Acts 18:6 in Macuna 6 Ito bajiro ĩ gotibojarocati gãjerã ricati tʉoĩacõri ĩre ʉsirioro yi codeyijarã ĩna. Ito yicõri ĩre bʉsituyijarã ĩna. Ĩna ito yija ticõri, ĩ ya yutabuju jacãyijʉ. “Yʉre queno boca ãmibea mʉa”, yi tʉoĩagʉ̃, ito bajiro yiyijʉ ĩ. Ito yicõri ado bajiro yiyijʉ ĩ: —Dios yʉre ĩ rotiado bajiroti ĩ oca mʉre gotibojabʉ yʉ. Ito bajiri mʉa godari rʉmʉ jeame ʉ̃jʉrojʉ mʉa waja yʉre seti mano yiroja. Ĩ oca mʉa tʉorʉ̃nʉbitijare mʉareama seti ñaro yiroja. Ito bajiri mʉa tʉo ãmobeja ticõri, adi rʉmʉna judio masa meje ñarãre Dios oca gotisʉogʉ ya yʉ, yiyijʉ Pablo.
Other Translations King James Version (KJV) And when they opposed themselves, and blasphemed, he shook his raiment, and said unto them, Your blood be upon your own heads; I am clean; from henceforth I will go unto the Gentiles.
American Standard Version (ASV) And when they opposed themselves and blasphemed, he shook out his raiment and said unto them, Your blood `be' upon your own heads; I am clean: from henceforth I will go unto the Gentiles.
Bible in Basic English (BBE) And when they put themselves against him, and said evil words, he said, shaking his clothing, Your blood be on your heads, I am clean: from now I will go to the Gentiles.
Darby English Bible (DBY) But as they opposed and spoke injuriously, he shook his clothes, and said to them, Your blood be upon your own head: *I* [am] pure; from henceforth I will go to the nations.
World English Bible (WEB) When they opposed him and blasphemed, he shook out his clothing and said to them, "Your blood be on your own heads! I am clean. From now on, I will go to the Gentiles!"
Young's Literal Translation (YLT) and on their resisting and speaking evil, having shaken `his' garments, he said unto them, `Your blood `is' upon your head -- I am clean; henceforth to the nations I will go on.'
Cross Reference Matthew 8:11 in Macuna 11 Riti mʉare gotia yʉ. Jãjarã ũmacañi ĩ quedi sãjaro gãna ĩ joejearo gãna cʉni ũmacʉ̃jʉ Dios ĩ rotirojʉ ejacõri ba rujirã yirãji ĩna. Abraham, Isaac, ito yicõri, Jacob ñayoana rãca ba rujirã yirãji.
Matthew 10:14 in Macuna 14 Mʉare ĩna boca ãmi ãmobeja, ito yicõri mʉare ĩna tʉo ãmobeja, iti wire ñabeja mʉa. Ito yicõri iti cʉtore ñabeja mʉa. Iti cʉtore jidicã warã mʉa ya gʉbori sũjuri wãrisere ja batecãma mʉa. Ito bajiro mʉa yija ticõri, “Ĩnare queno boca ãmibea mani”, yi tʉoĩa masirã yirãji ĩna iti cʉto gãna.
Matthew 21:43 in Macuna 43 Ito bajiri mʉare ado bajiro gotia yʉ: “Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩ rotirojʉ miojugʉ yiguĩji Dios”, mʉare gãjerã gotibojarocati tʉorʉ̃nʉbisija mʉa. Ito mʉa yija ticõri, gãjerã masa ĩ oca ĩna masiroca yiñi Dios. Ito bajiri ĩre ĩna queno cʉdija ticõri, ĩnareama miojugʉ yiguĩji Dios, ĩ rotirojʉ. Mʉa judio masare ĩ rotirojʉ mʉare cũ yubojañi Dios. Mʉare yubojacõri gãjerãre cũgʉ̃ yiguĩji Dios ĩ rotirojʉ. Ĩ ya weseca ejabʉa ãmorãre bajiro bajirã cũgʉ̃ yiguĩji Dios ĩ rotirojʉ.
Matthew 22:10 in Macuna 10 Ĩ rotiro bajiroti masa miojuyijarã ĩna marijʉ. Quenarã, ñeñarã, ĩna bʉjaro bajiroti miojuyijarã ĩna. Ito bajiri ʉjʉ ya wi dajacoayijʉ.
Matthew 27:25 in Macuna 25 Ito ĩ yija tʉocõri, masa ñajediro ado bajiro ĩre cʉdi jediyijarã: —Gʉa, gʉa rĩare cʉni seti ñaro yiroja ĩre gʉa sĩaja, yiyijarã ĩna Pilatore.
