Colossians 4:12 in Macuna 12 Mʉa yagʉ Epafras wame cʉtigʉ, “Quenajaro”, yami. Jesucristore moa ĩsigʉ̃ ñami ĩ cʉni. Co rʉmʉ rʉyabeto mʉare yiari Diore seni ĩsisotiami ĩ. Queno Diore tʉorʉ̃nʉrã ĩre mʉa cʉdi ñatoni mʉare yiari Diore seni ĩsisotiami ĩ. Ito yicõri ĩ ãmoro bajiro mʉa cʉdi jeotoni mʉare yiari Diore seni ĩsisotiami ĩ.
Other Translations King James Version (KJV) Epaphras, who is one of you, a servant of Christ, saluteth you, always labouring fervently for you in prayers, that ye may stand perfect and complete in all the will of God.
American Standard Version (ASV) Epaphras, who is one of you, a servant of Christ Jesus, saluteth you, always striving for you in his prayers, that ye may stand perfect and fully assured in all the will of God.
Bible in Basic English (BBE) Epaphras, who is one of you, a servant of Christ Jesus, sends you his love, ever taking thought for you in his prayers, that you may be complete and fully certain of all the purpose of God.
Darby English Bible (DBY) Epaphras, who is [one] of you, [the] bondman of Christ Jesus, salutes you, always combating earnestly for you in prayers, to the end that ye may stand perfect and complete in all [the] will of God.
World English Bible (WEB) Epaphras, who is one of you, a servant of Christ, salutes you, always striving for you in his prayers, that you may stand perfect and complete in all the will of God.
Young's Literal Translation (YLT) Salute you doth Epaphras, who `is' of you, a servant of Christ, always striving for you in the prayers, that ye may stand perfect and made full in all the will of God,
Cross Reference Matthew 5:48 in Macuna 48 Mani Jacʉ ũmacʉ̃jʉ gagʉ, coji ñeñaro yiĩabicʉ ñami ĩ. Ĩre bajiroti yiya mʉa cʉni, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
Luke 22:44 in Macuna 44 Bʉto tʉoĩa oca jaicõri tõbʉjayijʉ ĩ. Ito yicõri bʉto oca sẽocõri Diore bʉsiyijʉ. Bʉto oca sẽocõri ĩ bʉsiroca riti asi budirise bajiro rí budiyijʉ ĩre.
John 12:26 in Macuna 26 No yʉre moa ĩsi ãmogʉ̃, yʉre sʉyaja quena. No yʉ ñaroti, ito ñagʉ̃ yiguĩji yʉre moa ĩsigʉ̃ cʉni. No yʉre moa ĩsigʉ̃re rʉ̃cʉbʉogʉ yiguĩji yʉ Jacʉ, yiquĩ Jesús ĩnare.
Romans 15:14 in Macuna 14 Yʉ ñarã, queno yirã ña mʉa, ito yicõri Cristo gayere queno masirã ña mʉa. Ito bajiri gãmeri riaso masia mʉa. Yi tʉoĩasacõa yʉ itire.
Romans 15:30 in Macuna 30 Yʉ ñarã Cristore tʉorʉ̃nʉrã ña mʉa. Ito yicõri Espíritu Santona sʉoriti gãmeri ti maia mʉa. Ito bajiri yʉre yiari Diore mʉa senitoni mʉare ʉsirio codea yʉ.
1 Corinthians 2:6 in Macuna 6 Jesucristore rʉ̃cʉbʉocõri queno ĩre tʉo rẽtoburãre yʉ bʉsija queno masire ocana ĩnare bʉsia yʉ. Ito bajiro yʉ bʉsija, adi sita gãna ĩna masirisena meje bʉsia yʉ. Ito yicõri adi sita gãna ʉjarã ĩna masirisena meje bʉsia yʉ. Adi sita gãna ʉjarã ñabojana ĩna masibojare rãcati godarã yirãji ĩna.
1 Corinthians 14:20 in Macuna 20 Rĩaca bajiro tʉoĩabesa yʉ ñarã mʉa. Ito bajibojarocati mʉtarãcã ñeñaro yibitiana bajiro mʉa ñaja quena. Bʉcʉrã bajiro queno mʉa tʉoĩaja quena. Bʉcʉrã mʉa ñajare, ito bajiro tʉoĩaja quena.
2 Corinthians 13:11 in Macuna 11 Itocõ uca yʉ ñarã yʉ mʉare. Queno ñaña mʉa. Cristo ĩ ãmoro bajiro riti yiya mʉa. Yʉ mʉare gotirise tʉorʉ̃nʉña. Sĩgʉ̃re bajiro tʉoĩacõri ñaña mʉa. Oca ñaja itire quenoña. Ito bajiro mʉa yija, mʉare ti maicõri mʉa rãca ñatĩñagʉ̃ yiguĩji Dios. Ito yicõri mʉa ya ʉsijʉ queno mʉa wanʉ quenaroca yigʉ yiguĩji ĩ.
