Acts 2:38 in Macuna 38 Ĩna ito yija tʉocõri, Pedro ado bajiro cʉdiyijʉ ĩnare: —Ñeñaro mʉa yirise jidicãña, mʉa ñeñaro yirisere Dios ĩ ãcabojotoni. Ito yicõri, “Jesucristore masirã ñama”, gãjerã ĩna yi masitoni, idé gu rotiya mʉa. Ito yija Espíritu Santo queo sãgʉ̃ yiguĩji Dios mʉare.
Other Translations King James Version (KJV) Then Peter said unto them, Repent, and be baptized every one of you in the name of Jesus Christ for the remission of sins, and ye shall receive the gift of the Holy Ghost.
American Standard Version (ASV) And Peter `said' unto them, Repent ye, and be baptized every one of you in the name of Jesus Christ unto the remission of your sins; and ye shall receive the gift of the Holy Spirit.
Bible in Basic English (BBE) And Peter said, Let your hearts be changed, every one of you, and have baptism in the name of Jesus Christ, for the forgiveness of your sins; and you will have the Holy Spirit given to you.
Darby English Bible (DBY) And Peter said to them, Repent, and be baptised, each one of you, in the name of Jesus Christ, for remission of sins, and ye will receive the gift of the Holy Spirit.
World English Bible (WEB) Peter said to them, "Repent, and be baptized, everyone of you, in the name of Jesus Christ for the forgiveness of sins, and you will receive the gift of the Holy Spirit.
Young's Literal Translation (YLT) and Peter said unto them, `Reform, and be baptized each of you on the name of Jesus Christ, to remission of sins, and ye shall receive the gift of the Holy Spirit,
Cross Reference Matthew 3:2 in Macuna 2 Itojʉ ejacõri masare riasogʉ, ado bajiro yiyijʉ ĩ: —Nocõ mejeti ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩ rotirojʉ miojugʉ yiguĩji Dios. Ito bajiri mʉa ñeñaro yirise tʉoĩa bojori bʉjacõri jidicãña mʉa, yiyijʉ Juan masare.
Matthew 3:8 in Macuna 8 Mʉcana ado bajiro gotiyijʉ Juan: —Ñeñaro mʉa yirise jidicãcõri quenarise riti tʉoĩa ñaña mʉa. Ito bajiro riti yisotiba, “Quenarisejʉa tʉoĩarã ñama ĩja”, masa mʉare yi ti masitoni.
Matthew 4:17 in Macuna 17 Iti sitajʉ ejacõri masare Dios oca riaso ucusʉoyijʉ Jesús. Ado bajiro gotiyijʉ: —Yoari mejeti ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩ rotirojʉ miojugʉ yiguĩji Dios. Ito bajiri mʉa ñeñaro yirisere jidicãcõri mama ʉsi wasoaya mʉa, yi masare riaso ucuyijʉ Jesús.
Matthew 21:28 in Macuna 28 Mʉcana judio masa bʉcʉrãre ado bajiro seniĩaquĩ Jesús: —Mʉare oca gotigʉ ya yʉ. ¿Itire no bajiro tʉoĩarã yirãjida mʉa? Sĩgʉ̃ ñayijʉ jʉ̃arã rĩa cʉtigʉ. Ĩ macʉ ñasʉogʉre ado bajiro yiyijʉ ĩ: “Macʉ jane yʉ ya ote ʉyére moagʉ̃ wacʉ ya mʉ”, yiyijʉ ĩ, ĩ macʉre.
Matthew 28:19 in Macuna 19 Masa jeyarore oca goti ucurã, oca goti ucutẽña mʉa. Yʉ ya oca tʉorʉ̃nʉroca yiba ĩnare. Yʉre ĩna tʉorʉ̃nʉja ticõri, yʉ Jacʉ wame, Espíritu Santo wame, yʉ wame rãca ĩnare idé guba mʉa.
Mark 1:15 in Macuna 15 Ado bajiro yiyijʉ Jesús masare: —Itocõ ña wajʉ ĩja. Jabeto rʉya ĩre tʉorʉ̃nʉrãre Dios ĩ miojuroto. Ito bajiri ñeñaro mʉa yirisere tʉoĩa bojori bʉjacõri itire jidicãña mʉa. Dios oca quenarisejʉa riti tʉorʉ̃nʉña mʉa, yi riasoyijʉ Jesús ĩnare.
Mark 16:16 in Macuna 16 No Diore tʉorʉ̃nʉcõri, idé gu ecorʉti godabiquĩji. Catitĩñagʉ̃ yiguĩji. Ito bajibojarocati no yʉre tʉorʉ̃nʉbicʉama ĩ ñeñaro yirise waja ñaro ya ĩre. Ito bajiri jeame ʉ̃jʉrojʉ ĩre cõagʉ̃ yiguĩji Dios, yiyijʉ Jesús.
