Colossians 1:6 in Macuna 6 Cristo oca tʉo masisʉocõri, “Iti ña oca riojo ñasarise”, yiyija mʉa. “Ñeñaro yirã ñabojarãti manire ti maicõri manire queno yiñi Dios”, yi tʉorʉ̃nʉyija mʉa. Ĩ oca quenarise mʉa tʉogore masa jeyaro tʉorã yirãji adi rʉmʉri ĩja. Ito yicõri mʉa yiado bajiroti ĩna ñeñaro yirise jidicãcõri mama ʉsi wasoarã yirãji ĩna cʉni.
Other Translations King James Version (KJV) Which is come unto you, as it is in all the world; and bringeth forth fruit, as it doth also in you, since the day ye heard of it, and knew the grace of God in truth:
American Standard Version (ASV) which is come unto you; even as it is also in all the world bearing fruit and increasing, as `it doth' in you also, since the day ye heard and knew the grace of God in truth;
Bible in Basic English (BBE) Which has come to you; and which in all the world is giving fruit and increase, as it has done in you from the day when it came to your ears and you had true knowledge of the grace of God;
Darby English Bible (DBY) which are come to you, as [they are] in all the world, [and] are bearing fruit and growing, even as also among you, from the day ye heard [them] and knew indeed the grace of God, in truth:
World English Bible (WEB) which has come to you; even as it is in all the world and is bearing fruit and growing, as it does in you also, since the day you heard and knew the grace of God in truth;
Young's Literal Translation (YLT) which is present to you, as also in all the world, and is bearing fruit, as also in you, from the day in which ye heard, and knew the grace of God in truth;
Cross Reference Matthew 24:14 in Macuna 14 “Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩ rotirojʉ miojugʉ yiguĩji Dios”, yire oca adi sita ñarocõreti ejaro yiroja. Ito bajiri masa jeyaro iti oca masirã yirãji. Ĩna masi jediroca adi macãrʉcʉ̃ro jediro yiroja.
Matthew 28:19 in Macuna 19 Masa jeyarore oca goti ucurã, oca goti ucutẽña mʉa. Yʉ ya oca tʉorʉ̃nʉroca yiba ĩnare. Yʉre ĩna tʉorʉ̃nʉja ticõri, yʉ Jacʉ wame, Espíritu Santo wame, yʉ wame rãca ĩnare idé guba mʉa.
Mark 4:8 in Macuna 8 Gaje ajeriama sita quenaro quedi queayijʉ. Ito yicõri judiyijʉ iti. Queno wanʉyijʉ iti. Ito bajicõri queno rica cʉtiyijʉ. Coria sarari treinta ñari ajeri rica cʉtiyijʉ. Gaje sarari sesenta ñaricari, gaje sarari cien ñaricari rica cʉtiyijʉ, yi gotiyijʉ Jesús ĩnare.
Mark 4:26 in Macuna 26 Mʉcana gaje goti masiore ocana masare riasoyijʉ Jesús: —“Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩ rotirojʉ miojugʉ yiguĩji Dios”, yire oca ado bajiro bajia iti. Oteri masʉ ote ajeri ĩ oteado bajiroti bajia iti. Tʉote mʉa.
Mark 16:15 in Macuna 15 —Wasa, masa jeyarore Dios oca goti ucuba. “Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre masogʉ̃ yiguĩji Dios”, yire gaye riaso ucuba mʉa.
John 4:23 in Macuna 23 Ija ñaro yiroja, ito yicõri adocãta cʉni ña, riojo Diore masa ĩna rʉ̃cʉbʉo ãmosaja, ĩna ya ʉsijʉ ĩre rʉ̃cʉbʉorã yirãji ĩna. Ito bajiro ĩre rʉ̃cʉbʉore ãmoami mani Jacʉ.
John 15:16 in Macuna 16 Mʉa meje ña yʉre beseana. Yʉjʉa mʉare besecʉ. Mʉare cũa yʉ, yʉ ocare gãjerãre mʉa riasotoni. Ito bajiro mʉa yija coriarã queno yʉre tʉorʉ̃nʉsotirã yirãji ĩna. Iti ña rica jogabiti robo bajirise. Ito bajiro masare mʉa riasoja ticõri, yʉre mʉa seniro bajiroti ĩsigʉ̃ yiguĩji yʉ Jacʉ.
