Acts 20:32 in Macuna 32 ’Yʉ ñarã, mʉare yiari Diore bʉsi ĩsigʉ̃ ya yʉ, mʉare ĩ tirʉ̃nʉtoni. “Manire ti maicõri mani ñeñaro yirise waja, waja yi ĩsiñi Dios”, yi mʉa tʉoĩaja, bʉto bʉsa ĩre mʉa tʉorʉ̃nʉroca yigʉ yiguĩji Dios. “Yʉ beseanare queno yigʉ yigʉja yʉ”, ĩ yiado bajiroti queno mʉare yigʉ yiguĩji Dios.
Other Translations King James Version (KJV) And now, brethren, I commend you to God, and to the word of his grace, which is able to build you up, and to give you an inheritance among all them which are sanctified.
American Standard Version (ASV) And now I commend you to God, and to the word of his grace, which is able to build `you' up, and to give `you' the inheritance among all them that are sanctified.
Bible in Basic English (BBE) And now, I give you into the care of God and the word of his grace, which is able to make you strong and to give you your heritage among all the saints.
Darby English Bible (DBY) And now I commit you to God, and to the word of his grace, which is able to build [you] up and give [to you] an inheritance among all the sanctified.
World English Bible (WEB) Now, brothers,{The word for "brothers" here and where the context allows may also be correctly translated "brothers and sisters" or "siblings."} I entrust you to God, and to the word of his grace, which is able to build up, and to give you the inheritance among all those who are sanctified.
Young's Literal Translation (YLT) and now, I commend you, brethren, to God, and to the word of His grace, that is able to build up, and to give you an inheritance among all those sanctified.
Cross Reference John 15:3 in Macuna 3 Yʉ riasorise tʉorʉ̃nʉcõri queno ña mʉa. Ʉeri mana bajiro bajia mʉa.
John 17:17 in Macuna 17 Mʉ oca ña oca riojo ñasarise. Mʉ ñarã queno yirã riti ĩna ñatĩñatoni mʉ oca ñasarisere ĩna masiroca yiya.
Acts 9:31 in Macuna 31 Iti rodoriti Judea sitajʉ, Samaria sitajʉ, ito yicõri Galilea sitajʉ cʉni ñeñarise tõbʉjabisijarã Jesure tʉorʉ̃nʉrã. Ĩnare ñeñaro yibisijarã gãjerã. Ito bajiri Jesús oca riasocõri bʉto bʉsa oca sẽoyijarã ĩna, Jesure tʉorʉ̃nʉrã. Ĩre rʉ̃cʉbʉorã Diore queno cʉdiyijarã ĩna. Ito bajiri Espíritu Santo ĩnare ejabʉaja jãjarã bʉsa bʉjʉ wayijarã ĩna, Jesure tʉorʉ̃nʉrã.
Acts 14:3 in Macuna 3 Ito bajiro ĩna yi codebojarocati Iconiojʉ yoari ña ucuyijarã Pablo mesa. Itojʉ ña ucurã bʉto oca sẽocõri, “Masare ti maicõri queno yiñi Cristo”, yire oca goti ucuyijarã ĩna. “Riti ña iti oca. Riojo Jesús oca gotiama ĩna”, masa ĩna yitoni, tiyamani Pablo mesa ĩna ĩoroca yiyijʉ Dios.
Acts 14:23 in Macuna 23 Cojʉ minijuara wi rʉyabeto Jesure tʉorʉ̃nʉrãre ũmatã ñarona bese cũyijarã ĩna. Diore rʉ̃cʉbʉorã bamena riti Diore bʉsiyijarã ĩna. “Ado gãna ñama mʉre tʉorʉ̃nʉrã. Ĩnare ejabʉa masia mʉ”, yiyijarã Pablo mesa Diore.
Acts 14:26 in Macuna 26 Ito cumana jẽa wacõri Siria sitajʉ Antioquía wame cʉtiri cʉtojʉ wayijarã ĩna. Antioquía ñayijʉ cajero ĩna wasʉoado. Itijʉti Dios oca ĩna goti ucuroto riojʉa, “Mʉ ĩnare moare cũado bajiro riti ĩna moa masitoni ĩnare ejabʉaya”, yiyijarã Jesure tʉorʉ̃nʉrã Diore. Ito bajiri ĩna rotiado bajiroti moa ucu tĩorã Antioquíajʉ tʉdi ejayijarã ĩna mʉcana Pablo mesa.
