Ephesians 3:9 in Macuna 9 “Judio masa meje ñarãre cʉni masogʉ̃ yiguĩji Dios”, yʉ gotire ãmoguĩji Dios, ñajediro masa ĩna masitoni. Adi macãrʉcʉ̃ro ĩ rujeoroto riojʉa, “Yʉ Macʉre ĩna tʉorʉ̃nʉja, judio masa meje ñarãre cʉni masogʉ̃ yigʉja yʉ”, yi tʉoĩayijʉ Dios. Ito bajibojarocati iti oca masa ĩna masiroca yibisijʉ Dios maji.
Other Translations King James Version (KJV) And to make all men see what is the fellowship of the mystery, which from the beginning of the world hath been hid in God, who created all things by Jesus Christ:
American Standard Version (ASV) and to make all men see what is the dispensation of the mystery which for ages hath been hid in God who created all things;
Bible in Basic English (BBE) And make all men see what is the ordering of the secret which from the first has been kept in God who made all things;
Darby English Bible (DBY) and to enlighten all [with the knowledge of] what is the administration of the mystery hidden throughout the ages in God, who has created all things,
World English Bible (WEB) and to make all men see what is the administration{TR reads "fellowship" instead of "administration"} of the mystery which for ages has been hidden in God, who created all things through Jesus Christ;
Young's Literal Translation (YLT) and to cause all to see what `is' the fellowship of the secret that hath been hid from the ages in God, who the all things did create by Jesus Christ,
Cross Reference Matthew 10:27 in Macuna 27 Masa jeyaro tʉobeto yʉ mʉare gotirise jeyaro masa ĩna tʉotoni goti batoba mʉa. Mʉare yʉ yeyo gotirisere masare jimiojucõri ĩnare gotiba.
Matthew 13:35 in Macuna 35 Ito bajiro masare ĩ riasoja Diore goti ĩsiri masʉ ĩ goticãdo bajiroti rẽtacʉ. Ado bajiro gotiyoñi ĩ: Goti masiore ocana riti masare gotigʉ yiguĩji ĩ. Ito yicõri adi macãrʉcʉ̃ro rujeoroto riojʉa gaye masa ĩna masibitire gotigʉ yiguĩji, yi ucañi Diore goti ĩsiri masʉ ñayorʉ yʉre tʉoĩa yugʉ, yiquĩ Jesús masare.
Matthew 25:34 in Macuna 34 Ito bajiri yʉ riojocadʉja gãnare ado bajiro yigʉ yigʉja yʉ: “Yʉ Jacʉ queno yirocʉ mʉare beseñi ĩ rotirojʉ mʉa ejatoni. Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre tʉoĩa yugʉ ĩ rotirojʉ quenocãñi Dios adi macãrʉcʉ̃ro meni wacʉjʉti. Ito bajiri itojʉ ñarã yirãji mʉa ĩja.
Matthew 28:19 in Macuna 19 Masa jeyarore oca goti ucurã, oca goti ucutẽña mʉa. Yʉ ya oca tʉorʉ̃nʉroca yiba ĩnare. Yʉre ĩna tʉorʉ̃nʉja ticõri, yʉ Jacʉ wame, Espíritu Santo wame, yʉ wame rãca ĩnare idé guba mʉa.
Mark 16:15 in Macuna 15 —Wasa, masa jeyarore Dios oca goti ucuba. “Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre masogʉ̃ yiguĩji Dios”, yire gaye riaso ucuba mʉa.
Luke 24:47 in Macuna 47 Iti oca masa jeyarore goti ucure ñaro wado yiroja. “Mʉa ñeñaro yirisere jidicãña. Ito yicõri Jesucristore tʉorʉ̃nʉña ñeñaro mʉa yirise Dios ĩ ãcabojotoni”, yi goti ucure ñaro wado yiroja. Jerusalén gãnare goti tĩocõri masa jeyarore goti ucure ñaro wado yiroja, yi gotia Dios oca.
John 1:1 in Macuna 1 Cajero ñe manirajʉti Cristo, Dios oca goti rẽtoburocʉ ñacãyijʉ. Ĩ Dios rãcati ñayijʉ. Ito yicõri ĩti ñayijʉ Dios.
John 5:17 in Macuna 17 Gʉa tʉjʉ ĩna ejaja ticõri, ado bajiro yiquĩ Jesús ĩnare: —Moatĩñagʉ̃ ñami yʉ Jacʉ. Ito bajiri yʉ cʉni moatĩña, yiquĩ Jesús ĩnare.