Galatians 1:10 in Macuna 10 Ito bajiro yʉ riasoja, masa yʉre ĩna wanʉtoni meje riasoa yʉ. Yʉre Dios wanʉjaro yirocʉ, ito bajiro riasoa yʉ. Iti rʉmʉjʉ masa yʉre ĩna wanʉtoni gaje oca riasocʉ yʉ maji. Iti rʉmʉjʉ masa ĩna wanʉtoni yʉ goticato bajiro yʉ gotibojaja, Cristo ĩ ãmoro bajiro meje yigʉ ñabogʉja yʉ. Ito yicõri ĩre moa ĩsiri masʉ meje ñabogʉja yʉ.
Galatians 4:19 in Macuna 19 Yʉ mairã, yʉ rĩa robo bajirã ña mʉa. Mʉare bʉto tʉoĩa ña yʉ. Romia ĩna rʉcoroto riojʉa bʉto tʉoĩa bʉjatomenaji ĩna. Ito bajiroti mʉare tʉoĩacõri, bʉjato bajia yʉ cʉni. Gaje mʉa tʉoĩasʉore jidicãcõri, Jesucristore riti mʉa tʉorʉ̃nʉroto riojʉa, mʉare tʉoĩa ñagʉ̃ yigʉja yʉ.
Philippians 3:12 in Macuna 12 “Jeyaro masigʉ̃ ña yʉ. Quenarise riti yigʉ ña yʉ”, yi masibea yʉ. Yʉ masibiti jaje rʉya maji. Ito bajibojarocati Jesucristo yagʉ yʉ ñaroca yicãñi ĩ. Ito bajiri yʉ moaroti ĩ cũre, itire jeorocʉ ĩre moa ĩsisotia yʉ.
Colossians 1:7 in Macuna 7 Mani yagʉ Epafras wame cʉtigʉ, ĩ ñami mani maigʉ̃. Mʉare Dios oca riasoñi ĩ. Jesucristore moa ĩsigʉ̃ ñari queno adojʉ gʉare ejabʉami ĩ.
Colossians 1:9 in Macuna 9 Ito bajiro ĩ yija tʉocõri, mʉare yiari Diore seni ĩsisʉocʉ gʉa. Ñaro bajiroti mʉare yiari Diore senisʉsabea gʉa. Ĩ ocare queno mʉa tʉo masi jeotoni, ĩre senia gʉa. Ito yicõri ĩ masirise mʉare jidicãtoni Diore senia gʉa. “Ado bajiro mani yire ãmoguĩji Dios”, mʉa yi masitoni, ĩre seni ĩsisotia gʉa.
Colossians 1:22 in Macuna 22 Adi rʉmʉriama mani wajacʉre bajiro ĩre tʉoĩabea mani ĩja. Ĩjʉa oca quenoñi. Ñeñaro mani yirise waja, waja yirocʉ manire goda ĩsiñi Cristo. Ito bajiro ĩ yijare Dios ĩ tiro riojo ñe seti mana ña mani ĩja. Ñeñaro yiĩamena robo bajirã ña mani ĩja, Dios ĩ tija. “Ĩna ñama yʉ waja yi ĩsiana, ito bajiri seti ma ĩnare”, yigʉ yiguĩji Cristo, Diore gotigʉ.
Colossians 1:28 in Macuna 28 No yʉ wa ucurijʉcõ masa jeyarore Cristo oca yʉ masiadocõ riaso ucua yʉ. “Cristore mʉa tʉorʉ̃nʉbeja mʉare masobicʉ yiguĩji ĩ”, yi goti quenoa yʉ masare. Ito bajiro masare riasoa yʉ, Dios ĩ tiro riojo, Cristore tʉorʉ̃nʉcõri ñe seti mana ĩna ñatoni.
Colossians 2:1 in Macuna 1 Mʉare yiari ruje Diore seni ĩsisotia yʉ. Laodicea cʉto gãna, yʉre tiĩamenare yiari ito bajiroti Diore seni ĩsia yʉ. “Manire yiari ruje Diore seni ĩsisotiami Pablo”, mʉa yi tʉoĩare ãmoa yʉ. Ito bajiri adi papera mʉare cõa yʉ.
Colossians 4:1 in Macuna 1 Tʉoya moa ĩsiri masa cʉtirã mʉa, mʉare bʉsigʉ ya yʉ. Mʉa ya moari masare quenoti rotiya. Ito yicõri ĩna moaro bajiroti ĩnare queno yiya. Ado bajiro mʉa tʉoĩaja quena, “Ũmacʉ̃jʉ ñami yʉ Ʉjʉ, yʉre queno yigʉ. Ito bajiri yʉ ya moari masare queno yicʉja yʉ cʉni”, yi tʉoĩaja quena.
