Acts 7 in Macuna

1 Ito yija paia ʉjʉ ado bajiro seniĩayijʉ Estebanre: —¿Riti ñati mʉ ito yire? yiyijʉ Estebanre.

2 Ito ĩ yija tʉocõri, cʉdiyijʉ Esteban: —Yʉ ñarã tʉoya mʉa. Jane mejejʉ Dios oca goayijʉ mani ñicʉ Abraham ñayorʉre. Mesopotamia ĩ ñarocajʉ rẽtoro masigʉ̃ Dios oca ruyuyijʉ, Haránjʉ ĩ waroto riojʉajʉ.

3 Ado bajiro ruyuyijʉ Dios oca: “Mʉ ya sitare wagoya, ito yicõri mʉ ñarãre cʉni wagoya, gaje sitajʉ yʉ mʉre cũrotojʉ”, yiyijʉ Dios mani ñicʉ ñayorʉre.

4 Ito yija, Dios ito bajiro ĩ yija tʉocõri, Caldea sitare wagoyijʉ ĩ. Ito yicõri Haránjʉ ñagʉ̃ wayijʉ. Itojʉ Haránjʉ ĩna ñaroca mani ñicʉ jacʉ ñayorʉ itojʉ godagoyijʉ ĩre. Ito bero adojʉ mani ya sitajʉ Abraham ĩ ñatoni ĩre cõañi Dios.

5 “Adi sitajʉ ñaña”, yibojagʉti, “Jabeto adi ña mʉ ya sita”, yibisĩ Dios ĩre. Ito bajiri, “Adi ña yʉ ya sita”, yi masibisijʉ Abraham. Cojisiti ado robo, bajiro yiroja yiari goticãñi Dios Abrahamre. “Iti sita mʉre ĩsicʉja yʉ. Mʉ godagoja bero mʉ janerãbatia ya sita ñaro yiroja iti”, yiyijʉ Dios Abrahamre, rĩa macʉ ĩ ñarocajʉ maji.

6 Iti wato gaje gotiyijʉ Dios Abrahamre. “Ija co rʉmʉ adi sitare wagorã yirãji mʉ janerãbatia. Ito bajiri adi sitare wagocõri gãjerã ya sitajʉ ñabojarã yirãji mʉ janerãbatia. Gãjerãre moa ĩsiri masa ñarã yirãji ĩna. Gãjerã quenabeto ĩna tõbʉjaroca yirã yirãji. Yoari sĩgʉ̃ masʉcõ masacõ rodori itire tʉoĩarã yirãji ĩna.

7 Ito bajibojarocati mʉ janerãbatiare ñeñaro yirãre quenabeto ĩna tõbʉjaroca yigʉ yigʉja yʉ cʉni. Iti cʉtore wagocõri adi sitajʉ tʉdi ejarã yirãji mʉcana. Adojʉ ñacõri yʉre rʉ̃cʉbʉorã yirãji”, yiyijʉ Dios, mani ñicʉ Abraham ñayorʉre.

8 Ado bajiro rotiyijʉ Dios Abrahamre: “Yʉ mʉre gotire mʉ tʉo masija, ‘Dios yagʉ ñagʉ̃ yiguĩji ãni’, yirocʉ mʉ macʉ ñarocʉre pĩ gaja wiro tagʉ yigʉja mʉ”, yiyijʉ Dios Abrahamre. Ito bajiri ĩ macʉ Isaac ĩ rujearoca ʉdia ãmojeno rʉmʉri bero ĩre wiro tayijʉ. Ito bajiri Isaac, Jacobre ĩ macʉ cʉtija wiro tayijʉ. Jacob cʉni ito bajiroti yiyijʉ ĩ rĩare mani ñicʉsabatia ñayoanare. Jʉa dʉjamocõ jʉa gʉbojeno ñarã ñayijarã ĩna. Ado bajiro yiñi mani ñicʉsabatia ñayoana, yiyijʉ Esteban ʉjarãre.

9 ’Mani ñicʉsabatia ñayoana, Jacob rĩa rãca José wame cʉtigʉ ñayijʉ. Josére ruje ti tudiyijarã ĩ rĩjorʉ mesa. Ito bajiri ĩna ocabaji ñabojarʉreti gãjerã masare ĩsicõri waja seniyijarã ĩna. Ito bero ĩre bʉjacõri, Egiptojʉ ĩre ãmi wayijarã ĩna. Ito ĩna yibojarocati Dios queno tirʉ̃nʉyijʉ ĩre.

10 José quenabeto ĩ tõbʉjabojarocati Dios queno ejabʉayijʉ ĩre. Egipto gagʉ ʉjʉ, Faraón wame cʉtigʉ Josére jiyijʉ. Ʉjʉ Faraón ĩ tiro riojo queno tʉoĩare gaye jidicãyijʉ Dios Josére. Faraón Josére ĩ baba bʉjatoni queno ejabʉayijʉ Dios. Ito bajiri Faraón ado bajiro gotiyijʉ Josére: “Yʉre ejabʉari masʉ ñasagʉ ñagʉ̃ ya mʉ. Egipto gãna ñarocõreti mʉ rotire ãmoa yʉ. Ito yicõri yʉ ya wi gãnare cʉni mʉ rotire ãmoa yʉ”, yiyijʉ Faraón Josére.

11 ’Iti rodoriti Egipto sitajʉ bare jedicoayijʉ. Ito yicõri Canaán sita cʉni jedicoayijʉ. Masa ruje ñio jogayijarã. Ito yicõri quenabeto tõbʉjayijarã ĩna. Mani ñicʉsabatia no õno bare bʉja masibisĩ ĩna.

12 Ito bajiri mani ñicʉ ñayorʉ Jacob, “Egiptojʉ bare seore ñayijʉ”, yija tʉocõri, ĩ rĩare cõayijʉ ĩna bare waja yirã watoni.

13 Egiptojʉ bare ãmirã ejayijarã ĩna maji. Bare iti jedija itojʉti mʉcana ãmirã wayijarã ĩna. Mʉcana tʉdi ĩna ejaroca ado bajiro gotiyijʉ José ĩnare: “Yʉre ti masibea mʉa. Mʉa ocabajiti ña yʉ”, yiyijʉ José ĩnare. Ito bajiro José ĩ yija tʉocõri, gãjerã ĩ ñarã ñare gayere tʉo bʉjayijʉ Faraón.

14 Ito yija José ĩ ñarã ñarocõreti ito yicõri ĩ jacʉre cʉni ji rotiyijʉ Egiptojʉ ĩna ñatoni. Ʉdiarã masacõ gãji ye co dʉja gʉbocõ ñarã ñayijarã ĩna, ĩ ñarã.

15 Ito bajiro bajijare Egiptojʉ ñagʉ̃ wayijʉ Jacob. Egiptojʉ yoari ñacõri itojʉ godacoayijʉ Jacob. Ito yicõri ĩ rĩa ñana, mani ñicʉsabatia ñayoana godañi itojʉti.

16 Egiptojʉ ĩna cõbojarocati ito gãna Siquemjʉ yujerã wayijarã. Siquemjʉ ãmi ejacõri, mani ñicʉ Abraham ñayorʉ, Hamor rĩare masari cuma goje ĩ gãmecarajʉre yujeyijarã ĩna.

17 ’Mani ñicʉsabatia ñayoana, Egipto sitajʉ jãjarã masa bʉjʉri cʉti ñayijarã. Ito ĩna baji ñaroca riti jabeto rʉyayijʉ ĩnare Dios Canaán wame cʉtiri sita ĩsiroto, “Mʉ janerãbatiare sita ĩsigʉ̃ yigʉja yʉ”, yi Abraham ñayorʉre Dios ĩ goticãdo bajiroti.

18 Iti rodoriti gãji ʉjʉ Egiptojʉ rotisʉoyijʉ. José mesa mani ñicʉsabatia ñayoanare rʉ̃cʉbʉogʉ meje ñayijʉ ĩ.

19 Ĩ ʉjʉti mani ñicʉsabatia ñayoanare rʉoñi. Ito yicõri quenabeto yiyijʉ. Mame joearã rĩacare cõa rotiyijʉ ĩ.

20 Iti rodoti rujeayijʉ Moisés cʉni. Dios ĩ tija quenagʉ̃ ñayijʉ ĩ macʉacã. Iti sita ʉjʉ ĩ rotire masibojagoti Moisés jaco ʉdiarã ũmacañicõti rʉco ñayijo ĩre.

21 Macʉacãre yeyo masibiti wacoti, iso macʉre maibojagoti, ʉjʉ ĩ rotiado bajiroti ĩre cõabojayijo iso. Ito iso yija bero ʉjʉ Egipto gagʉ maco ĩre ti bʉjacõri, ĩre masoyijo iso macʉ robo bajiro.

22 Ito bajiri ʉjʉ maco rãca ñagʉ̃ riti Egipto gãna ĩna masirisere queno riasotiyijʉ ĩ, Moisés. Ĩ bʉsija, tʉo masire rãca bʉsiyijʉ ĩ. Ito yicõri ñasarisere moa quenoyijʉ.

23 ’Moisés jʉ̃arã masacõ rodori tʉjagʉ, “Ado bajiro bajicʉja yʉ”, yi tʉoĩayijʉ ĩ. “Yʉ ñarãre tigʉ wacʉja yʉ, no bajiro ĩna ñaja”, yi tʉoĩayijʉ.

24 Ĩna tʉ ĩ ejaroca, mani yagʉre, Egipto gagʉ ĩ bajeja tiyijʉ, Moisés ñayorʉ. Ito bajija ticõri, ĩre gãme ĩsiyijʉ. Ito yicõri ĩre sĩa ruyuriocõyijʉ Moisésjʉa.

25 “Egipto sitajʉ gʉare bucõa ejabʉarocʉ cũyijari Dios, yʉre yi masirãji yʉ ñarã”, yi tʉoĩabojayijʉ Moisés. Ito bajiro ĩ tʉoĩabojarocati, ĩre bajiro meje tʉoĩayijarã ĩna.

26 Gaje rʉmʉ mʉcana mani ñarãre ti quenogʉ̃ wayijʉ Moisés. Ito ejacõri ĩna comasiti ĩna gãmeri jaroca ejayijʉ ĩ. Ĩnare oca queno ãmoyijʉ ĩ. Ito bajiri ado bajiro ĩnare bʉsibojayijʉ ĩ maji: “Adojʉa tʉoya. ¿No yija comasi ñabojarãti gãmeri jati mʉa?” yiyijʉ Moisés ĩnare.

27 Sĩgʉ̃ ĩ babare jagʉ, ito bajiro Moisés ĩ bʉsija tʉocõri, junisinigʉ̃ Moisésre tucõayijʉ. “¿Ñimʉ gʉa ʉjʉ ñarocʉre cũcati mʉre?

28 ¿Ñamica mʉ Egipto gagʉre mʉ sĩado bajiro yʉre sĩarocʉ yati mʉ?” yiyijʉ ĩ Moisésre.

29 Iti tʉo ʉcacõri, güigʉ rudi wayijʉ Moisés. “Yʉ sĩare gaye Egipto gãnare gotirã yirãji”, yi tʉoĩayijʉ Moisés. Ito bajiri Madián wame cʉtiri sitajʉ rudi wayijʉ ĩ, gaje masa ya sitajʉ. Itojʉ manojo bʉjacõri jʉ̃arã rĩa cʉtiyijʉ ĩ.

30 ’Jʉ̃arã masacõ rodori bero, co rʉmʉ wa ucugʉ wayijʉ Moisés. Sinaí wame cʉtiricʉ gʉ̃tagʉ̃ jʉdojʉ, yucʉ manojʉ wa ucugʉ wayijʉ Moisés. Ito yija ĩ tʉ rujatutu jea ʉ̃jʉ rʉ̃gõri tutu robo bajiro wato Dios ñaro gagʉ ángel goayijʉ ĩre.

31 Itire ticõri ʉcayijʉ Moisés. Queno tisarocʉ ito tʉ ĩ waroca Dios oca ruyuyijʉ:

32 “Yʉ ña Dios. Mʉ ñicʉsabatia Abraham, Isaac, Jacob cʉni yʉre rʉ̃cʉbʉocã”, yiyijʉ Dios Moisésre. Iti oca tʉocõri güigʉ nʉrʉoyijʉ Moisés. Ito bajiri iti tuture ti queotu ãmobisijʉ ĩ.

33 Ito yija mʉcana tʉdi bʉsi remoyijʉ Dios: “Ado jacajʉti ña yʉ. Mʉ tʉti ña yʉ. Ito bajiri mʉ ya gʉboco ruacõña mʉ. Ito bajiro yicõri yʉre rʉ̃cʉbʉogʉ yigʉja mʉ.

34 Yʉ ya masa Egiptojʉ quenabeto ĩna tõbʉjaja ticʉ yʉ. Ito yicõri ĩna awasãja tʉocʉ yʉ. Ito bajiri Egipto gãnare ĩna camotaditoni ĩnare ejabʉagʉ wadibʉ yʉ. Wasa Egiptojʉ, yʉ mʉre tʉdi wa rotia yʉ”, yiñi Dios Moisésre gotigʉ, yiyijʉ Esteban ʉjarãre.

35 ’Ĩ Moisésti ñami, mani ñicʉsabatia ĩna tʉo ãmobitirʉ. “¿Ñimʉ gʉa ʉjʉ ñarocʉre cũcati mʉre?” yiyijarã mani ñicʉsabatia Moisésre. Ito bajibojarocati Dioti ĩre jʉdacõañi ĩna masa tʉjʉ ĩna ʉjʉ robo bajiro ñarocʉre. Mani ñicʉsabatia Egiptojʉre ĩna budigotoni ejabʉarocʉre cũñi Dios Moisésre. Ángelna sʉoriti ito bajiro gotiyijʉ Dios Moisésre, rujatutujʉna ĩre goaĩocõri.

36 Moisésti mani ñicʉsabatia ñayoanare Egipto sitajʉ ĩnare ũmatã wayijʉ ĩ. Egiptojʉ tiyamani yi ĩoyijʉ Moisés, ito yicõri riaca jajosa Ide Sũarise wame cʉtirisa tʉnimajʉ cʉni ĩoyijʉ ĩ. Ito bajiri yucʉ manojʉ ñagʉ̃ cʉni, jʉ̃arã masacõ rodori ñagʉ̃ tiyamani ĩoyijʉ Moisés.

37 Moisésti ñami mani ñicʉsabatia ñayoanare gotirʉ: “Mani Jacʉ Dios yʉre ĩ cõado bajiroti, gãji ĩ oca gotirocʉre cõagʉ̃ yiguĩji. Dios ĩ cõarocʉ mani comasiti ñagʉ̃ yiguĩji. Yiro bajiroti cʉdiba mʉa ĩre”, yiyijʉ Moisés mani ñicʉsabatia ñayoanare.

38 Ĩ Moisésti mani ñarã rãca gʉ̃tagʉ̃ jʉdojʉ Sinaí wame cʉtiricʉ jʉdojʉ minijuañi yucʉ manojʉ. Ito yija ĩ sĩgʉ̃ti gʉ̃tagʉ̃jʉ mʉja wayijʉ. Itojʉ ĩ mʉja ejaroca Dios ñaro gagʉ, ángel ĩre bʉsiyijʉ. Ito yicõri Moisés mani ñicʉsabatia ñayoanare oca jedibitirotire gotiyijʉ. Ito bajiri ĩ gotiado bajiroti ejayija manire cʉni.

39 ’Mani ñicʉsabatia ñayoana, Moisésre ñaro bajiroti cʉdibitiyoñi. Ĩre tujamena Egiptojʉ tʉdi wa ãmoyijarã ĩna.

40 Ito yicõri Moisés gʉ̃tagʉ̃ joejʉ ĩ ñaroca riti, ĩ rĩjorʉ Aarón wame cʉtigʉre ado bajiro gotiyijarã ĩna: “¿Nojʉ ñati mʉ ocabaji? Egipto sitajʉ gʉa ñaroca gʉare bubojacacʉre mʉ ocabajire masibea gʉa ĩja. Ito bajiri gʉare gʉa ʉjʉ ñaroti, gʉa rʉ̃cʉbʉoroti gʉare meni ĩsiña. Iti gʉa rʉcoja, gʉa wa ãmoro riojo ĩo waroja iti”, yiyijarã ĩna Aarón ñayorʉre.

41 Ito yija wecʉ macʉacã robo bajigʉ meni rujeoyijarã ĩna. Ito yicõri waibʉcʉrã sĩa ĩsiyijarã ĩna, ĩna meni rujeorʉre yiari. Ito yicõri basa meni jeobʉayijarã ĩna, ĩna menirʉ wecʉ macʉ bajigʉre rʉ̃cʉbʉorã.

42 Ito bajiro ĩna yija ticõri, ĩnare jidicãcõyijʉ Dios. Ĩna ãmoro robo ĩna yi ãmojare ĩnare camotabisijʉ Dios. Ito bajiri ñocõa, ũmacañi, ñami gagʉre cʉni rʉ̃cʉbʉoyijarã ĩna. Diore goti ĩsiri masʉ Amós ñayorʉ ĩ ucare ado bajiro gotia: Israel sita gãna tʉoya mʉa. Mʉa waibʉcʉrã, mʉa sĩare yʉre rʉ̃cʉbʉorã meje sĩacʉ mʉa, jʉ̃arã masacõ rodori yucʉ manojʉ mʉa ñare.

43 Yʉre rʉ̃cʉbʉomenati mʉa ya ãmonati mʉa meni rujeorʉreti rʉ̃cʉbʉocʉ mʉa. Jaibiti wiacã menicõri, iti wi totijʉ Moloc wame cʉtigʉ sãcõri gajasoticʉ mʉa. Ito yicõri ñocõa robo bajigʉ mʉa meni rujeorʉre, Refán wame cʉtigʉre rʉ̃cʉbʉocʉ mʉa. “Ãna ñama mani rʉ̃cʉbʉorã ito yicõri mani ʉjarã”, yibojacʉ mʉa. “Ito bajiri Babilonia sõjʉajʉ mʉare cõagʉ̃ ya yʉ”, yiyijʉ Dios ĩnare. Ado bajiro bajiatoja iti, Dios ĩ yirere ucañi Amós ñayorʉ, yiyijʉ Esteban ʉjarãre gotigʉ.

44 Mʉcana tʉdi bʉsi remoyijʉ Esteban ʉjarãre: —Mani ñicʉsabatia yucʉ manojʉ ĩna waja Dios ya wire menirotire saya webʉtirise ãmi wayijarã ĩna. Iti wijʉ Dios ĩ rotirise ucaraga gʉ̃tagãri seoyijarã ĩna. Moisésna sʉoriti wiri rujeayijʉ iti. Moisés ĩ cãirojʉ Dios ĩ gotiado bajiroti, iti wire moa rujeoyijarã ĩna. No ĩna warojʉ iti wire ãmi wayijarã ĩna.

45 Moisés ĩ godaja bero Josué wame cʉtigʉ ĩre wasoayijʉ. Iti wire ãmicõri Canaán wame cʉtiri sitajʉ wayijarã ĩna. Canaán wame cʉtiri sitajʉ gaje masa ñayijarã. Ito bajiri Dios ejabʉayijʉ mani ñicʉsabatiare. Iti cʉto ñanare bucõa jeocõyijʉ Dios. Mani ñicʉ ñayorʉ David, ĩ catija ñayijʉ iti wi maji, saya webʉtirisena ĩna menira wi.

46 Queno yiyijʉ Dios, mani ñicʉsabatia ʉjʉ David ñayorʉre. Ĩre bʉto wanʉyijʉ Dios. Ito bajiri ado bajiro yiyijʉ David ñayorʉ Diore: “Yʉ ñicʉ Jacob ñayorʉ queno mʉre rʉ̃cʉbʉoñi. Yʉ cʉni queno mʉre rʉ̃cʉbʉoa. Ito bajiri wi queno bʉti quenari wi meni ĩsi ãmoa yʉ. Yʉre meni rotiya mʉ”, yiyijʉ David, Diore bʉsigʉ. Ito ĩ yibojarocati wi meni rotibisijʉ Dios ĩre.

47 “David ĩ macʉ Salomónjʉa Diore wi meni ĩsiyijʉ ĩja”, yiyijʉ Esteban, ʉjarãre gotigʉ.

48 Ito bajibojarocati rẽtoro ñasagʉ Dios, masa ĩna menira wi meje ñaguĩji Dios. Jane mejejʉ sĩgʉ̃ Diore goti ĩsiri masʉ, Dios oca tʉocõri ado bajiro ucañi:

49 Ũmacʉ̃jʉ ñabojagʉti macãrʉcʉ̃ro jeyaro ʉjʉ ña yʉ. Wi mʉa meni ĩsibojaja ña masibicʉja yʉ. Wi ñagʉ̃ meje ña yʉ.

50 Yʉti ña jeyaro rujeocacʉ. Ito bajiro gotiñi Dios, yiyijʉ Esteban ʉjarãre gotigʉ.

51 ’Dios oca queno cʉdibea mʉa. Dios oca tʉo ãmobea mʉa. Jesure masimena robo bajiro ʉsi cʉtia mʉa. Mani ñicʉsabatia bajiroti Espíritu Santore cʉdi ãmobea mʉa cʉni.

52 Mani ñicʉsabatia ñayoana queno yibisĩ Diore goti ĩsiri masare. Ito yicõri Cristo ñeñaro yibicʉ, ĩ ejaroti gayere gotirãre sĩayoñi mani ñicʉsabatia. Ito yija canʉ bʉsati ĩ ejaroca ĩre ĩna sĩatoni gãjerãre ĩsiyija mʉa.

53 Dios ĩ rotirise queno cʉdibea mʉa, ángel mesa queno cʉdire gaye mʉare ĩna jidicãbojarocati, yiyijʉ Esteban ʉjarãre.

54 Iti tʉocõri, yaire bajiro guji ĩoyijarã ĩna, Estebanre bʉto junisinirã ñari.

55 Ito bajiro ĩna yibojarocati Espíritu Santo ñayijʉ Esteban rãca. Esteban ĩ ti mʉoja Dios ĩ yorise ruyuyijʉ. Dios ya riojocadʉja rʉ̃cʉbʉorajʉ, Jesús ĩ rʉ̃gõja tiyijʉ Esteban.

56 Ito yija ado bajiro bʉsiyijʉ Esteban ʉjarãre: —Tite mʉa cʉni. Macãrʉcʉ̃ro soje janacoajʉ. Masa Rĩjorʉ, Dios ya riojocadʉja ñami, yiyijʉ Esteban.

57 Mʉcana tʉdi ĩ bʉsija, tʉo ãmomena ĩna ya gãmo gojeri biayijarã ĩna. Ĩna ñarocõti bʉto awasãcõri ĩre quedi wãyijarã ĩna.

58 Ito yicõri cʉto sõjʉajʉ ãmi wacõri, ĩre gʉ̃ta reasʉoyijarã ĩna. Ito yicõri ĩna ya yutabujuri ruacũcõri, Saulo wame cʉtigʉ ĩ tirʉ̃nʉroca riti, Estebanre reayijarã ĩna.

59 Ĩna gʉ̃ta rearotototi, Jesure ado bajiro bʉsiyijʉ Esteban: —Jesús, yʉ Ʉjʉ yʉ ya ʉsire boca ãmiña mʉ, yiyijʉ Esteban.

60 Ito bero rijomunigãna ñini rũjũcõri, bʉto awasãyijʉ Esteban: —Yʉre ĩna ñeñaro yirisere waja senibesa ĩnare, yiyijʉ Esteban Jesure. Ito bajiro bʉsi tĩocõri ʉsi jedicoayijʉ Esteban ĩja.