John 5:19 in Macuna 19 Ito bajiro ĩna tʉoĩaja ti masicõri, ado bajiro yiquĩ Jesús, ĩnare: —Riti mʉare gotia yʉ. Yʉ, Dios Macʉ, yʉ ãmoro bajiro riti meje ya yʉ. Yʉ Jacʉ ĩ yirise ticõri, ito bajiro ya yʉ. Jeyaro yʉ Jacʉ ĩ yiro bajiroti yʉ ĩ Macʉ cʉni ito bajiroti ya.
John 10:30 in Macuna 30 Yʉ, ito yicõri yʉ Jacʉ rãca riti ña gʉa, yiquĩ Jesús judio masare.
Romans 16:25 in Macuna 25 Diore rʉ̃cʉbʉorã ñari, “Queno yigʉ ñami ĩ. Rẽtoro masigʉ̃ ñami ĩ”, Diore yi rʉ̃cʉbʉorʉja mani. Ĩ ocare queno mʉa tʉorʉ̃nʉja, mʉa tʉoĩa oca sẽoroca yi masiguĩji Dios. Iti oca ña, Cristo masare ĩ masore gaye, yʉ riasorise. Cajerojʉti jane mejejʉ masare riasore meje ñayija iti.
1 Corinthians 2:7 in Macuna 7 Yʉ bʉsija, Dios ĩ masirisena bʉsia yʉ. Ito bajiro yʉ bʉsija, masa ĩna tʉo masiroti gaye ña iti. Adi macãrʉcʉ̃ro ĩ rujeoroto riojʉa, “Ado bajiro masare masogʉ̃ yigʉja yʉ”, yi masicãñi Dios. Iti oca masa ĩna masibitire Dios ĩ masirisena masare riasoa yʉ.
Ephesians 1:4 in Macuna 4 Adi macãrʉcʉ̃ro ĩ rujeoroto riojʉa manire beseñi Dios, ĩ ñarã mani ñatoni. “Cristore tʉorʉ̃nʉrã yirãji ĩna”, yi tʉoĩa masicõri, manire beseñi Dios. Ito bajiri manire ti maicõri, “Ñe seti ma ĩnare. Yʉ ãmoro bajiro queno yirã ñama ĩna”, yi tiguĩji Dios manire.
Ephesians 1:9 in Macuna 9 Jane mejejʉ, “Ado bajiro yigʉ yiguĩji Dios”, yi masibisijarã masa maji. Adi rʉmʉriama Jesucristo ñarã mani ñajare, “Ado bajiro queno yigʉ yiguĩji Dios”, mani yi tʉo masiroca yigʉ yiguĩji Dios. Ado bajiro yigʉ yiguĩji ĩ.
Ephesians 3:3 in Macuna 3 “Judio masa meje ñarãre cʉni ti maicõri, ĩnare masogʉ̃ yiguĩji Dios”, yi yʉ tʉoĩa masiroca yiñi Dios yʉre. Iti rʉmʉjʉ iti ocare masibisijarã masa. Ito bajiri iti paperana jabeto mʉare gotisʉoa yʉ itire
Colossians 1:16 in Macuna 16 Ĩ́na sʉoriti dise rʉyabeto ũmacʉ̃jʉ gaye cʉni, adi sita gaye cʉni rujeoyijʉ Dios. Ruyubiti cʉni, ruyurise cʉni ĩ Macʉ rãcati rujeoyijʉ Dios. Ruyumenare, ĩna ʉjarãre cʉni rujeoyijʉ Dios, ĩ Macʉ rãcati. Ito bajiri ĩnare rujeorʉ ñari, ĩna ʉjʉ ñami Dios Macʉ. Ito bajiro yicõri ĩna Ʉjʉ ñasagʉ ĩ Macʉre cũyijʉ Dios.
Colossians 1:23 in Macuna 23 Ito bajiro manire yiari Diore bʉsi ejabʉagʉ yiguĩji Cristo, Dios oca mani tʉorʉ̃nʉ jidicãbeja. Ĩ oca mani tʉosʉocatire tʉorʉ̃nʉsotirã yirãji mani. Gaje oca manire gãjerã ĩna gotibojaja cʉni, ĩnare tʉorʉ̃nʉmenaji mani. “Jesucristore mani tʉorʉ̃nʉja, manire masogʉ̃ yiguĩji”, yire oca jidicãmenaji mani. Iti ña oca quenarise. Adi rʉmʉri co sita gãna rʉyabeto iti ocare tʉorãji. Yʉ Pablo Diore moa ĩsigʉ̃ ñari iti oca riaso ucuri masʉ ña yʉ.
