Acts 3:19 in Macuna 19 Ito bajiri iti oca tʉocõri ñeñaro mʉa yirisere jidicãña mʉa. Ito yicõri Dios ĩ ʉsi cʉtiro bajiro tʉoĩaña mʉa, ñeñaro mʉa yirise ĩ ãcabojotoni. Ito yija Dios mʉa ya ʉsijʉ ʉsirioya mani mʉare jidicãguĩji.
Other Translations King James Version (KJV) Repent ye therefore, and be converted, that your sins may be blotted out, when the times of refreshing shall come from the presence of the Lord.
American Standard Version (ASV) Repent ye therefore, and turn again, that your sins may be blotted out, that so there may come seasons of refreshing from the presence of the Lord;
Bible in Basic English (BBE) So then, let your hearts be changed and be turned to God, so that your sins may be completely taken away, and times of blessing may come from the Lord;
Darby English Bible (DBY) Repent therefore and be converted, for the blotting out of your sins, so that times of refreshing may come from [the] presence of the Lord,
World English Bible (WEB) "Repent therefore, and turn again, that your sins may be blotted out, so that there may come times of refreshing from the presence of the Lord,
Young's Literal Translation (YLT) reform ye, therefore, and turn back, for your sins being blotted out, that times of refreshing may come from the presence of the Lord,
Cross Reference Matthew 13:15 in Macuna 15 Adocãta gãna yʉ tʉoĩaro bajiro ĩna ya ʉsina yʉre tʉoĩa ãmobeama ĩna. Tʉobojarãti ñeñaro tʉo godo weorãji. Ito yicõri tibojarãti bibicãna bajiro bajiama ĩna. Yʉ ĩobojarise ti ãmobeama. Ĩna ya gãmo gojena tʉo ãmobeama ĩna. Ĩna ya ʉsina tʉo masi ãmobeama ĩna. Ito yicõri yʉre yisio rotirã ejamena yirãji ĩna, yi gotiami Dios, yi ucayoñi Isaías ñayorʉ, yiquĩ Jesús gʉare.
Matthew 18:3 in Macuna 3 Ado bajiro yiquĩ Jesús gʉare: —Riti mʉare gotia yʉ. Mʉa ñeñaro yirise mʉa jidicãbeja, ito yicõri bʉcʉrãre rĩaca ĩna tʉorʉ̃nʉro bajiro yʉre mʉa tʉorʉ̃nʉbeja, ũmacʉ̃jʉ Dios ĩ rotirojʉ ejamena yirãji mʉa.
Luke 1:16 in Macuna 16 Mʉ macʉ ĩ riasorise tʉocõri Israel sita gãna jãjarã mani Ʉjʉ Dios rãca tʉdi ʉsi cʉtirã yirãji ĩna.
Acts 1:6 in Macuna 6 Jesús rãca minijuacõri ado bajiro seniĩayijarã ĩna ĩre: —Jane mejejʉ romano masa gʉa ya sita ẽmacõri gʉare moa rotiyoñi ĩna. ¿Adocãta ĩnare bucõagʉ̃ yigʉjada mʉ? Ito yicõri, ¿ado gʉa rotigorajʉ mʉcana gʉare jʉdacõa rotigʉ yigʉjada mʉ? yiyijarã ĩna Jesure.
Acts 2:38 in Macuna 38 Ĩna ito yija tʉocõri, Pedro ado bajiro cʉdiyijʉ ĩnare: —Ñeñaro mʉa yirise jidicãña, mʉa ñeñaro yirisere Dios ĩ ãcabojotoni. Ito yicõri, “Jesucristore masirã ñama”, gãjerã ĩna yi masitoni, idé gu rotiya mʉa. Ito yija Espíritu Santo queo sãgʉ̃ yiguĩji Dios mʉare.
Acts 3:21 in Macuna 21 Adocãta ũmacʉ̃jʉ ñaguĩji Cristo. Co rʉmʉ adi macãrʉcʉ̃rore mʉcana quenogʉ̃ yiguĩji Dios, ĩ goticãdo bajiroti. Dios ĩ queno tĩori rʉmʉ bocatigʉ yiguĩji Jesucristo. Adi ña Dios oca goti ĩsiri masa, Diore rʉ̃cʉbʉorã ĩna ucare.
Acts 11:18 in Macuna 18 Iti tʉocõri Pedrore bʉsitu jidicãyijarã ĩna: —Queno yigʉ ñami Dios. Judio masa meje ĩna ñabojarocati, ñeñaro ĩna yirisere jidicãja, catitĩñare gaye ĩna bʉjatoni ĩnare cũñi Dios, yiyijarã judio masa Jesure boca ãmigoana.
Acts 11:21 in Macuna 21 Queno ĩna bʉsitoni ĩnare ejabʉayijʉ Dios. Ito bajiri Dios oca tʉocõri jãjarã masa, bʉcʉrã ʉsi ĩna tʉoĩarise jidicãyijarã ĩna. Ito yicõri Jesure boca ãmiyijarã ĩna.
Acts 15:3 in Macuna 3 Ito ĩna yija tʉocõri, Jerusalénjʉ wasʉoyijarã Pablo mesa. Jerusalénjʉ warã Fenicia sita, Samaria sita cʉni Dios oca riaso rẽta wayijarã ĩna, iti cʉtori gãna. “Gʉa riasoja, judio masa meje ñarã, ñeñaro ĩna yirise jidicãcõri Diore tʉorʉ̃nʉcã ĩna. Manire bajiroti Diore tʉorʉ̃nʉcã ĩna cʉni”, yiyijarã Pablo mesa ĩnare. Ito bajiro ĩna yija tʉocõri, bʉto wanʉ quenayijarã Jesure tʉorʉ̃nʉrã.
Acts 17:26 in Macuna 26 ’Cajerojʉ ʉ̃mʉgʉ̃ sĩgʉ̃reti menisʉoyijʉ Dios. Ĩ́na sʉoriti jãjarã masa buturi gãna meniñi Dios. Adi macãrʉcʉ̃ro ĩna ña batatoni jeyaro batoyijʉ Dios. Ĩ ñami, “Itocõ rujearã yirãji, adi sita gãna ñarã yirãji, ito yicõri itocõ catirã yirãji ĩna”, yiri masʉ.
Acts 26:18 in Macuna 18 Ĩna tʉ mʉre cõacʉja yʉ, yʉ oca ĩna tʉo masitoni. Yʉ oca mʉ gotija ñeñaro yi ñabojana, quenarise yi ñarã yirãji ĩja. Rãitĩarojʉ ñabojana busurojʉ ñarã yirãji mʉcana. Yʉ ñagʉ̃ yigʉja ĩna ʉjʉ. Rʉ̃mʉ́ ĩ rotirise cʉdirã meje ñarã yirãji ĩna. Yʉre ĩna tʉorʉ̃nʉja, ñeñaro ĩna yirisere ãcabojocʉja yʉ. Ito bajiri Dios ĩ besecãna rãca catitĩñarã yirãji ĩna”, yi ruyucʉ oca yʉre, yiyijʉ Pablo Agripare.
Romans 11:25 in Macuna 25 Yʉ ñarã, masa ĩna masibiticati gayere, mʉare gotigʉ ya yʉ. Dios ĩ beseana ña mani. “Jeyaro masirã ña mani”, mʉa yi tʉoĩabititoni, iti gaye ocare mʉare gotia yʉ. Adocãta judio masa jãjarã ñama Diore tʉo ãmomena. Ito bajiro bajitĩñamenaji ĩna. Judio masa meje ñarã, Dios ĩ besecãna, Jesure ĩna tʉorʉ̃nʉja ticõri, judio masa cʉni Diore ãmorã yirãji ĩna.
2 Thessalonians 1:7 in Macuna 7 Adocãta tʉoĩa bʉjatobitibojarãti itire ito bajiro bajitĩñamenaji mani. Co rʉmʉ mʉa tujacãroca yigʉ yiguĩji Dios. Gʉare cʉni ito bajiroti yigʉ yiguĩji. Ito bajiro yigʉ yiguĩji mani Ʉjʉ ũmacʉ̃jʉ ĩ goaĩori rʉmʉ. Ũmacʉ̃jʉ goaĩocõri jãjarã ángel mesa rãca wadigʉ yiguĩji ĩ. Jea ʉ̃jʉro yorise bajiro bʉto busurise wato wadirã yirãji ĩna.
2 Thessalonians 1:10 in Macuna 10 Iti rʉmʉ Jesucristo ĩ tʉdi ejari rʉmʉ ĩ ñarã ĩre tʉorʉ̃nʉrã ĩre ti wanʉrã yirãji ĩna. Ito yicõri, “Ĩ ñami rẽtoro masigʉ̃”, ĩre yi rʉ̃cʉbʉorã yirãji ĩna. Mʉare gʉa riasorise tʉorʉ̃nʉrã ñari ĩna rãca ĩre ti wanʉrã yirãji mʉa cʉni.
2 Timothy 2:25 in Macuna 25 Dios oca ti tudirãre quenoti ĩ goti quenoja quena. Ito bajiro ĩnare ĩ gotija ĩna ñeñaro yirise jidicãroca yigʉ yiguĩji Dios gajea. Ito bajiri Dios oca ñasarise tʉorã yirãji gajea.
James 4:7 in Macuna 7 Ito bajiri Dios ĩ yiro bajiro cʉdirʉja manire. Rʉ̃mʉ́re cʉdibitirʉja manire. Ĩre mani cʉdibeja ticõri, rudicoagʉ yiguĩji rʉ̃mʉ́ ĩja.
James 5:19 in Macuna 19 Tʉoya yʉ ñarã mʉa. Sĩgʉ̃ Jesure ĩ jidicãja ticõri, mʉcana tʉdi Jesure ĩ tʉoĩatoni ĩre mani ejabʉaja quena. Ito bajiri ĩ ñeñaro yirise jaje ñabojarocati ĩ jidicãja ticõri, ĩ ñeñaro yirisere ãcabojogʉ yiguĩji Dios. Ito yicõri ĩ ya ʉsi ruyuriobicʉ yiguĩji ĩ. “Sĩgʉ̃ Jesure ĩ tʉoĩaroca mani yija, iti ña ñasarise”, yi tʉoĩa masia mani. Itocõ ña.
1 Peter 2:25 in Macuna 25 Queno tʉoya. Mʉare goti masiore ocana mʉare gotigʉ ya yʉ. Oveja coderi masa ĩna manija rocati ña ucuama ĩna. Ito bajiro rocati ñabojayija mani cʉni Cristore mani masiroto riojʉa. Adi rʉmʉriama mani ñeñaro yirise jidicãcõri Cristo rãca sĩgʉ̃re bajiro ʉsi cʉtirã ña mani ĩja. Ĩti ñami mani ya ʉsi godabe yirocʉ manire codegʉ, ito yicõri manire tirʉ̃nʉgʉ̃.
2 Peter 3:8 in Macuna 8 Yʉ ñarã adire ãcabojabesa mʉa. Ʉsirioro yigʉ meje ñami mani Ʉjʉ. Ĩ tija yoabea mil rodori ñarise. Co rʉmʉacãti bajiro bajia ĩ tija.
Revelation 21:4 in Macuna 4 Ĩna ya yago idere wejacãgʉ̃ yiguĩji Dios. Ito bajiri wanʉ quenatĩñarã yirãji ĩna. Ito bajiri godamena yirãji masa ĩja. Ito yicõri otimena yirãji ĩna. Bojori bʉjamena yirãji ĩna. Junirise mano yiroja ĩnare. Iti rʉmʉ bajigore iti rẽta jedijare ito bajiro bajirã yirãji ĩna, yire oca ruyucʉ ũmacʉ̃jʉ.