Acts 11:18 in Macuna 18 Iti tʉocõri Pedrore bʉsitu jidicãyijarã ĩna: —Queno yigʉ ñami Dios. Judio masa meje ĩna ñabojarocati, ñeñaro ĩna yirisere jidicãja, catitĩñare gaye ĩna bʉjatoni ĩnare cũñi Dios, yiyijarã judio masa Jesure boca ãmigoana.
Acts 12:24 in Macuna 24 Iti rodoti masa jãjarã tʉoyijarã Dios ocare. Ito yicõri jãjarã Jesure boca ãmiyijarã.
Acts 16:14 in Macuna 14 Sĩgõ ĩna rãca gago Lidia wame cʉtigo ñacõ. Tiatira wame cʉtiri cʉto gago ñacõ iso. Iso ñacõ saya quenarise sũa ñirise ĩsiri maso. Iso romio Diore maigõ tʉo rujicõ Pablo ĩ bʉsija. Pablo ĩ bʉsirisere iso queno tʉo masitoni isore ejabʉañi Dios. Ito bajiri Pablo ĩ bʉsirise queno tʉo ñiacõ iso.
Acts 26:18 in Macuna 18 Ĩna tʉ mʉre cõacʉja yʉ, yʉ oca ĩna tʉo masitoni. Yʉ oca mʉ gotija ñeñaro yi ñabojana, quenarise yi ñarã yirãji ĩja. Rãitĩarojʉ ñabojana busurojʉ ñarã yirãji mʉcana. Yʉ ñagʉ̃ yigʉja ĩna ʉjʉ. Rʉ̃mʉ́ ĩ rotirise cʉdirã meje ñarã yirãji ĩna. Yʉre ĩna tʉorʉ̃nʉja, ñeñaro ĩna yirisere ãcabojocʉja yʉ. Ito bajiri Dios ĩ besecãna rãca catitĩñarã yirãji ĩna”, yi ruyucʉ oca yʉre, yiyijʉ Pablo Agripare.
Romans 1:13 in Macuna 13 Mʉa tʉo masitoni adi mʉare gotia, yʉ mairã yʉ. Coji rʉyabeto mʉa tʉjʉ wa ãmosotiboja yʉ. Yoari mʉa tʉjʉ wa ãmobojagʉti, iti rʉmʉjʉ mʉa tʉjʉ eja masibiticʉ yʉ maji. Gaje cʉto gãnare yʉ riasoroca Jesure boca ãmiñi ĩna. Mʉa bajiroti judio masa meje ñarã ñacã ĩna cʉni. Mʉa tʉ ñarã cʉni Jesure ĩna masitoni ejabʉagʉ wa ãmosotia yʉ mʉa tʉjʉ. Ito bajibojarocati mʉa tʉjʉ ejabiticʉ yʉ maji.
Romans 10:17 in Macuna 17 Cristo oca quenarise ĩna tʉobeja, itire tʉorʉ̃nʉmenaji ĩna. Cristo ocajʉare tʉosʉorʉja, ĩna tʉorʉ̃nʉroto riojʉa.
Romans 15:28 in Macuna 28 Jerusalén gãna Jesure masirãre iti niyeru yʉ ĩsija bero, Españajʉ wacʉ mʉare ti rẽta wacʉ yigʉja yʉ.
Romans 16:26 in Macuna 26 Ito bajibojarocati adocãta masirãji masa itire, Dios oca gotiri masa itire ĩna ucajare. Masa jeyaro iti oca tʉorʉ̃nʉcõri ĩna cʉditoni, Dios catitĩñagʉ̃, iti oca riasore gaye cõañi.
