Acts 6:14 in Macuna 14 Ito yicõri Esteban ado bajiro ĩ bʉsija tʉocʉ gʉa. “Jesús Nazaret gagʉ Dios ya wire jana batecõgʉ̃ yiguĩji, ito yicõri Moisés ĩ rotire mani ʉsi cʉtibojarise, itire cʉni cõacõgʉ̃ yiguĩji”, ito bajiro Esteban ĩ yija tʉocʉ gʉa, yi rʉo gotiyijarã ĩna.
Other Translations King James Version (KJV) For we have heard him say, that this Jesus of Nazareth shall destroy this place, and shall change the customs which Moses delivered us.
American Standard Version (ASV) for we have heard him say, that this Jesus of Nazareth shall destroy this place, and shall change the customs which Moses delivered unto us.
Bible in Basic English (BBE) For he has said in our hearing that this Jesus of Nazareth will put this place to destruction and make changes in the rules which were handed down to us by Moses.
Darby English Bible (DBY) for we have heard him saying, This Jesus the Nazaraean shall destroy this place, and change the customs which Moses taught us.
World English Bible (WEB) For we have heard him say that this Jesus of Nazareth will destroy this place, and will change the customs which Moses delivered to us."
Young's Literal Translation (YLT) for we have heard him saying, That this Jesus the Nazarean shall overthrow this place, and shall change the customs that Moses delivered to us;'
Cross Reference Matthew 24:1 in Macuna 1 Ito bajiro ĩ yija bero, Dios ya wi budi wasʉoquĩ Jesús. Ĩre sʉacõri ado bajiro yibojacʉ gʉa ĩre: “Adi wiri ti ucuto mani”, yibojacʉ gʉa ĩre.
Matthew 26:61 in Macuna 61 Ado bajiro gotiyijarã: —“Dios ya wi minijuara wi iti wire yʉ ruyuriocõja, ʉdia rʉmʉ beroti mʉcana iti wire jõrojocõgʉ̃ja yʉ”, yiquĩ ãni, yiyijarã ĩna.
Mark 14:58 in Macuna 58 —Ĩ bʉsija tʉobʉ gʉa: “Dios ya wi masa menira wi jana batecõcʉja yʉ. Ito bajibojarocati ʉdia rʉmʉ beroti mʉcana iti wire jõrojocʉja yʉ, masa menire gaye meje”, yimi Jesús, yiyijarã ĩna.
Luke 13:34 in Macuna 34 Jerusalén gãnare tʉoĩagʉ̃, ado bajiro bʉsiyijʉ Jesús: —Diore goti ĩsiri masare sĩayija mʉa. Mʉare oca gotitoni Dios ĩ cõanare cʉni gʉ̃ta reayija mʉa. Coji meje mʉare mioju ãmobojacʉ yʉ. Cara iso rĩare caero rocajʉ iso miojuro bajiro, mʉare yi ãmobojacʉ yʉ. Ito bajiro yʉ yi ãmobojarocati ãmobiticʉ mʉa.
Luke 21:6 in Macuna 6 —Co rʉmʉ ado jeyaro mʉa ti ñabojarise gãjerã ruyuriorã yirãji. Ito bajiri adi wi gaye gʉ̃tagã gajega joe jesabeto yiroja, yiyijʉ Jesús ĩnare.
Luke 21:24 in Macuna 24 Masa jãjarã godarã yirãji ĩna gãmeri sĩaroca. Ito yicõri gãjerãre ñiacõri jaje cʉtorijʉ tubiarã yirãji ĩna. Ito yicõri gaje sita gãna gãjerã ñabojarãti Jerusalén cʉtojʉ ejacõri ñarã yirãji ĩna. Dios ĩ ãmorocõti iti sitare ñarã yirãji ĩna, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
John 4:21 in Macuna 21 Iso ito yijare: —Yʉre tʉorʉ̃nʉña romio mʉ. Co rʉmʉ Diore mʉa rʉ̃cʉbʉoroti rʉmʉ ejaro yiroja. Adi buro meje, ito yicõri Jerusalénjʉ wamenati Diore rʉ̃cʉbʉo ñarã yirãji mʉa.
Acts 15:1 in Macuna 1 Iti rodoriti Antioquíajʉ ejayijarã Judea sita gãna. Ito ejacõri Jesure tʉorʉ̃nʉrãre judio masa ĩna yisotirere riasoyijarã ĩna: —Jane mejejʉ Moisés ñayorʉ ĩ rotiado bajiro wiro mʉa tabeja, mʉare masobiquĩji Dios, yiyijarã ĩna.
Acts 21:21 in Macuna 21 Gãjerãjʉama ado gãnare ado bajiro ĩnare gotiama: “Mani masa gãjerã cʉtorijʉ ñarãre queno riasobisĩ Pablo. Ito yicõri Moisés ñayorʉ ĩ rotire gayere jidicã rotiñi ĩ. Ĩna rĩa ʉ̃mʉare wiro ta rotibisĩ ĩ. Ito yicõri mani masa yisotire gayere jidicã rotiñi Pablo”, yisotiama coriarã mʉre bʉsirã, yicã Pablore.
Acts 25:8 in Macuna 8 Ito ĩna yija tʉocõri, “Yʉre seti ma”, yirocʉ ado bajiro yiyijʉ Pablo: —Gʉa judio masa rotirise cʉdibicʉ meje ña yʉ. Dios ya wi ñeñogʉ̃ sãjabiticʉ yʉ. Ito yicõri Roma gagʉ ʉjʉre cʉdibiticõ yibiticʉ yʉ, yiyijʉ Pablo ito tʉo rujirãre.
Acts 28:17 in Macuna 17 Gʉa ejaja bero ʉdia rʉmʉ tʉjaroca, judio masa ñasari masare ji rotiquĩ Pablo. Ĩna minijua jediroca ado bajiro ĩnare gotiquĩ ĩ: —Yʉ ñarã, disejʉa mani ñarãre ñeñarise yibiticʉ yʉ. Mani ñicʉsabatia ĩna rʉ̃cʉbʉore cʉni ñeñaro yibiticʉ yʉ. Ito yʉ yibitibojarocati Jerusalénjʉ mani masa yʉre ñiacõri Romano masare ĩsicã ĩna yʉre.
Galatians 3:19 in Macuna 19 Ito bajicõri, ¿no yija ĩ rotirisere cũyijari Dios manire? Ado robojʉa bajia. “Dios rotirisere cʉdi jeo masibea yʉ. Ñeñaro yi jaigʉ ña yʉ”, mani yitoni ĩ rotirisere cũñi Dios manire. Ito bajiri, “Sĩgʉ̃ mʉ janamina sʉoriti masare masogʉ̃ yigʉja yʉ”, Abrahamre yirʉ ĩ ejaroto riojʉa ĩ rotire ñacãyijʉ manire. Dios ĩmasiti, Moisésre gotibisijʉ ĩ rotirise. Ĩ ñaro gãna ángel mesare Moisésre goti rotiyijʉ Dios. Ĩna gotija tʉocõri, judio masajʉare gotiyijʉ Moisés mʉcana.
Galatians 3:23 in Macuna 23 Iti rʉmʉ, “Jesucristore yʉ tʉorʉ̃nʉja ticõri, yʉre masogʉ̃ yiguĩji Dios”, yi masibiticʉ mani maji. Itire mani masiroto riojʉa, “Dios ĩ rotirise riti ña mani cʉdiroti”, yi tʉoĩacʉ mani maji. Ito bajibojarocati Dios ĩ rotirise cʉdi ãmobojarãti, cʉdi jeo masibiticʉ mani.
Galatians 4:3 in Macuna 3 Mani cʉni Jesucristore mani tʉorʉ̃nʉroto riojʉajʉ ito bajiroti bajibojacʉ maji. “Bʉcʉrã rotire yʉ cʉdi jeobeja quenabeto tõbʉjagʉ yigʉja yʉ”, yi tʉoĩabojacʉ mani. Ito bajiri Cristore masibiticõri rʉ̃mʉ́are moa ĩsirã bajiro bajirã ñacʉ mani maji.
Hebrews 7:11 in Macuna 11 Leví janerãbatiana sʉoriti ĩ rotirise cũyijʉ Dios, judio masare. Leví janerãbatiare paia ĩna ñaroca yiñi Dios. Sĩgʉ̃ Leví janami ñayijʉ pai ñasagʉ, Aarón wame cʉtigʉ. Aarón ĩ janerãbatia rãca masa ĩna Diore ĩsiroti boca ãmiyijarã ĩna. Boca ãmicõri Diore soe ĩsiyijarã ĩna, masa ĩna ñeñaro yirise waja yirã. Ito bajiro ĩna yibojarocati, “Seti ma mʉare. Queno yirã ña mʉa”, yibisijʉ Dios ĩnare. Ito bajiri Melquisedec ñasagʉre bajiro bajigʉre cõayijʉ Dios, masare ĩ goda ĩsitoni. Aarón mesa waibʉcʉrãre soe ĩsicõri, masa ĩna ñeñaro yirise waja, waja yi jeocõajama gãji masare bʉsi ĩsirocʉ cõabitiborʉ Dios.
Hebrews 8:6 in Macuna 6 Cristo manire bʉsi ĩsiri masʉre moare ñasarise cũñi Dios. Paia ñayoana bʉcʉrã rotirere cʉdigoana ĩna yiado rẽtoro yigʉ ñami Cristo. “Masa yʉ Macʉre ĩna tʉorʉ̃nʉja, ĩnare queno yigʉ yigʉja yʉ. Ĩna ñeñaro yirisere ãcabojocõri, ĩnare masogʉ̃ yigʉja yʉ”, yami Dios ĩ oca tutina.
Hebrews 9:9 in Macuna 9 “Ricati bajia adi rʉmʉri”, mani yi tʉoĩaroca yami Espíritu Santo. Mani ñicʉsabatia Diore rʉ̃cʉbʉorona waibʉcʉrãre soe ĩsiyijarã ĩna. Ito bajiro yibojarãti ĩna tʉoĩarise, “Seti cʉti ña yʉ maji”, yi tʉoĩayijarã ĩna.
Hebrews 10:1 in Macuna 1 Bʉcʉ ocana sʉoriti quenaro ĩnare Cristo ĩ yiroti gayere masisʉoyijarã masa. Ñarocõti ĩ queno yiroti masi jeobisijarã ĩna maji. Bʉcʉ oca cʉdirã co rodo rʉyabeto waibʉcʉrã sĩacõri Diore soe ĩsisotiyijarã ĩna. Ito bajiro ĩna yibojarocati, “Yʉ tija, seti ma ĩnare”, yibisijʉ Dios. Ito bajiri bʉcʉ ocare mani tʉo sʉyabojaja Dios tʉ ejamena yirãji mani.
Hebrews 12:26 in Macuna 26 Jane mejejʉ mani ñicʉsabatiare ĩ bʉsija sita ʉeroca yiyijʉ Dios. Mʉcana ado bajiro gotiami Dios ĩ oca tutina: “Mʉcana tʉdi iti ʉeroca yʉ yija, sita riti ʉeroca yibicʉja yʉ. Ũmacʉ̃jʉ cʉni ʉeroca yigʉ yigʉja yʉ”, yi gotiami Dios ĩ oca tutina.