Luke 15:1 in Macuna 1 Jãjarã ʉjarãre yiari waja seni ĩsiri masa, ito yicõri ñeñaro yi jairã cʉni, Jesús tʉ minijua wayijarã ĩ bʉsija tʉorona.
Luke 24:47 in Macuna 47 Iti oca masa jeyarore goti ucure ñaro wado yiroja. “Mʉa ñeñaro yirisere jidicãña. Ito yicõri Jesucristore tʉorʉ̃nʉña ñeñaro mʉa yirise Dios ĩ ãcabojotoni”, yi goti ucure ñaro wado yiroja. Jerusalén gãnare goti tĩocõri masa jeyarore goti ucure ñaro wado yiroja, yi gotia Dios oca.
Acts 2:16 in Macuna 16 Ado robojʉa bajia. Gʉare mʉa tirise, “Ito bajiro rẽtaro yiroja”, yiyijʉ Dios oca goti ĩsiri masʉ, Joel wame cʉtigʉ. Jane mejejʉ ado bajiro ucayoñi Joel, Diore yiari:
Acts 3:19 in Macuna 19 Ito bajiri iti oca tʉocõri ñeñaro mʉa yirisere jidicãña mʉa. Ito yicõri Dios ĩ ʉsi cʉtiro bajiro tʉoĩaña mʉa, ñeñaro mʉa yirise ĩ ãcabojotoni. Ito yija Dios mʉa ya ʉsijʉ ʉsirioya mani mʉare jidicãguĩji.
Acts 5:31 in Macuna 31 Dios ũmacʉ̃jʉna ñacõri, Jesure jiñi. Ito bajiri ĩ ya riojocadʉja, rʉ̃cʉbʉorajʉ rujiguĩji Jesús adocãta. Jesús mani Ʉjʉ ñarocʉ, ito yicõri ñeñaro mani yirise waja yi ĩsirocʉre cũñi Dios. Mani Israel gãna ñeñaro mani yirise jidicãtoni, ito yicõri, “Jesús ñeñaro yʉ yirise itire ãcabojoya”, mani yi senitoni cũñi Dios Jesure.
Acts 8:12 in Macuna 12 Ito ĩna yibojarocati Felipeama Jesucristo oca quenarise gaye masare gotiyijʉ. “Masa jeyaro Ʉjʉ ñami Dios”, yire oca masare gotiyijʉ Felipe. Ito bajiro ĩ gotija tʉorʉ̃nʉcõri, idé gu rotiyijarã ʉ̃mʉa, romia cʉni.
Acts 8:15 in Macuna 15 Samariajʉ ejacõri Diore bʉsiyijarã ĩna, mame Jesure boca ãmirãre Espíritu Santo ĩ quedi sãjatoni.
Acts 8:20 in Macuna 20 Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro cʉdiyijʉ Pedro ĩre: —Dios ĩ waja mano ĩsirisere, waja gãmere ñaroja, ¿yire masiati mʉ? Ito bajiro mʉ tʉoĩare waja, mʉ ya niyeru rãca godacoagʉ yigʉja mʉ, yiyijʉ Pedro Simónre.
Acts 8:36 in Macuna 36 Warã riti ma tʉ itajura ñarojʉ ejayijarã ĩna: —Tite, ado ña ide. ¿Adocãta yʉ mʉre idé gu rotija quena ñati? yiyijʉ Etiopía gagʉ Felipere.
Acts 10:44 in Macuna 44 Ito ĩ yirocati Espíritu Santo quedi sãjayijʉ Pedro ĩ bʉsirãre.
Acts 10:48 in Macuna 48 Ito bajiri, “ ‘Jesure tʉorʉ̃nʉrã ña gʉa cʉni’, mʉa yi masija, ĩ wamena idé gu rotija quena”, yiyijʉ Pedro ĩnare. Ĩna idé gu ecoja bero ado bajiro yiyijarã ĩna Pedrore: —Wabesa maji. Ado gʉa rãca jabeto ñaña maji, yiyijarã ĩna Pedrore.
Acts 16:15 in Macuna 15 Jesure iso tʉorʉ̃nʉja ticõri, isore idé gucʉ gʉa ito yicõri iso ñarãre cʉni. Ito yija bero ado bajiro gʉare bʉsicõ iso: —“Riti Jesure tʉorʉ̃nʉgõ ñamo”, mʉa yija, yʉ ya wijʉ waya, yicõ iso gʉare. Iso ito bajiro yija, iso ya wijʉ tujarã wacʉ gʉa.
Acts 16:31 in Macuna 31 Ito bajiro ĩ yija, ado bajiro cʉdiyijarã ĩnajʉa: —Mani Ʉjʉ Jesucristore mʉ tʉorʉ̃nʉja, mʉre masogʉ̃ yiguĩji Dios, ito yicõri mʉ ñarãre cʉni masogʉ̃ yiguĩji ĩ, yiyijarã ĩna tubiara wi coderi masʉre.