Colossians 1:26 in Macuna 26 “Judio masa mejere cʉni masogʉ̃ yiguĩji Cristo”, yire gaye gotibisijʉ Dios maji jane mejejʉ. Ito bajiri mani riojʉa gãna iti ocare masibisijarã maji. Adi rʉmʉriama ĩ ñarã ñarocõti ĩ oca quenarise mani tʉo jedire ãmoguĩji ĩ. Ado bajiro bajia iti oca wanʉ quenarise. Tite. Mani ya ʉsijʉ quedi sãjacõri mani rãcati ñatĩñagʉ̃ yiguĩji Cristo. Ito bajiri, “Ũmacʉ̃jʉ Dios ĩ ñarojʉ Cristo rãca catitĩñagʉ̃ yigʉja yʉ”, yi tʉoĩacõri wanʉa mani.
Colossians 3:3 in Macuna 3 Jesucristo ĩ goda ĩsirena sʉoriti mani ñeñaro yirise ãcabojoñi Dios. Ito bajiri mʉcana tʉdi ñeñaro yi ʉyabitirʉja manire. Mʉcana tʉdi mani ñeñaro yi ʉyabe yirocʉ, manire tirʉ̃nʉgʉ̃ yiguĩji Cristo. Ito yicõri ũmacʉ̃jʉ Dios rãca mani catitĩñatoni manire tirʉ̃nʉgʉ̃ yiguĩji Cristo.
2 Thessalonians 2:13 in Macuna 13 Tʉoya yʉ ñarã mʉa. Mani Ʉjʉ bʉto manire tʉo maiami. Jane mejejʉ mʉare masorocʉ mʉare beseñi Dios. “Ñeñaro yirã ña mani, mani ñeñaro yirise jidicãrʉja manire”, mʉa yi tʉoĩa masiroca yiñi Dios Espíritu Santona sʉoriti. Ito bajiro ĩ yija, ĩ oca ñasarisere tʉorʉ̃nʉyija mʉa. Itire tʉoĩacõri “Queno ya Dios mʉ”, yi jidicãbitirʉja gʉare.
1 Timothy 3:16 in Macuna 16 Ñasarise ña Dios oca gãjerã ĩna tʉorʉ̃nʉbitibojarocati mani tʉorʉ̃nʉsotirise. Ĩ oca mani tʉo masiroca yiñi Dios. Ado bajiro bajia: Manire bajiro rujʉ cʉticõri adi sitajʉ wadiñi Cristo. Espíritu Santo ĩ rotiro bajiro riti yisotiyijʉ Cristo. Ito bajiri, “Ñeñaro ĩ yire ma ĩre”, masa ĩna yiroca yiñi Espíritu Santo. Ángel mesa cʉni ĩre ti rʉ̃cʉbʉoyijarã. Co sita rʉyabeto ĩ ocare riasoyijarã ĩna. Ito yicõri co sita rʉyabeto ĩre tʉorʉ̃nʉyijarã coriarã. Ito bajiro bajija bero ũmacʉ̃jʉ ĩre boca ãmiyijʉ Dios. Itire mani tʉo masiroca yiñi Dios.
2 Timothy 1:9 in Macuna 9 Manire masoñi Dios. Ĩ ñarã queno yirã mani ñatoni manire beseñi ĩ. Mani queno yirise ticõri meje manire masoñi Dios. Ñeñaro yirã mani ñabojarocati manire masoñi ĩ. Manire ti maicõri ĩ ãmoro bajiroti manire masoñi Dios. Adi macãrʉcʉ̃ro ĩ rujeoroto riojʉa manire masi yucõri manire ti maiyijʉ Dios. “Yʉ Macʉ Jesucristo ĩ godarotina sʉoriti ĩnare masogʉ̃ yigʉja yʉ”, yi tʉoĩa yucãyijʉ Dios.
2 Timothy 4:17 in Macuna 17 Yʉ baba mesama ĩna yʉre jidicãbojarocati mani Ʉjʉama yʉre jidicãbisĩ. Yʉ oca sẽoroca yiñi. Ito bajiro yʉre ĩ yijare judio masa meje ñarãre oca riojo ñasarise goti rẽtobu jeocʉ yʉ. Yʉre ĩna sĩa ãmobojarocati camotañi Dios.
