Ephesians 1:13 in Macuna 13 Jesucristore tʉorʉ̃nʉrã ña mʉa cʉni. Ĩ oca quenarise tʉocõri, “Cristore mani tʉorʉ̃nʉja, manire masogʉ̃ yiguĩji Dios”, yi tʉorʉ̃nʉyija mʉa cʉni. Ito bajiri Dios ĩ goticãdo bajiroti, Espíritu Santo queo sãyijʉ Dios mʉa ya ʉsijʉ. Ito bajiro ĩ yijare, “Dios ñarã ña mani”, yi tʉoĩa masia mʉa cʉni ĩja.
Other Translations King James Version (KJV) In whom ye also trusted, after that ye heard the word of truth, the gospel of your salvation: in whom also after that ye believed, ye were sealed with that holy Spirit of promise,
American Standard Version (ASV) in whom ye also, having heard the word of the truth, the gospel of your salvation,-- in whom, having also believed, ye were sealed with the Holy Spirit of promise,
Bible in Basic English (BBE) In whom you, having been given the true word, the good news of your salvation, and through your faith in him, were given the sign of the Holy Spirit of hope,
Darby English Bible (DBY) in whom *ye* also [have trusted], having heard the word of the truth, the glad tidings of your salvation; in whom also, having believed, ye have been sealed with the Holy Spirit of promise,
World English Bible (WEB) in whom you also, having heard the word of the truth, the Gospel of your salvation,--in whom, having also believed, you were sealed with the Holy Spirit of promise,
Young's Literal Translation (YLT) in whom ye also, having heard the word of the truth -- the good news of your salvation -- in whom also having believed, ye were sealed with the Holy Spirit of the promise,
Cross Reference Mark 16:15 in Macuna 15 —Wasa, masa jeyarore Dios oca goti ucuba. “Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre masogʉ̃ yiguĩji Dios”, yire gaye riaso ucuba mʉa.
Luke 11:13 in Macuna 13 Ñeñaro yirã ñabojarãti, mʉa rĩa ĩna senija quenarise yirã yirãji mʉa. Mani rĩare quenarise riti mani ĩsija, Dioama mani Jacʉ ũmacʉ̃jʉ gagʉ, ĩre mani senija, yiro bajiroti Espíritu Santo manire queo sãguĩji, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
Luke 24:49 in Macuna 49 Yʉ Jacʉ ĩ rotiado bajiroti mʉare Espíritu Santo queo sãgʉ̃ yigʉja yʉ. Espíritu Santona sʉoriti Dios ĩ masirise mʉare ĩ queo sãroto riojʉa ado Jerusalénjʉti ñacõaña maji, yiyijʉ Jesús ĩnare.
John 1:17 in Macuna 17 Moisés ñayorʉna sʉoriti bʉcʉrã ĩna rotire gaye manire ejayija. Dios manire ĩ ti mairise gayeama, ĩ oca riojo ñasarise cʉni, Cristona sʉoriti manire ejayija.
John 6:27 in Macuna 27 Bare jedirise gaye bʉjarona meje moaña mʉa. Bare jogarise gaye meje, catitĩñare gaye bʉjarona moaña mʉa. Yʉ ña Masa Rĩjorʉ, bare jogabiti gaye mʉare ĩsirocʉ. “Ito bajiro ĩ yitoni ĩre cũñi Dios”, yʉre mʉa yi masiroca yami Dios, yiquĩ Jesús masare.
John 14:16 in Macuna 16 Ito bajiro mʉa yija yʉ Jacʉre senigʉ̃ yigʉja yʉ, yʉre wasoarocʉ ĩ cõatoni. Ĩ cõarocʉ ĩ ñagʉ̃ yiguĩji Espíritu Santo riojo gotigʉ. Mʉa rãca ñatĩñagʉ̃ yiguĩji mʉare ejabʉarocʉ. Ito yicõri mʉa bojori bʉjaja mʉare baba cʉtigʉ yiguĩji.
John 14:26 in Macuna 26 Yʉre wasoarocʉre Espíritu Santo cõagʉ̃ yiguĩji yʉ Jacʉ. Mʉare ejabʉagʉ yiguĩji ĩ. Ito yicõri mʉa bojori bʉjaja mʉare baba cʉtigʉ yiguĩji ĩ. Jeyaro mʉare riasogʉ yiguĩji ĩ. Jeyaro mʉare yʉ gotirise mʉa tʉoĩa bʉjaroca yigʉ yiguĩji ĩ, yiquĩ Jesús gʉare.