Luke 9:5 in Macuna 5 Gaje cʉtojʉ mʉa ejaroca iti cʉto gãna mʉare ĩna boca ãmibeja riojoti rẽtacoaja. Ito yicõri iti cʉto rẽta warãti mʉa ya gʉbojʉ sita wãrisere ja bateba. Ito bajiro mʉa yija ticõri, “Ĩnare queno boca ãmibijʉ mani”, yi tʉoĩarã yirãji iti cʉto gãna, yiyijʉ Jesús ĩnare.
Luke 10:10 in Macuna 10 Gaje cʉto mʉare ĩna boca ãmibeja, majʉ wija rʉ̃gʉ̃cõri ado bajiro ĩnare gotiba:
Luke 22:65 in Macuna 65 Gaje jaje ĩre aja tudiyijarã ĩna.
Acts 13:45 in Macuna 45 Ito bajiro jãjarã masa Dios oca tʉo ãmorã ĩna ejaja ti teyijarã judio masa. Ito yicõri Pablo ĩ gotibojaja, gajero bajiro riti cʉdiyijarã ĩna. Ito yicõri ĩre aja tudiyijarã ĩna.
Acts 13:51 in Macuna 51 Iti cʉtore budi warã ĩna ya gʉbojʉ sita wãrisere ja batecãyijarã ĩna. “Mʉa adi cʉto gãna ñeñaro yirã ña, ito yicõri seti ña mʉare”, yireoni ñayijʉ iti. Ito bajiro yicõri, Iconio wame cʉtiri cʉtojʉ wacoayijarã ĩna.
Acts 19:9 in Macuna 9 Ito bajibojarocati coriarã Pablo ĩ bʉsirisere tʉo batecãcõyijarã Diore tʉorʉ̃nʉ ãmomena. Masa riojo Jesús ocare ñeñaro bʉsiyijarã ĩna. Ito bajiri ĩnare camotadiyijʉ Pablo. Ito yicõri Jesure tʉorʉ̃nʉrãre ĩ rãca ãmi wayijʉ ĩ, Tirano wame cʉtigʉ ya riasora wijʉ ĩna rãca bʉsirocʉ. Iti wijʉ co rʉmʉ rʉyabeto ĩna rãca bʉsisotiyijʉ.
Acts 20:26 in Macuna 26 Jeyaro Dios ĩ yʉre goti rotiado bajiroti ñajediro mʉare goticʉ yʉ. Jabeto Dios oca goti rʉabitisoticʉ yʉ. Ñarocõti mʉare gotisoticʉ yʉ. Ito bajiri mʉare adi gotia yʉ. Sĩgʉ̃jʉama Dios tʉjʉ mʉa ejabeja, yʉre seti mano yiroja. Dios tʉjʉ mʉa ejabeja mʉareti seti ñaro yiroja.
Acts 26:11 in Macuna 11 Coji meje Jesure tʉorʉ̃nʉrãre ñeñaro ĩna tõbʉjaroca yicʉ yʉ. Judio masa minijuari wijʉ ĩnare ãmi sãjacõri ñeñaro ĩna tõbʉjaroca yicʉ yʉ. Ito yicõri, “Jesure masibea gʉa”, ĩna yijaro yirocʉ, ĩnare ʉsirioro yi codecʉ yʉ. Ĩnare bʉto junisinicõri ĩnare sʉyacʉ yʉ, gaje cʉtojʉ sʉacõri, ñeñaro tõbʉjaroca ĩnare yirocʉ.
Acts 26:20 in Macuna 20 Ĩ “Yiba”, yicato bajiroti Damasco gãnare Jesús oca gotisʉocʉ yʉ. Ito bero Jerusalén gãna Judea sita gãna ñajediro, ito yicõri judio masa mejere cʉni, ĩ ocare goti ucucʉ yʉ. “Mʉa ñeñaro yirise jidicãcõri, Dios robo bajiro tʉoĩaña mʉa. Ito yicõri quenarise yiba, gãjerã, ‘Diore masirã ñama’, ĩna yi ti masitoni”, yicʉ yʉ ĩnare.
Acts 28:28 in Macuna 28 Ito bajiri bʉsi tĩogʉ̃ ado bajiro gotiquĩ Pablo: —Ado yʉ bʉsirisere mʉa tʉorʉ̃nʉre ãmoa yʉ. Jane adi rʉmʉna Dios ĩ ñarãre ĩ masore gaye oca, judio masa meje ñarãre gotire ñaro wado yiroja. Iti oca tʉocõri wanʉ quenarã yirãji ĩnama, yiquĩ Pablo ĩnare.
Romans 3:29 in Macuna 29 Mani judio masa Ʉjʉ riti meje ñaguĩji Dios. Judio masa mejere cʉni ĩna Ʉjʉti ñami Dios.