1 Corinthians 15:10 in Macuna 10 Yʉre ti maicõri yʉre beseñi Dios, ĩre yʉ moa ĩsitoni. Quenoguti Dios ĩ yʉre yijare ĩre queno moa ĩsia yʉ. Ito bajiri, “Bʉjato bajia. Ĩre besebojacʉ yʉ”, yibeami Dios yʉre. Gãjerã Jesús ĩ cũana rẽto bʉsaro Diore moa ĩsia yʉ. Ito bajibojarocati yʉmasi meje Diore moa ĩsia yʉ. Yʉre ti maicõri ĩre yʉ moa ĩsi masiroca yami Dios yʉre.
2 Corinthians 6:1 in Macuna 1 Diore moa ĩsigʉ̃ ñari ado bajiro goti josa yʉ: Mʉare ti maicõri mʉare maso ãmoami Dios. Mʉare ĩ maso ãmoja rẽobesa. “Yʉre masoña”, mʉa yijaro yirocʉ ito bajiro mʉare goti josa yʉ.
2 Corinthians 10:14 in Macuna 14 Gãjerã riojʉa Cristo oca quenarise mʉare riasocʉ yʉ. Iti oca yʉ mʉare riasotoni yʉre cũñi Dios. Yʉmasi tʉoĩa rujeocõri meje mʉare riasocʉ yʉ.
Ephesians 3:2 in Macuna 2 “Judio masa meje mʉa ñabojarocati, mʉare ti maicõri, mʉare queno yiñi Dios”, yi riasoa yʉ mʉare. Yʉre queno yijaro yirocʉ, ito bajiro mʉare riasorocʉ yʉre cũñi Dios. “Itire masirãji ĩna”, yi tʉoĩa yʉ mʉare.
Ephesians 4:21 in Macuna 21 Jesucristo oca quenarise ĩ riasore gaye tʉogoana ña mʉa. Ĩ ocare tʉorʉ̃nʉrã mʉa ñaja, “Ĩ oca ñasarise ña”, yi tʉoĩarã yirãji mʉa.
Ephesians 4:23 in Macuna 23 Ñeñaro tʉoĩarise jidicãcõri, Dios ĩ tʉoĩaro bajirojʉa mame tʉoĩare wasoaya mʉa.
Ephesians 5:9 in Macuna 9 Mani ya ʉsijʉ Espíritu Santo ĩ ñajare, busurojʉ ñarã bajiro ña mani ĩja. Ito bajiri quenarise riti yirʉja manire. Ñeñarise yimenati, Dios ĩ ãmoro bajiro riti yirʉja manire. Mani bʉsija ñasarise gotirʉja manire.
Philippians 1:11 in Macuna 11 Jesucristo sĩgʉ̃ti ñami quenarise riti mani yi masiroca yigʉ. Quenarise riti yisotijaro ĩna, yirocʉ mʉare yiari ĩre seni ĩsisotia yʉ. Ito bajiro queno mʉa yija ticõri, “Rẽtoro masigʉ̃ ñami Dios”, yi rʉ̃cʉbʉorã yirãji gãjerã cʉni.
Philippians 4:17 in Macuna 17 Yʉ ãmorise mʉa ĩsi ñucare riti meje mʉare wanʉa yʉ. Ado robojʉa bajia: “Mʉa queno yirise ticõri, bʉto bʉsa queno mʉare waja yigʉ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩacõri, wanʉa yʉ mʉare.
Colossians 1:10 in Macuna 10 Ito bajiro mʉa yi masija, mani Ʉjʉ ĩ ãmoro bajiro yi ñarã yirãji mʉa. Ito yicõri ĩ wanʉtoni ĩre cʉdisotirã yirãji mʉa. Ĩre moa ĩsirã gãjerãre queno ejabʉarã yirãji mʉa, ĩna Diore masitoni. Ito bajiro yirã Dios gaye masi remocõri bʉto bʉsa ĩre tʉorʉ̃nʉ warã yirãji mʉa.
Colossians 1:23 in Macuna 23 Ito bajiro manire yiari Diore bʉsi ejabʉagʉ yiguĩji Cristo, Dios oca mani tʉorʉ̃nʉ jidicãbeja. Ĩ oca mani tʉosʉocatire tʉorʉ̃nʉsotirã yirãji mani. Gaje oca manire gãjerã ĩna gotibojaja cʉni, ĩnare tʉorʉ̃nʉmenaji mani. “Jesucristore mani tʉorʉ̃nʉja, manire masogʉ̃ yiguĩji”, yire oca jidicãmenaji mani. Iti ña oca quenarise. Adi rʉmʉri co sita gãna rʉyabeto iti ocare tʉorãji. Yʉ Pablo Diore moa ĩsigʉ̃ ñari iti oca riaso ucuri masʉ ña yʉ.
1 Thessalonians 1:5 in Macuna 5 Jesucristo oca gʉa mʉare riasosʉoja, rocati goti ajere gaye meje mʉare riasocʉ gʉa. Dios ĩ rotirise rãca mʉare riasocʉ gʉa. “Riti bajia iti oca”, mʉa yi masiroca yiñi Espíritu Santo. Mʉa tʉ gʉa ñacatijʉ, “Ito bajiro ñacã ĩna”, yi masirãji mʉa gʉare. Ito bajiro gʉa ñacatire ticõri, “Mani queno ñatoni mani tʉ ejañi ĩna”, yi masirãji mʉa gʉare.
1 Thessalonians 2:13 in Macuna 13 Dios oca mʉare gʉa goti rẽtobuja, “Ĩna tʉoĩa rujeoreti gotiama ĩna”, yi tʉoĩabiticʉ mʉa. “Riti Dios ocare riasoama ĩna”, yi tʉoĩacõri itire boca ãmicʉ mʉa. Dios ocare mʉa tʉorʉ̃nʉjare mʉa ñeñaro yirisere mʉa jidicãroca yiñi Dios mʉare. Ĩre mʉa cʉditĩñaroca yami Dios. Ito bajiri iti gaye tʉoĩacõri, “Queno ya Dios mʉ”, yisotia gʉa ĩre.
2 Thessalonians 2:13 in Macuna 13 Tʉoya yʉ ñarã mʉa. Mani Ʉjʉ bʉto manire tʉo maiami. Jane mejejʉ mʉare masorocʉ mʉare beseñi Dios. “Ñeñaro yirã ña mani, mani ñeñaro yirise jidicãrʉja manire”, mʉa yi tʉoĩa masiroca yiñi Dios Espíritu Santona sʉoriti. Ito bajiro ĩ yija, ĩ oca ñasarisere tʉorʉ̃nʉyija mʉa. Itire tʉoĩacõri “Queno ya Dios mʉ”, yi jidicãbitirʉja gʉare.
Titus 2:11 in Macuna 11 Jeame ʉ̃jʉrojʉ mani wabe yirocʉ ĩ oca mani masiroca yiñi Dios. Ito bajiro ĩ yijare, “Masa jeyarore ti maigʉ̃ ñari manire maso ãmoguĩji Dios”, yi tʉoĩa mani.
1 Peter 1:2 in Macuna 2 Jane mejejʉ mani Jacʉ Dios ĩ tʉoĩa yurisena ĩ ñarã mani ñatoni manire beseñi ĩ. Ito yicõri Espíritu Santona sʉoriti ĩ rãca mani ʉsi cʉtiroca manire yiñi Dios. Ito bajiro yiñi Dios, Jesucristore mani cʉditoni, ito yicõri mani ñeñaro yirisere ĩ ya rína ĩ coetoni. Mʉare yiari Diore bʉsia yʉ. Mʉare ĩ queno ejabʉatoni, ito yicõri mʉa ya ʉsijʉ queno wanʉ quenaro mʉa ñatoni, Diore bʉsia yʉ ĩja.
1 Peter 5:12 in Macuna 12 Adi paperacãnati mʉare yʉ goti masitoni yʉre uca ĩsiami Silvano. Jesucristore queno tʉorʉ̃nʉgʉ̃ ĩ ñajare yʉ ocabajire bajiro tia yʉ ĩre. Iti tʉocõri mʉa oca sẽotoni adi oca mʉare gotia yʉ. Ito yicõri, “Riti ña. Manire bʉto ti maiami Dios”, mʉa yi masitoni, adi oca mʉare gotia yʉ. Ito bajiri iti oca tʉocõri Diore bʉto bʉsa tʉorʉ̃nʉña mʉa.