John 15:26 in Macuna 26 ’Espíritu Santo riojo gotigʉre mʉa tʉ cõagʉ̃ yigʉja yʉ. Mʉare ejabʉagʉ yiguĩji ĩ. Ito yicõri mʉa bojori bʉjaja mʉare baba cʉtigʉ yiguĩji. Yʉ Jacʉ tʉ wadirʉ ñagʉ̃ yiguĩji ĩ. Yʉ gaye mʉare gotigʉ yiguĩji ĩ.
John 16:7 in Macuna 7 Riti mʉare gotia yʉ. Yʉ waja quena ñaro yiroja mʉare. Yʉ wabeja, mʉare ejabʉarocʉ, mʉa bojori bʉjaja mʉare baba cʉtirocʉ mʉa rãca ñagʉ̃ wadibiquĩji Espíritu Santo. Yʉ wajama ĩre cõagʉ̃ yigʉja yʉ.
Acts 1:4 in Macuna 4 Ĩna rãca ñagʉ̃jʉ, ado bajiro gotiyijʉ Jesús ĩnare maji: —Ado Jerusalénre wagobeja mʉa. Mani Jacʉ Dios ĩ gotiado bajiroti Espíritu Santo ĩ ejarotire bocatiya mʉa, yiyijʉ Jesús ĩnare. Ito yicõri, coji meje mʉare goticʉ yʉ itire, yiyijʉ Jesús ĩnare.
Acts 2:16 in Macuna 16 Ado robojʉa bajia. Gʉare mʉa tirise, “Ito bajiro rẽtaro yiroja”, yiyijʉ Dios oca goti ĩsiri masʉ, Joel wame cʉtigʉ. Jane mejejʉ ado bajiro ucayoñi Joel, Diore yiari:
Acts 2:33 in Macuna 33 Dios ũmacʉ̃jʉna ñacõri Jesure jiyijʉ. Dios tʉ ejacõri ĩ ya riojocadʉja, rʉ̃cʉbʉorajʉ, rujiguĩji Jesús. Dios ĩ goticãdo bajiroti Jesure cũñi, Espíritu Santore gʉare ĩ queo sãtoni. Jĩjʉ mʉa tirise, ito yicõri mʉa tʉorise, Espíritu Santo ĩ ejaja ito bajiro rẽtamʉ. Ititi ña ĩ wadire gaye.
Acts 13:26 in Macuna 26 ’Yʉ ñarã, Abraham janerãbatia ña mani. Queno tʉoya mʉa. Gaje masa ñabojarãti Diore rʉ̃cʉbʉorã ñari queno tʉoya mʉa cʉni. “No Jesure tʉorʉ̃nʉgʉ̃re masogʉ̃ yiguĩji Dios”, yire oca manire cõañi Dios.
Romans 1:16 in Macuna 16 Iti oca masa ĩna tʉorʉ̃nʉja, jeamejʉ ĩna ʉabore ñaroca, ĩnare masoguĩji Dios. Iti oca judio masare riti ejasʉoyija maji. Ito bajibojarocati adocãtama no itire tʉorʉ̃nʉgʉ̃reti masogʉ̃ yiguĩji Dios ĩja. Ito bajiri itire masicõri, Jesús gayere bojobicʉti gotia yʉ.
Romans 4:11 in Macuna 11 Abraham ĩ tʉorʉ̃nʉja ticõri, “Queno yigʉ ñami”, yi ĩre boca ãmiyijʉ Dios. Ĩre ĩ boca ãmija berojʉa ĩre wiro ta rotiyijʉ Dios. “Riti Dios yagʉ ña yʉ”, yi tʉoĩacõri, Dios ĩ rotiado bajiro yigʉ wiro tayijʉ Abraham ñayorʉ. Ito bajiri Abrahamre ĩ wiro ta rotiroto riojʉa, “Queno yigʉ ñami Abraham”, yiyijʉ Dios, yi tʉoĩa masia mani. No Diore tʉorʉ̃nʉgʉ̃, judio masʉ meje ñabojagʉti, wiro ta ecorʉ meje ñabojagʉti, “Ĩ ñami quenagʉ̃”, yigʉ yiguĩji Dios. Dios ĩ boca ãmiana, Abraham janerãbatia robo bajiro bajirã ñarãji ĩna ĩja.
