Colossians 3:11 in Macuna 11 Cristo ĩ quedi sãjana ñari sĩgʉ̃ rĩa ña mani ĩja. Ito bajiri, “Judio masa ña gʉa. Judio masa meje ña mʉama”, yire ma ĩja. “Wiro tagoana ña gʉa. Wiro tagoana meje ña mʉama. Riasotigoana ña gʉa. Riasotigoana meje ña mʉama. Gãjerãre moa ĩsirãona meje ña gʉa. Gãjerãre moa ĩsirãona ña mʉama”, yire ma ĩja. Sĩgʉ̃ti ñami mani Ʉjʉ, ĩ ñami Cristo. Ito bajiri Dios ĩ tija sĩgʉ̃ rĩa bajiro bajirã ña mani.
Other Translations King James Version (KJV) Where there is neither Greek nor Jew, circumcision nor uncircumcision, Barbarian, Scythian, bond nor free: but Christ is all, and in all.
American Standard Version (ASV) where there cannot be Greek and Jew, circumcision and uncircumcision, barbarian, Scythian, bondman, freeman; but Christ is all, and in all.
Bible in Basic English (BBE) Where there is no Greek or Jew, no one with circumcision or without circumcision, no division between nations, no servant or free man: but Christ is all and in all.
Darby English Bible (DBY) wherein there is not Greek and Jew, circumcision and uncircumcision, barbarian, Scythian, bondman, freeman; but Christ [is] everything, and in all.
World English Bible (WEB) where there can't be Greek and Jew, circumcision and uncircumcision, barbarian, Scythian, bondservant, freeman; but Christ is all, and in all.
Young's Literal Translation (YLT) where there is not Greek and Jew, circumcision and uncircumcision, foreigner, Scythian, servant, freeman -- but the all and in all -- Christ.
Cross Reference Matthew 12:18 in Macuna 18 Ãni ñami yʉre moa ĩsiri masʉ yʉre cʉdigʉ. Ĩre besecʉ yʉ. Ĩre maia yʉ, ito yicõri ĩre wanʉa yʉ. Yʉ ya ʉsi ĩre queo sãgʉ̃ yigʉja yʉ. “Masa ĩna ñeñaro yirise waja senigʉ̃ yiguĩji Dios”, yi masare goti batogʉ yiguĩji ĩ.
John 6:56 in Macuna 56 Yʉ ya rujʉre bagʉ, ito yicõri yʉ ya ríre idigʉ, ĩ ya ʉsijʉre ñagʉ̃ yigʉja yʉ. Ito bajiri yʉre bajiroti ʉsi cʉtigʉ yiguĩji ĩ.
John 14:23 in Macuna 23 Ito ĩ yijare: —No yʉre mairã, yʉ bʉsirise tʉorʉ̃nʉrã yirãji. Ito bajiri yʉ Jacʉ ĩnare maigʉ̃ yiguĩji. Ito bajiri yʉ cʉni yʉ Jacʉ rãca ĩna tʉ ñarã wadirã yirãji gʉa.
John 15:5 in Macuna 5 Gaje gʉare ado bajiro riasoquĩ ĩ: —Yʉ ña rujagʉ robo bajigʉ. Yʉ ya rʉjʉri robo bajirã ña mʉa. No yʉre bajiro ʉsi cʉtirã ĩna rãca yʉ ñajare, yʉre queno moa ĩsirã yirãji ĩna. Ito yicõri rica cʉtirã bajiro bajirã yirãji ĩna. Yʉ manija no yi masimenaji ĩna.
John 17:23 in Macuna 23 Yʉ bajiroti ʉsi cʉtirã ñama ĩna. Yʉ cʉni mʉ bajiroti ʉsi cʉtigʉ ña yʉ. Ito bajiri sĩgʉ̃ bajiro riti tʉoĩa jedirã yirãji ĩna. Ito bajiro ĩna bajija ticõri, “Dios ĩ cõarʉti ñañi Jesús”, yi masirã yirãji adi macãrʉcʉ̃ro gãna. “Ĩ Macʉre ĩ mairo bajiroti ĩnare cʉni maiami Dios”, yi masirã yirãji adi macãrʉcʉ̃ro gãna.
Acts 10:34 in Macuna 34 Ito bajiro ĩ yija tʉocõri, bʉsisʉoyijʉ Pedro ĩja: —Tʉo masia yʉ ĩja. “Judio masare riti maia yʉ”, yibeami Dios. Mani jeyarore corocõ ti maiami Dios.
Acts 13:46 in Macuna 46 Ito ĩna yija ticõri, bʉto oca sẽorena bʉsiyijarã Pablo mesa: —Dios ĩ rotiro bajiro cajero ĩ oca mʉare riasosʉobʉ yʉ. Ito bajibojarocati iti ocare queno tʉorʉ̃nʉbea mʉa. Ito bajiro mʉa yija, “Dios rãca catitĩña ãmobea gʉa”, yiado bajiro bajicʉ. Ito bajiri adi rʉmʉri judio masa meje ñarãre Dios oca gotia gʉa.
Acts 26:17 in Macuna 17 Judio masa, ito yicõri judio masa meje ñarã cʉni mʉre ĩna sĩa ãmoja mʉ rãca ñacʉja yʉ. Masa jeyarore yʉ oca gotijaro Pablo, yirocʉ ĩna tʉ mʉre cõa yʉ.
Acts 28:2 in Macuna 2 Iti sita gãna queno yicã gʉare. Ide jairo quedija iti ʉsajare jeame jajame riocã ĩna. Ito bajiro yicõri, “Sumarã waya mʉa cʉni”, yicã gʉare.
Acts 28:4 in Macuna 4 Iti sita gãna Pablore ãña cuni ñia yojaja ticõri, ado bajiro ĩnamasi gãmeri bʉsicã ĩna: —Wajacʉ seyoami ãni. Riaca jajosajʉ godabiticõri ĩ ñeñaro yire waja godagʉ yiguĩji ĩja, yicã ĩna.
Romans 1:14 in Macuna 14 Masa jeyarore riasore ña yʉre, Dios oca quenarise gayere. Yʉ ya moare ña, yʉ oca bʉsirãre riosore, ito yicõri yʉ oca bʉsimenare cʉni riasore gaye. Masirãre cʉni riasogʉ yigʉja yʉ, ito yicõri masimenare cʉni.
Romans 3:29 in Macuna 29 Mani judio masa Ʉjʉ riti meje ñaguĩji Dios. Judio masa mejere cʉni ĩna Ʉjʉti ñami Dios.
Romans 4:10 in Macuna 10 Dios ito bajiro ĩ yija, ¿Abraham ĩ wiro taja bero ñayijari? Ito bajirojʉa meje bajiyija. Abraham ĩ wiro taroto riojʉa, “Queno yigʉ ñami Abraham”, yiyijʉ Dios.
Romans 8:10 in Macuna 10 Riti ña, mani ñeñaro yiri rujʉ godaro yiroja. Ito bajibojarocati Cristo mani ya ʉsijʉ ĩ ñaja, catitĩñarã yirãji mani. “Quena ñama ĩna. Ñe seti ma ĩnare”, yi boca ãmigʉ̃ yiguĩji Dios manire. Ito bajiri catitĩñarã yirãji mani.
Romans 9:24 in Macuna 24 Mani ĩre tʉorʉ̃nʉtoni, manire beseñi Dios. Mani coriarã judio masa ña. Gãjerã judio masa meje ñama. Ito bajibojarocati mani ñarocõreti beseñi Dios.
Romans 9:30 in Macuna 30 Riti ña. Itire tʉocõri ado bajiro yi tʉoĩa masia mani: “¿No bajiro yirʉjati gʉare, Dios riojo, ‘Quena ña mʉa’, ĩ yitoni?” yi tʉoĩabisijarã judio masa meje ñarã. Ito bajibojarocati, “Queno yirã ñama. Ñe seti ma ĩnare”, yigʉ yiguĩji Dios, Cristore ĩna tʉorʉ̃nʉja, yi tʉoĩa masia mani.
Romans 10:12 in Macuna 12 Dios ĩ tija judio masa, judio masa mejere cʉni, coro bajiroti tiguĩji ĩ. Mani Ʉjʉ ñami ĩ, ito yicõri jeyaro Ʉjʉ. No ĩre senigʉ̃re queno yigʉ yiguĩji Dios.
Romans 15:9 in Macuna 9 Gaje ado bajiro wadiñi Cristo. “Masare ti maigʉ̃ ñari rẽtoro queno yigʉ ñami Dios”, judio masa meje cʉni ĩna yi masitoni, ado wadiñi Cristo. Dios oca tuti iti gotiado bajiroti ado bajiro gotiñi Cristo Diore: Judio masa meje tʉoro riojo, “Mʉ ña rẽtoro masigʉ̃”, yi mʉre rʉ̃cʉbʉogʉ yigʉja yʉ. Mʉre rʉ̃cʉbʉogʉ mʉ wame basa sẽacʉja yʉ, yiyijʉ Cristo Diore. Ito bajiro yi ucare ñayija jane mejejʉti.
1 Corinthians 1:29 in Macuna 29 Ito bajiro Dios ĩ yijare, ĩ tiro riojo, “Ñasagʉ ña yʉ”, yi tʉoĩa masigʉ̃ mami.
1 Corinthians 3:21 in Macuna 21 Ito bajiri, “Yʉ tʉo sʉyagʉjʉa ñami bʉto masigʉ̃”, yi tʉoĩa wanʉre ma mʉare. Dios oca mʉare riasorãre ĩna oca mʉa tʉo masitoni ĩnare cũñi Dios.
1 Corinthians 7:19 in Macuna 19 Wiro tana mani ñaja, taya mana mani ñaja cʉni, no yibea. Ñasarise meje ña. Ado robojʉa bajia ñasarise: Dios ĩ ãmoro bajiro mani yija, iti ña ñasarise.
1 Corinthians 7:21 in Macuna 21 Gãjerãre moa ĩsi ñarã Jesure mʉa boca ãmija, “Bʉjato bajia ĩna josʉ ña yʉ”, yire ma mʉare. Ito bajibojarocati mʉajʉare ĩna bucõa ãmoja budija quena.
1 Corinthians 12:13 in Macuna 13 Jeyaro ña mani. Tʉote mʉa. Judio masa, judio masa meje cʉni, gãjerãre moa ĩsirã, gãjerãre moa ĩsimena cʉni ña mani. Jesucristore tʉorʉ̃nʉcõri idé gu roticʉ mani. Mani sĩgʉ̃ rʉyabeto Espíritu Santo quedi sãja ecoana riti ña mani. Ĩ sĩgʉ̃ti ñami mani ya ʉsijʉ quedi sãjarʉ. Ito bajiri ĩ́na sʉoriti co rujʉ bajiroti rujʉ cʉtia mani.
1 Corinthians 14:11 in Macuna 11 Ito bajibojarocati sĩgʉ̃ yʉ tʉobiti yʉre ĩ bʉsibojaja jʉa dʉja gãmeri tʉomenaji gʉa. Ĩre tʉo masibiticõri, “Gaje masʉ ñaguĩji”, yi tʉoĩagʉ̃ yigʉja yʉ. Yʉre tʉo masibiticõri ito bajiroti tʉoĩagʉ̃ yiguĩji ĩ cʉni.
Galatians 2:20 in Macuna 20 Adi rʉmʉriama Jesucristo, ĩti ñami yʉ Ʉjʉ ĩja. Ito bajiri ĩ ãmorise yʉ yi ñatoni yʉre gotiami ĩ. Adocãta yʉ ãmoro bajiro meje ya yʉ. Jesucristo, Dios Macʉ yʉre ti maicõri, yʉ ñeñaro yirise waja, waja yirocʉ yʉre goda ĩsiñi ĩ. Ito bajiri adi rʉmʉri ĩre tʉorʉ̃nʉgʉ̃ ñari, ĩ ãmoro bajiro riti yi ñasotia yʉ ĩja.
Galatians 3:28 in Macuna 28 Sĩgʉ̃ robo bajiro ti maiguĩji Dios manire. Sĩgʉ̃re bajiro tʉoĩacõri Jesucristore tʉorʉ̃nʉa mani. Ito bajiro mani yija ticõri, itina sʉoriti manire masoñi Dios. Co masa bajiroti masoñi Dios manire. Tite mʉa, jeyaro ña mani. Judio masa, judio masa meje cʉni ña mani. Moa ĩsiri masa, moa ĩsiri masa meje cʉni ña mani. Romia, ʉ̃mʉa cʉni ña mani. Jeyaro mani masa wʉsabojarocati Jesucristore mani tʉorʉ̃nʉja ticõri, co masa bajiroti masoñi Dios manire.
Galatians 5:6 in Macuna 6 Wiro mani taja, mani tabeja cʉni ñasarise meje ña iti. Itina sʉori meje manire masogʉ̃ yiguĩji Dios. Cristore mani tʉorʉ̃nʉja, ito yicõri gãjerãre mani ti maija, iti ña ñasarise. Ito bajiro mani yija ticõri, manire masogʉ̃ yiguĩji Dios.
Galatians 6:14 in Macuna 14 Ĩna robo riasobea yʉama. Yucʉtẽojʉ Jesucristo ĩ godare oca yʉ riasoja, iti gayere riti wanʉa yʉ. Yʉre ĩ ejabʉarisena sʉoriti adi macãrʉcʉ̃ro gaye gajeonire bʉto tʉoĩabea yʉ ĩja. Ito yicõri, ĩre masicõri adi macãrʉcʉ̃ro gaye ñeñarise yi ãmobea yʉ.
Ephesians 1:23 in Macuna 23 Cristore tʉorʉ̃nʉcõri sĩgʉ̃ bajiro riti ʉsi cʉti ñarã ña mani ĩja. Mani ya ʉsijʉ ñaguĩji Cristo. Ito bajiri ĩ ya rujʉ robo bajirã ña mani cʉni ĩja. No mani ñarijʉti mani rãca ñagʉ̃ yiguĩji Cristo. Cristo ĩ manija ñe gaje manoja. Ito bajiri mani rãca ĩ ñajare ñe rʉyabea manire.
Ephesians 3:6 in Macuna 6 Ado bajiro bajia iti oca: Judio masa, judio masa mejere cʉni, Cristo oca quenarisere mani tʉorʉ̃nʉja, manire masogʉ̃ yiguĩji Dios. Ito bajiri ĩ ñarã ñacõri, co masa bajiroti ñarã yirãji mani. Ito bajiro Cristore tʉorʉ̃nʉcõri Dios ĩ goticãdo bajiroti ĩ ĩsirotire boca ãmirã yirãji mani.
Ephesians 3:17 in Macuna 17 “Jesucristore tʉorʉ̃nʉrã ĩna ñajare ĩre riti ĩna cʉdiroca yiya”, ya yʉ Diore mʉare yiari. Manire ĩ maiado bajiroti gãjerãre mʉa maire ãmoa yʉ.
Ephesians 6:8 in Macuna 8 “Mani yiro bajiroti, manire waja yigʉ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩa mani. Moa ĩsiri masa mani ñaja, moa ĩsiri masa meje mani ñaja cʉni, mani queno yiro bajiroti manire waja yigʉ yiguĩji Dios.
Philippians 3:7 in Macuna 7 “Iti gaye ña ñasarise”, yirocʉ itire bʉto rʉ̃cʉbʉocʉ yʉ maji. “Ñe waja ma iti”, yi tʉoĩa yʉ ĩja adocãta. Jesucristore riti rʉ̃cʉbʉoa yʉ adi rʉmʉri ĩja.
Colossians 2:10 in Macuna 10 Ito bajiri Cristore boca ãmigoana ñari queno ʉsi cʉtia mani ĩja. Ĩre boca ãmicõri Diore cʉni boca ãmigoana ña mani ĩja. Cristoti ñami Ʉjʉ ñasagʉ. Ñimʉjʉa ĩre roti masigʉ̃ maquĩji. Ĩti ñami ũmacʉ̃jʉ gãna ʉjarãre, adi sita gãna ʉjarãre cʉni roti masigʉ̃.
1 John 5:11 in Macuna 11 Adi ña Dios ĩ gotire: “Mʉare catitĩñare ĩsia yʉ. Adi catitĩñare yʉ Macʉna sʉoriti boca ãmirã yirãji mʉa.
1 John 5:20 in Macuna 20 Dios ñasagʉre mani masitoni wadiñi ĩ Macʉ. Dios Macʉ Jesucristo robo bajiroti ʉsi cʉtia mani. Riti ñasarise mʉare gotia yʉ. Ĩ Jesuti ñami Dios ñasagʉ. Ito yicõri catitĩñare rʉcogʉ ñami ĩ.
2 John 1:9 in Macuna 9 Cristo riasorise tʉorʉ̃nʉbicʉ, Dios robo bajiro ʉsi cʉtibiquĩji ĩocʉ̃. Cristo riasorise tʉorʉ̃nʉgʉ̃ama, Dios robo bajiroti ʉsi cʉtiguĩji ĩocʉ̃. Ito yicõri Dios ĩ Macʉ robo bajiroti ʉsi cʉtiguĩji ĩ.