Acts 4:27 in Macuna 27 ’Riti yiñi David. Ĩ gotiado bajiroti bajicʉ gʉa ya cʉto. Ʉjʉ Herodes, ito yicõri Poncio Pilato, judio masa meje cʉni, ito yicõri Israel sita gãna cʉni cojʉti minijua ñañi ĩna. Mʉ Macʉ, ñeñarise yibicʉre ñeñaro yirona minijuañi ĩna, masare masotoni mʉ cõarʉre.
Other Translations King James Version (KJV) For of a truth against thy holy child Jesus, whom thou hast anointed, both Herod, and Pontius Pilate, with the Gentiles, and the people of Israel, were gathered together,
American Standard Version (ASV) for of a truth in this city against thy holy Servant Jesus, whom thou didst anoint, both Herod and Pontius Pilate, with the Gentiles and the peoples of Israel, were gathered together,
Bible in Basic English (BBE) For, truly, in this town, against your holy servant, Jesus, who was marked out by you as Christ, Herod, and Pontius Pilate, with the Gentiles and the people of Israel, came together,
Darby English Bible (DBY) For in truth against thy holy servant Jesus, whom thou hadst anointed, both Herod and Pontius Pilate, with [the] nations, and peoples of Israel, have been gathered together in this city
World English Bible (WEB) For truly, in this city against your holy servant, Jesus, whom you anointed, both Herod and Pontius Pilate, with the Gentiles and the people of Israel, were gathered together
Young's Literal Translation (YLT) for gathered together of a truth against Thy holy child Jesus, whom Thou didst anoint, were both Herod and Pontius Pilate, with nations and peoples of Israel,
Cross Reference Matthew 2:13 in Macuna 13 Ñocõare riasotiri masa ĩna tʉdija bero ángel goayijʉ Josére ĩ cãirojʉ. Ado bajiro yiyijʉ ĩ ĩre: —Yujiya, macʉacãre, ĩ jacore cʉni Egiptojʉ ãmi rudi wasa mʉ. Itojʉ riti ñama maji yʉ mʉre gotirocõjʉti. Herodes macʉacãre sĩarocʉ ĩre ãmagʉ̃ yiguĩji, yiyijʉ ángel Josére.
Matthew 14:1 in Macuna 1 Iti rʉmʉriti Galilea gagʉ ʉjʉ, Herodes wame cʉtigʉ Jesús gaye oca tʉoyijʉ.
Matthew 20:18 in Macuna 18 —Jerusalénjʉ ejarã warã, mʉja wasʉoa mani. Jerusalénjʉ mani ejaroca Masa Rĩjorʉre ñiarã yirãji masa. Ito yicõri paia ʉjarãre, judio masa rotirise riasori masare cʉni ĩre ĩsirã yirãji ĩna. Ĩnajʉ ĩre sĩa rotirã yirãji. Ĩti ña yʉ Masa Rĩjorʉ.
Matthew 21:28 in Macuna 28 Mʉcana judio masa bʉcʉrãre ado bajiro seniĩaquĩ Jesús: —Mʉare oca gotigʉ ya yʉ. ¿Itire no bajiro tʉoĩarã yirãjida mʉa? Sĩgʉ̃ ñayijʉ jʉ̃arã rĩa cʉtigʉ. Ĩ macʉ ñasʉogʉre ado bajiro yiyijʉ ĩ: “Macʉ jane yʉ ya ote ʉyére moagʉ̃ wacʉ ya mʉ”, yiyijʉ ĩ, ĩ macʉre.
Matthew 23:37 in Macuna 37 ’Jerusalén gãna mʉare cõañi Dios ĩre goti ĩsiri masa, ito yicõri ĩ oca riasori masare. Ĩre goti ĩsiri masa, ĩ oca riasori masa cʉni mʉare gotirona cõañi Dios. Ito bajibojarocati ĩnare sĩayija mʉa. Coji meje mʉare mioju ãmobojacʉ yʉ. Cara iso rĩare caero rocajʉ iso miojuro robo bajiro, mʉare yi ãmobojacʉ yʉ. Ito bajiro yʉ yi ãmobojarocati ãmobiticʉ mʉa.
Matthew 26:3 in Macuna 3 Iti rʉmʉri paia mesa ʉjʉ Caifás wame cʉtigʉ ya wijʉ minijuacõri tʉoĩa ñayijarã paia ʉjarã, ito yicõri judio masa bʉcʉrã cʉni.
Matthew 26:59 in Macuna 59 Paia ʉjarã, ʉjarã ñasari masa cʉni Jesure sĩa ãmoyijarã ĩna. Ito bajiri, “Ado bajiro ñeñaro yiquĩ Jesús”, yi rʉo gotironare ãmabojayijarã ĩna.
Matthew 27:2 in Macuna 2 Ito bajiro ĩna yija bero Jesure ãmojʉ siacõri ãmi wayijarã ĩna. Ito yicõri ĩre ãmi wacõri Pilatore ĩsiyijarã ĩna. Romano masa ʉjʉ ñayijʉ Pilato.
Matthew 27:11 in Macuna 11 Jesure ãmi wacõri Romano masa ʉjʉ Pilato wame cʉtigʉ tʉ ãmi ejayijarã ĩna. Ito bajiri ĩ riojo rʉ̃gõyijʉ Jesús. Ĩ Jesure ado bajiro seniĩayijʉ: —¿Mʉti ñati judio masa ʉjʉ? yiyijʉ ĩ Jesure. —Mʉ yiro bajiroti bajia, yiyijʉ Jesús ĩre.
Matthew 27:40 in Macuna 40 Ado bajiro yi aja tudiyijarã ĩna Jesure: —“Dios ya wire jore batecãcõri mʉcana ʉdia rʉmʉ beroti menicõgʉ̃ yigʉja yʉ”, mʉ yigʉ ñaja mʉmasiti mʉ ya rujʉre masogʉ̃ yigʉja mʉ. “Riti Dios Macʉ ña yʉ”, mʉ yijama, mʉmasiti yucʉtẽore rujigogʉ yigʉja mʉ, yi aja tudiyijarã ĩna Jesure.
Mark 10:33 in Macuna 33 —Queno tʉoya mʉa. Jerusalénjʉ warã ya mani. Itojʉ Masa Rĩjorʉ yʉ ñajare yʉre ñiarã yirãji masa. Paia ʉjarã ito yicõri judio masa rotirise riasori masare cʉni ĩsirona yʉre ñiarã yirãji ĩna. Ito bajiri yʉre boca ãmicõri sĩa rotirã yirãji ĩna. “Ĩmo ĩre sĩaña”, yirã yirãji ĩna gawa masare.
Mark 14:1 in Macuna 1 Jʉa rʉmʉ rʉyayijʉ basa ĩna meniroto. Naju wadarise ʉco wʉoya mani bare basa ñayijʉ. Iti wame ñayijʉ Pascua. Iti rʉmʉri Jesure sĩa ãmoyijarã paia ʉjarã, judio masa rotirise riasori masa cʉni. Jesure ñia ãmorã, “¿No bajiro ĩre oca menirʉjati mani?” yi tʉoĩayijarã ĩna.
Mark 14:43 in Macuna 43 Jesús ĩ bʉsiroca riti ejayijʉ Judas. Jesús rãca riasotigʉ ñayijʉ Judas, jʉa gʉbojeno ñagʉ̃. Judas rãca masa jãjarã wadiyijarã. Sarera jãi rʉcocõri, yucʉ rʉcocõri wadiyijarã ĩna. Ĩnare cõayijarã paia ʉjarã, judio masa rotirise riasori masa, ito yicõri bʉcʉrã cʉni.
Mark 15:1 in Macuna 1 Iti bususʉoroca paia ʉjarã, bʉcʉrã cʉni minijuayijarã. Ito yicõri judio masa rotirise riasori masa, ʉjarã ñasarã cʉni ñajediro minijuayijarã. Minijuacõri Jesure ãmo siacõri ĩre ãmi wayijarã Pilato tʉjʉ.
Mark 15:31 in Macuna 31 Paia ʉjarã, judio masa rotirise riasori masa cʉni ito bajiroti aja tudiyijarã ĩna Jesure: —Gãjerãre masobojagʉti ĩmasiti maso masibeami ĩ, yiyijarã ĩna.
Luke 1:35 in Macuna 35 Iso ito yija tʉocõri, ado bajiro isore cʉdiyijʉ ĩ: —Ĩ ya ʉsiti mʉre queo sãgʉ̃ yiguĩji Dios. Ito yicõri ĩ masirise mʉ rãca ñaro yiroja. Ito bajiro Dios ĩ yija ĩ ya ʉsiti mʉ macʉ sãñarise bajiro yiroja mʉre. Ito bajiri macʉacã mʉ rʉcorocʉ Dios ĩ ãmorise riti yigʉ yiguĩji ĩ. “Dios Macʉ ñami ĩ”, yirã yirãji masa. Gaje ado bajiro mʉre gotia yʉ.
Luke 4:18 in Macuna 18 Espíritu Santo yʉ rãca ñami. Bojoro bʉjarãre oca quenarise yʉ gotitoni yʉre cũñi Espíritu Santo. Ito yicõri ĩna ya ʉsijʉ bojori bʉjarãre ĩna wanʉ quenaroca yʉ yitoni yʉre cũñi ĩ. Tubia ecoanare yʉ bucõatoni yʉre cũñi Espíritu Santo. Ñeñaro yirise jidicãjaro ĩna yirocʉ, yʉre cũñi Espíritu Santo. Ito bajiri cajea timenare cʉni mʉcana ĩna tʉdi tiroca yirocʉre yʉre cũñi Espíritu Santo. Ito yicõri gãjerã ñeñaro yi ecoana ĩna jidicãroca yirocʉre yʉre cũñi Espíritu Santo.
Luke 9:22 in Macuna 22 Ito yicõri ĩnare ado bajiro yiyijʉ Jesús: —Yʉ Masa Rĩjorʉ ñeñaro tõbʉjagʉ yigʉja yʉ. Ito bajiri judio masa bʉcʉrã, paia ʉjarã, ito yicõri judio masa rotirise riasori masa cʉni yʉre ti tudirã yirãji ĩna. Ito bajiri yʉre sĩarã yirãji masa. Ito bajiro yʉre ĩna yibojarocati yʉ godaja bero, ʉdia rʉmʉ bero mʉcana tʉdi yʉ catiroca yigʉ yiguĩji Dios, yiyijʉ Jesús ĩnare.
Luke 13:31 in Macuna 31 Iti rʉmʉti Jesure oca gotirã ejayijarã fariseo gaye tʉoĩarã: —Rudi wasa adijʉre. Herodes mʉre sĩa ãmoami, yiyijarã ĩna Jesure.
Luke 18:31 in Macuna 31 Ito ĩ yija bero jʉa gʉbojeno ñarã, ĩ rãca riasotirãre ricati bʉsa ji wayijʉ Jesús ĩnare bʉsirocʉ. Ito yicõri ado bajiro yiyijʉ ĩ ĩnare: —Adocãta Jerusalénjʉ warã ya mani. Itojʉ mani ejaroca jane mejejʉ Diore goti ĩsiri masa ĩna ucado bajiroti rẽtaro yiroja Masa Rĩjorʉre.
Luke 20:13 in Macuna 13 ’Iti jeyaro bajija ticõri, ado bajiro tʉoĩayijʉ iti sita ʉjʉ: “¿No bajiro yirʉjati yʉ? Ado bajiro yicʉja yʉ. Yʉ macʉ, yʉ maigʉ̃re cõagʉ̃ ya yʉ. Ĩre ĩna tija rʉ̃cʉbʉorã yirãji gajea”, yi tʉoĩabojayijʉ ĩ.
Luke 22:1 in Macuna 1 Iti rʉmʉriti cõña wayijʉ naju wadarise ʉco wʉoya mani bare basa. Gaje Pascua wame cʉtiyijʉ iti basa.
Luke 22:47 in Macuna 47 Jesús ĩ bʉsiroca riti, masa jãjarã ejayijarã. Ĩnare ũmatã wacʉ Jesús tʉ eja rʉ̃gʉ̃yijʉ Judas wame cʉtigʉ. Ĩ ñayijʉ Jesús rãca riasotigorʉ jʉa gʉbojeno ñarã rãca ñagorʉ. Jesús tʉ ejacõri wayugajʉ muwãcõri usuyijʉ ĩre.
Luke 22:63 in Macuna 63 Jesure ñiacõri ĩre coderi masa aja tudiyijarã. Ito yicõri ĩre jayijarã.
Luke 23:7 in Macuna 7 —Galilea gagʉti ñami ĩ, yiyijarã ĩna. Ĩna ito yija tʉocõri: —Adi rʉmʉriti ejami Galilea gagʉ ʉjʉ Herodes wame cʉtigʉ. Ito bajiri ĩ tʉ ãmi wasa mʉa, yiyijʉ Pilato ĩnare.
John 1:11 in Macuna 11 Adi macãrʉcʉ̃ro ĩ rujeore ñabojarocati ĩ ñarãjʉa ĩre boca ãmibisijarã.
John 10:36 in Macuna 36 Yʉre besecõri adi sitajʉ yʉre cõaquĩ Dios. Ito bajiri, “Dios Macʉ ña yʉ”, yʉ yijare, ¿no yija, “Diore bʉsitua mʉ”, yati mʉa yʉre?
John 18:1 in Macuna 1 Ito bajiro Jesús ĩ bʉsija bero Cedrón wame cʉtiri jaribʉ sidʉjajʉ wacʉ gʉa ĩ rãca. Ito wacõri ote wese wijacʉ gʉa, Jesús rãca.
John 18:19 in Macuna 19 Jesure ĩna ãmi ejaja ticõri, paia ʉjʉ Anás wame cʉtigʉ Jesure ado bajiro seniĩasʉoyijʉ: —¿Noa ñati mʉ rãca riasotiana? Ito yicõri, ¿ñe gaye ĩnare riasocati mʉ? yiyijʉ ĩ Jesure.
John 18:28 in Macuna 28 Ito yija bero Caifás ya wina romano masa ʉjʉ ya wijʉ Jesure ãmi wayijarã ĩre ñiana. Ito ĩna yiroca riti busu mʉja wadicoayijʉ ĩja. Ĩna judio masa romano masa ʉjʉ ya wijʉ sãjabisijarã ĩna. “Gaje masa ya wi mani sãjaja pascua basa bare bamenaji mani”, yi tʉoĩarã sãjabisijarã ĩna.
John 19:34 in Macuna 34 Ito bajibojarocati Jesús ya warubʉ sare cudaquĩ sĩgʉ̃ surara masʉ. Ito ĩ yirocati rí ide wʉsarise budicʉ.
Acts 2:27 in Macuna 27 Cʉna yʉ masia godarã watojʉ yʉre wagobicʉja mʉ. Mʉ Macʉ ña yʉ. Mʉre rʉ̃cʉbʉoa yʉ. Ito bajiri yʉ ya rujʉ jogaroca yibicʉja mʉ.
Acts 3:13 in Macuna 13 Ado robojʉa bajia. Jesús ũmacʉ̃jʉ gagʉ ĩre yisioñi. Mani ñicʉsabatia Abraham, Isaac, ito yicõri Jacob cʉni Diore riti rʉ̃cʉbʉoyijarã ĩna. Dios ĩna rʉ̃cʉbʉorʉ mʉcana ĩti ñami ĩja. Godarʉre tʉdi catiocõri, masa ĩna rʉ̃cʉbʉoroti gayere jidicãyijʉ Dios ĩ Macʉ Jesure. Ĩ Jesureti ñiacõri ĩsiyija mʉa, ñari masa ʉjarãre, ĩre ĩna sĩatoni. Ʉjʉ Pilato, Jesure ĩ bucõa ãmobojarocati, mʉajʉa bucõare ãmobisija.
Acts 4:30 in Macuna 30 Mʉ masirisena masa cõrãre masoña mʉ. Ito yicõri tiyamani cʉni yiya mʉ, “Jesuna sʉoriti bajia adi”, masa ĩna yitoni, yiyijarã ĩna Diore bʉsirã.
Acts 10:38 in Macuna 38 Jesús Nazaret gagʉre Espíritu Santo ĩ quedi sãjaroca yiyijʉ Dios. Ito yicõri ĩ masirise jidicãñi Dios Jesure. No ĩ waro bajiro masare queno yiñi Jesús. Rʉ̃mʉ́a sãñarãre ĩ ti bʉjaja, rʉ̃mʉ́are bucõañi Jesús. “Ito bajiro yiñi Jesús, Dios ĩ rãca ñaja”, yi tʉoĩa mʉa.
Hebrews 7:26 in Macuna 26 Jesucristo rʉyabojañi maji, manire bʉsi ĩsirocʉ. Manire yiari Diore ĩ bʉsi ĩsibeja, Dios tʉ ejamenaji mani. Dios ĩ ñajare, ñeñarise ma ĩre. Ñeñaro yigʉ meje ñayijʉ ĩ. Ñe seti macʉ ñayijʉ ĩ. Masa ñeñaro yirãre bajiro meje bajigʉ ñami ĩ. Ũmacʉ̃jʉ gãna rẽtoro ñasagʉ ĩ ñaroca yiyijʉ Dios Jesure.