõri masa jeyarore wanʉre rãca rʉo gotiama ĩna. “Mani ya rujʉnati mani yi ãmorise mani yija, quena ña. No yibea”, yi ʉsirio codeama gãjerãre. Bʉjato yama ĩna. Ito bajiro ĩna riasoja tʉocõri, “Riti yama ĩna”, yi tʉoĩarã yirãji canʉ bʉsati Jesure masisʉoana. Ito bajiri tʉdi ñeñaro yi ʉyarã yirãji mʉcana, ñeñarisere jidicãbojana.
Revelation 2:20 in Macuna 20 Ito bajibojarocati mʉare queno ti wanʉbea yʉ maji. Mʉa tʉ gago Jezabel wame cʉtigo ñeñaro iso bʉsija ticõa mʉa. Ado bajiro rʉore oca bʉsiamo iso: ‘Diore yiari bʉsia yʉ. Gãjerã romia rãca mʉa aje ñaja, no yibea. Masa ĩnamasiti meni rujeoanare bare ĩna ecare mʉa baja, no yibea’, yire oca goti rʉoamo iso. Ito bajiro iso yija tʉocõri, yʉre moa ĩsiri masa tʉo wisama ĩja.
Revelation 13:13 in Macuna 13 Ĩ cʉni masa tiro riojo guijorise tiyamani ĩoquĩ. Masa ĩna tiro riojo ũmacʉ̃jʉ gaye jea ʉ̃jʉrise jacajʉ iti quedi quearoca yiquĩ ĩ.
Revelation 18:3 in Macuna 3 Ado robojʉa bajia: Babilonia cʉto gãna bʉto ñeñaro ĩna yirise ticõri, ñeñaro yicã gãjerã cʉni. Ito yicõri adi sita gãna ʉjarã Babilonia cʉto gãna wedi masa romia rãca ñeñaro yicã ĩna. Babilonia cʉto gãna bʉto ĩna gajeoni ãmojare ĩnare gajeoni ĩsicõri queno bʉjacã gaje cʉtori gãna. Ñeñaro tʉoĩarã ñari ito bajiro riti ñeñarise yicã Babilonia cʉto gãna. Ito bajiro ĩna bajija ticõri, ĩnare ruyuriogʉ yiguĩji Dios, yiquĩ ángel yʉre yʉ cãirojʉ.