Acts 15:40 in Macuna 40 Pablojʉama Silasre baba cʉtiyijʉ ĩ rãca warocʉ. Itojʉ ĩna waroto riojʉa Dios ĩna rãca ñatoni Diore seniyijarã Jesure tʉorʉ̃nʉrã itojʉ gãna. Ito yija bero ware goticõri wasʉoyijarã Pablo mesa.
Acts 20:24 in Macuna 24 Ito bajiro yʉre ĩna yi ãmobojarocati bʉto itire tʉoĩa ʉsirio yibea yʉ. Yʉ catiriseama ñasarise meje ña. Mani Ʉjʉ yʉre moare ĩ cũre queno wanʉ quenacõri ñaro bajiroti itire cʉdi jeo ãmoa yʉ. Ĩ oca quenarise gotitoni yʉre cũñi Jesús. “Masare ti maicõri ĩ Macʉre goda ĩsi rotiyijʉ Dios”, yʉ yi gotitoni yʉre cũñi mani Ʉjʉ Jesús, yiquĩ Pablo.
Acts 26:18 in Macuna 18 Ĩna tʉ mʉre cõacʉja yʉ, yʉ oca ĩna tʉo masitoni. Yʉ oca mʉ gotija ñeñaro yi ñabojana, quenarise yi ñarã yirãji ĩja. Rãitĩarojʉ ñabojana busurojʉ ñarã yirãji mʉcana. Yʉ ñagʉ̃ yigʉja ĩna ʉjʉ. Rʉ̃mʉ́ ĩ rotirise cʉdirã meje ñarã yirãji ĩna. Yʉre ĩna tʉorʉ̃nʉja, ñeñaro ĩna yirisere ãcabojocʉja yʉ. Ito bajiri Dios ĩ besecãna rãca catitĩñarã yirãji ĩna”, yi ruyucʉ oca yʉre, yiyijʉ Pablo Agripare.
1 Corinthians 1:2 in Macuna 2 Mʉa Corinto cʉto gãna cʉni Dios ñarã ña mʉa. Ito bajiri adi papera cõa yʉ mʉare. Jesucristore tʉorʉ̃nʉrã ñari Dios ñarã ña mʉa. Dios mʉare beseñi ñeñarise yimenati mʉa ñatoni. No mani Ʉjʉ Jesucristore tʉorʉ̃nʉrãti ito bajiroti ĩna ñare ãmoguĩji Dios. Mani Ʉjʉ ñami Jesucristo. No ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩna Ʉjʉ ñami Jesucristo.
1 Corinthians 3:9 in Macuna 9 Gʉa Apolos rãca sĩgʉ̃re bajiro tʉoĩacõri Diore moa ĩsirã ña gʉa. Mʉa ña sita Dios ĩ coderijʉ robo bajirã. Gaje Dios ĩ wi menisʉori wi robo bajirã ña mʉa, ĩre cʉdisʉorã mʉa ñajare.
1 Corinthians 6:11 in Macuna 11 Iti rʉmʉjʉ ĩna robo bajirã ñayija mʉa maji. Mʉa ñeñaro yirisere waja yi ecoana ña mʉa ĩja. Ito bajiri Jesucristore tʉorʉ̃nʉcõri Dios ñarã ña mʉa ĩja. Espíritu Santona sʉoriti Dios ĩ boca ãmiana ña mani. “Ĩna ñama quenarã. Yʉre waja ruyuriobeama ĩna”, Dios ĩ yi tʉoĩarã ña mani.
Ephesians 1:14 in Macuna 14 Mani ya ʉsijʉ ĩ ñaja, ado bajiro ya mani: “Yʉ ñeñaro yirise waja, waja yi ĩsicãñi Dios. Ito bajiri ĩ rãca catitĩñagʉ̃ yigʉja yʉ. Ito yicõri jeyaro ũmacʉ̃jʉ ĩ goticãdo bajiroti bʉjagʉ yigʉja yʉ”, yi tʉoĩa mani. Ito bajiri, “Rẽtoro queno yiñi Dios”, yi rʉ̃cʉbʉoariti ñarʉja manire.
Ephesians 1:18 in Macuna 18 Manire besecõri mani ñeñaro yirisere coe jeoñi Dios. Ito yicõri ĩ ñarã mani ñatoni, manire cũñi Dios. Ĩ ñarã ñacõri, ũmacʉ̃jʉ catitĩñare gaye boca ãmirã yirãji mani. Iti ña oca rẽtoro quenarise. Itire queno mʉa tʉo masitoni, Diore bʉsisotia yʉ.