Romans 9:25 in Macuna 25 Ado bajiro bajia Dios ĩ yire, Oseas ñayorʉ ĩ ucare jane mejejʉ gaye: Yʉ ñarã mejere cʉni, “Yʉ ñarã ña mʉa”, yigʉ yigʉja yʉ. “Cajero mʉare ti maibiticʉ yʉ. Adocãta mʉare ti maia yʉ”, yigʉ yigʉja yʉ.
Romans 9:30 in Macuna 30 Riti ña. Itire tʉocõri ado bajiro yi tʉoĩa masia mani: “¿No bajiro yirʉjati gʉare, Dios riojo, ‘Quena ña mʉa’, ĩ yitoni?” yi tʉoĩabisijarã judio masa meje ñarã. Ito bajibojarocati, “Queno yirã ñama. Ñe seti ma ĩnare”, yigʉ yiguĩji Dios, Cristore ĩna tʉorʉ̃nʉja, yi tʉoĩa masia mani.
Romans 10:12 in Macuna 12 Dios ĩ tija judio masa, judio masa mejere cʉni, coro bajiroti tiguĩji ĩ. Mani Ʉjʉ ñami ĩ, ito yicõri jeyaro Ʉjʉ. No ĩre senigʉ̃re queno yigʉ yiguĩji Dios.
Romans 11:11 in Macuna 11 ¿No bajiro tʉoĩati mʉa? Dios judio masare, ĩre ĩna ãmobejare, ¿ĩnare jidicã ruyuriogʉ yiguĩjida? Meje ĩnare jidicã ruyuriobiquĩji Dios. Judio masa Diore ĩna ãmobeja, judio masa mejereama masogʉ̃ yiguĩji Dios. Ito bajiro gãjerãre ĩ masoja ti masicõri, ãmotirã yirãji judio masa cʉni.
1 Thessalonians 2:14 in Macuna 14 Mʉa ya cʉto gãna mʉare ʉsirioro yi codejare tʉoĩa bʉjatobisija mʉa. Judea sita gãnare cʉni ito bajiroti rẽtayijʉ. Ĩna comasiti ʉsirioro ĩnare yi codeyijarã. Ĩna tʉoĩa bʉjatobitiado bajiroti tʉoĩa bʉjatobisija mʉa cʉni.
1 Timothy 5:22 in Macuna 22 Dios oca riaso ñarocʉ mʉ cũ ãmoja ʉsiriobicʉti mʉ beseja quena. Queno yigʉ ĩ ñaja tirocʉ ʉsiriobesa mʉ maji. Ñeñaro yigʉre mʉ cũjama, “Ñeñaro ĩ yigʉ ñabojarocati ĩre cũami Timoteo”, yirã yirãji masa mʉre. Ñeñaro yibe yirocʉ, ñeñaro yirã rãca baba catibesa mʉ. Gãjerã ñeñaro ĩna yibojarocati coca ĩna rãca ñeñaro yibeja mʉ.
2 Timothy 2:25 in Macuna 25 Dios oca ti tudirãre quenoti ĩ goti quenoja quena. Ito bajiro ĩnare ĩ gotija ĩna ñeñaro yirise jidicãroca yigʉ yiguĩji Dios gajea. Ito bajiri Dios oca ñasarise tʉorã yirãji gajea.
James 2:6 in Macuna 6 Bojoro bʉjarãre queno maiguĩji Dios. Mʉama ĩnare queno ti rʉ̃cʉbʉobea. “Gajeoni jairãti quenabeto mani tõbʉjaroca yama ĩna”, ¿yi masibeati mʉa? Ĩna ñarãji ʉjarã tʉ manire ãmi wacõri seti yirona.
1 Peter 4:4 in Macuna 4 Iti rʉmʉ mani ñeñaro yiado bajiro yibea mani adocãta ĩja. Mani baba mesa ñagoana rãca mani ñeñaro yi ãmobeja manire tudirã yirãji ĩna. Ito bajiri ĩnare mani cʉdibeja rocati manire bʉsi ajarã yirãji.
1 Peter 4:14 in Macuna 14 Jesucristore mani tʉorʉ̃nʉrã ñajare manire aja tudirã yirãji gãjerã. Ito bajiro manire ĩna aja tudibojarocati wanʉ quenarã yirãji mani. Mani tõbʉjaja manire ejabʉagʉ yiguĩji Dios. Mani ya ʉsijʉ Espíritu Santore Dios ĩ queo sãjare queno wanʉ quena mani ĩja. Ito bajiri tõbʉjarãti wanʉ quena mani. Dios ñami mani rʉ̃cʉbʉogʉ. Gãjerãma ĩre rʉ̃cʉbʉomenati ĩre ñeñaro bʉsiama ĩna.