Acts 17:30 in Macuna 30 “Ado bajiro ãmoami Dios”, masa ĩna yi masiroto riojʉajʉ ĩnare waja senibisijʉ Dios maji. Bajibea adi rʉmʉri. Ito bajiri adocãta jeyaro ñeñaro mani yirise jidicã rotiami Dios manire.
Acts 19:4 in Macuna 4 Ĩna ito yija ado bajiro yiyijʉ Pablo ĩnare: —Masa ĩna ñeñaro yirisere jidicãnare idé guñi Juan. Ito yicõri ado bajiro ĩnare gotiñi Juan: “Yʉ bero ejarocʉre mʉa tʉorʉ̃nʉja quena”, yi riasoñi Juan. Ito bajiro ĩ bʉsirʉ ĩti ñami Jesús, yiyijʉ Pablo.
Acts 20:21 in Macuna 21 “Mʉa ñeñaro yirise tʉoĩa bojori bʉjacõri itire jidicãña mʉa. Ito yicõri Diore cʉdi ãmorã mani Ʉjʉ Jesucristore tʉorʉ̃nʉña mʉa”, yiari gotisoticʉ yʉ mʉare. Judio masa, ito yicõri judio masa meje ñarãre cʉni ito bajiroti gotisoticʉ yʉ.
Acts 22:16 in Macuna 16 Sejabesa ĩja. Cojiti Jesure tʉorʉ̃nʉcõri, mʉ ñeñaro yirise ĩ coetoni seniña. Ito yicõri idé gu rotiya”, yiquĩ Ananías yʉre.
Acts 26:18 in Macuna 18 Ĩna tʉ mʉre cõacʉja yʉ, yʉ oca ĩna tʉo masitoni. Yʉ oca mʉ gotija ñeñaro yi ñabojana, quenarise yi ñarã yirãji ĩja. Rãitĩarojʉ ñabojana busurojʉ ñarã yirãji mʉcana. Yʉ ñagʉ̃ yigʉja ĩna ʉjʉ. Rʉ̃mʉ́ ĩ rotirise cʉdirã meje ñarã yirãji ĩna. Yʉre ĩna tʉorʉ̃nʉja, ñeñaro ĩna yirisere ãcabojocʉja yʉ. Ito bajiri Dios ĩ besecãna rãca catitĩñarã yirãji ĩna”, yi ruyucʉ oca yʉre, yiyijʉ Pablo Agripare.
Acts 26:20 in Macuna 20 Ĩ “Yiba”, yicato bajiroti Damasco gãnare Jesús oca gotisʉocʉ yʉ. Ito bero Jerusalén gãna Judea sita gãna ñajediro, ito yicõri judio masa mejere cʉni, ĩ ocare goti ucucʉ yʉ. “Mʉa ñeñaro yirise jidicãcõri, Dios robo bajiro tʉoĩaña mʉa. Ito yicõri quenarise yiba, gãjerã, ‘Diore masirã ñama’, ĩna yi ti masitoni”, yicʉ yʉ ĩnare.
Romans 6:3 in Macuna 3 ¿Idé gure gayere tʉo masiati mʉa? Idé gu roticʉ mani, “Cristo ñarã ñama”, gãjerã ĩna yi ti masitoni. Riti ĩ ñarã ña mani ĩja. Ito bajiri Cristo ĩ godacãre ñajare, ĩ robo bajiroti godacãna ña mani cʉni.
1 Corinthians 1:13 in Macuna 13 Ricati riti masa ĩna tʉoĩaroca yigʉ meje ñami Cristo. Mʉare yiari yucʉtẽojʉ goda ĩsibiticʉ yʉ. Yʉre tʉorʉ̃nʉcõri meje idé gu rotiyija mʉa. Cristojʉare tʉorʉ̃nʉcõri idé gu rotiyija mʉa.
1 Peter 3:21 in Macuna 21 Ĩnare ĩ masoado bajiro manire cʉni masoñi Dios, Jesucristo ĩ goda ĩsirena sʉoriti. “Diore cʉdirã ñama”, gãjerã ĩna yitoni idé gu rotia mani. Rujʉ ʉeri coerona meje idé gu rotia mani. Ñeñaro mani yirise jidicãja bero ado bajiro Diore bʉsia mani. “Queno ya mʉ. Yʉre masoyija mʉ. Mʉ Macʉ Jesucristo yʉ ñeñaro yirise yʉre waja yi ĩsirocʉ yʉre goda ĩsiñi. Ito yicõri yʉre masorocʉ tʉdi catiñi ĩ”, Diore ya mani idé gure ãmorã.