Ephesians 2:20 in Macuna 20 Gʉ̃ta wi masa ĩna meni ãmoja, sita bʉtirise ãmarã yirãji ĩna, wi iti jujabe yirona. Sita quenarise bʉjacõri, gʉ̃ta ajeri quenarise ãmarã yirãji ĩna, yoari iti wi ñatoni. Jesucristo ĩ cũana ito yicõri Diore goti ĩsiri masa, sita queno bʉti quenarise robo bajirã ñama ĩna. Ĩna riasorisere tʉocõri, Cristore tʉorʉ̃nʉ jidicãmenaji mani ĩja. Gʉ̃ta wi meniroti bajiro bajirã ña mani. Ito yicõri gʉ̃tagã ñasarica ĩna cõĩaraga robo bajigʉ ñami Jesucristo. Ĩ ñami manire ũmatã ñagʉ̃. Ĩre mani tʉorʉ̃nʉja, catitĩñarã yirãji mani.
Ephesians 4:12 in Macuna 12 Ito bajiro mani masiroca yiñi Cristo, Diore yiari queno mani moa ĩsitoni. Ito yicõri mani oca sẽotoni, cocati mani gãmeri ejabʉa masiroca yiñi Cristo. Ito bajiro ĩ yijare ĩ ñarã ñari, sĩgʉ̃ bajiro riti tʉoĩarã ña mani ĩja.
Ephesians 4:16 in Macuna 16 Jãjarã mani ñabojarocati sĩgʉ̃re bajiro tʉoĩacõri ĩre mani moa ĩsiroca yami Cristo. Manire ũmatã ñagʉ̃ ñari, mani rijoga ñami Cristo. Ito yicõri ĩre moa ĩsirã ñari ĩ ya rujʉ robo bajirã ña mani. Riojo ĩre mani cʉdija, cocati queno moarã yirãji mani. Gãmeri ti maicõri, gãmeri queno ejabʉarã yirãji mani. Ito yicõri bʉto bʉsa Cristore tʉorʉ̃nʉrã yirãji mani.
Ephesians 5:5 in Macuna 5 Tʉoya mʉa. Riti mʉare gotia yʉ. Ñeñaro yirã Cristo ñarã meje ñama ĩna. Ito bajiri Dios ĩ rotirojʉ ejamenaji ĩna. No rocati romiare ajegʉ, Dios tʉjʉ ejabiquĩji ĩ. Coriarã Diore mairo rẽto bʉsaro gajeonire mairãji ĩna. Dios ĩ tija ĩre rʉ̃cʉbʉorã meje ñarãji ĩna. Ito bajiri ĩnaõna Dios ĩ rotirojʉ ejamenaji.
Colossians 1:12 in Macuna 12 Mani Jacʉ Diore wanʉcõri ado bajiro ĩre bʉsisotirã yirãji mani ĩja. “Queno ya Dios mʉ. Mʉ ñarã gʉa ñatoni gʉare masoyija mʉ. Ito bajiri mʉ ñaro queno busurojʉ ejacõri, gãjerã mʉ ñarã rãca mʉ ĩsiroti bʉjarã yirãji gʉa cʉni”, yi wanʉrã yirãji mani, Diore bʉsirã.
Colossians 2:7 in Macuna 7 Bʉto bʉsa Cristore tʉorʉ̃nʉ warona Dios ocare riasotiya mʉa. Ĩre queno tʉorʉ̃nʉcõri ĩre cʉdisotiya mʉa. Mʉare riasogoana yiado bajiroti bʉto bʉsa Jesucristore tʉorʉ̃nʉña mʉa. Ito yicõri, “Queno ya Dios mʉ”, yi wanʉsotiba mʉa.
Colossians 3:24 in Macuna 24 Cristo sĩgʉ̃ti ñami mani Ʉjʉ ñasagʉ. Ĩre moa ĩsirã ya mani. Itire ãcabojabesa. Manire queno waja yigʉ yiguĩji. Mani catitĩñaroca yigʉ yiguĩji Cristo.
Hebrews 2:11 in Macuna 11 Dios Macʉ ñami mani ñeñaro yirise waja, waja yi ĩsiri masʉ. Dios ñarã mani ñaroca yigʉ ñami Jesús. Ito bajiri Jesús rãca sĩgʉ̃ rĩa ña mani. Dios rĩa mani ñajare, “yʉ ocabajirã”, yi bojobeami Jesucristo.
