Acts 21:20 in Macuna 20 Iti tʉocõri queno wanʉ quenacõri, “Queno yigʉ ñami Dios”, yicã ĩna. Ito yicõri Pablore ado bajiro yicã ĩna: —Mani masa jãjarã ñama Jesure tʉorʉ̃nʉrã. Jesure tʉorʉ̃nʉrã ñabojarãti Moisés ĩ rotiado bajiro riti manire rotiama ĩna maji. ¿Itire masibeati mʉ?
Other Translations King James Version (KJV) And when they heard it, they glorified the Lord, and said unto him, Thou seest, brother, how many thousands of Jews there are which believe; and they are all zealous of the law:
American Standard Version (ASV) And they, when they heard it, glorified God; and they said unto him, Thou seest, brother, how many thousands there are among the Jews of them that have believed; and they are all zealous for the law:
Bible in Basic English (BBE) And hearing it, they gave praise to God; and they said to him, You see, brother, what thousands there are among the Jews, who have the faith; and they all have a great respect for the law:
Darby English Bible (DBY) And they having heard [it] glorified God, and said to him, Thou seest, brother, how many myriads there are of the Jews who have believed, and all are zealous of the law.
World English Bible (WEB) They, when they heard it, glorified God. They said to him, "You see, brother, how many thousands there are among the Jews of those who have believed, and they are all zealous for the law.
Young's Literal Translation (YLT) and they having heard, were glorifying the Lord. They said also to him, `Thou seest, brother, how many myriads there are of Jews who have believed, and all are zealous of the law,
Cross Reference Matthew 13:31 in Macuna 31 Mʉcana gaje goti masiore ocana ado bajiro masare gotiquĩ Jesús: —“Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩ rotirojʉ miojugʉ yiguĩji Dios”, yire oca masare mani riasoja, ado bajiro bajia iti. Tʉote mʉa. Sĩgʉ̃ ĩ ya weseca mostaza ajeri oteyijʉ.
Luke 12:1 in Macuna 1 Ito baji ñaroca jãjarã bʉsa masa minijuarã, bidi warã gãmeri cʉdayijarã ĩna. Ito bajiro ĩna baji ñaroca ĩ rãca riasotirãre ado bajiro gotisʉoyijʉ Jesús: —Fariseo gaye tʉoĩarãre queno tʉoĩa masima. Mʉa tiro riojo queno yirãji ĩna. Ito bajibojarãti mʉa tibetojʉ ñeñaro yirãji ĩna. “Queno yirã ña gʉa”, yirã ñabojarãti ñeñaro yama ĩna.
Luke 15:3 in Macuna 3 Ĩna ito yija tʉocõri, ado bajiro oca goti masioyijʉ Jesús:
Luke 15:32 in Macuna 32 Adi rʉmʉri mʉ ocabaji ĩ tʉdi ejaja ticõri, basa menirʉja manire. Ito yicõri wanʉrʉja manire. ‘Godacoañi’, yi tʉoĩabojacʉ yʉ. Ito yʉ yibojarocati catiñi ĩ. Ito yicõri, ‘Wisa godacoañi’, yi tʉoĩabojacʉ mani. Ito mani yibojarʉreti bʉjacõa mani”, yiyijʉ ĩ, ĩ macʉ ñasʉorʉre. Ito bajiroti manire cʉni boca ãmigʉ̃ yiguĩji Dios. Sĩgʉ̃ ĩ ñeñaro yirise jidicãja ticõri, bʉto wanʉre rãca ĩre boca ãmigʉ̃ yiguĩji Dios, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
John 12:24 in Macuna 24 Riti mʉare gotia yʉ. Trigo aje queno carabetoti jacajʉ iti quedija, judibetoja. Queno caracõri iti quedija, jaje judiro yiroja mʉcana. Godacõri mʉcana tʉdi catiado bajiro bajia iti.
Acts 2:41 in Macuna 41 Ito bajiro Pedro ĩ gotija tʉo wanʉcõri, ʉdiaji mil masa ñarã Jesure boca ãmiyijarã. Ito yicõri yoari mejeti idé gu rotiyijarã ĩna.
Acts 4:21 in Macuna 21 Itire tʉocõri: —Tʉdi bʉsi ʉyabesa Jesús gayere. Jesús gayere mʉa riasoja, quenabeto tõbʉjarã yirãji mʉa, yiyijarã ʉjarã mʉcana. Rudurʉ ñabojarʉ ĩ waja ticõri, Diore rʉ̃cʉbʉoyijarã masa. “Quenoguti yigʉ ñami Dios”, yiyijarã masa. Ito ĩna yija masicõri, masare bʉto güiyijarã ʉjarã. Ito bajiri Pedro mesare quenabeto tõbʉjaroca yibisijarã ĩna. Ito bajiri riojoti bucõacõyijarã ʉjarã Pedro mesare.
Acts 6:7 in Macuna 7 Masa jãjarã bʉsa tʉo wayijarã Dios ocare. Ito yiroca riti Jerusalénjʉ Jesure masirã jãjarã bʉsa bʉjʉ wayijarã. Ito yija Paia masa cʉni jãjarã Jesús ocare queno tʉorʉ̃nʉyijarã.
Acts 11:18 in Macuna 18 Iti tʉocõri Pedrore bʉsitu jidicãyijarã ĩna: —Queno yigʉ ñami Dios. Judio masa meje ĩna ñabojarocati, ñeñaro ĩna yirisere jidicãja, catitĩñare gaye ĩna bʉjatoni ĩnare cũñi Dios, yiyijarã judio masa Jesure boca ãmigoana.
Acts 15:1 in Macuna 1 Iti rodoriti Antioquíajʉ ejayijarã Judea sita gãna. Ito ejacõri Jesure tʉorʉ̃nʉrãre judio masa ĩna yisotirere riasoyijarã ĩna: —Jane mejejʉ Moisés ñayorʉ ĩ rotiado bajiro wiro mʉa tabeja, mʉare masobiquĩji Dios, yiyijarã ĩna.
Acts 15:5 in Macuna 5 Ito bajiro ĩna yija tʉocõri, coriarã fariseo gaye tʉoĩagoana Jesure tʉorʉ̃nʉrã bʉsirona wʉmʉ rʉ̃gʉ̃yijarã: —Mani masa meje ñarã Jesure ĩna tʉorʉ̃nʉja, mani yisotiro bajiro ĩna yire ãmoa gʉa. Moisés ĩ rotire gaye cʉdirʉjama ĩna, ito yicõri wiro tarʉjama ĩna, yiyijarã fariseo gaye tʉoĩagoana ito gãnare.
Acts 15:24 in Macuna 24 Ado bajiro oca tʉocʉ gʉa. Coriarã ado gãna mʉa tʉ ejacõri ʉsirioro yiñi ĩna. Ĩnare cõabiticʉ gʉa. Riojo gotimenati mʉa tʉoĩarise wisaroca yiñi ĩna. ‘Ʉ̃mʉgʉ̃re mʉa wiro tabeja, ito yicõri Moisés ñayorʉ ĩ rotire gaye mʉa cʉdi jeobeja, Jesure tʉorʉ̃nʉrã meje ña mʉa’, yi rʉoñi ĩna mʉare. Ito bajiro ĩna gotibojarocati, ‘Itire gotitẽña mʉa’, yi cõabiticʉ gʉa mʉa tʉjʉ ĩnare.
Acts 22:3 in Macuna 3 —Yʉ cʉni judio masʉti ña. Cilicia sita, Tarso wame cʉtiri cʉto rujearʉ ña yʉ. Ito yicõri ado Jerusalénjʉ bʉcʉarʉ ña yʉ. Gamaliel wame cʉtigʉna sʉoriti papera riasoticʉ yʉ. Mani ñicʉsabatia ĩna rotiyore gayere queno riasoticʉ yʉ. Adi rʉmʉri mʉa Diore cʉdisotiro bajiroti Diore cʉdi ãmosoticʉ yʉ cʉni.
Romans 10:2 in Macuna 2 Yʉ ñarã, Israel gãna, Dios ĩ ãmorise ĩna tʉoĩarisena bʉto yi ãmobojama ĩna. Ito bajibojarocati, “Iti ña ĩ ãmorise”, yi tʉoĩa masibeama ĩna.
Romans 15:6 in Macuna 6 Mani Ʉjʉ Jesucristo Jacʉ Diore mʉa rʉ̃cʉbʉotoni, ito bajiro yijaro Dios mʉare. Ito yicõri sĩgʉ̃re bajiro ʉsi cʉticõri, “Ĩ ñami rẽtoro masigʉ̃”, mʉa yi tʉoĩatoni, ito bajiro yijaro Dios mʉare.
Romans 15:9 in Macuna 9 Gaje ado bajiro wadiñi Cristo. “Masare ti maigʉ̃ ñari rẽtoro queno yigʉ ñami Dios”, judio masa meje cʉni ĩna yi masitoni, ado wadiñi Cristo. Dios oca tuti iti gotiado bajiroti ado bajiro gotiñi Cristo Diore: Judio masa meje tʉoro riojo, “Mʉ ña rẽtoro masigʉ̃”, yi mʉre rʉ̃cʉbʉogʉ yigʉja yʉ. Mʉre rʉ̃cʉbʉogʉ mʉ wame basa sẽacʉja yʉ, yiyijʉ Cristo Diore. Ito bajiro yi ucare ñayija jane mejejʉti.
Galatians 1:14 in Macuna 14 Yʉ mamʉ ñagʉ̃, gʉa judio masa tʉoĩare gaye queno rʉ̃cʉbʉocʉ yʉ. Gʉa masa bʉcʉrã ĩna rotire gayere yʉ rãca corocõ tʉjarã rẽto bʉsaro queno cʉdicʉ yʉ.
Galatians 1:24 in Macuna 24 “Jesucristore tʉorʉ̃nʉgʉ̃ ñami Pablo ĩja”, masa ĩna yija tʉocõri, Diore queno rʉ̃cʉbʉore ocana bʉsiñi ĩna.
2 Thessalonians 1:10 in Macuna 10 Iti rʉmʉ Jesucristo ĩ tʉdi ejari rʉmʉ ĩ ñarã ĩre tʉorʉ̃nʉrã ĩre ti wanʉrã yirãji ĩna. Ito yicõri, “Ĩ ñami rẽtoro masigʉ̃”, ĩre yi rʉ̃cʉbʉorã yirãji ĩna. Mʉare gʉa riasorise tʉorʉ̃nʉrã ñari ĩna rãca ĩre ti wanʉrã yirãji mʉa cʉni.
Revelation 19:6 in Macuna 6 Ito yija bero jãjarã ĩna bʉsiro robo bajiro ruyucʉ. Ito yicõri riacari ũmayuro robo bajiro ruyucʉ. Ito yicõri bʉjo ĩ bʉsirise robo bajiro ruyucʉ. Ado bajiro ruyucʉ iti: Rẽtoro masigʉ̃ ñami mani Ʉjʉ Dios. Ñimʉ gãji ĩ rẽtoro masigʉ̃ mami. Mani Ʉjʉ ñarocʉ ñacãmi ĩja. Aleluya, ĩre rʉ̃cʉbʉoto mani ĩja.