Titus 1:2 in Macuna 2 Ito bajiri “Diore mani tʉorʉ̃nʉja, catitĩñarã yirãji mani”, masa ĩna yi tʉoĩa wanʉ yutoni ĩnare Dios oca riasoa yʉ. Jane mejejʉ adi macãrʉcʉ̃ro ĩ rujeoroto riojʉa ado bajiro yicãyijʉ Dios: “No yʉre tʉorʉ̃nʉrãti catitĩñarã yirãji”, yicãyijʉ Dios, socabicʉ ñari.
Hebrews 1:2 in Macuna 2 Ito bero canʉ bʉsati ĩ Macʉna sʉoriti ĩ oca manire cõayijʉ Dios. Ũmacʉ̃jʉga tuti, jacajʉga tuti cʉni meniyijʉ Dios. Ito yicõri ĩ Macʉna sʉoriti jeyaro adi sita gaye rujeoyijʉ Dios. Jeyaro dise rʉyabeto ĩ rʉcotoni cũyijʉ Dios ĩ Macʉre.
Hebrews 3:3 in Macuna 3 Ito bajibojarocati Moisés ñayorʉre rẽto bʉsaro Jesure mani rʉ̃cʉbʉoja quena. Ado bajiro bajia. Sĩgʉ̃ ĩ wi menija, ĩ menira wi rẽtoro ĩre rʉ̃cʉbʉorã yirãji mani. Ito bajiri Moisés ñayorʉre rẽto bʉsaro Jesús manire rujeorʉre rʉ̃cʉbʉoja quena.
1 Peter 1:20 in Macuna 20 Jane mejejʉ adi macãrʉcʉ̃ro ĩ rujeoroto riojʉajʉ, manire yiari ĩ Macʉre cõarocʉ tʉoĩa yucãyijʉ Dios. Ito bajiri adi rʉmʉri ĩja, “Yʉre masorocʉ ejañi Cristo”, yi tʉoĩa mani.
Revelation 4:11 in Macuna 11 Mʉ ña jeyaro rujeorʉ. Mʉ ãmoro bajiroti mʉ rujeore jeyaro ña. Gʉa Ʉjʉ ña Dios mʉ. Masa jeyaro mʉre rʉ̃cʉbʉore ãmoa gʉa. “Dios ñami ñasagʉ”, masa jeyaro yi jedire ãmoa gʉa. “Dios ñami rẽtoro masigʉ̃”, masa mʉre ĩna yire ãmoa gʉa, yicã veinticuatro ñarã bʉcʉrã. Ito bajiro yicã ĩna Diore rʉ̃cʉbʉorã.
Revelation 13:8 in Macuna 8 Adi sita gãna ñajediro ĩre rʉ̃cʉbʉo jedicã ĩna. Adi macãrʉcʉ̃rore Dios ĩ rujeoroto riojʉajʉ, “Ãna ñama yʉ ñarã, catitĩñarona”, yiari wame wõcãñi ĩ ya papera tutijʉ. Iti tutire rʉcogʉ ĩ ñami Oveja Macʉ, ĩna sĩarʉ. Iti tutijʉ wame wãñamena guijogʉre rʉ̃cʉbʉocã ĩna, yʉ cãirojʉ.
Revelation 14:6 in Macuna 6 Ito bero gãji ángel ũmacʉ̃jʉ ĩ wʉtija ticʉ yʉ. Ĩ ñaquĩ, “Masare masogʉ̃ yiguĩji Dios”, yire oca gotigʉ. Wasoa ecobeto yiroja iti ñatĩñaroti ñari. Co sita gãna rʉyabeto, co butu gãna rʉyabeto, co oca rʉyabeto bʉsirã, ito yicõri co cʉto gãnare rʉyabeto iti oca bʉsirocʉ ñaquĩ ĩ.
Revelation 17:8 in Macuna 8 Guijogʉ mʉ tirʉ iti rʉmʉjʉ catiquĩ maji. Adocãtama ruyubeami ĩja. Ito bajiro bajibojagʉti Dios ĩre ruyuriosaroto riojʉa sʉsabiti gojena joejea mʉja wadigʉ yiguĩji. Ĩ joejeaja ticõri, ĩre ti ʉcarã yirãji masa. Ĩna ñarã yirãji macãrʉcʉ̃ro Dios ĩ rujeoroto riojʉajʉ papera tuti ucagʉ, “Adocõ ñama catitĩñarã”, ĩ yi ucabitiana. Guijogʉ iti rʉmʉ catigorʉ, mʉcana tʉdi ĩ catija ticõri, ti ʉcarã yirãji masa jeyaro.