Romans 6:17 in Macuna 17 Iti rʉmʉjʉ, ñeñarise mʉa yija, mʉa ʉjʉ robo bajiro bajiyija ñeñarise. Ito bajiri ñeñarise yi ʉyayija mʉa maji. Adocãtama Dios ocare riasoticõri itire cʉdia mʉa. Ito bajiri ĩre rʉ̃cʉbʉorã ña mʉa ĩja. Iti masicõri, “Queno ya Dios mʉ”, ya yʉ ĩre.
Romans 10:14 in Macuna 14 Cristore ĩna tʉorʉ̃nʉbeja, ĩre seni masimenaji ĩna. Ito yicõri Cristo gayere ĩna tʉobeja, ĩre tʉorʉ̃nʉ masimenaji ĩna. Sĩgʉ̃ ĩnare Cristo oca riasobeja, masimena yirãji ĩna.
2 Corinthians 1:22 in Macuna 22 “Dios ñarã ñama ĩna”, gãjerã ĩna manire yi ti masiroca ĩnare yigʉ ñami Dios. Mani ya ʉsijʉ Espíritu Santo queo sãñi Dios. Ito bajiro ĩ yija, “Ĩ ñarã ña mani”, yi tʉoĩa mani ĩja. “ ‘Masare queno yicʉja yʉ’, ĩ yiado bajiroti manire queno yigʉ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩa mani.
2 Corinthians 6:7 in Macuna 7 Oca ñasarise riasogʉ ña yʉ. Quenarise yʉ yija, Dios ĩ ejabʉarisena ya yʉ itire. Jesucristore tʉorʉ̃nʉcõri quenarise riti yiĩasotia yʉ. Yʉ ñeñaro yijaro yirocʉ rʉ̃mʉ́ ĩ yibojarocati yʉ ñeñaro yiroca yi masibeami ĩ.
Galatians 3:14 in Macuna 14 Jane mejejʉ ado bajiro goticãyijʉ Dios Abraham ñayorʉre: “No mʉre bajiro yʉre tʉorʉ̃nʉrãre, queno yigʉ yigʉja yʉ”, yiyijʉ Dios Abraham ñayorʉre. Judio masa mani ñaja, judio masa meje mani ñaja cʉni, Jesucristore mani tʉorʉ̃nʉja manire masogʉ̃ yiguĩji Dios. Ito yicõri ĩ goticato bajiroti Espíritu Santo queo sãgʉ̃ yiguĩji Dios manire.
Ephesians 2:11 in Macuna 11 Iti rʉmʉ Diore masirã meje ñayija mʉa maji. Ito bajiri mʉare ti tudicʉ gʉa masa. “Judio masa meje ñama ĩna. Ito bajiri Diore cʉdibiticõri, gʉa yisotiado bajiro wiro tabeama ĩna”, yicʉ gʉa masa mʉare. “Diore cʉdirã ñari wiro tagoana ña gʉama”, yi ti tudicʉ gʉa mʉare. “Ito bajiro yi tʉoĩayijarã judio masa gʉare”, yi ãcabojabesa mʉa.
Ephesians 4:21 in Macuna 21 Jesucristo oca quenarise ĩ riasore gaye tʉogoana ña mʉa. Ĩ ocare tʉorʉ̃nʉrã mʉa ñaja, “Ĩ oca ñasarise ña”, yi tʉoĩarã yirãji mʉa.
Ephesians 4:30 in Macuna 30 Ñeñaro mani yija ticõri, bojori bʉjagʉ yiguĩji Espíritu Santo. Ito bajiri itire yibitirʉja manire. Ĩ ñami mani ya ʉsijʉ quedi sãjarʉ. Manire ĩ quedi sãjaja bero, “Dios yagʉ ña yʉ. Ito bajiri masa ĩna ñeñaro yirise waja Dios ĩ waja seniri rʉmʉ yʉre masogʉ̃ yiguĩji ĩ”, yi tʉoĩa mani.
Colossians 1:21 in Macuna 21 Iti rʉmʉjʉ ñeñaro tʉoĩarã ñabojacʉ mani maji. Ñeñarise yisoticʉ mani maji. Diore ti tudirã ñari, mani wajacʉre bajiro ĩre tʉoĩacʉ mani maji.
