Ephesians 4:18 in Macuna 18 Dios ocare tʉo ãmobiticõri, “Ado bajiro yʉ yi ñare ãmoguĩji Dios”, yi masimenaji ĩna. Ito bajiri Dios ñarã meje ñari ĩ rãca sĩgʉ̃ bajiro tʉoĩamenaji ĩna. Ito bajiro bajirã ñari Dios ocare tʉo masimena yirãji ĩna ĩja. Ĩ ocare tʉo masibiticõri, rãitĩarojʉ ñarã bajiro bajirãji ĩna.
Other Translations King James Version (KJV) Having the understanding darkened, being alienated from the life of God through the ignorance that is in them, because of the blindness of their heart:
American Standard Version (ASV) being darkened in their understanding, alienated from the life of God, because of the ignorance that is in them, because of the hardening of their heart;
Bible in Basic English (BBE) Whose thoughts are dark, to whom the life of God is strange because they are without knowledge, and their hearts have been made hard;
Darby English Bible (DBY) being darkened in understanding, estranged from the life of God by reason of the ignorance which is in them, by reason of the hardness of their hearts,
World English Bible (WEB) being darkened in their understanding, alienated from the life of God, because of the ignorance that is in them, because of the hardening of their hearts;
Young's Literal Translation (YLT) being darkened in the understanding, being alienated from the life of God, because of the ignorance that is in them, because of the hardness of their heart,
Cross Reference Matthew 13:15 in Macuna 15 Adocãta gãna yʉ tʉoĩaro bajiro ĩna ya ʉsina yʉre tʉoĩa ãmobeama ĩna. Tʉobojarãti ñeñaro tʉo godo weorãji. Ito yicõri tibojarãti bibicãna bajiro bajiama ĩna. Yʉ ĩobojarise ti ãmobeama. Ĩna ya gãmo gojena tʉo ãmobeama ĩna. Ĩna ya ʉsina tʉo masi ãmobeama ĩna. Ito yicõri yʉre yisio rotirã ejamena yirãji ĩna, yi gotiami Dios, yi ucayoñi Isaías ñayorʉ, yiquĩ Jesús gʉare.
Mark 3:5 in Macuna 5 Ito bajiri ãmo digarʉre ĩna ti maibeja ticõri, ĩnare junisini bʉjatobiti tiyijʉ Jesús. Ito yija ãmo digarʉre ado bajiro bʉsiyijʉ Jesús: —Mʉ ya ãmo ñu joya mʉ, yiyijʉ Jesús ĩre. Ito ĩ yija tʉocõri, ĩ ya ãmo ñu joyijʉ ĩ. Ito yijare ĩ ya ãmo quenacoayijʉ mʉcana.
John 12:40 in Macuna 40 Ĩna tibitiroca yigʉ yiguĩji Dios. Ito yicõri ĩna ya ʉsijʉ ĩna tʉo masibitiroca yigʉ yiguĩji Dios. Ito bajiri ĩna ya cajeana ti masimena yirãji ĩna. Ĩna ya ʉsina queno tʉo masimena yirãji ĩna. Ito yicõri, Dios ĩ cõarʉre tʉdi yisio rotimena yirãji ĩna, yi ucañi Isaías ñayorʉ.
Acts 17:30 in Macuna 30 “Ado bajiro ãmoami Dios”, masa ĩna yi masiroto riojʉajʉ ĩnare waja senibisijʉ Dios maji. Bajibea adi rʉmʉri. Ito bajiri adocãta jeyaro ñeñaro mani yirise jidicã rotiami Dios manire.
Acts 26:17 in Macuna 17 Judio masa, ito yicõri judio masa meje ñarã cʉni mʉre ĩna sĩa ãmoja mʉ rãca ñacʉja yʉ. Masa jeyarore yʉ oca gotijaro Pablo, yirocʉ ĩna tʉ mʉre cõa yʉ.
Romans 1:21 in Macuna 21 “Ito bajigʉ ñami Dios”, yi masibojarãti, Diore queno rʉ̃cʉbʉobisijarã masa. Ito yicõri, “Queno ya mʉ”, yire gaye yibisijarã ĩre. Ado bajirojʉa yiyijarã ĩna. Rocati bajiro, tʉoĩabojayijarã masa. Ñeñarise riti ĩna tʉoĩa rẽtocũja, quenarise ĩna tʉoĩabojare gayere ãcabojayija ĩnare. Ito bajiro bajirã ñari rãitĩari ʉsi bajiro ʉsi cʉtiyijarã ĩna.
Romans 1:28 in Macuna 28 Diore ĩna tʉo ãmobitiado bajiroti, ñeñarise ĩna yijare, “Yibesa mʉa”, yibisijʉ Dios. Riojoti ticõayijʉ. “Ĩna ãmoro bajicõato”, yiyijʉ Dios. Ito bajiri ĩna yi ãmoriseti ñeñaro yiyijarã ĩna ĩja.
Romans 2:19 in Macuna 19 Mʉa itire tʉoĩarã, “Dios gaye masimenare riaso masia gʉa”, yi tʉoĩarãji mʉa. “Ñeñaro yirãre quenarise gaye riaso masia gʉa”, yi tʉoĩarãji mʉa.
Romans 8:7 in Macuna 7 Ñeñaro yire tʉoĩarã, Diore tʉo terãji ĩna. Dios rotirise cʉdi ãmomenaji ĩna. Ito yicõri, no masia manoja ĩnare.
