Acts 9:31 in Macuna 31 Iti rodoriti Judea sitajʉ, Samaria sitajʉ, ito yicõri Galilea sitajʉ cʉni ñeñarise tõbʉjabisijarã Jesure tʉorʉ̃nʉrã. Ĩnare ñeñaro yibisijarã gãjerã. Ito bajiri Jesús oca riasocõri bʉto bʉsa oca sẽoyijarã ĩna, Jesure tʉorʉ̃nʉrã. Ĩre rʉ̃cʉbʉorã Diore queno cʉdiyijarã ĩna. Ito bajiri Espíritu Santo ĩnare ejabʉaja jãjarã bʉsa bʉjʉ wayijarã ĩna, Jesure tʉorʉ̃nʉrã.
Other Translations King James Version (KJV) Then had the churches rest throughout all Judaea and Galilee and Samaria, and were edified; and walking in the fear of the Lord, and in the comfort of the Holy Ghost, were multiplied.
American Standard Version (ASV) So the church throughout all Judaea and Galilee and Samaria had peace, being edified; and, walking in the fear of the Lord and in the comfort of the Holy Spirit, was multiplied.
Bible in Basic English (BBE) And so the church through all Judaea and Galilee and Samaria had peace and was made strong; and, living in the fear of the Lord and in the comfort of the Holy Spirit, was increased greatly.
Darby English Bible (DBY) The assemblies then throughout the whole of Judaea and Galilee and Samaria had peace, being edified and walking in the fear of the Lord, and were increased through the comfort of the Holy Spirit.
World English Bible (WEB) So the assemblies throughout all Judea and Galilee and Samaria had peace, and were built up. They were multiplied, walking in the fear of the Lord and in the comfort of the Holy Spirit.
Young's Literal Translation (YLT) Then, indeed, the assemblies throughout all Judea, and Galilee, and Samaria, had peace, being built up, and, going on in the fear of the Lord, and in the comfort of the Holy Spirit, they were multiplied.
Cross Reference John 14:16 in Macuna 16 Ito bajiro mʉa yija yʉ Jacʉre senigʉ̃ yigʉja yʉ, yʉre wasoarocʉ ĩ cõatoni. Ĩ cõarocʉ ĩ ñagʉ̃ yiguĩji Espíritu Santo riojo gotigʉ. Mʉa rãca ñatĩñagʉ̃ yiguĩji mʉare ejabʉarocʉ. Ito yicõri mʉa bojori bʉjaja mʉare baba cʉtigʉ yiguĩji.
Acts 6:7 in Macuna 7 Masa jãjarã bʉsa tʉo wayijarã Dios ocare. Ito yiroca riti Jerusalénjʉ Jesure masirã jãjarã bʉsa bʉjʉ wayijarã. Ito yija Paia masa cʉni jãjarã Jesús ocare queno tʉorʉ̃nʉyijarã.
Acts 8:1 in Macuna 1 Saulo ĩna ya yutabujuri coderʉ, “queno Estebanre sĩajaro”, yi tʉoĩayijʉ ĩ cʉni. Coriarã judio masa Diore queno rʉ̃cʉbʉorã Estebanre yujeyijarã ĩna. Ito yicõri ruje otiyijarã ĩna Estebanre. Iti rʉmʉriti Jesure masirãre Jerusalénjʉ ñeñaro yisʉoyijarã iti cʉto gãna. Gãjerã rẽto bʉsaro ñeñaro yiyijʉ Saulo, Jesure masirãre. Co wi rʉyabeto ĩnare ãma wayijʉ ĩ. Ĩ bʉjaro bajiroti ʉ̃mʉa, romiare cʉni ĩnare ñia ãmi budi wacõri tubiayijʉ ĩ. Ito bajiri ñarocõti Jesure masirã apóstol mesa rãca ñabojarã rudi wayijarã Judea sitajʉ, ito yicõri Samaria sitajʉ cʉni. Apóstol mesama Jerusalénti ñacõayijarã ĩna.
Acts 12:24 in Macuna 24 Iti rodoti masa jãjarã tʉoyijarã Dios ocare. Ito yicõri jãjarã Jesure boca ãmiyijarã.
Acts 16:5 in Macuna 5 Ĩna ito yija tʉocõri, Jesure tʉorʉ̃nʉrã bʉto bʉsa Jesure tʉorʉ̃nʉ oca sẽoyijarã, ito yicõri Jesure tʉorʉ̃nʉ jidicãbisijarã ĩna. Ito beroca rʉmʉri Jesure masirã jãjarã bʉsa ña wayijarã ĩna.
Romans 5:5 in Macuna 5 Ito bajiro tʉoĩa yucõri, bojori bʉjare gayere bʉjamenaji mani. “Dios manire masogʉ̃ yiguĩji”, yi tʉoĩacõa mani. Manire bʉto maiami Dios. Ito bajiri manire Espíritu Santore queo sãñi Dios. Espíritu Santo mani rãca ĩ ñatĩñajare, “Yʉre maiami Dios”, yi tʉoĩa mani ĩja.
Romans 14:17 in Macuna 17 Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre riti ĩ rotirojʉ miojugʉ yiguĩji Dios. Ito bajiri mani barise cʉni, mani idirise cʉni ñasarise meje ña. Mani Ʉjʉ ĩ rotiro bajiro mani cʉdija, iti ña ñasarise. Ito yicõri gãjerã rãca queno mani ñaja, iti ña ñasarise. Espíritu Santo mani wanʉ quenaroca ĩ yija, iti cʉni ñasarise ña.
Romans 14:19 in Macuna 19 Ito bajiro yirʉja mani, gãjerã rãca ñe oca manoti queno mani ñatoni. Ito yicõri gãmeri ejabʉato mani, Cristore bʉto bʉsa tʉorʉ̃nʉana yirona.
Romans 15:13 in Macuna 13 “Dioti ñami manire masorocʉ”, yi tʉoĩa mani. Ĩre senia yʉ, mʉa ĩre tʉorʉ̃nʉcõri queno corocõ mʉa wanʉ quenatoni, ito yicõri queno corocõ mʉa ñatoni. Gaje ĩre senia yʉ. “Espíritu Santona sʉoriti manire masogʉ̃ yiguĩji”, yi mʉa tʉoĩa wanʉtoni Diore senia yʉ.
1 Corinthians 3:9 in Macuna 9 Gʉa Apolos rãca sĩgʉ̃re bajiro tʉoĩacõri Diore moa ĩsirã ña gʉa. Mʉa ña sita Dios ĩ coderijʉ robo bajirã. Gaje Dios ĩ wi menisʉori wi robo bajirã ña mʉa, ĩre cʉdisʉorã mʉa ñajare.
1 Corinthians 14:4 in Macuna 4 No gãjerã oca ĩ masibiti Diore ĩ bʉsija, bʉto bʉsa ĩmasiti Diore masi waguĩji. Ito bajiro tʉoyamani ĩ bʉsija, tʉobiticõri bʉto bʉsa Diore masimenaji ĩna ĩja. Gãjiama Dios oca gotigʉ ĩna tʉorisena ĩ gotija tʉocõri, gãjerã Jesure tʉorʉ̃nʉrã bʉto bʉsa ĩna tʉorʉ̃nʉroca yami ĩ.
1 Corinthians 14:12 in Macuna 12 Diore moa ĩsiroca Espíritu Santo ĩ yire ãmorã ña mʉa. Ito bajiro ãmorã ñari, “Gãjerã Jesure tʉorʉ̃nʉrãre gʉa ejabʉaroca yiya”, yirona Espíritu Santore seniña.
1 Corinthians 14:26 in Macuna 26 Tʉoya yʉ ñarã mʉa. Ado bajiro bajia: Mʉa coriarã minijuacõri basa ãmoa mʉa. Gãjerã riaso ãmoa mʉa. Gãjerã mʉa masiroca Dios ĩ yirere goti ãmoa mʉa. Mʉa coriarã gãjerã oca mʉa masibitire bʉsi ãmoa mʉa. Gãjerãre rogoti ãmoa mʉa. Quena ña ito bajiro mʉa yija. Dise rʉyabeto mʉa yisotija, Diore tʉorʉ̃nʉrã bʉto bʉsa ĩna tʉorʉ̃nʉ waroca mʉa yija quena.
2 Corinthians 7:1 in Macuna 1 Tʉoya yʉ ñarã mʉa. Adi mʉare yʉ gotirise Dios ĩ gotire ña. Ĩ yiro bajiro riti yisotiami Dios. Ito bajiri ñeñarise jeyaro jidicãrʉja manire. Manimasiti mani ya rujʉ ñeñaro iti tʉoĩaro bajiro yibitirʉja manire. Mani ya ʉsijʉ mani ñeñaro tʉoĩarise cʉni jidicãrʉja manire. Diore rʉ̃cʉbʉocõri ĩ ãmorise riti yirʉja manire. Quenarise riti yirʉja manire.
2 Corinthians 10:8 in Macuna 8 Mʉare yʉ riasotoni yʉre cũñi Dios. Mʉare biyaro yʉ gotija cʉni, bojobea yʉ. “Mani Ʉjʉ, ‘Yʉ oca riasojaro ĩnare’, yirocʉ yʉre cũñi ĩ”, yi tʉoĩa yʉ. Bojori bʉjajaro ĩna, yirocʉ meje yʉre cũñi Dios. Ado bajirojʉa bajia: Oca sẽoro mʉa ñatoni yʉre cũñi Dios.
2 Corinthians 12:19 in Macuna 19 “Ĩre wanʉjaro ĩna, yirocʉ iti manire gotiami Pablo”, ¿yi tʉoĩati mʉa? Ito bajiro meje bajia. Ado bajirojʉa bajia: Mʉare yʉ bʉsija, Cristo ĩ ãmoro bajiro mʉare bʉsia yʉ, Dios ĩ tiro riojo. Tʉoya yʉ mairã yʉ ñarã mʉa. Jeyaro yʉ mʉare gotirise, “Cristore tʉorʉ̃nʉ wajaro ĩna”, yirocʉ mʉare ya yʉ.
2 Corinthians 13:10 in Macuna 10 Mʉa tʉ ejacõri sẽoro mʉare bʉsi ãmobea yʉ. Ito bajiri yʉ waroto riojʉa adi papera mʉare cõa yʉ. Mʉa oca sẽoroca yʉ yitoni yʉre cũñi mani Ʉjʉ. Oca sẽobitijaro ĩna, yirocʉ meje yʉre cũñi ĩ. Ito bajiri mʉa tʉ ejacõri mʉa oca sẽoroca yi ãmoa yʉ.
Galatians 5:22 in Macuna 22 Espíritu Santo ĩ ãmoro bajiro mani yija, ñeñarise yi ʉyamenaji mani. Ado bajirojʉa yirãji mani. Gãjerãre ti mairãji mani. Diore tʉoĩacõri queno wanʉ quenarãji mani. Ito yicõri mani ya ʉsi queno ñaroja manire. Gãjerã manire ñeñaro ĩna yibojarocati ĩnare tudimenaji mani. Ĩnare queno yirãji mani. Ito yicõri Dios ĩ ãmoro bajiroti yirãji mani. “Ado bajiro yicʉja yʉ”, mani yicãre ñajare ito bajiroti yirãji mani ĩja.
Ephesians 1:13 in Macuna 13 Jesucristore tʉorʉ̃nʉrã ña mʉa cʉni. Ĩ oca quenarise tʉocõri, “Cristore mani tʉorʉ̃nʉja, manire masogʉ̃ yiguĩji Dios”, yi tʉorʉ̃nʉyija mʉa cʉni. Ito bajiri Dios ĩ goticãdo bajiroti, Espíritu Santo queo sãyijʉ Dios mʉa ya ʉsijʉ. Ito bajiro ĩ yijare, “Dios ñarã ña mani”, yi tʉoĩa masia mʉa cʉni ĩja.
Ephesians 4:12 in Macuna 12 Ito bajiro mani masiroca yiñi Cristo, Diore yiari queno mani moa ĩsitoni. Ito yicõri mani oca sẽotoni, cocati mani gãmeri ejabʉa masiroca yiñi Cristo. Ito bajiro ĩ yijare ĩ ñarã ñari, sĩgʉ̃ bajiro riti tʉoĩarã ña mani ĩja.
Ephesians 4:16 in Macuna 16 Jãjarã mani ñabojarocati sĩgʉ̃re bajiro tʉoĩacõri ĩre mani moa ĩsiroca yami Cristo. Manire ũmatã ñagʉ̃ ñari, mani rijoga ñami Cristo. Ito yicõri ĩre moa ĩsirã ñari ĩ ya rujʉ robo bajirã ña mani. Riojo ĩre mani cʉdija, cocati queno moarã yirãji mani. Gãmeri ti maicõri, gãmeri queno ejabʉarã yirãji mani. Ito yicõri bʉto bʉsa Cristore tʉorʉ̃nʉrã yirãji mani.
Ephesians 4:29 in Macuna 29 Oca ñeñarise bʉsibesa mʉa. Ado bajirojʉa mʉa yija quena. Gãjerãre ejabʉarona oca quenarise riti bʉsiya. Ito bajiro mʉa bʉsija tʉocõri, tʉoĩa oca sẽorã yirãji ĩna. Ito yicõri bʉto bʉsa Diore tʉorʉ̃nʉ ãmorã yirãji ĩna.
Ephesians 5:21 in Macuna 21 Cristore rʉ̃cʉbʉorã ñari, gãjerã ĩre masirãre cʉni rʉ̃cʉbʉoja quena. Ito yicõri rʉ̃cʉbʉore rãca gãmeri cʉdiya mʉa.
Ephesians 6:18 in Macuna 18 Ito bajiro yirona Diore bʉsisotiya mʉa. Coji rʉyabeto Espíritu Santo ĩ ejabʉarisena, Diore bʉsisotiya mʉa. Ĩ ãmoro bajiro yirona queno oca sẽoro ña yucãña. Ito yicõri ĩre bʉsi jidicãbesa. Ito bajiro yicõri ĩ ñarãre yiari, Diore senisotiya mʉa.
Philippians 2:1 in Macuna 1 Cristoti ñami mani tʉoĩa oca sẽoroca yigʉ. Manire ti maigʉ̃ ñari mani bojori bʉjaja, “Bojori bʉjabesa mʉa”, yigʉ yiguĩji ĩ. Espíritu Santo rãca mani baba cʉtiroca yami ĩ. Gãjerãre mani ti mairoca ito yicõri ĩnare queno mani yiroca yami Cristo.
Colossians 1:10 in Macuna 10 Ito bajiro mʉa yi masija, mani Ʉjʉ ĩ ãmoro bajiro yi ñarã yirãji mʉa. Ito yicõri ĩ wanʉtoni ĩre cʉdisotirã yirãji mʉa. Ĩre moa ĩsirã gãjerãre queno ejabʉarã yirãji mʉa, ĩna Diore masitoni. Ito bajiro yirã Dios gaye masi remocõri bʉto bʉsa ĩre tʉorʉ̃nʉ warã yirãji mʉa.
1 Thessalonians 5:11 in Macuna 11 Itire gãmeri bʉsicõri wanʉ oca sẽoña mʉa. “Ito bajiro yirã yirãji ĩna”, yi tʉoĩa masi ña gʉa mʉare.
2 Thessalonians 2:16 in Macuna 16 Manire ti maicõri queno yiñi Dios manire. Mani tʉo wanʉjaro yirocʉ, manire baba cʉtitĩñagʉ̃ yiguĩji ĩ. “Ĩ rãca catitĩñagʉ̃ yigʉja yʉ”, mani yi tʉoĩa wanʉ yuroca yigʉ ñami ĩ. Mani Jacʉ Dios, mani Ʉjʉ Jesucristo cʉni queno yitĩñajaro mʉare. Mʉa ya ʉsijʉ oca sẽoroca yijaro Dios. Quenarise riti mʉa bʉsitoni, ito yicõri quenarise riti mʉa moatoni mʉare ejabʉajaro Dios.
1 Timothy 1:4 in Macuna 4 “Bʉcʉrã oca riaso jidicãña mʉa”, yiya mʉ ĩnare. Ito yicõri, “ ‘Ado bajiro yiyijarã mani ñicʉsabatia’, mʉa yi gotirisere jidicãña mʉa”, yi gotiya mʉ ĩnare. Iti oca ĩna gotija jaje ñacõri jedirise meje ña. Ito bajiri iti oca masare ĩna riasoja ricati riti ĩna tʉoĩaroca yirãji ĩna. “Cristore mani tʉorʉ̃nʉja ticõri, manire masogʉ̃ yiguĩji Dios”, yi masare mani riasore ãmoami Dios.
Hebrews 4:9 in Macuna 9 Ito bajiri Diore mani tʉorʉ̃nʉja, ĩ ñarã ñacõri, ĩ tʉjʉ ñaroja mani tujacãrotijʉ.
Jude 1:20 in Macuna 20 Yʉ ñarã ĩna robo bajiro yibitirʉja manireama. Dios oca quenarisere tʉorʉ̃nʉrã ñari adi sita ñeñaro yirã robo yibitirʉja manire. Maniama Jesucristore bʉto bʉsa tʉorʉ̃nʉ oca sẽorʉja manire. Ito yicõri Espíritu Santo ĩ ejabʉarisena Diore bʉsisotirʉja manire.