1 Thessalonians 5:23 in Macuna 23 Dioti ñami ñe oca mano mani ñaroca yigʉ. “Mʉre riti rʉ̃cʉbʉorã mʉ ñarã ĩna ñaroca yiya mʉ”, mʉare yiari Diore seni ĩsisotia gʉa. “Quenarise riti tʉoĩajaro, Cristore riti tʉorʉ̃nʉjaro, quenarise riti yijaro”, yirona Diore senia gʉa, mʉare yiari. Mani Ʉjʉ Jesucristo ĩ tʉdi ejari rʉmʉ ñe seti mana mʉa ñare ãmoa gʉa. Ito bajiri mʉare yiari Diore seni ĩsisotia gʉa.
Philemon 1:23 in Macuna 23 Mani yagʉ Epafras cʉni ado tubiara wijʉ ñami. Masare Jesucristo oca ĩ riasore waja tubia ecorʉ ñami ĩ cʉni. “Quenajaro”, yami mʉre.
Hebrews 5:7 in Macuna 7 Adi macãrʉcʉ̃ro Jesús ĩ ñaroca ĩre ĩna sĩaroti ñami riojʉa Diore bʉsigʉ josayijʉ. Yago rãca oca sẽoro bʉsiyijʉ ĩ Jacʉre. “Cʉna, goda wacʉ ya yʉ. Yʉ catire mʉ ãmoja, camota masigʉ̃ja mʉ. Ito bajibojarocati mʉ ãmoro bajiro bajiatoja”, yiyijʉ Jesús ĩ Jacʉre. “Mʉre cʉdi ãmoa yʉ”, Jesucristo ĩ yijare tʉoyijʉ Dios.
Hebrews 5:14 in Macuna 14 Bare jeyaro bʉti quenarise ña bʉcʉrã bare. Ĩna ñama queno sẽo quenarã. Ito bajiroti bajiama Dios oca queno tʉo masirã cʉni. Dios oca queno masicõri, “Iti ña ñeñarise, iti ña quenarise”, yi ti beserã yirãji ĩna.
James 1:1 in Macuna 1 Ñati yʉ ñarã mʉa. Yʉ ña Santiago adi papera mʉare cõagʉ̃. Diore moa ĩsiri masʉ ña yʉ. Ito bajiroti mani Ʉjʉ Jesucristore cʉni moa ĩsia yʉ. Adi macãrʉcʉ̃rojʉ ña bate jedicoajʉ mani. Co masa ñabojanati, jãjarã masa bʉjʉcõri jʉa gʉbojeno masa buturi ña mani ĩja.
James 5:16 in Macuna 16 Ito bajiri ñeñaro yicõri mʉa cõja, gãjire mʉa gotija quena. Ito bajiro mʉa yija tʉocõri, mʉare yiari Diore seni ĩsigʉ̃ yiguĩji ĩ, mʉa tujatoni. Queno yigʉ bʉto Diore ĩ senija jaje quenarise rẽtaroja.
2 Peter 1:1 in Macuna 1 Ñati mʉa. Yʉ ña Simón Pedro, adi papera mʉare cõagʉ̃. Jesucristore moa ĩsigʉ̃ ña yʉ. Ĩ oca yʉ goti ucutoni yʉre cũquĩ ĩ. Ĩti ñami mani Ʉjʉ, ito yicõri manire masorʉ. Queno yigʉ ñari ĩ yiro bajiroti mani tʉorʉ̃nʉroca yiñi Jesucristo. Ĩre tʉorʉ̃nʉcõri sĩgʉ̃re bajiroti ʉsi cʉti wanʉa mani. Ito bajiri adi papera mʉare cõa yʉ.
Jude 1:24 in Macuna 24 Itire tʉoĩacõri Diore rʉ̃cʉbʉorã ado bajiro bʉsirʉja manire: “Dios mʉ sĩgʉ̃ti ña rẽtoro masi rẽtocũgʉ̃. Ñimʉ gãji mʉ robo bajiro masigʉ̃ mami. Gʉa Ʉjʉ Jesucristo ĩ goda ĩsirajʉna sʉoriti gʉare masoyija mʉ. Ito yicõri gʉa ñeñaro yibititoni gʉare ejabʉa masigʉ̃ja mʉ. Mʉ rotirojʉ gʉa ejaroca, ‘Mʉa ñeñaro yirise waja, waja ruyuriobea mʉa’, yi ti gotigʉ yigʉja mʉ gʉare. Ito bajiri mʉ ñarojʉ ejacõri mʉ rãca queno wanʉ quenarã yirãji mani. Rẽtoro quenagʉ̃ ña mʉ. Ito yicõri Ʉjʉ ñasagʉ ña mʉ. Ñe mʉ masibitigore ma mʉre. Ito yicõri ñe mʉ roti masibitigore ma mʉre. Ito bajiro bajiyija mʉ adi macãrʉcʉ̃rore mʉ rujeoroto riojʉa. Adi rʉmʉri cʉni ito bajiro bajigʉti ña mʉ. Ito bajicõri ito bajigʉti ñatĩñagʉ̃ yigʉja mʉ”, yirʉja mani, Diore rʉ̃cʉbʉorã. Itocõ ña.