Hebrews 9:15 in Macuna 15 Ito bajiri iti oca tʉocõri, “Jesucristo ĩti ñami mame oca manire gotitoni Dios ĩ cõarʉ”, ya mani. Cajero Dios ĩ rotisʉore gaye cʉdi jeo masibisija mani. Ito bajiri Dios ĩ rotisʉore mani cʉdi jeo masibejare, itire waja yi ĩsirocʉ manire yiari goda ĩsiñi Cristo. Ito bajiro Cristo ĩ yija ticõri, Dios ĩ goticãdo bajiroti yigʉ yiguĩji ĩ. Mani ñeñaro yirisere ãcabojocõri, ĩ rãca mani ñatĩñatoni manire ãmigʉ̃ yiguĩji Dios.
Hebrews 10:14 in Macuna 14 Manire yiari cojiti goda ĩsiñi Cristo. Ito bajiro ĩ yijare manire ticõri, “Seti ma mʉare”, yigʉ yiguĩji Dios. Ito bajiri ĩ rãca catitĩñarã yirãji mani.
Hebrews 13:9 in Macuna 9 Gãjerã mʉare ricati ĩna riasoja, ito yicõri rʉore oca ĩna riasoja, queno ĩnare tʉorʉ̃nʉbeja mʉa. Ĩnare mʉa tʉorʉ̃nʉja, Jesús ocare jidicãrã yirãji mʉa. Ado bajiro gotibojama coriarã: “Rẽore gayere mʉa babeja, mʉa ya ʉsina queno tʉoĩarã yirãji mʉa”, yibojama coriarã. Iti ocare tʉorʉ̃nʉbojarãre queno ejabisija ĩna tʉoĩabojarise. Ito bajiri iti gaye ĩna riasobojaja, tʉorʉ̃nʉbeja mʉa. Dios ĩ queno yire gaye mani tʉoĩaja, mani ya ʉsina queno ʉsi cʉtirã yirãji mani. Manire ti maicõri mani ya ʉsijʉ mani oca sẽoroca yami Dios.
1 Peter 1:4 in Macuna 4 Manire ĩsirocʉ quenarise seo cũguĩji Dios ũmacʉ̃jʉ. Jogarise meje ña. Ito yicõri jedirise meje ña. Quenarise ña iti. Ito bajiri ñeñarise godo wedibetoja Dios manire yiari ĩ seo cũre. “Ija itire boca ãmicʉja yʉ”, yi tʉoĩa mani.
Jude 1:1 in Macuna 1 Ñati yʉ ñarã mʉa. Yʉ ña Judas Jesucristore moa ĩsiri masʉ. Santiago ocabaji ña yʉ. Dios ĩ beseana ña mʉa. Ito bajiri adi mʉare papera cõa yʉ. Mani Jacʉ Dios bʉto maiami manire. Ito bajiri Jesucristo ñarã mani ñatĩñatoni, manire codeami Dios.
Jude 1:20 in Macuna 20 Yʉ ñarã ĩna robo bajiro yibitirʉja manireama. Dios oca quenarisere tʉorʉ̃nʉrã ñari adi sita ñeñaro yirã robo yibitirʉja manire. Maniama Jesucristore bʉto bʉsa tʉorʉ̃nʉ oca sẽorʉja manire. Ito yicõri Espíritu Santo ĩ ejabʉarisena Diore bʉsisotirʉja manire.
Jude 1:24 in Macuna 24 Itire tʉoĩacõri Diore rʉ̃cʉbʉorã ado bajiro bʉsirʉja manire: “Dios mʉ sĩgʉ̃ti ña rẽtoro masi rẽtocũgʉ̃. Ñimʉ gãji mʉ robo bajiro masigʉ̃ mami. Gʉa Ʉjʉ Jesucristo ĩ goda ĩsirajʉna sʉoriti gʉare masoyija mʉ. Ito yicõri gʉa ñeñaro yibititoni gʉare ejabʉa masigʉ̃ja mʉ. Mʉ rotirojʉ gʉa ejaroca, ‘Mʉa ñeñaro yirise waja, waja ruyuriobea mʉa’, yi ti gotigʉ yigʉja mʉ gʉare. Ito bajiri mʉ ñarojʉ ejacõri mʉ rãca queno wanʉ quenarã yirãji mani. Rẽtoro quenagʉ̃ ña mʉ. Ito yicõri Ʉjʉ ñasagʉ ña mʉ. Ñe mʉ masibitigore ma mʉre. Ito yicõri ñe mʉ roti masibitigore ma mʉre. Ito bajiro bajiyija mʉ adi macãrʉcʉ̃rore mʉ rujeoroto riojʉa. Adi rʉmʉri cʉni ito bajiro bajigʉti ña mʉ. Ito bajicõri ito bajigʉti ñatĩñagʉ̃ yigʉja mʉ”, yirʉja mani, Diore rʉ̃cʉbʉorã. Itocõ ña.