Romans 11:25 in Macuna 25 Yʉ ñarã, masa ĩna masibiticati gayere, mʉare gotigʉ ya yʉ. Dios ĩ beseana ña mani. “Jeyaro masirã ña mani”, mʉa yi tʉoĩabititoni, iti gaye ocare mʉare gotia yʉ. Adocãta judio masa jãjarã ñama Diore tʉo ãmomena. Ito bajiro bajitĩñamenaji ĩna. Judio masa meje ñarã, Dios ĩ besecãna, Jesure ĩna tʉorʉ̃nʉja ticõri, judio masa cʉni Diore ãmorã yirãji ĩna.
1 Corinthians 1:21 in Macuna 21 Jeyaro ñejʉa rʉyabeto tʉo masi jeogʉ ñami Dios. Adi sita gãna ĩna tʉo masirena meje ĩre masire ãmoñi Dios. Ĩ ocare tʉorʉ̃nʉrena sʉoriti ĩre masire ãmoñi Dios. Ito bajiri ĩ oca tʉorʉ̃nʉrãre riti masoami Dios. “Ito bajiro masare masoami Dios”, yire oca tʉocõri, “Bʉroti bajia, mecʉre oca ña”, yama Diore masimena.
2 Corinthians 3:14 in Macuna 14 Jane mejejʉ cʉni Dios oca tʉorʉ̃nʉ ãmobisijarã judio masa. Ito bajiri ĩ oca tibojarãti tʉo masibisijarã. Adi rʉmʉri cʉni ito bajiroti bajicõama ĩna. Moisés ñayorʉ ĩ ucare ĩna tibojaja cʉni tʉo masibeama ĩna. Cristore tʉorʉ̃nʉrã riti Dios oca ticõri ti masiama ĩna.
2 Corinthians 4:4 in Macuna 4 Cristore ĩna tʉorʉ̃nʉbeja, ĩna tʉoĩa wisaroca yami Satanás wame cʉtigʉ. Ĩ ñami adi macãrʉcʉ̃ro ñeñaro yirã ʉjʉ. Cristo rʉ̃cʉbʉorʉ ĩ oca quenarisere ĩna tʉorʉ̃nʉre ãmobeami Satanás. Dioti ñami Cristo. Ito bajiri ĩ ocare ĩna tʉo masime yirocʉ ĩna tʉoĩa wisaroca yiñi Satanás.
Galatians 4:8 in Macuna 8 Tʉoya mʉa. Iti rʉmʉjʉ Diore masibisija mʉa maji. Diore masibiticõri, bʉcʉrã masare rʉ̃cʉbʉoyija mʉa. Dios meje ĩna ñabojarocati bʉcʉrã ñayoanare rʉ̃cʉbʉobojayija mʉa. “Ĩna rotirise mani cʉdibeja, quenabeto tõbʉjarã yirãji mani”, yi tʉoĩa güiyija mʉa maji.
Ephesians 2:12 in Macuna 12 Iti rʉmʉjʉ Jesucristore masirã meje ñayija mʉa maji. Dios ñarã meje ñari ĩ rãca sĩgʉ̃re bajiro tʉoĩabisija mʉa maji. Ito bajiri, “Ĩ ñami mani wajacʉ”, yiado bajiro tʉoĩayija mʉa maji, ĩre masibiticõri. “Dios ñarã mani ñajare ĩ yiado bajiroti manire masogʉ̃ yiguĩji ĩ”, yi tʉoĩa yurã meje ñayija mʉa maji. “Ito bajiro yigʉ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩabisija mʉa. Adi macãrʉcʉ̃ro gaye ñeñaro yire tʉoĩa wanʉcõri, Diore masirã meje ñayija mʉa maji. “Ito bajirã ñabojacʉ gʉa maji”, yi tʉoĩaña mʉa.
Colossians 1:21 in Macuna 21 Iti rʉmʉjʉ ñeñaro tʉoĩarã ñabojacʉ mani maji. Ñeñarise yisoticʉ mani maji. Diore ti tudirã ñari, mani wajacʉre bajiro ĩre tʉoĩacʉ mani maji.
1 Thessalonians 4:5 in Macuna 5 Isore ti seyocõri isore ajerocʉ meje manojo cʉtija quena. Gãjerã Dios gayere masimena ñari ito bajiro yi ãmorãji ĩnaõna. Ĩna robo bajiro yibitirʉja manire.
James 4:4 in Macuna 4 Sĩgõ romio manʉjʉ rãca queno ñabecore bajiro bajirã ña mʉa. Dios rĩa ñabojarãti, adi macãrʉcʉ̃ro gaye riti tʉoĩa mʉa. Diore bajiro tʉoĩamena, ito yicõri Diore tʉo maimena robo bajiro bajia mʉa. No adi macãrʉcʉ̃ro gaye bʉto tʉoĩagʉ̃ Diore tʉoĩabeami.
1 John 2:11 in Macuna 11 Ĩ ocabajire ti tudigʉ rãitĩarojʉ wa ucuguĩji. Ĩ waroto masibiquĩji ĩ. “Itijʉ wajʉ”, yi masia manoti wa ucuguĩji ĩ. Rãitĩaro ĩ ya cajea ruyubejare, cajea macʉ robo bajiro bajiguĩji ĩ.