1 Thessalonians 2:13 in Macuna 13 Dios oca mʉare gʉa goti rẽtobuja, “Ĩna tʉoĩa rujeoreti gotiama ĩna”, yi tʉoĩabiticʉ mʉa. “Riti Dios ocare riasoama ĩna”, yi tʉoĩacõri itire boca ãmicʉ mʉa. Dios ocare mʉa tʉorʉ̃nʉjare mʉa ñeñaro yirisere mʉa jidicãroca yiñi Dios mʉare. Ĩre mʉa cʉditĩñaroca yami Dios. Ito bajiri iti gaye tʉoĩacõri, “Queno ya Dios mʉ”, yisotia gʉa ĩre.
2 Timothy 2:15 in Macuna 15 Dios ĩ mʉre ti wanʉtoni yiro robo queno ĩre moa ĩsiña Timoteo mʉ. Ito bajiro mʉ yija ticõri, queno mʉre wanʉgʉ̃ yiguĩji Dios. Ĩ ocare queno riasotiya, masare queno mʉ goti rẽtobu masitoni. “Diore queno moa ĩsia yʉ”, mʉ yi masija ĩ tiro riojo bojobicʉ yigʉja mʉ.
2 Timothy 2:19 in Macuna 19 Ito bajiro ĩna riasobojarocati Dios ocama ñeñabetoja iti. Ĩ oca ito bajiro ñatĩñaro yiroja. Ĩ oca ado bajiro gotia: “Ĩ ñarãre ti masiami mani Ʉjʉ”, yi gotia Dios oca. Gaje ado bajiro gotia iti: “No, ‘Jesucristore tʉorʉ̃nʉrã ña gʉa’, yirã, ĩna ñeñaro yirisere jidicãja quena”, yi gotia Dios oca.
2 Timothy 3:15 in Macuna 15 Dios oca tutire macʉacã ñagʉ̃jʉ riasotisʉoyija mʉ. Dios oca riasotigʉ ñari, “No Jesucristore tʉorʉ̃nʉgʉ̃ti, ĩre masogʉ̃ yiguĩji Dios”, yi masigʉ̃ja mʉ.
Titus 2:11 in Macuna 11 Jeame ʉ̃jʉrojʉ mani wabe yirocʉ ĩ oca mani masiroca yiñi Dios. Ito bajiro ĩ yijare, “Masa jeyarore ti maigʉ̃ ñari manire maso ãmoguĩji Dios”, yi tʉoĩa mani.
Hebrews 2:3 in Macuna 3 Manire ti maicõri bʉto manire maso ãmoguĩji Dios. Ito bajiri ĩ oca ñasarisere mani tʉorʉ̃nʉbeja, mani tõbʉjaroca yigʉ yiguĩji Dios. “Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre masogʉ̃ yiguĩji Dios”, yire oca cajerojʉti goticãñi mani Ʉjʉ Jesucristo. Ĩre tʉogoana, “Riti bajia iti oca”, yirona manire goticã ĩna. Ito bajiri, “Riti bajia iti oca”, yi tʉoĩa mani cʉni.
James 1:18 in Macuna 18 Ĩ oca quenarise mani tʉorʉ̃nʉsʉocati rʉmʉ catitĩñare gaye ĩsiñi Dios manire. Ito bajiri Dios rĩa ñasʉorãre bajiro bajirã ña mani ĩja. Ito bajiroti manire ãmoñi Dios.
1 Peter 2:10 in Macuna 10 Iti rʉmʉ Dios ñarã meje ñayija mani maji. Adi rʉmʉrijʉama ĩ ñarã ña mani ĩja. Iti rʉmʉ, “Yʉre ti maiami Dios”, yi tʉoĩabisija mani maji. Adi rʉmʉrijʉama, “Yʉre bʉto ti maiami Dios”, yi tʉoĩa mani ĩja.
Revelation 7:2 in Macuna 2 Ito bajiroca ũmacañi ĩ joejea wadiri dʉja gãji ángel ĩ wadija ticʉ yʉ. Dios catitĩñagʉ̃ wame wõroti gaye rʉcocõri ĩ wadija ticʉ yʉ. Ejacõri gãjerã ángel mesa adi sitare, riaca jajosa cʉni, Dios ĩ ñeño rotianare oca sẽoro ado bajiro awasã gotiquĩ ángel: