Colossians 2:2 in Macuna 2 Mʉare yiari ito bajiro Diore seni ĩsisotia yʉ, mʉa ya ʉsijʉ tʉoĩa oca sẽotoni. Sĩgʉ̃ ʉsi bajiro riti tʉoĩacõri mʉa gãmeri maitoni mʉare yiari Diore seni ĩsisotia yʉ. Ĩ ocare queno tʉo masicõri, “Riti ña iti. Jesucristo masoana ña gʉa”, yi mʉa tʉoĩare ãmoa yʉ. Iti rʉmʉjʉ Jesucristo gaye ñarocõti goti jeobisijʉ Dios maji. Adi rʉmʉri ĩja ĩ goti jeobitire gotigʉ yami Dios manire. Cristo sĩgʉ̃ti ñami jeyaro tʉo masire rʉcogʉ. Dise rʉyabeto tʉo masigʉ̃ ñami ĩ. Ĩre mani tʉorʉ̃nʉja queno tʉo masirã ñarã yirãji mani cʉni.
Other Translations King James Version (KJV) That their hearts might be comforted, being knit together in love, and unto all riches of the full assurance of understanding, to the acknowledgement of the mystery of God, and of the Father, and of Christ;
American Standard Version (ASV) that their hearts may be comforted, they being knit together in love, and unto all riches of the full assurance of understanding, that they may know the mystery of God, `even' Christ,
Bible in Basic English (BBE) So that their hearts may be comforted, and that being joined together in love, they may come to the full wealth of the certain knowledge of the secret of God, even Christ,
Darby English Bible (DBY) to the end that their hearts may be encouraged, being united together in love, and unto all riches of the full assurance of understanding, to [the] full knowledge of the mystery of God;
World English Bible (WEB) that their hearts may be comforted, they being knit together in love, and gaining all riches of the full assurance of understanding, that they may know the mystery of God, both of the Father and of Christ,
Young's Literal Translation (YLT) that their hearts may be comforted, being united in love, and to all riches of the full assurance of the understanding, to the full knowledge of the secret of the God and Father, and of the Christ,
Cross Reference Matthew 11:25 in Macuna 25 Iti rʉmʉri Diore ado bajiro bʉsiquĩ Jesús: —Cʉna, ũmacʉ̃jʉ gagʉ Ʉjʉ ña mʉ. Adi tuti gagʉ cʉni Ʉjʉ ña mʉ. Mʉre rʉ̃cʉbʉoa yʉ. Yʉ riasorise ñasari masa, bʉto tʉo masirãre cʉni ĩna masibitiroca ya mʉ. Ito yicõri yʉ riasorise bʉto ñasari masa meje, bʉto tʉo masimenare cʉni ĩna tʉo masiroca ya mʉ. Ito bajiri mʉre rʉ̃cʉbʉoa yʉ.
Matthew 11:27 in Macuna 27 ’Jeyaro yʉ yirise, yʉ ĩogorise cʉni yʉ yi masiroca yami yʉ Jacʉ. Yʉ Jacʉ sĩgʉ̃ti yʉre masiami. Gãjerãma yʉre masibeama. Yʉ sĩgʉ̃ti yʉ Jacʉre ti masia. Gãjerãma ĩre ti masimenaji. Ĩre masitoni yʉ gotirã riti yʉ Jacʉre masirãji ĩna.
Luke 10:21 in Macuna 21 Ito ĩ yirocati Jesús ĩ wanʉ quenaroca yiyijʉ Espíritu Santo. Ito bajiri ado bajiro yiyijʉ Jesús Diore: —Cʉna mʉre bʉto rʉ̃cʉbʉoa yʉ. Mʉ ña adi tuti gagʉ Ʉjʉ, macãrʉcʉ̃ro jeyaro Ʉjʉ. Ado gãna bʉto riasotiana, ito yicõri bʉto masirã, mʉ oca ĩna tʉo masibitire oca, ñasari masa mejejʉare mʉ oca ĩna tʉo masiroca yicʉ mʉ. Mʉ ãmoro bajiroti bajicʉ. Iti ya yʉ Cʉna mʉre, yiyijʉ Jesús Diore.
John 1:1 in Macuna 1 Cajero ñe manirajʉti Cristo, Dios oca goti rẽtoburocʉ ñacãyijʉ. Ĩ Dios rãcati ñayijʉ. Ito yicõri ĩti ñayijʉ Dios.
John 5:17 in Macuna 17 Gʉa tʉjʉ ĩna ejaja ticõri, ado bajiro yiquĩ Jesús ĩnare: —Moatĩñagʉ̃ ñami yʉ Jacʉ. Ito bajiri yʉ cʉni moatĩña, yiquĩ Jesús ĩnare.
John 5:23 in Macuna 23 Ito bajiro yiñi yʉ Jacʉ, ĩre ĩna rʉ̃cʉbʉoro bajiroti yʉre cʉni ĩna rʉ̃cʉbʉotoni. Yʉre rʉ̃cʉbʉobicʉ, yʉ Jacʉ, yʉre cõarʉre cʉni rʉ̃cʉbʉobiquĩji, yiquĩ Jesús judio masare.
John 6:69 in Macuna 69 Mʉre tʉorʉ̃nʉcãcʉ gʉa. “Mʉ ña Cristo, Dios catitĩñagʉ̃ Macʉ”, yi masia gʉa mʉre, yiquĩ Simón Pedro Jesure.
John 10:30 in Macuna 30 Yʉ, ito yicõri yʉ Jacʉ rãca riti ña gʉa, yiquĩ Jesús judio masare.
John 10:38 in Macuna 38 Yʉ Jacʉ ĩ yiro bajiro yʉ yija, yʉre tʉorʉ̃nʉbitibojarãti, yʉ yigore ticõri, “Riti gotiami”, yi tʉoĩarʉja mʉare. Ito bajiri, “Yʉre bajiroti ʉsi cʉtigʉ ñami yʉ Jacʉ. Yʉ cʉni ĩre bajiroti ʉsi cʉtia”, yʉ yija, “Riti gotiami”, yi masirʉja mʉare coji bʉsati, yiquĩ Jesús ĩnare.
John 14:9 in Macuna 9 Ito ĩ yijare: —Iti rʉmʉjʉ mʉa rãca ñasʉocʉ Felipe yʉ. ¿No yija ito bajibojarocati yʉre ti masibeati mʉ maji? Noa yʉre tigoana yʉ Jacʉre cʉni tirã ñama. Ito bajiri, ¿no yija ĩre tigoana ñabojarãti, “Mʉ Jacʉre gʉa tiroca yiya”, yati mʉa yʉre?
John 16:15 in Macuna 15 Ñarocõti yʉ Jacʉ ĩ gotiro bajiroti gotia yʉ cʉni. Ito bajiri, “Yʉ riasorise boca ãmicõri, mʉa masiroca yigʉ yiguĩji Espíritu Santo”, yibʉ yʉ mʉare, yiquĩ Jesús gʉare.
John 17:3 in Macuna 3 Ado bajiro bajia catitĩñare gaye: Mʉ sĩgʉ̃ti riojo oca ñasarise gotigʉre masicõri, ito yicõri yʉ Jesucristo mʉ cõarʉre tʉorʉ̃nʉcõri, catitĩñarã yirãji masa. Ito bajiro bajia catitĩñare gaye.
John 17:21 in Macuna 21 Ĩna jeyaro sĩgʉ̃re bajiro ĩna ʉsi cʉtitoni mʉre bʉsia yʉ. Manire bajiroti ĩna ʉsi cʉtire ãmoa yʉ. Cʉna yʉre bajiroti ʉsi cʉtigʉ ña mʉ. Yʉ cʉni mʉre bajiro ʉsi cʉtia. Ito bajiro manire bajiro sĩgʉ̃ bajiro riti ĩna ʉsi cʉtire ãmoa yʉ. Ito bajiro ĩna bajija ticõri, “Riti Dios ĩ cõarʉ ñañi Jesús”, yirã yirãji adi macãrʉcʉ̃ro gãna.
Acts 4:32 in Macuna 32 Jesure masirã sĩgʉ̃ bajiro riti tʉoĩa ñayijarã ĩna. Ĩna rʉcorise, “Yʉ sĩgʉ̃ ye ña”, yibisijarã ĩna. Ĩna baba mesare sĩgʉ̃ rʉyabeto batoyijarã ĩna.
Romans 15:13 in Macuna 13 “Dioti ñami manire masorocʉ”, yi tʉoĩa mani. Ĩre senia yʉ, mʉa ĩre tʉorʉ̃nʉcõri queno corocõ mʉa wanʉ quenatoni, ito yicõri queno corocõ mʉa ñatoni. Gaje ĩre senia yʉ. “Espíritu Santona sʉoriti manire masogʉ̃ yiguĩji”, yi mʉa tʉoĩa wanʉtoni Diore senia yʉ.
Romans 16:25 in Macuna 25 Diore rʉ̃cʉbʉorã ñari, “Queno yigʉ ñami ĩ. Rẽtoro masigʉ̃ ñami ĩ”, Diore yi rʉ̃cʉbʉorʉja mani. Ĩ ocare queno mʉa tʉorʉ̃nʉja, mʉa tʉoĩa oca sẽoroca yi masiguĩji Dios. Iti oca ña, Cristo masare ĩ masore gaye, yʉ riasorise. Cajerojʉti jane mejejʉ masare riasore meje ñayija iti.
1 Corinthians 2:12 in Macuna 12 Jesucristore tʉorʉ̃nʉrã ñari adi sita gãna ĩna masirise boca ãmiana meje ña mani. Espíritu Santo Dios ĩ cõarʉreama boca ãmiana ña mani. Dios queno manire ĩ yire gaye mani tʉo masitoni Espíritu Santore cõañi Dios manire yiari.
2 Corinthians 1:4 in Macuna 4 Disejʉa rʉyabeto mani bʉjatobitija ĩ tʉoĩarisena mani rãca ñatĩñagʉ̃ yiguĩji Dios. Ito bajiroti manire yigʉ yiguĩji Dios, “Gãjerã ĩna tʉoĩa bʉjatobitija ĩnare ejabʉajaro”, yirocʉ. Mani tʉoĩa bʉjatobitija manire Dios ĩ ejabʉaro robo bajiro gãjerãre mani ejabʉaja quena.
Galatians 3:28 in Macuna 28 Sĩgʉ̃ robo bajiro ti maiguĩji Dios manire. Sĩgʉ̃re bajiro tʉoĩacõri Jesucristore tʉorʉ̃nʉa mani. Ito bajiro mani yija ticõri, itina sʉoriti manire masoñi Dios. Co masa bajiroti masoñi Dios manire. Tite mʉa, jeyaro ña mani. Judio masa, judio masa meje cʉni ña mani. Moa ĩsiri masa, moa ĩsiri masa meje cʉni ña mani. Romia, ʉ̃mʉa cʉni ña mani. Jeyaro mani masa wʉsabojarocati Jesucristore mani tʉorʉ̃nʉja ticõri, co masa bajiroti masoñi Dios manire.
Ephesians 1:17 in Macuna 17 Rẽtoro ñasagʉ ñami mani Jacʉ Dios. Ĩti ñami mani Ʉjʉ Jesucristo Jacʉ. Ĩre senisotia yʉ, mʉare yiari. Ĩ gaye queno mʉa tʉo masitoni, mʉare yiari Diore bʉsi ĩsisotia yʉ. Ito yicõri ĩre mʉa queno masitoni ĩre senisotia yʉ.
Ephesians 3:9 in Macuna 9 “Judio masa meje ñarãre cʉni masogʉ̃ yiguĩji Dios”, yʉ gotire ãmoguĩji Dios, ñajediro masa ĩna masitoni. Adi macãrʉcʉ̃ro ĩ rujeoroto riojʉa, “Yʉ Macʉre ĩna tʉorʉ̃nʉja, judio masa meje ñarãre cʉni masogʉ̃ yigʉja yʉ”, yi tʉoĩayijʉ Dios. Ito bajibojarocati iti oca masa ĩna masiroca yibisijʉ Dios maji.
Ephesians 6:22 in Macuna 22 Ito bajiri ĩre cõa yʉ, yʉ gaye mʉare ĩ gotitoni. “Queno ñaguĩji Pablo”, yi tʉo masicõri mʉa ya ʉsijʉ tʉoĩa oca sẽorã yirãji mʉa. Ito bajiro mʉa oca sẽotoni mʉa tʉjʉ ĩre cõa yʉ.
Philippians 2:1 in Macuna 1 Cristoti ñami mani tʉoĩa oca sẽoroca yigʉ. Manire ti maigʉ̃ ñari mani bojori bʉjaja, “Bojori bʉjabesa mʉa”, yigʉ yiguĩji ĩ. Espíritu Santo rãca mani baba cʉtiroca yami ĩ. Gãjerãre mani ti mairoca ito yicõri ĩnare queno mani yiroca yami Cristo.
Philippians 3:8 in Macuna 8 “Bʉcʉrã rotire ñasarise ñaroja”, yigobojarʉ ñari, mani Ʉjʉ Jesucristore yʉ masija bero, “Ñasarise ña iti”, yi tʉoĩabea yʉ adocãta ĩja. Ĩre mani tʉorʉ̃nʉja, ñejʉa gaje ñasarise ma. Iti rʉmʉ yʉ tʉorʉ̃nʉbojare jidicã jeocõcʉ yʉ. “Jesucristore riti tʉorʉ̃nʉcʉja yʉ ĩja”, yirocʉ iti rʉmʉ yʉ tʉorʉ̃nʉbojare jidicãcʉ yʉ.
Colossians 1:9 in Macuna 9 Ito bajiro ĩ yija tʉocõri, mʉare yiari Diore seni ĩsisʉocʉ gʉa. Ñaro bajiroti mʉare yiari Diore senisʉsabea gʉa. Ĩ ocare queno mʉa tʉo masi jeotoni, ĩre senia gʉa. Ito yicõri ĩ masirise mʉare jidicãtoni Diore senia gʉa. “Ado bajiro mani yire ãmoguĩji Dios”, mʉa yi masitoni, ĩre seni ĩsisotia gʉa.
Colossians 1:15 in Macuna 15 Ñimʉjʉa Diore tigorʉ maquĩji. Ruyugʉ meje ñami Dios. Ito bajibojarocati Cristore mani masija, “Ito bajigʉti ñaguĩji Dios”, yi masirãji mani. Ñatĩñagʉ̃ ñami Cristo. Adi macãrʉcʉ̃ro Dios ĩ rujeoroto riojʉa ñacãyijʉ Cristo.
Colossians 3:14 in Macuna 14 Gãmeri mani ti maija, iti ña rẽtoro ñasarise. Dise gaje rotire rẽtoro ñasarise manoja. Mani gãmeri ti maija, sĩgʉ̃ bajiro riti tʉoĩarã yirãji mani, Dios ĩ ãmoro bajiroti.
Colossians 4:8 in Macuna 8 Mʉa tʉjʉ ĩre wa rotigʉ, ado bajiro ĩre gotia yʉ: “Ĩna ya ʉsijʉ ĩna tʉo oca sẽotoni, ‘Queno ñama Pablo mesa’, yi gotitẽña”, yi gotia yʉ Tíquicore.
1 Thessalonians 1:5 in Macuna 5 Jesucristo oca gʉa mʉare riasosʉoja, rocati goti ajere gaye meje mʉare riasocʉ gʉa. Dios ĩ rotirise rãca mʉare riasocʉ gʉa. “Riti bajia iti oca”, mʉa yi masiroca yiñi Espíritu Santo. Mʉa tʉ gʉa ñacatijʉ, “Ito bajiro ñacã ĩna”, yi masirãji mʉa gʉare. Ito bajiro gʉa ñacatire ticõri, “Mani queno ñatoni mani tʉ ejañi ĩna”, yi masirãji mʉa gʉare.
1 Thessalonians 5:14 in Macuna 14 Gʉa ñarã gaje ado bajiro mʉare rotia gʉa. Mʉa tʉ gãna moamenare queno ĩnare gotiya. Mʉa tʉ gãna tʉoĩa oca sẽomenare ĩna oca sẽoroca yiya mʉa. Cristore queno tʉorʉ̃nʉsamenare queno ejabʉaya mʉa. Ĩna jeyarore ʉsirioro yimenati ñacõaña mʉa.
2 Thessalonians 2:16 in Macuna 16 Manire ti maicõri queno yiñi Dios manire. Mani tʉo wanʉjaro yirocʉ, manire baba cʉtitĩñagʉ̃ yiguĩji ĩ. “Ĩ rãca catitĩñagʉ̃ yigʉja yʉ”, mani yi tʉoĩa wanʉ yuroca yigʉ ñami ĩ. Mani Jacʉ Dios, mani Ʉjʉ Jesucristo cʉni queno yitĩñajaro mʉare. Mʉa ya ʉsijʉ oca sẽoroca yijaro Dios. Quenarise riti mʉa bʉsitoni, ito yicõri quenarise riti mʉa moatoni mʉare ejabʉajaro Dios.
1 Timothy 3:16 in Macuna 16 Ñasarise ña Dios oca gãjerã ĩna tʉorʉ̃nʉbitibojarocati mani tʉorʉ̃nʉsotirise. Ĩ oca mani tʉo masiroca yiñi Dios. Ado bajiro bajia: Manire bajiro rujʉ cʉticõri adi sitajʉ wadiñi Cristo. Espíritu Santo ĩ rotiro bajiro riti yisotiyijʉ Cristo. Ito bajiri, “Ñeñaro ĩ yire ma ĩre”, masa ĩna yiroca yiñi Espíritu Santo. Ángel mesa cʉni ĩre ti rʉ̃cʉbʉoyijarã. Co sita rʉyabeto ĩ ocare riasoyijarã ĩna. Ito yicõri co sita rʉyabeto ĩre tʉorʉ̃nʉyijarã coriarã. Ito bajiro bajija bero ũmacʉ̃jʉ ĩre boca ãmiyijʉ Dios. Itire mani tʉo masiroca yiñi Dios.
Hebrews 6:11 in Macuna 11 Mʉa sĩgʉ̃ rʉyabeto wanʉ oca sẽocõri Diore mʉa cʉditĩñare ãmoa gʉa. Mʉa catirocõ mʉa ito bajiro yi ñaja, mʉa bocatirisere ñarocõti boca ãmirã yirãji mʉa.
Hebrews 10:22 in Macuna 22 Ito bajiri güimenati Diore rʉ̃cʉbʉorona ĩ tʉ warʉja manire. Ito yicõri, “Yʉre boca ãmigʉ̃ yiguĩji”, yi tʉoĩa rʉ̃cʉbʉorʉja manire. Mani ñeñaro yirisere coeñi Dios, Jesucristo ya rína. Ado bajiro bajia iti. Ide quenarisena mani guaja bero mani ya rujʉ ʉeri manoja ĩja. Iti bajiroti Jesucristo ya rína sʉoriti mani ñeñaro yirise Dios ĩ coeja bero, ʉeri mana bajiro ñarãji mani ĩja. Ito bajiri, “Ñeñaro ya yʉ. Seti ña yʉre”, yi tʉoĩabea mani.
2 Peter 1:3 in Macuna 3 Manire beseñi Cristo ĩre bajiro Dios ñarã mani ñatoni. Ito yicõri ĩ queno yi ñaro bajiro mani cʉni yi ñatoni manire beseñi Cristo. Dios ñacõri, rẽtoro masigʉ̃ ñami Jesucristo. Ito bajiri ĩre mani tʉorʉ̃nʉja ĩ masi rẽtocũrisena manire ejabʉagʉ yiguĩji. Ito yicõri ĩ ãmoro bajiro mani cʉdi jeo masitoni, manire ejabʉagʉ yiguĩji ĩ.
2 Peter 1:10 in Macuna 10 Ito bajiro yi ãmobitirʉja yʉ ñarã manire. Ito bajiri ĩ ãmoro bajiro riti yi ñarʉja manire. Ito bajiro ñacõri, “Yʉre beseñi Dios. Ĩ yagʉ ña yʉ”, yi tʉoĩarã yirãji mani ĩja. Ito bajiro yi tʉoĩacõri ñeñaro yi ʉyabitirʉja manire. Diore riti mani cʉdija ĩre tʉorʉ̃nʉ jidicãmenaji mani ĩja.
2 Peter 3:18 in Macuna 18 Ado bajirojʉa mani yija quena. Bʉto bʉsa mani Ʉjʉ Jesucristore tʉorʉ̃nʉrʉja manire. Ito yicõri ĩre mani cʉdi masitoni, ĩ ocare riasotirʉja manire. Ĩti ñami manire masorʉ. Ito bajiri ĩre rʉ̃cʉbʉorona ado bajiro ĩre bʉsitĩñarʉja manire: “Rẽtoro masigʉ̃ ña mʉ. Ñimʉ gãji mʉre bajiro masigʉ̃ mami”, yitĩñarʉja manire. Itocõ ña.
1 John 3:19 in Macuna 19 Mani gãjerãre ti maija, “Cristo, riojo gotigʉ, ocabaji ña yʉ”, yi tʉoĩarãji mani. Ito bajiri Dios ĩ tiro riojo mani ya ʉsi tʉoĩa ʉsirio yimenaji mani.
1 John 4:12 in Macuna 12 Nijʉa Diore tigʉ maquĩji. Gãjerãre mani ti maija, Dios robo bajiroti ʉsi cʉtia mani. Ito yicõri manire ĩ mairo bajiroti gãjerãre maia mani cʉni.